Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-10-15][nuasmenintas sprendimas byloje][eI4-672-780-2025].docx
Bylos nr.: eI4-672-780/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 188706554 atsakovas
AB "Miesto gijos" 124135580 pareiškėjas
Kategorijos:
Energetika

?

        Administracinė byla Nr. eI4-672-780/2025

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02518-2021-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3, 55.1.3.

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) atstovams advokatei G. J. ir advokato padėjėjui L. S.,

atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams A. N. ir J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) patikslintą skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl patikrinimo akto ir nutarimų panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“;

2) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktą Nr. S3-3, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761;

3) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr.O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo;

4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

 

Pareiškėja savo reikalavimus grindžia šiais argumentais.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ pritarė 2021 m. birželio 21 d. AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktui Nr. S3-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte Taryba konstatavo, kad pareiškėja savo veiksmais netinkamai įgyvendino Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (toliau – ir Supirkimo tvarka), Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 (toliau – ir Sąvadas), Šilumos aukciono reglamente, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 (toliau – ir Aukciono reglamentas) numatytus reikalavimus, susijusius su šilumos gamyba ir (ar) supirkimu.

Pareiškėja pažymi, kad veikdama pagal Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) nuostatas bei Tarybos patvirtintas nurodytas taisykles, dalyvauja šilumos aukcionuose ir juose nuolat perka šilumos energiją iš nepriklausomo šilumos gamintojo (toliau – ir NŠG). Pabrėžia, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo pareiškėja nebuvo padariusi jokių teisės aktų pažeidimų dėl savo dalyvavimo aukcionuose.

Taryba 2020 m. nusprendė atlikti pareiškėjos patikrinimą, siekdama nustatyti, ar pareiškėja 2019 m. birželio mėnesį, supirkdama šilumos kiekį, tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vykstant patikrinimui pareiškėja, aktyviai bendradarbiaudama su patikrinimą atliekančia Taryba, teikė detalius paaiškinimus, kad 2019 m. birželio mėnesį superkant šilumos kiekį, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pažeidimų nepadarė. Detalią savo poziciją ir atsakymus į Tarybai kylančius klausimus pareiškėja nuosekliai teikė viso patikrinimo metu.

Pareiškėjos vertinimu, Patikrinimo akte neatsižvelgta į tai, kad mažesnis šilumos kiekis 2019 m. birželį nupirktas dėl objektyvių priežasčių. Jeigu Taryba būtų analizavusi ne tik 2019 m. birželio mėnesį, bet ir 2019 m. gegužės mėnesį šilumos pirkimus, Taryba būtų galėjusi nustatyti, jog pareiškėja ne pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet priešingai, siekė įgyvendinti tiek ŠŪĮ, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatas, kartu siekiant geriausiu įmanomu būdu suderinti visų rinkos dalyvių interesus 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais.

Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. balandžio mėnesį dalyvaudama 2019 m. birželio mėnesio šilumos aukcione, įvertino suvestinį visų šilumos gamybos įrenginių ir šilumos tinklų planinių priežiūros, įskaitant remonto, darbų grafiką bei šiame grafike dėl nurodytų 2019 m. birželio 8-25 d. suplanuotų pareiškėjos E-2 bio bloko TG+KDE planinių remonto darbų atsirandantį šilumos gamybos apribojimą. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 14 d. užfiksavus E-2 bio bloko TG+KDE defektą Nr. 19-671 „Vandens pralaida iš GK-4 konvektyvinės dalies“, pareiškėja buvo priversta suplanuotus E-2 bio bloko TG+KDE remonto darbus paankstinti ir perkelti į 2019 m. gegužės 17 d. – birželio 2 d. Todėl dėl objektyvios priežasties – poreikio paankstinti suplanuotus pareiškėjos E-2 bio bloko TG+KDE remonto darbus – pareiškėja vietoj 2019 m. gegužės mėn. planuoto pagaminti šilumos kiekio – 40 548 MWh, faktiškai pagamino tik 18 886,16 MWh. Vilniaus miesto integruoto tinklo šilumos poreikį kompensavo kiti NŠG, pvz., iš UAB Idex Baltic valdomų NŠG gegužės mėnesio šilumos aukcione planuotas supirkti šilumos kiekis buvo 45 506 MWh, o faktiškai iš šios bendrovės valdomų NŠG buvo supirkta 51 688 MWh. Didesni šilumos kiekiai buvo nupirkti ir iš kito aukcione dalyvavusio NŠG. Dėl to, kad iš jų buvo nupirktas didesnis šilumos kiekis nei planuota, NŠG nusiskundimų nereiškė.

2019 m. birželio mėnesiui PŠGG buvo paskelbtas laikantis Sąvado reikalavimų 2019 m. balandžio 24 d., kai pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvyksiantį VŠT E-2 bio bloko TG+KDE gedimą ir iš to sekusį poreikį remonto darbų paankstinimui. Atsiradus gedimui, pareiškėja nebeturėjo teisės 2019 m. birželio mėnesiui paskelbtą PŠGG koreguoti ar kitaip atnaujinti, todėl atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje – viena vertus, nurodė jai reikalingą PŠGG ir turėjo nupirkti atitinkamą šilumos kiekį, bet, kita vertus, atsiradus objektyviems pokyčiams bei siekiant mažiausios kainos vartotojams, korekcijų PŠGG taip pat nebebuvo galima atlikti. Patikrinimo akte Taryba į šias aplinkybes neatsižvelgė ir visiškai nevertino to, kodėl pareiškėjos nupirktas šilumos kiekis birželio mėnesiui buvo kitoks, nei suplanuotas balandžio mėnesį. Pareiškėjos vertinimu, Taryba turėjo tinkamai įvertinti ir gegužės mėn. aplinkybes, nes tai turėjo esminę ir tiesioginę įtaką pareiškėjos veiksmams Tikrinamuoju laikotarpiu.

Pareiškėjos teigimu, Taryba nepagrįstai teigia, jog ši paankstinto remonto aplinkybė nereikšminga ir nesudaro pagrindo pareiškėjai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kurių pareiškėjos įsitikinimu buvo laikomasi, nustatyti ir supirkti didesnius šilumos kiekius, nei pasiūlytus šilumos aukcione. Tarybos pateikiama argumentacija, kad kiekvienam kalendoriniam mėnesiui skelbiamas atskiras šilumos aukcionas, ignoruoja faktą, kad aukcionas įvyksta likus 2 mėnesiams iki faktinio šilumos supirkimo. Taryba privalėjo atsižvelgti, jog pareiškėjai perkėlus remonto darbus, atitinkamai pareiškėjos superkami kiekiai tiek gegužės, tiek birželio mėnesį pasikeitė bei skyrėsi nuo numatytų prieš du mėnesius šilumos aukciono metu ir turėjo šiuos abu mėnesius vertinti kartu, sistemiškai, o ne ignoruojant pareiškėjos veiksmus, kuriems įtaką darė objektyvios priežastys. Pareiškėjos manymu, tik sistemiškai vertinant gegužės mėnesio aplinkybes kartu su birželio mėnesio aplinkybėmis tinkamai galima įvertinti pareiškėjos veiksmus ir siekį įgyvendinti ŠŪĮ įtvirtintą mažiausios šilumos kainos vartotojams principą.

Pareiškėjos teigimu, Taryba visiškai neatsižvelgė į ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą mažiausios šilumos kainos vartotojui principą, o poįstatyminius aktus nagrinėjo izoliuotai bei visiškai ignoruojant šilumos tiekimo teisinę bei techninę specifiką. Pabrėžia, kad pareiškėjai neįgyvendinat šio ŠŪĮ numatyto tikslo būtų pažeistos pagrindinės ir svarbiausios ŠŪĮ nuostatos bei šilumos vartotojų interesai. Taryba, izoliuotai nuo mažiausios kainos ir mažiausių sąnaudų principų bei šilumos ūkio techninių specifikų interpretuodama poįstatyminių teisės aktų nuostatas, Patikrinimo akte nepagrįstai teigia, jog faktiškai iš tam tikro šilumos aukciono dalyvio supirktas paros šilumos kiekis negali viršyti dalyvio šilumos aukcione pasiūlyto parduoti paros šilumos kiekio. Pareiškėjos nuomone, pasirinkus tokį elgesio variantą, kuris Tarybos laikomas teisingu, būtų pažeistas ir ŠŪĮ ir šilumos vartotojų interesai, kadangi tokiu atveju šilumos energija būtų perkama didesne kaina, o to pasekmes galiausiai pajustų būtent šilumos vartotojai.

