Baudžiamoji byla Nr. 1-2421-1109/2022 

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12813-2022-4

 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3;

1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,

kaltinamajam D. A.,

nukentėjusiosios G. K. atstovui advokatui Andrejui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis suėmė nukentėjusiajai G. K. už kaklo ir ją smaugė, po to, parvertęs ant žemės, ją už plaukų nutempė prie šiukšlių konteinerių ir vėl rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kaklo dešinėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Šiais veiksmais D. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visko gerai nepamena, tačiau sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinime. Viskas įvyko 2022 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kieme. Jo buvusi sugyventinė G. K., su kuria anksčiau gyveno, bet įvykio metu bendro ūkio jau nebedė, buvo atvykusi susirinkti likusių daiktų. Jis buvo neblaivus, jam sukilo emocijos ir žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis tampė nukentėjusiąją už plaukų, jis buvo neblaivus, tačiau buvo taip, kaip parašyta, nemano, kad G. K. sakė netiesą. Taip įvyko, nes jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,4 prom. neblaivumas, buvo skyrybos. Gailisi, mano, kad viską buvo galima išspręsti kitu būdu, bet tuo metu suveikė emocijos ir alkoholis. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė, jis atlygino jai neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš G. K. pareiškimo matyti, kad ji 2022 m. balandžio 14 d. pranešė apie tai, kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. buvęs draugas D. A. (duomenys neskelbtini) namo kieme griebė jai už kaklo, smaugė, tampė už plaukų. D. A. tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 14). 

Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 14 apie 19.30 val. ji nuvyko su savo sūnumi D. K. pas savo buvusį draugą D. A. į butą adresu (duomenys neskelbtini) pasiimti savo daiktų. Su D. A. ji susitikinėdavo nuo 2017 metų iki 2022 vasario mėnesio. Su D. A. bendrų vaikų neturi, bendro ūkio neveda. Atvykus pas buvusį draugą pasiimti likusių daiktų, pasiėmė reikalingus daiktus ir nuėjo iki mašinos. D. A. ją pasivijo kieme ir liepė atiduoti telefoną ir planšetinį kompiuterį. Jai nesutikus jų atiduoti, jis ją pradėjo pulti - ranka griebė už gerklės ir pradėjo ją smaugti. Po to parvertė ją ant žemės ir pradėjo smaugti ir grasino, kad įmes ją į šiukšlių dėžę. Griebė ją už plaukų ir tempė prie konteinerio, nutempęs prie konteinerio vėl smaugė. Ji bandė rėkti. Pamatę kaimynai, kas vyksta, paklausė, ar jai nereikia pagalbos, ji atsakė, kad nereikia, nori tik išvažiuot. Kaimynai D. A. pasakė, kad ją paleistų arba kvies policiją. Po šių žodžių D. A. ją paleido, o ji išvažiavo pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Viso šio įvykio metu jos sūnus buvo mašinoje. Dėl šių D. A. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 15).  

Iš 2022 m. birželio 29 d. akistatos tarp D. A. ir G. K. protokolo matyti, kad G. K. patvirtino, jog tarp jos ir D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu D. A. smaugė ją rankomis laikydamas už kaklo, laikydamas už plaukų, nutempė iki šiukšlių konteinerių, grasino įmesti į šiukšlių konteinerį, bandydamas įmesti į konteinerį, pakėlė nuo žemės, įvykio metu ją smaugiant, jai trūko oro (1 t., b. l. 64–65).  

