Administracinė byla Nr. eAS-265-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07346-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Žaltys“ ir E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Žaltys“ ir E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žaltys“ ir E. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublika (toliau – ir atsakovas) tuo aspektu, kuris keliamas skunde, neįgyvendino 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (toliau – ir Direktyva); 2) priteisti UAB „Žaltys naudai“ iš atsakovo 10 399 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti E. V. iš atsakovo 73 874 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų UAB „Žaltys“ ir E. V. skundą.

Iš skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl nepakankamai sureglamentuotos tvarkos, kuria remiantis darbdaviai galėtų nagrinėti darbuotojų, patyrusių diskriminaciją ir pan., tvarką, t. y. pareiškėjai žalą kildina iš reglamentavimo nebuvimo.

Įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, skunde nurodytą žalos pagrindą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo (dėl nepakankamo reglamentavimo) nėra kildinamas iš Lietuvos valstybės atstovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų prasme, todėl pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. 

Teismas atkreipė dėmesį, kad Direktyvos nuostatos yra perkeltos į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl, įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, ir suformuluotus reikalavimus (skundo dalykas), matyti, kad pareiškėjai teikia skundą ne dėl viešojo administravimo veiklos. Skundo argumentacija ir suformuluoti reikalavimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai žalą kildina iš įstatymų leidėjo neveikimo (dėl reglamentavimo nebūvimo), įgyvendinant teisės aktų leidybą. Be to, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą, taip pat Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Šio įstatymo priede „Įgyvendinami Europos sąjungos teisės aktai“ nurodyta, kad, priimant įstatymą, Direktyva yra įgyvendinta. Taip pat Direktyva yra įgyvendinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatose (žr. skyrių „Įgyvendinami Europos sąjungos teisės aktai“).

III.

Pareiškėjai UAB „Žaltys“ ir E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skundą priimti arba įpareigoti žemesnės instancijos teismą iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja E. V. patyrė seksualinį priekabiavimą, pareiškėjas UAB „Žaltys“ tyrė atvejį ir priėmė sprendimą su priekabiautoju nutraukti darbo santykius „pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami” (DK 36 str. 3 d.). Teismai, išnagrinėję darbo ginčą, pasisakė: onus probandi (įrodinėjimo našta, pareiga įrodyti) apsunkina kaltininką, ne auką tik tada, kai valstybės institucijos nagrinėja asmens pareiškimą dėl seksualinio priekabiavimo. Tai yra, jei E. V. būtų dėl seksualinio priekabiavimo apkaltinusi ne kaltininką, o UAB „Žaltys“ valstybinėms institucijoms ar teismui, tuomet tokia įrodinėjimo prezumpcija galiotų. Tačiau, jei UAB „Žaltys“ tiria seksualinio priekabiavimo faktą, gavusi darbuotojo skundą, tokia įrodinėjimo prezumpcija negalioja. Tai reiškia, kad UAB „Žaltys“, kaip darbdavys, nepripažįstamas kaip subjektas, kuris turi nagrinėti skundą dėl santykio tarp darbuotojų, o tai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) prieštarauja ES teisei.

Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas netinkamai įgyvendino ES teisę, pareiškėjams dėl to atsirado žala, kuri turi būti atlyginta. Pareiškėjai neprašo nustatyti jokių įpareigojimų valstybės valdžios institucijoms, tiesiog reikalauja atlyginti dėl valstybės neveiklumo, įgyvendinant ES teisę, padarytą žalą. Pareiškėjai naudojosi valstybės institucijų rekomendacijomis dėl seksualinio priekabiavimo, vykdė teisės reikalavimus ir buvo už tai nubausti pinigine sankcija, kurią teko sumokėti priekabiautojui. 

Pareiškėjų teigimu, teismo motyvas, kad Direktyva yra įgyvendinta, tiesiog nurodžius jos pavadinimą DK ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priede, veda ad absurdum (į absurdą). Lietuvoje jau bent du kartus nagrinėta valstybės atsakomybė dėl netinkamo ES teisės įgyvendinimo: teisminių procesų Nr. 3-61-3-04100-2015-6 ir Nr. 2-68-3-22383-2018-8, ir abu kartus pripažinta, kad valstybė ES teisės normas įgyvendino netinkamai, tai yra, pritaikius Lietuvos teisės normas, ES direktyvų tikslai realybėje nebuvo pasiekti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). 

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalą, padarytą netinkamai perkėlus / neperkėlus Direktyvos nuostatų į nacionalinius teisės aktus. Kaip faktinį skundo pagrindą pareiškėjai, be kita ko, nurodo aplinkybes, susijusias su civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais bei juose pateiktais išaiškinimais.

Iš Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos matyti, kad ginčai dėl valstybės atsakomybės už žalą, kuri padaryta netinkamai įgyvendinus Europos Sąjungos teisės aktus, yra susiję su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama viešojo administravimo veikla ir patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-61/2017; 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2018; 2019 m. birželio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo tiek, kiek jis siejamas su Lietuvos valstybės atsakomybe už galbūt netinkamą Direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir yra teismingas administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Žaltys“ ir E. V. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                        Beata Martišienė

                                        Egidijus Šileikis