Pareiškėjos veiksmai 2019 m. birželio mėn. ne tik, kad neturėjo neigiamos, bet priešingai, turėjo teigiamos įtakos galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai. Patikrinimo akte neatspindėta, kad vadovaujantis Patikrinimo akte pateikiama teisės aktų interpretacija, šiluma 2019 m. birželio mėn. šilumos vartotojams būtų kainavusi 107 044 EUR daugiau. Vartotojams gauta nauda ne tik neaptariama ir į ją neatsižvelgiama, bet ir kartu didesnis dėmesys suteikiamas privačių subjektų, šiuo atveju NŠG, interesams. NŠG interesai ginami lingvistiškai bei paviršutiniškai aiškinant poįstatyminius teisės aktus, taip neatsižvelgiant, jog pagal ŠŪĮ didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas šilumos vartotojų interesų apsaugai, jiems užtikrinant šilumą mažiausia kaina ir mažiausiomis sąnaudomis.

Tarybos Patikrinimo akte atlikti NŠG negautų pajamų skaičiavimai nepagrįsti ir ydingi. Taryba ne tik, kad neturi kompetencijos skaičiuoti privačių ūkio subjektų patirtų negautų pajamų, bet tai darydama, iškreipia civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypsta nuo jų pagrindu formuojamos teismų praktikos.

Pareiškėja savo poziciją, jog administracinis teismas turi teisę nagrinėti jos skundą grindžia tuo, kad pačiame Tarybos Nutarime, kuriuo buvo pritarta Patikrinimo akto išvadoms, tiesiogiai nurodyta, kad Nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. patikslintame skunde nurodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. VERT priėmė nutarimą Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl sankcijos, Nutarimas II), kuriuo paskyrė pareiškėjai 38 273,75 EUR baudą už Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus. Pažymi, kad Nutarime dėl sankcijos VERT pakartojo Patikrinimo akte konstatuotas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė išvadą, jog pareiškėjai už reguliuojamos veiklos pažeidimą turėtų būti paskirta 38 273,75 EUR bauda.

Taryba nurodė, kad jos konstatuotas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nes: (i) pažeidimo padariniai negali būti pašalinti, kadangi tai neįmanoma; (ii) VŠT veiksmais buvo padaryta žala NŠG interesams; (iii) Tarybos įsitikinimu, Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais ar priemonėmis. Tačiau pareiškėjos manymu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti pažeidimą, jei jis būtų buvęs, mažareikšmiu.

Nurodo, kad Tarybos konstatuotu pažeidimu nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams. Vartotojų interesai šiuo atveju ne tik, kad nenukentėjo, bet vartotojai gavo 107 044 EUR naudą. Pabrėžia, kad nors 2019 m. birželio mėnesį pareiškėja iš NŠG nupirko mažesnį šilumos kiekį, nei buvo deklaruota 2019 m. balandį, tačiau Taryba neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja didesnį šilumos kiekį nei buvo planuota iš NŠG nupirko 2019 m. gegužę ir dėl to NŠG 2019 finansiniais metais negalėjo patirti žalos.

Mažesnį šilumos kiekį, nei deklaruota, nupirko tik vieną kartą – 2019 m. birželį. Tarybos konstatuotas pažeidimas negali būti laikomas tęstiniu – jis buvo vienkartinis ir po 2019 m. birželio mėnesio nesitęsė bei nebuvo kartojamas, todėl egzistuoja ir antroji sąlyga, leidžianti pažeidimą laikyti mažareikšmiu. Akcentuoja, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, todėl jie negalėjo būti pašalinti.

Nutarimu dėl sankcijos skirdama pareiškėjai piniginę baudą, Taryba netinkamai vertino Energetikos įstatyme ir Sankcijų skyrimo taisyklėse nurodytas sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dėl dalies jų Taryba apskritai nepasisakė, o dėl kai kurių tiesiog formaliai nurodė, jog jos neegzistuoja, nepateikdama jokių paaiškinimų.

 

Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėja dėl paskirtos sankcijos teisėtumo ir proporcingumo nurodė, kad pažeidimas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis dėl šių aplinkybių.

Pirma, Patikrinimo akte konstatuojamas Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, tačiau konkrečiai nepagrindžiamos ir nemotyvuojamos esminės žalos kilimo aplinkybės. Jokių reikalavimų dėl patirtos žalos atlyginimo šie asmenys Pareiškėjai niekada nepareiškė. Be to, Patikrinimo akte atlikti NŠG negautų pajamų skaičiavimai yra nepagrįsti ir ydingi, kas nulemia baudos dydžio ekonominį nepagrįstumą. Taip pat Taryba neįvertino, kad pareiškėja didesnį nei planuota šilumos kiekį iš NŠG nupirko 2019 m. gegužę, kas reiškia, kad NŠG lūkestis (vertinant visą situaciją) nenukentėjo ir todėl esminės žalos NŠG nepatyrė ir patirti negalėjo. Patikrinimo komisija pati konstatavo faktą, jog vartotojų interesams nebuvo padaryta neigiama įtaka, o

Patikrinimo akte neatspindėta, jog vadovaujantis Patikrinimo akte pateikiama teisės aktų interpretacija šiluma 2019 m. birželio mėn. šilumos vartotojams būtų kainavusi 107 044 EUR daugiau. Taigi, Taryba formaliai ir neteisingai vertina tariamai padarytą esminę žalą kitų asmenų interesams.

Antra, pažeidimas yra nutrauktas. Pareiškėjos vertinimu, pažeidimas buvo padarytas vieno aukciono atveju, t. y. 2019 m. birželį, po to nesitęsė bei nebuvo kartojamas, todėl yra vienkartinis ir turi būti laikoma, kad pažeidimas yra nutrauktas.

 Trečia, pažeidimas, kaip minėta, nesukėlė neigiamų padarinių, todėl jie negalėjo būti pašalinti, o Energetikos įstatymas ir Sankcijų skyrimo neriboja galimybės pažeidimus, kurie nesukėlė neigiamų padarinių, pripažinti mažareikšmiais.

Ketvirta, pažeidimas yra vienkartinis, todėl vien jo konstatavimas užtikrina teisės aktų laikymąsi. Jau daugiau kaip šešis metus nuo pažeidimo pareiškėja veiklą vykdo be analogiškų pažeidimų, iškilus klausimams, susijusiais su šilumos pirkimu, nuolat konsultuojasi su VERT atstovais ir taip bando kaip įmanoma geriau laikytis savo įsipareigojimų. Tai patvirtina, kad pažeidimų prevencija ir sankcijos tikslai yra pasiekti.

Kadangi visos Sankcijų skyrimo taisyklių 45 punkte numatytos mažareikšmiškumo sąlygos yra patenkintos, pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu.

Be to, VERT nepagrįstai konstatavo tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog pažeidimas padarytas pirmąjį kartą. Šiuo atveju egzistuoja ir kitos (papildomos) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konkrečiai: 1) pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių; 2) pažeidimas yra vienkartinis; 3) pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su VERT atlikto tyrimo metu. Taigi, VERT akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai neįvertino net keleto Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

 Be to, LVAT Nutartimi buvo paneigta VERT išvada, jog pareiškėja pažeidė Aukciono reglamento 37.1 p. įtvirtintą reikalavimą. Kadangi VERT ir šios (panaikintos) išvados pagrindu paskyrė sankciją, akivaizdu, jog sankcija buvo skirta traktuojant pareiškėjos veiksmus (pažeidimą) pavojingesnius, nei patvirtina LVAT Nutartimi. Atitinkamai, mažesnis pareiškėjos veiksmų pavojingumas turėtų reikšti švelnesnės sankcijos taikymą. Priešingu atveju, palikus pradinį paskirtos bylos dydį, būtų pažeistas baudos proporcingumo ir individualizavimo principai.

