Civilinė byla Nr. e2-3479-1248/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00435-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.9; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas, veikiantis Alytaus apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsnio 2 dalis),

sekretoriaujant Aurelijai Stonienei, Gintarei Norkuvienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui T. M.,

teismo posėdyje nuotolinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui B. D. W. (B. D. W.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo B. D. W. (toliau – ir atsakovas) 2 280,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio motyvai:

1.1.                      Iš „(duomenys neskelbtini) namo  buto Nr. „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 103) 2022 m. lapkričio 8 d. vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas individuali įmonė (toliau – IĮ) ,,(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė, kompensuodama apliejimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 2 280,00 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintų pakabinamų lubų tvarkymą, sienų perdažymą ir kitus darbus pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 3210871. Nuostolio sumą sudaro 2 320,00 Eur, iš kurios išskaičiuota 40,00 Eur besąlyginė išskaita (franšizė), todėl išmokėta 2 280,00 Eur suma (2 320,00 Eur – 40,00 Eur = 2 280,00 Eur).

1.2.                      Išmokėjusi išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija ir draudėjo teigimu, vanduo liejosi iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro išrašu, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas B. D. W..

1.3.                      Atsakovas privalėjo prižiūrėti visų jo valdomos patalpos įrenginių būklę, naudotis tuo būdu, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Atsakovas yra atsakingas ir už kitų jo buto valdytojų neatsargiais veiksmais ar santechninių įrenginių nepriežiūra padarytą žalą. Kadangi vanduo liejosi iš viršuje esančio atsakovo valdomo buto, jo kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama.

1.4.                      Taip pat 2024 m. sausio 17 d. atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovei atlyginti 2 280,00 Eur sumą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, skolos nesumokėjo. Turimo vekselio pagrindu ieškovė negali gauti vykdomojo rašto.

1.5.                      Ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį ar parengiamąjį posėdį, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad gyvena Bute Nr. (duomenys neskelbtini) jau 25 metus. 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu rūsys patyrė vandens žalą, kilusią iš atsakovo buto. Tačiau atsakovas negalėjo to patikrinti, nes pats nematė žalos, nors jam ir buvo atsiųstos žalos nuotraukos. Po kelių savaičių gavo ieškovės sąskaitą 2 320 Eur sumai. Tačiau niekas iš ieškovės kompanijos į jį dėl to nesikreipė. Atsakovas mano, kad ieškovė vėlavo pateikti sąskaitą dėl to, kad rūsio savininkas gautų draudimo išmoką. Draudimo sutartis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri yra rūsio savininko automobilių verslas. Atsakovas pradėjo galvoti, kad tapo aferos, skirtos iš atsakovo išvilioti pinigus, auka. ieškovė yra garbinga įmonė, todėl mano, kad su juo susisiekę žmonės dirba ne pas ieškovę. Atsakovas priims teismo sprendimą.

3.       Trečiasis asmuo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įvykęs draudiminis įvykis patenka į draudimo sutarties galiojimo laikotarpį – arba 2021 m. spalio 10 d. draudimo sutarties (liudijimas buvo pateiktas teismo posėdžio metu), arba 2022 m. spalio 10 d. draudimo sutarties. Atsakovas pasirašė dokumentus, kad sutinka su žala. Užliejimo faktą patvirtina nuotraukos, apžiūros aktas, bendrijos pažyma. Viršui yra vienintelis atsakovo butas, iš kurio buvo galima aplieti žemiau esančias patalpas.

5.       Atsakovas ir trečiasis asmuo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdį buvo informuoti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nei atsakovas, nei trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl ginčo esmės

6.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 10 d. sudarė Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis 2021 m. spalio 10 d. – 2022 m. spalio 9 d.), 2022 m. spalio 10 d. sudarė (pratęsė) Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis 2022 m. spalio 10 d. – 2023 m. spalio 9 d.), kurių pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

7.       Pasak ieškovės, 2022 m. lapkričio 8 d. minėtos patalpos buvo užlietos. Vis dėlto atsakovo atsiliepimo vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad ginčo įvykis įvyko 2022 m. rugpjūčio 8 d. (atsiliepime anglų kalba nurodyta 8/11/2022, todėl gali būti ir vertimo klaida), o pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte – 2022 m. spalio mėnesį. Tačiau teismo vertinimu, tiksli žalos atsiradimo (nustatymo) data neturi teisinės reikšmės, kadangi visos nurodytos datos patenka į Būsto draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpį (2021 m. spalio 10 d. arba 2022 m. spalio 10 d.).

8.       Vadovaujantis sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, įvykis ieškovės buvo pripažintas draudžiamuoju. Apdraustos patalpos, pasak ieškovės, užlietos iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė, kompensuodama apliejimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 2 280,00 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintų pakabinamų lubų tvarkymą, sienų perdažymą ir kitus darbus pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 3210871.

9.       Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Buto savininkas (valdytojas) privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

10.       Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Kadangi viešajame registre yra duomenys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, tai atsakovas kaip buto savininkas ir valdytojas yra atsakingas už vandens išsiliejimą iš šio buto.

11.       Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)), todėl yra taikomos CK 6.266 straipsnyje numatytos nuostatos. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų.

12.       Šiuo atveju aplinkybę, kad vandens išsiliejimas iš atsakovui priklausančio buto sukėlė žalą žemiau esančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės raštas, lokalinė sąmata, patalpų nuotraukos, taip pat paties atsakovo 2024 m. sausio 17 d. išduotas ieškovei paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 500,70 Eur sumai.

13.       Įvertinus visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo B. D. W. ieškovei priteistina 2 280,00 Eur žalos atlyginimo.

14.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu ir iš atsakovo priteistinas.

15.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 51,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 250 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 301,00 Eur.

16.       Teismas patyrė 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 39,65 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo B. D. W. (B. D. W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 280,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) žalos atlyginimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 2 280,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 301,00 Eur (tris šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo B. D. W. (B. D. W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas: 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                                      Kristupas Vasiliauskas