Pareiškėja pažymi, kad VERT netinkamai interpretavo sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o konkrečiai: 1) pažeidimo pavojingumą – konstatuotas pažeidimas nėra pavojingas ir nedaro jokios reikšmingos įtakos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimui, nes buvo vienkartinis, grįstas objektyviomis priežastimis, pareiškėja neturėjo tikslo nei pakenkti NŠG, nei vartotojų interesams, priešingai, pareiškėjos veiksmai buvo nukreipti į naudą vartotojams; 2) pažeidimo trukmę – pažeidimas buvo vienkartinis, 3) pažeidimo sukeltos pasekmės – neatsižvelgta į 107 tūkst. EUR naudą vartotojams, į tai, kad NŠG niekada nesikreipė į pareiškėją dėl kokių nors neigiamų pasekmių. Taigi, skundžiamais Aktais VERT neteisėtai neatsižvelgė į sankcijos skyrimui (atsakomybės individualizavimui) reikšmingas aplinkybes.

Šioje situacijoje VERT netinkamai naudojosi diskrecijos teise ir paskyrė neproporcingą baudos dydį, taip pažeisdama proporcingumo principą ir viršijant teismų praktikoje skiriamą baudą už panašaus pobūdžio pažeidimus, kai mažesnės baudos buvo skiriamos ir už sunkesnius pažeidimus.

Pareiškėja prašo pripažinti padarytą pažeidimą mažareikšmiu arba sumažinti paskirtą 38 273,75 EUR baudą.

 

 Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti arba nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais.

Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Patikrinimų tvarkos aprašas), 19.2 papunkčiu ir 29 punktu, atliko Bendrovės reguliuojamos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo – įvertinti, ar Bendrovė 2019 m. birželio mėn. (toliau – ir Tikrinamasis laikotarpis) supirkdama šilumos kiekį tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tikrinimo komisija padarė išvadas, kad bendrovė tinkamai šilumos aukciono sistemoje pateikė pavedimą pirkti Tikrinamuoju laikotarpiu, bet netinkamai nustatė Tikrinamuoju laikotarpiu planuojamus supirkti šilumos kiekius, sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką (toliau – ir PŠGG), nes buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių planuojami supirkti šilumos kiekiai, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (įskaitant) ir nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Supirkimo tvarka) 25.4.4 papunkčio reikalavimus, nustatė didesnius (nei A. B. „E-2 bio blokas“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas“ planuojamus supirkti paros šilumos kiekius; dėl netinkamo didesnių (nei A. B. „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ planuojamų supirkti paros šilumos kiekių nustatymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (įskaitant) ir nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant), buvo nustatyti mažesni iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ planuojami supirkti paros šilumos kiekiai; sudarant dispečerinio šilumos gamybos valdymo planą (toliau – ir DVP), buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių superkami šilumos kiekiai: laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Šilumos aukciono reglamento, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 „Dėl Šilumos aukciono reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Aukciono reglamentas) 37.1 papunktį, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – ir Sąvadas) 81.1 papunkčio reikalavimus, nustatė didesnius (nei A. B. „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkamus paros šilumos kiekius; dėl netinkamo didesnių (nei A. B. „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkamų šilumos kiekių nustatymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant), buvo nustatyti mažesni iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ superkami paros šilumos kiekiai.

Bendrovė

tikrinamuoju laikotarpiu iš šilumos aukciono dalyvių supirko netinkamus šilumos kiekius, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) Bendrovė netinkamai, pažeisdama Aukciono reglamento reikalavimus, iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko didesnius (nei A. B. „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) paros šilumos kiekius, o dėl to, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant), buvo supirkti mažesni šilumos kiekiai iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“; tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė nepagrįstai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko 20463,5 MWh šilumos, dėl ko buvo nesupirkta iš Idex Pakalniškių UAB – iki 11935,5 MWh, iš AB „Vilniaus Baldai“ – iki 2166,0 MWh, iš Idex Zietela UAB – iki 2498,0 MWh, iš UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 3864,0 MWh šilumos.

Dėl Bendrovės veiksmų tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai iš Bendrovės „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkant 20463,5 MWh šilumos: neigiamos įtakos 2019 m. birželio mėn. galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai nebuvo; įtakos šilumos (produkto) gamybos Bendrovės gamybos šaltiniuose paslaugos investicijų grąžai dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione vertinimas turėtų būti atliktas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ar jų perskaičiavimo metu; buvo pažeisti Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti Aukcione laimėtus šilumos kiekius, dėl ko negavo pajamų Idex Pakalniškių UAB – iki 224387,4 Eur, AB „Vilniaus Baldai“ – iki 40720,8 Eur, Idex Zietela UAB – iki 48211,4 Eur, UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 76120,8 Eur.

Atsakovės teigimu, pareiškėjos ginčijamas skundžiamas birželio mėnesio nutarimas nėra teisės aktas, dėl kurio galima pateikti skundą administraciniam teismui, net nevertinant pareiškėjos materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo) bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Skundžiamas nutarimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Akcentuoja, kad Skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje išreikšta Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto valia „pritarti Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms“. Pabrėžia, kad Taryba pritarė Tarybos sudarytos Tikrinimo komisijos pateiktiems pareiškėjos veiklos vertinimams, tačiau Skundžiamu nutarimu ir juo patvirtintu Patikrinimo aktu pareiškėjai (i) nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai; (ii) nevertinama ir nepasisakoma dėl pareiškėjos teisinės atsakomybės, (iii) nėra atliekami šilumos kiekių perskaičiavimai ar nustatoma kompensacijos tvarka, todėl visiškai akivaizdu, jog priėmus Skundžiamą nutarimą nėra daroma įtaka pareiškėjos teisėms, nes pareiškėjos teisių apimtis liko tokia pati ir nepasikeitė. Atitinkamai po Skundžiamo nutarimo priėmimo, ir pareiškėjos teisėms išlikus status qou, nėra pagrindo teigti, jog minėtu administraciniu aktu taip pat daroma įtaka įstatymų saugomiems interesams.

Pažymi, kad Ūkio subjekto teisinę atsakomybę reglamentuoja visiškai kiti teisiniai pagrindai, kurie vertinami kitos teisinės procedūros metu. Yra dvi skirtingos procedūros – reguliuojamos veiklos patikrinimų procedūra, kurios metu atliekamas reguliuojamos veiklos patikrinimas, ir sankcijų skyrimo procedūra, kurios metu vertinamas energetikos įmonės reguliuojamos veiklos pažeidimas – pažeidimo padarymo aplinkybės, požymiai, nustatomos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Dėl Bendrovės šilumos supirkimo Tikrinamuoju laikotarpiu kilusios neigiamos pasekmės galėtų būti vertinamos sankcijos skyrimo procedūros metu, nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes, požymius, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o tai reiškia, jog planiniu patikrinimu nėra siekiama preziumuoti pareiškėjos reguliuojamos veiklos pažeidimų ir spręsti dėl pareiškėjos kaltės.

Skundžiamu nutarimu baigiama patikrinimo procedūra, tačiau iš šio nutarimo savaime neatsiranda, nepasikeičia ir neišnyksta pareiškėjos teisės ar pareigos – tam būtini papildomi administraciniai aktai atitinkamai koreguojantys teisinius santykius (kainos nustatymas, sankcijos skyrimas etc.), todėl Skundžiamas nutarimas laikytinas tarpiniu – procedūros pabaigos sprendimu.

Atsakovė paaiškino, kad kiekvienam kalendoriniam mėnesiui skelbiamas atskiras šilumos aukcionas ir atliekamos atskiros su tam tikro mėnesio šilumos aukciono vykdymu, planuojamų supirkti šilumos kiekių nustatymu, PŠGG ir DVP sudarymu bei su faktiniu šilumos supirkimu susijusios teisės aktuose numatytos procedūros. Skirtingų mėnesių šilumos supirkimo procedūros tarpusavyje nesusijusios, todėl Tikrinimo komisija, atlikdama Bendrovės veiksmų superkant šilumą Tikrinamuoju laikotarpiu patikrinimą, pagrįstai nevertino su 2019 m. gegužės mėn. šilumos aukcionu ir supirkimais susijusių aplinkybių.

Teisės aktuose įtvirtintas mažiausios šilumos kainos principas taikomas nustatant šilumos supirkimo prioritetus, tačiau visais atvejais superkamas šilumos kiekis negali viršyti šilumos aukcione pasiūlyto kiekio. Bendrovė, nesilaikydama teisės aktų, reglamentuojančių šilumos aukciono tvarką, kelia grėsmę rinkos išbalansavimui, piktnaudžiavimui šilumos tiekėjo statusu bei sąžiningai konkurencijai tarp aukciono dalyvių, kas tiesiogiai daro įtaką tikslo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams įgyvendinimui.

Bendrovės

šilumos supirkimo veiksmų vartotojams ir NŠG kilusios pasekmės galėtų būti vertinamos sankcijos skyrimo procedūros metu, nustatant pažeidimo padarymo aplinkybes, požymius, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 

Atsakovės vertinimu, nesant duomenų faktinei šilumos gamybos situacijai sumodeliuoti, Patikrinimo akte pagrįstai su tam tikromis prielaidomis nustatomas nesupirktas šilumos kiekis.

Taryba prašo skundą atmesti, nes pareiškėjos padarytas pažeidimas netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygos, kadangi pažeidimo padariniai negali būti pašalinti, nes pašalinti pažeidimo padarinių, kuomet šiluma buvo superkama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei tokia šiluma buvo patiekta vartotojams, nėra galimybės. Atsižvelgiant vien tik į šią aplinkybę, pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, ir atitinkamai pareiškėjai negali būti skirtas įspėjimas. Be to, pareiškėjos padarytas pažeidimas netenkina taip pat ir mažareikšmio pažeidimo sąlygos dėl žalos, nes pareiškėjos veiksmais padaryta žala NŠG interesams, t. y. pareiškėja 2019 m. birželio mėn. pasiūlė supirkti atitinkamą kiekį šilumos energijos, o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubai ir taip viršijo aukcione pasiūlytą supirkti kiekį dėl ko nukentėjo kiti šilumos aukciono dalyviai, kurie buvo pasiūlę parduoti atitinkamą kiekį šilumos minėtą mėnesį.

Taryba akcentuoja, kad Patikrinimo akte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta apie neigiamą įtaką NŠG interesams. Patikrinimo akte Taryba konstatavo, jog dėl pareiškėjos pažeidimo buvo pažeisti Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti aukcione laimėtus šilumos kiekis, dėl ko šie ūkio subjektai negavo pajamų.

 

Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė prašė skundą atmesti, o dėl paskirtos sankcijos teisėtumo ir proporcingumo pateikė išsamesnius argumentus.

Atsakovė nurodė, kad LVAT Nutarties 91 pastraipoje aiškiai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ,,<…> pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus.” Būtent šie esminiai pažeidimai turėjo lemiamą reikšmę vertinant ir vėliau skiriant sankciją už pažeidimus, kurie buvo konstatuoti Patikrinimo akte, patvirtintame Nutarimu I. LVAT Nutartimi nepanaikino nei Patikrinimo akto, nei Nutarimo I, todėl nėra jokių abejonių, kad Patikrinimo aktas ir Nutarimas I buvo priimti teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovė nesutinka su Pareiškėjos argumentais dėl to, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu ir pareiškėjai turėtų būti skiriamas įspėjimas. Pažeidimas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir neskiriama piniginė sankcija tik tuomet, kai padarytas pažeidimas tenkina visas Energetikos įstatyme (36 straipsnio 7 dalis) bei Sankcijų skyrimo taisyklių 45 punkte įtvirtintas pažeidimo mažareikšmiškumo sąlygas: (i) pažeidimu nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams; (ii) pažeidimas nutrauktas; (iii) pašalinti pažeidimo padariniai; (iv) Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes (pažeidimą sudarančius veiksmus, pažeidimo padarymo būdą, motyvus, tikslus, mastą, trukmę) gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis. Kuomet pažeidimo aplinkybės netenkina visų mažareikšmio pažeidimo sąlygų, tokio pažeidimo mažareikšmiu pripažinti negalima.

Bendrovės

atveju padarytas pažeidimas netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygos, nes pažeidimo padariniai negali būti pašalinti, kadangi pašalinti pažeidimo padarinių, kuomet šiluma buvo superkama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei tokia šiluma buvo patiekta vartotojams, nėra galimybės. Atsižvelgiant vien tik į šią aplinkybę, Bendrovės padarytas pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu ir negali būti skirtas įspėjimas.

Be to, Bendrovės padarytas pažeidimas netenkina taip pat ir mažareikšmio pažeidimo sąlygos dėl žalos, nes Bendrovės veiksmais padaryta žala NŠG interesams, t. y. pareiškėja 2019 m. birželio mėn. pasiūlė supirkti atitinkamą kiekį šilumos energijos, o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubai ir taip viršijo aukcione pasiūlytą supirkti kiekį, dėl ko nukentėjo kiti šilumos aukciono dalyviai, kurie buvo pasiūlę parduoti atitinkamą kiekį šilumos minėtą mėnesį. Patikrinimo akte buvo aiškiai pasisakyta apie neigiamą įtaką NŠG interesams (Patikrinimo akto išvadų dalies 4.3 punkte) ir konstatuota, jog dėl pažeidimo kiti šilumos ūkio subjektai negavo pajamų – Idex Pakalniškių UAB iki 224 387,4 Eur, AB „Vilniaus baldai“ iki 40 720,8 Eur, Idex Zietela UAB iki 48 211,4 Eur ir UAB „Kirtimų katilinė“ iki 76 120,8 Eur. Atsižvelgiant į tai, negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjai padarius tokio pobūdžio pažeidimą nepadaryta esminė žala NŠG interesams.

Dėl kitos mažareikšmio pažeidimo sąlygos – tai, kad pažeidimas buvo nutrauktas – atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2019 m. birželio mėn. pasiūlė supirkti atitinkamą šilumos energijos kiekį, o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubai, tai reiškia, kad pažeidimas truko vieną mėnesį, bet tai tiesiogiai nesuponuoja išvados, jog pareiškėja nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimui nutraukti.

Taip pat atsakovė mano, kad Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į Bendrovės pažeidimo faktines aplinkybes negali būti užtikrintas kitais būdais ar (ir) kitomis priemonėmis. Padarytas pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu, nes neatitinka visų mažareikšmio pažeidimo sąlygų ir Tarybai nebuvo jokio pagrindo pripažinti pažeidimą mažareikšmiu bei skirti pareiškėjai įspėjimą, neskiriant piniginės baudos. Nagrinėjamu atveju priežiūros tikslų kitu būdu, t. y. neskiriant baudos, negalima pasiekti, todėl Tarybos įsitikinimu, neskyrus baudos, nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų.

Skirta piniginė bauda yra beveik minimali (vertinant procentine išraiška nuo Pareiškėjos pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais) ir nesiekia nei 0,1 procento nuo pajamų, o teisų praktikoje baudos, kurios nesiekia nei 0,1 procento nuo pajamų, vertinamos kaip proporcingo panašių pažeidimų atveju. Taryba skirdama Bendrovei baudą vertino visas aktualias aplinkybes ir procentine išraiška skyrė itin nedidelę baudą (277 kartais mažesnę, nei numatyta maksimali bauda), nors Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad energetikos įmonėms už tokio pobūdžio pažeidimus Taryba skiria baudas iki 10 procentų metinių pajamų. Taryba Nutarimu II teisėtai ir pagrįstai paskyrė sankciją, kuri yra nustatyta įvertinus visas Energetikos įstatyme ir Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatytas sankcijos dydį lemiančias aplinkybes, yra proporcinga siekiamam tikslui, adekvati ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2021 m. birželio 21 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-3 (toliau - ir Patikrinimo aktas), Tarybos 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas I), ir Tarybos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. O3E-1687 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas II) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Taryba atliko AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (dabartinis pavadinimas AB „miesto gijos“) (toliau – ir Bendrovė) reguliuojamos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti, ar Bendrovė 2019 m. birželio mėn. (toliau – ir Tikrinamasis laikotarpis) supirkdama šilumos kiekį tinkamai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tikrinimo komisija, atlikusi patikrinimą, Patikrinimo akte padarė išvadas: 1) pareiškėja tinkamai šilumos aukciono sistemoje pateikė pavedimą pirkti Tikrinamuoju laikotarpiu; 2) pareiškėja netinkamai nustatė Tikrinamuoju laikotarpiu planuojamus supirkti šilumos kiekius: 2.1. sudarant PŠGG, buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių planuojami supirkti šilumos kiekiai: 2.1.1. nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (įskaitant) ir nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) VŠT netinkamai, pažeisdama Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio reikalavimus, nustatė didesnius (nei Aukcione VŠT „E-2 bio blokas“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš VŠT „E-2 bio blokas“ planuojamus supirkti paros šilumos kiekius; 2.1.2. dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ planuojamų supirkti paros šilumos kiekių nustatymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (įskaitant) ir nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant), buvo nustatyti mažesni iš „Idex Pakalniškių“, UAB, AB „Vilniaus baldai“, „Idex Zietela“, UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“ planuojami supirkti paros šilumos kiekiai; 2.2. sudarant DVP, buvo netinkamai nustatyti iš šilumos aukciono dalyvių superkami šilumos kiekiai: 2.2.1. nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) VŠT netinkamai, pažeisdama Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus, nustatė didesnius (nei Aukcione VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkamus paros šilumos kiekius; 2.2.2. dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkamų šilumos kiekių nustatymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) buvo nustatyti mažesni iš „Idex Pakalniškių“, UAB, AB „Vilniaus baldai“, „Idex Zietela“, UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“ superkami paros šilumos kiekiai. 3. VŠT Tikrinamuoju laikotarpiu iš šilumos aukciono dalyvių supirko netinkamus šilumos kiekius: 3.1. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) VŠT netinkamai, pažeisdama Aukciono reglamento 37.1 papunkčio, Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus, iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko didesnius (nei Aukcione VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) paros šilumos kiekius; 3.2. dėl netinkamo didesnių (nei Aukcione VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ pasiūlyti parduoti paros šilumos kiekiai) iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirktų šilumos kiekių nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (įskaitant) buvo supirkti mažesni šilumos kiekiai iš „Idex Pakalniškių“, UAB, AB „Vilniaus baldai“, „Idex Zietela“, UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“; 3.3. Tikrinamuoju laikotarpiu VŠT nepagrįstai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ supirko 20 463,5 MWh šilumos, dėl to buvo nesupirkta iš „Idex Pakalniškių“, UAB, – iki 11 935,5 MWh, iš AB „Vilniaus baldai“ – iki 2 166,0 MWh, iš „Idex Zietela“, UAB, – iki 2 498,0 MWh, iš UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 3 864,0 MWh šilumos. 4. Dėl VŠT veiksmų, Tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai iš VŠT „E-2 bio blokas TG+KDE“ superkant 20463,5 MWh šilumos: 4.1. neigiamos įtakos 2019 m. birželio mėn. galutinei vartotojams taikomai šilumos kainai nebuvo; 4.2. įtakos šilumos (produkto) gamybos VŠT gamybos šaltiniuose paslaugos investicijų grąžai dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione vertinimas turėtų būti atliktas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ar jų perskaičiavimo metu; 4.3. buvo pažeistos „Idex Pakalniškių“, UAB, AB „Vilniaus baldai, „Idex Zietela“, UAB, ir UAB „Kirtimų katilinė“ teisės ir teisėti interesai gaminti Aukcione laimėtus šilumos kiekius, dėl to negavo pajamų „Idex Pakalniškių“, UAB, – iki 224 387,4 Eur, AB „Vilniaus baldai“ – iki 40 720,8 Eur, „Idex Zietela“, UAB, – iki 48 211,4 Eur, UAB „Kirtimų katilinė“ – iki 76 120,8 Eur. 5. VŠT pagrįstai, vykdydama Sąvado 93.1 ir 93.2 papunkčių reikalavimus, Tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiavo balansavimo sąnaudas „Idex Paneriškių“, UAB, „1 gamybos blokas“, „Idex Pakalniškių“, UAB, AB „Vilniaus baldai“, „Idex Zietela“, UAB, UAB „Kirtimų katilinė“.

Taryba 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-761 „Dėl AB Vilniaus šilumos tinklų reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ pritarė Patikrinimo aktui.

Taryba 2021 m. rugsėjo 7 d. surašė pažeidimo protokolą Nr. K3-29 (toliau – ir Protokolas), kuriuo pradėjo klausimo dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai procesą.

2021 m. gruodžio 13 d. Taryba priėmė Nutarimą II dėl sankcijos, kuriuo paskyrė pareiškėjai 0,036 proc. nuo reguliuojamos veiklos pajamų, gautų 2020 m., - 38 273,75 EUR baudą už Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus, kurie pasireiškė tuo, kad, tikrinamuoju laikotarpiu (t. y. 2019 m. birželio mėnesį) sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką, taip pat dispečerinio valdymo planus, konkrečiomis mėnesio dienomis buvo nustatyti didesni nei pagal Aukciono rezultatus planuojami supirkti (pasiūlyti parduoti) iš Bendrovės įrenginio „E-2 bio blokas TG+KDE“ paros šilumos kiekiai, dėl to iš nepriklausomų šilumos gamintojų (iš Idex Pakalniškių UAB, AB „Vilniaus Baldai“, Idex Zietela UAB ir UAB „Kirtimų katilinė“) buvo nustatyti mažesni superkami ir buvo faktiškai supirkti mažesni šilumos kiekiai. Nutarime II konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Šilumos aukciono reglamento, patvirtinto Komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E- 154 „Dėl Šilumos aukciono reglamento tvirtinimo“ (toliau – ir Aukciono reglamentas) 37.1 papunktį, Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d.) (toliau – ir Supirkimo tvarka) 25.4.4 papunktį ir Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – ir Sąvadas) 81.1 papunktį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje priimtu 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. eI4-915-631/2022 atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad prašomi panaikinti Patikrinimo aktas ir Nutarimas I nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, taip pat nustatęs, kad pareiškėja padarė Nutarime II nurodytus pažeidimus, ir padaręs išvadą, kad pareiškėjai skirta piniginė sankcija proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. liepos 26 d. nutartimi Nr. eA-418-789/2023 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmos instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (toliau – LVAT Nutartis).

LVAT Nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nutarimas I ir Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio aktai ir nesukelia pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, o Nutarimas II daro įtaką pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai (LVAT Nutarties 63 p.).

LVAT Nutartyje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Nutarimo II pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kuria pritarta Tarybos vertinimui, jog Bendrovė pažeidė Aukciono reglamento 37.1 papunktį, yra nepagrįsta (LVAT Nutarties 79 p.), tačiau konstatavo, jog pareiškėja savo veiksmais, supirkdama (gamindama) šilumą 2019 m. birželio mėnesį, pažeidė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus (LVAT Nutarties 87 p.).

Grąžindamas bylą pirmos instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas LVAT Nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių tik ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT Nutarties 90 p.), todėl konstatavo, kad LVAT Nutartimi jau išspręsta dėl dalies pareiškėjos skundo reikalavimų pagrindų (dėl Patikrinimo akto ir Nutarimo I teisinių pasekmių, pareiškėjo padarytų pažeidimų kvalifikavimo ir apimties) ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl jų iš naujo (LVAT Nutarties 94 p.).

 

Dėl Patikrinimo akto ir Nutarimo I panaikinimo

 

Kadangi nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėja nei vieno iš patikslinto skundo reikalavimų neatsisakė, o LVAT Nutartimi pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. eI4-915-631/2022 buvo panaikintas visoje apimtyje, tai šiuo teismo sprendimu turi būti išspręsti visi patikslinto skundo reikalavimai, nepaisant to, kad bylos dalykas LVAT Nutartimi apibrėžtas tik dėl sankcijos teisėtumo patikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad LVAT Nutartimi jau yra konstatuota, jog Nutarimas I ir Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio aktai ir nesukelia pareiškėjai konkrečių materialinių teisinių pasekmių, ir naikinti juos nėra teisinio pagrindo, nes ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, o administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas, dėl ko skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (LVAT Nutarties 61 p., 63 p.), patikslinto skundo dalis, kuria prašoma visiškai panaikinti Nutarimą I, Patikrinimo aktą ir Nutarimą II, atmestina kaip nepagrįsta ir, vadovaujantis LVAT Nutartimi, dėl šios skundo dalies (dėl Patikrinimo akto ir Nutarimo I teisinių pasekmių, dėl Nutarime II nurodytų pareiškėjos padarytų pažeidimų kvalifikavimo ir apimties) nepasisakant iš naujo.

 

Dėl Nutarimu II paskirtos sankcijos pagrįstumo

 

Kaip nustatyta byloje, už Patikrinimo akte (kuriam pritarta Nutarimu I) konstatuotus pažeidimus Taryba Nutarimu II skyrė pareiškėjai sankciją ­– 38 273,75 Eur baudą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) ir Sankcijų skyrimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės).

Pareiškėjos teigimu, paskirta sankcija neproporcinga, nes pažeidimas tenkina visas Energetikos įstatyme bei Sankcijų skyrimo taisyklėse įvirtintas pažeidimo mažareikšmiškumo sąlygas, įstatymų nustatytų reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, neskiriant baudos, o taikant įspėjimą arba, net ir nepripažinus pažeidimo mažareikšmiu, sumažinant baudos dydį, nes atsakovė pritaikė neproporcingą sankciją, neįvertino visų jos dydžiui reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo pačios Tarybos ir teismų praktikos taikant sankcijas.  

Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad Nutarimas II buvo priimtas įvertinus visas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje ir Sankcijų skyrimo taisyklių 49 punkte nustatytas sankcijos dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, bauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui bei užtikrins teigiamą poveikį įmonei, prevenciškai užkertant kelią tolesniems teisės aktų pažeidimams, kadangi procentine išraiška skyrė itin nedidelę baudą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Taryba skiria baudas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, t. y. už teisės aktų nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įpareigojimų nevykdymą – iki 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis nustato, kad energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo pasekmes; 4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalimi, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

Sankcijų skyrimo taisyklių 46 punkte taip pat analogiškai nustatyta, kad pažeidimas yra laikomas mažareikšmiu, jeigu tenkina visas nurodytas sąlygas: pažeidimu nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams; pažeidimas nutrauktas; pašalinti pažeidimo padariniai; Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (pažeidimą sudarančius veiksmus, pažeidimo padarymo būdą, motyvus, tikslus, mastą, trukmę), gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis: nustatant įpareigojimus dėl periodinio konkrečios informacijos Tarybai teikimo, konsultuojant, atliekant reguliuojamos veiklos patikrinimus. Taryba kiekvienu konkrečiu atveju pagal kompetenciją gali pasirinkti ir kitus šiame punkte nenurodytus būdus ir (ar) priemones (46.1–46.4 papunkčiai).

 

Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo

 

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentais, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir taikyti nuobaudą – įspėjimą.

Pareiškėja nepaneigė Tarybos nustatytos ir Nutarime II nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. birželio mėn. pareiškėja pasiūlė supirkti atitinkamą kiekį šilumos energijos, o faktiškai pagamino ir supirko iš savo šilumos gamybos įrenginio daugiau nei dvigubai, taip viršijant aukcione pasiūlytą supirkti šilumos kiekį, dėl ko nukentėjo kiti šilumos aukciono dalyviai (NŠG), kurie buvo pasiūlę parduoti atitinkamą kiekį šilumos minėtą mėnesį, bet dėl pareiškėjos veiksmų negalėjo to padaryti.

Teismas pažymi, kad pareiškėja itin akcentuoja, jog Nutarime II nebuvo nustatyta esminė žala NŠG interesams, tačiau vien tai, kad šios sąlygos egzistavimo atsakovė nei Patikrinimo akte, nei Nutarime II nepagrindė nereiškia, kad vien dėl to pažeidimas turi būti pripažintas mažareikšmiu.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Patikrinimo akte nebuvo nustatyta ir nebuvo nustatinėjama esminė žala NŠG interesams, nes Patikrinimo akte ir Nutarime II konstatuota tik tai, kad „buvo pažeisti NŠG interesai“ (Patikrinimo akto išvadų 4.3 p.) ir konstatuota „neigiama įtaka NŠG interesams“ (Nutarimo II 2.7.2. p. p.), tačiau nėra pateikti jokie motyvai ir juos pagrindžiantys duomenys, kad „neigiama įtaka NŠG interesams“ laikytina esmine žala, numatyta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje. Tokia esminės žala nei Patikrinimo akte, nei Nutarime II ir Nutarime II nėra konstatuota, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo nustatyta.

Atsakovės nurodomas NŠG negautų pajamų skaičiavimas, sudauginant NŠG pasiūlytus parduoti šilumos kiekius iš jų pasiūlytos kainos, patvirtina tik matematinį negautų pajamų skaičių, bet savaime neatspindi realaus žalos dydžio ir nepatvirtina, kad žala NŠG buvo esminė. Juo labiau, kad patys NŠG dėl žalos iš viso nėra pareiškę jokių reikalavimų pareiškėjai, o didesnes pajamas nei priklausė gavo iš 2019 m. gegužės mėnesio šilumos pirkimo.

Taigi, Nuarimo II 2.7.5. papunktyje padaryta išvada, kad „pažeidimas netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygos dėl žalos, nes padaryta žala NŠG interesams“ yra nepagrįsta, nes Taryba apsiribojo tik neigiamų padarinių NŠG nustatymu ir konstatavimu, bet nenustatinėjo ir nepagrindė, kad ta neigiama įtaka NŠG interesams padarė esminės žalos NŠG. Net ir paskutiniuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė šią sąlygą argumentuoja tik tuo, kad „negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepadaryta esminė žala NŠG interesams“, tačiau neįrodinėja, kad esminė žala buvo padaryta. Tuo tarpu esminę žalą atsakovė turi nustatyti ir pagrįsti, o ne vadovautis prielaida, kad galbūt žala yra esminė.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kliūčių pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį dėl jo galimo neatitikimo sąlygai, kad nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams, nėra.

Teismas pripažįsta, kad pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį nėra kliūčių ir dėl to, kad nėra pagrindo vertinti, jog jis neatitinka sąlygos - energetikos įmonė nutraukė pažeidimą. Pažeidimas buvo padarytas vieno aukciono metu, šilumą pagal jį perkant 2019 m. birželį, o pati atsakovė pripažįsta, jog kiekvieno mėnesio aukciono procedūros nesusijusios ir yra atskiros. Todėl  atsižvelgiant į tai, kad toks pažeidimas nesitęsė kelis mėnesius iš eilės, kad buvo pažeista šilumos pirkimo tvarka vieno aukciono metu, pažeidimas yra vienkartinis ir atitinka sąlygą, jog energetikos įmonė nutraukė pažeidimą, kadangi jis nebuvo tęsiamas.

Tačiau nepaisant to, kad pažeidimas atitinka dvi aukščiau minėtas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje numatytas mažareikšmio pažeidimo sąlygas, teismas konstatuoja, jog atsakovas Nutarime II pagrįstai nepripažino jo mažareikšmiu, nes jis neatitinka sąlygos - pašalino pažeidimo padarinius.    

LVAT Nutartimi konstatavo: pareiškėja supirkdama (gamindama) šilumą 2019 m. birželio mėnesį, pažeidė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunkčio ir Sąvado 81.1 papunkčio reikalavimus (LVAT Nutarties 87 p.); pareiškėja neginčijo, kad, sudarydama PŠGG ir DVS 2019 m. birželio mėnesiui, ji nesilaikė Supirkimo tvarkos 25.4.4 papunktyje ir Sąvado 81.1 papunktyje nustatytų reikalavimų (LVAT Nutarties 83 p.); pareiškėja nenurodė jokių teisės aktų nuostatų (teisės normų), kurios sudarė pagrindą Bendrovei tikrinamuoju laikotarpiu neatsižvelgti į šilumos aukcione nustatytus šilumos kiekius (LVAT Nutarties 84 p.); nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo identifikuotas šilumos kiekio, būtino vartotojų poreikiams užtikrinti, trūkumas, taip pat nepateikti duomenys, kad nagrinėjamu atveju buvo netikėtos, objektyvios aplinkybės (pvz., neplanuotas šilumos įrenginių gedimas, sustabdymas, šilumos tinklo apribojimas ir pan.), kurios sudarė pagrindą sudarant dispečerinio valdymo planus ir perkant šilumą neatsižvelgti į šilumos aukciono būdu nustatytus planuojamus supirkti (gaminti) šilumos kiekius (žr. Sąvado 80–83 p.) (LVAT Nutarties 86 p.).

Taigi, pareiškėjos padaryto pažeidimo esmė - perkant šilumą 2019 m. birželio mėnesį pareiškėja neatsižvelgė į šilumos aukciono būdu nustatytus planuojamus supirkti (gaminti) šilumos kiekius ir pažeisdama NŠG interesus ir teises supirko daugiau savo įrenginiu pagamintos šilumos, nei turėjo teisę pirkti, o iš NŠG nupirko mažiau, nei privalėjo nupirkti. Tokiu būdu NŠG nepardavė atitinkamo kiekio šilumos ir negavo pajamų, kurias turėjo teisę gauti, todėl šiluma buvo supirkta ir vartotojams patiekta ne šilumos aukcioną reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pašalinti pažeidimo padarinių, kuomet šiluma, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo pirkta ne aukciono būdą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei tokia šiluma buvo patiekta vartotojams, nėra galimybės ir vien todėl toks pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, nes nėra tenkinama viena iš būtinųjų sąlygų pažeidimą pripažinti mažareikšmiu (žr. pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-3685-331/2021; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-4481-463/2021). 

Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pažeidimo padarinių pašalinti nėra galimybės, nes šiluma buvo pirkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius šilumos pirkimą aukciono būdu, ir buvo patiekta vartotojams. Tai reiškia, kad nesant vienos iš Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje numatytų būtinų sąlygų pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu ir įspėjimas pareiškėjai negali būti skiriamas. Todėl Nutarimu II pažeidimas pagrįstai nebuvo įvertintas kaip mažareikšmis ir pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta bauda.

Teismo vertinimu, nenustačius, kad pažeidimo padariniai gali būti pašalinti, ketvirtoji būtina sąlyga - teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis - negali būti konstatuojama, nes toks pažeidimas, pagal savo pobūdį ir pavojingumą, negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis būtent dėl pasekmių, kurių pašalinti neįmanoma.

Teismų praktikoje laikoma, kad pažeidimas gali būti vertinas kaip mažareikšmis tik tuomet, kuomet padarytas pažeidimas tenkina visas Energetikos įstatyme bei Sankcijų skyrimo taisyklėse įtvirtintas pažeidimo mažareikšmiškumo sąlygas, tačiau kuomet pažeidimo aplinkybės netenkina mažareikšmio pažeidimo sąlygų, tokio pažeidimo mažareikšmiu pripažinti negalima (žr. pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-3685-331/2021; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-4481-463/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-748-822/2020).

Taigi, teismui nenustačius visų Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų pareiškėjos prašymas pripažinti padarytą pažeidimą mažareikšmiu ir pakeisti Nutarimu II paskirtą baudą į įspėjimą atmestinas.    

 

Dėl Nutarimu II paskirtos baudos proporcingumo

 

Pareiškėja akcentuoja, kad LVAT Nutartimi buvo paneigta Tarybos išvada, jog pareiškėja pažeidė Aukciono reglamento 37.1 p. įtvirtintą reikalavimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad sankcija buvo skirta traktuojant pareiškėjos pažeidimą pavojingesniu, nei patvirtina LVAT Nutartimi, mažesnis pareiškėjos veiksmų pavojingumas turėtų reikšti švelnesnės sankcijos taikymą, nes priešingu atveju, palikus pradinį paskirtos bylos dydį, būtų pažeistas baudos proporcingumo ir individualizavimo principai.

Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes pažeidimo teisinio kvalifikavimo pakoregavimas LVAT Nutartimi savaime nekeičia nei pažeidimo esmės, nei jo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas LVAT Nutartimi nenustatė, kad skundžiamais atsakovės aktais neteisingai būtų nustatytas pažeidimo laikotarpis, konkretūs veiksmai, nepašalino iš pažeidimo sudėties kokių nors požymių ir jo apimties nesusiaurino, todėl vien tik pareiškėjos veiksmų kvalifikavimo patikslinimas nereiškia, kad LVAT Nutartimi buvo konstatuotas mažiau pavojingas pažeidimas.

Pareiškėja nurodo, kad Taryba nepagrįstai konstatavo tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog pažeidimas padarytas pirmąjį kartą, nes, pareiškėjos manymu, egzistuoja ir kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių; 2) pažeidimas yra vienkartinis; 3) pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su VERT atlikto tyrimo metu. Tačiau teismas šiuo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes nei Energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalis, nei Sankcijų skyrimo taisyklių 51 punktas nenumato tokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaip „pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių“ ar „pažeidimas yra vienkartinis“, o Taryba neturėjo, ir teismas taip pat nemato pagrindo, tokias aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis.

Energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalis numato, kad Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

Sankcijų skyrimo taisyklių 51 punktas numato, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 51.1. pažeidimą padaręs Subjektas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, o geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams; 51.2. pažeidimą padaręs Subjektas padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes; 51.3. pažeidimą padaręs Subjektas nedelsdamas ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą; 51.4. pažeidimą padaręs Subjektas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą.

Taigi, pareiškėjos nurodomų lengvinančių aplinkybių - „pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių“; „pažeidimas yra vienkartinis“ nurodyti teisės aktai nenumato.

Nors Energetikos įstatymo 36 straipsnio 11 dalis numato ir Sankcijų skyrimo taisyklių 55 punktas numato, kad Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis gali pripažinti ir kitas įstatyme/ taisyklėse nenurodytas aplinkybes, tačiau šiuo atveju pagrindo tam nėra.

Visų pirma, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių. Teismas pažymi kad pareiškėja iš esmės padarinių neigimą sieja tik su tuo, kad atsakovė nenustatė esminės žalos NŠG, ir teismas su tuo sutinka, nes, kaip minėta, nei Patikrinimo akte, nei Nutarime II nėra konstatuota ir pagrįsta, jog žala NŠG buvo esminė. Tačiau pareiškėja nepaneigė (ir iš esmės nekvestionuoja), kad neigiamos pasekmės, nors ir neesminės žalos pavidalu, aukcione dalyvavusiems NŠG ir pačiai šilumos pirkimo procedūrai kilo.

Byloje nustatyta, kad iš NŠG 2019 m. birželio mėnesį nebuvo nupirktas šilumos kiekis, kurį jie pagal aukciono rezultatus turėjo teisę pagaminti ir parduoti, todėl neigiami padariniai jiems neabejotinai buvo padaryti, net jeigu nėra įrodymų, kad jie sukėlė esminės žalos, kadangi NŠG gavo mažiau pajamų, nei pagrįstai tikėjosi gauti už 2019 m. birželio mėnesį. Šiuo atveju pareiškėjos argumentas, kad NŠG daugiau pajamų nei tikėjosi gavo už 2019 m. gegužės mėnesį, kadangi pareiškėja, dėl paankstintų savo įrenginio remonto darbų, pati pagamino mažiau šilumos energijos ir buvo priversta daugiau jos pirkti iš NŠG, nepaneigia pažeidimo neigiamų padarinių NŠG 2019 m. birželio mėnesį, nes NŠG birželio mėnesio gamybą planuoja pagal balandžio mėnesį vykusio aukciono rezultatus. Tuo tarpu didesnių pajamų už neplanuotai parduotą didesnį šilumos energijos kiekį gavimas gegužės mėnesį savaime neeliminuoja neigiamų padarinių negavus pagrįstai planuotų ir priklausančių gauti pajamų už birželio mėnesį.

Be to, neigiami pažeidimo padariniai pasireiškė ne tik NŠG negautomis pajamomis, bet ir LVAT Nutartyje konstatuotu šilumos energijos pirkimo procedūrų nesilaikymu, kuris pažeidžia ir konkurencijos sąlygas, kurių siekiama teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu.

LVAT Nutartyje  pabrėžta, kad Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. Siekiant užtikrinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Taryba tvirtina Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą, privalomą visiems asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų (LVAT Nutarties 65 p.).

Taip pat LVAT Nutartyje pažymėta, jog Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma, atitinkanti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Taryba tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (LVAT Nutarties 66 p.).

LVAT Nutartyje akcentavo, jog Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo šilumos aukciono būdu bendrieji principai nustatyti Šilumos ūkio įstatymo 101 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Energijos išteklių biržos operatorius Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka valdo, palaiko ir administruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemą ir šilumos aukciono informacinę sistemą. Šilumos aukciono reglamentą, kuris nustato šilumos aukciono procedūrinius reikalavimus, energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu tvirtina Taryba (1 d.). Šilumos tiekėjai Tarybos nustatyta tvarka pateikia energijos išteklių biržos operatoriui prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, ir kitą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše numatytą informaciją. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvauja energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamame šilumos aukcione ir teikia pasiūlymus dėl šilumos gamybos ir (ar) supirkimo ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, gamina ir (ar) parduoda šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą. Trūkstamą šilumos kiekį, kuris nebuvo įsigytas šilumos aukciono būdu, šilumos tiekėjas gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais (2 d.). Vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais, šiluma gaminama ir (ar) superkama neviršijant aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikių ir atsižvelgiant į aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, kaip numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše. Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos (3 d.). Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Jeigu siūloma vienoda šilumos kaina, nustatoma ši prioritetų eilė: <...> (4 d.). (LVAT Nutarties 68 p.).

Apibendrindamas nurodyto teisinio reguliavimo svarbą apeliacinės instancijos teismas LVAT Nutartyje konstatavo, kad iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo nurodomas mažiausios kainos vartotojui prioritetas, kaip vienas iš pagrindinių šilumos ūkio principų, yra įgyvendinamas, be kita ko, superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos tiekėjų šilumos aukciono būdu, t. y. vykdant šilumos aukciono procedūrą. Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiluma gaminama ir (ar) superkama, vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais. Todėl pareiškėjo pozicija, kad aptartos teisės aktų nuostatos bet kokiu atveju šilumos tiekėjui suteikia teisę supirkti ir (ar) gaminti šilumos kiekį (žemiausia kaina), neatsižvelgiant į šilumos aukciono rezultatus, neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo turinio (LVAT Nutarties 69 p.).

Taigi, iš LVAT Nutartyje nurodytų argumentų matyti, kad pats šilumos energijos pirkimas iš nepriklausomų šilumos tiekėjų šilumos aukciono būdu, kuris kaip tik ir skirtas įgyvendinti mažiausios kainos vartotojui prioritetą, yra įstatymu gintina vertybė, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nustatyto pažeidimo nei eliminuoja, nei jo pavojingumą mažina tai, kad nenukentėjo galutiniai šilumos vartotojai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad neva pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, nes nenukentėjo šilumos vartotojai, kadangi neigiami padariniai tiek NŠG, tiek pačiai šilumos gamybos ir pirkimo procedūrai neabejotinai buvo padaryti.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė - pažeidimas yra vienkartinis - taip pat nelaikytina atsakomybę lengvinančia, nes svarbu yra pats pažeidimo, pobūdis, jo esmė, padariniai, o ne tai, ar jis buvo vienkartinis, ar tęsėsi kurį laiką. Net ir vienkartiniu pažeidimu gali būti padaromi esminiai teisinio reguliavimo pažeidimai ir sukeliamos neigiamos pasekmės, ir priešingai, net ir tęstiniu pažeidimu gali būti padaromi mažesnio pavojingumo pažeidimai ir mažiau reikšmingi teisės aktų pažeidimai. Todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad pažeidimas buvo vienkartinis nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji aktyviai bendradarbiavo su Taryba atlikto tyrimo metu nelaikytina atsakomybę lengvinančia, nes Energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalis ir Sankcijų skyrimo taisyklių 51.2. papunktis numato, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad pažeidimą padaręs Subjektas padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes. Teismo vertinimu, bendradarbiavimas ir padėjimas išaiškinti pažeidimo aplinkybes nėra tapačios sąvokos. Padėjimu išaiškinti pažeidimo aplinkybes laikytini aktyvūs tikrinamo subjekto veiksmai, kai jis savo noru, nebūtinai prašomas, teikia reikiamus duomenis, atskleidžia aplinkybes, kurių netiria ar pati nepastebi Taryba, praneša apie papildomus pažeidimus, dėl kurių nebuvo prašoma pasiaiškinti ir pan. Tuo tarpu patikrinimo metu reikalaujamų konkrečių duomenų pateikimas, nors ir yra bendradarbiavimas, tačiau neprilygsta padėjimui išaiškinti pažeidimo aplinkybes.

Apibendrinant lengvinančių aplinkybių klausimą teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė tinkamai įvertino, jog yra tik viena Sankcijų skyrimo taisyklių 51.4. papunktyje (Energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje) numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pareiškėja tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą - ir tinkamai įvertino, kad nėra pagrindo pripažinti kurias nors kitas aplinkybes lengvinančiomis pažeidimo aplinkybėmis.   

Dėl skirtos baudos dydžio pareiškėja pažymi, kad Taryba netinkamai interpretavo sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o konkrečiai: 1) pažeidimo pavojingumą – konstatuotas pažeidimas nėra pavojingas ir nedaro jokios reikšmingos įtakos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimui, nes buvo vienkartinis, grįstas objektyviomis priežastimis, pareiškėja neturėjo tikslo nei pakenkti NŠG, nei vartotojų interesams; 2) pažeidimo trukmę – pažeidimas buvo vienkartinis, 3) pažeidimo sukeltas pasekmės – neatsižvelgta į 107 tūkst. EUR naudą vartotojams, į tai, kad NŠG niekada nesikreipė į pareiškėją dėl kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau dėl pažeidimo pavojingumo, trukmės reikšmės ir pasekmių teismas jau apsisakė vertinant ankstesnius pareiškėjos argumentus, todėl iš esmės nesikartojant šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas akcentuoja, kad padarytas pažeidimas negali būti laikomas nedarančiu jokios reikšmingos įtakos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimui vien dėl to, kad nenukentėjo vartotojų interesai. Pareiškėja pažeidė NŠG interesus, o šilumos ūkio teisinis reguliavimas grindžiamas visų šilumos ūkio dalyvių interesų derinimu siekiant sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos, kuri ir padeda užtikrinti nuolatinę mažiausią kainą. Tuo tarpu pareiškėjos vertinimas, neva ji konkrečiu atveju turi teisę nesilaikant šilumos energijos pirkimo tvarkos ir pažeidžiant NŠG teises ir interesus pati spręsti, kas vartotojams yra geriau, kelia grėsmę šilumos ūkio reguliavimo stabilumui ir efektyvumui, nes kitiems šilumos gamintojams paskatos dalyvauti šilumos aukcionuose dėl tokių vienašališkų ir neteisėtų pareiškėjos veiksmų gali tik mažėti.        

Vertinant paskirtos baudos dydį pažymėtina, kad Nutarimu II pareiškėjai paskirta 38 273,75 Eur bauda sudaro tik 0,036 procento nuo 106 315 992 Eur reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos pajamų, gautų 2020 metais. Remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą skiriama bauda iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 12 dalį, skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Sprendžiant ginčą dėl sankcijos dydžio kai ji paskirta sankcijos ribose teismas turi diskrecijos teisę įvertinti, ar atsakovės paskirtos baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pažeidimo padarymo aplinkybes, pasekmes bei nurodytas teisės aktų nuostatas sprendžia, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, buvo tinkamai ir proporcingai įvertintas paskirtos baudos dydžiu, kadangi baudos dydis nesiekia net 0,1 procento pareiškėjos reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos pajamų, gautų 2020 metais, t. y. žymiai mažesnis už sankcijos vidurkį ir yra artimas minimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, pareiškėjai skirta bauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, nes pažeidimas sukėlė nepašalinamas pasekmes, diskreditavo šilumos pirkimo aukciono būdu esmę, todėl ją mažinti nėra pagrindo, nes teismas pripažįsta, kad toks baudos dydis tikslingas, siekiant teigiamai paveikti tiek tolimesnę pareiškėjos veiklą, tiek tinkamą šilumos ūkio funkcionavimą, pagrįstą sąžininga ir efektyvia konkurencija, ir prevenciškai siekiant užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimų pasikartojimams.

Pareiškėjos argumentai dėl paskirtos baudos dydžio lyginimo su kitiems šilumos gamintojams ir tiekėjams paskirtų baudų dydžiais nėra argumentas, leidžiantis spręsti, kad paskirta bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui. Kiekvienu atveju bauda už pažeidimą skiriama individualiai ir vertinat konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Įstatyme nėra reikalavimo skiriant baudą skaičiuoti praktikoje skiriamų baudų vidurkius, nėra apribojimų skirti ar neskirti kokio nors dydžio baudas lyginant su kitais pažeidimų atvejais, todėl vien tai, kad pareiškėja pateikė pavyzdžių kai kitiems šilumos tiekėjams buvo paskirtos mažesnio dydžio baudos nereiškia, kad šiuo atveju pareiškėjai bauda paskirta pažeidžiant įstatymą ir atsakomybės taikymo bendruosius principus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Taryba iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, Nutarimas II savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, taigi jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Miesto gijos“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                         Audrius Grauželis

 

                                                        Ramūnas Šarka

 

                                                        Asta Vailionė


Paminėta tekste:
  • eI4-915-631/2022
  • eA-418-789/2023
  • eI4-3685-331/2021
  • eI4-4481-463/2021
  • eA-748-822/2020