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d., apie 18.00 val., jis kartu su mama G. K. nuvažiavo iki jos buvusios sugyventinio D. A. namų, kurių adreso jis nežino. Jiems nuvykus iki D. namų, mama viena nuėjo pas D. į butą, nes jai reikėjo pasiimti asmeninius daiktus. Ji jo neprašė, kad jis eitų kartu su ja. Mama iš pradžių jo bute pabuvo apie 30 min., tada grįžo į automobilį su daiktais. Kokius ji daiktus pasiėmė, jis nematė. Pasidėjusi daiktus į automobilį, ji nuėjo atgal į butą pasiimti likusių daiktų. Antrą kartai jai grįžtant iš D. buto, jis pamatė, kad jai išėjus į kiemą, D. ją atsivijo iki automobilio. Jie abu iš pradžių žodžiu konfliktavo stovėdami prie automobilio bagažinės. Pats tuo metu sėdėjo automobilio gale, pačio konflikto nematė, tik girdėjo. Konflikto metu D. reikalavo, kad mama jam grąžintų planšetę, jis ant jos šaukė. Mama jam sakė, kad kai iš planšetės išsikels visus duomenis, pati jam ją grąžins. Žodinio konflikto metu D., mamą per prievartą laikydamas už plaukų ir drabužių, nutempė iki šiukšlių konteinerių, esančių kieme, pats vis dar buvo automobilyje. Matė, kad jis buvo atidaręs šiukšlių konteinerį, į kurį kelis kartus bandė įmesti mamą laikydamas ją už gerklės, tampė ją už plaukų. Konfliktas vyko labai greitai, jis į konfliktą nesikišo, buvo automobilyje ir matė, kad namo kieme su vaikais buvę suaugusieji pradėjo raminti D., buvo keli žmonės. Jis tų žmonių nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Pats mamai nespėjo padėti, nes prasidėjus jų konfliktui, jis užrakino automobilį su rakteliu, kurį vėliau pametė automobilyje, todėl negalėjo išlipti. Automobilio raktą rado, tik kai konfliktą jau buvo pradėję raminti pašaliniai asmenys. Konfliktui pasibaigus ir mamai grįžus į automobilį, jis pastebėjo, kad ji yra labai susinervinusi, visa dreba, ant mamos kaklo matė raudonas žymes, kurios po konflikto ant jos kaklo dar buvo kelias dienas. Mamai grįžus į automobilį, jie iš pradžių negalėjo išvažiuoti, nes D. stovėjo šalia automobilio ir neleido mamai to padaryti, tik jį raminę asmenys įtikino D. pasitraukti nuo automobilio. Jam pasitraukus mama iškarto išvažiavo. Nežino kodėl mama iš karto nekvietė policijos, galimai dėl to, kad kviečiant ar laukiant policijos nekiltų kitas konfliktas. Jiems nespėjus grįžti, mamai skambino D. ir pasakė, kad jo telefonas liko ant mamos automobilio stogo ir paprašė jį grąžinti, nes kitaip jis kvies policiją ir sakys, kad ji jį pavogė. Mama telefono jam nevežė, jį atidavė į namus atvykusiems policijos pareigūnams, kuriuos išsikvietė jau būdama namuose. Nori paminėti, kad kai D. dar gyveno su mama, ne vieną kartą matė tarp jų konfliktą, kai jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau tai būdavo tik tada, kai jis yra neblaivus, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai jis taip stipriai, žiauriai prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 50–51).

Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dieną jis į namus grįžo po darbo, praktiškai tuo pačiu metu pamatė, kad į kiemą atvažiavo kaimyno, jei gerai atsimena, D. draugė. Pats, pabuvęs namuose apie valandą, vėl išvažiavo. Jis pačio konflikto nematė, nes tuo metu nebuvo namuose. Jis kaimyno gerai nepažįsta, šis tik po šio įvykio sakė jam, kad į jį gali kreiptis pareigūnai dėl vaizdo įrašo. Kiek žino, kaimynas vairuoja krovininį automobilį, todėl jo dažnai namuose nebūna. Kiek su tuo kaimynu teko bendrauti, jam jis pasirodė ramus, nekonfliktuotas. Taip pat iš kaimynų nieko negirdėjo apie įvykusį konfliktą. Kas galėjo matyti konfliktą, jis nežino. Vaizdo kamerų įrašų nepavyko išimti (1 t., b. l. 56–57).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad vyriausioji patrulė nurodė, jog kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp buvusių sugyventinių (negyvena kartu apie dvi savaites, kartu gyveno nuo 2017 m.), blaivios G. K. ir akivaizdžiai neblaivaus D. A., kilus žodiniam konfliktui dėl planšetinio kompiuterio, D. A. smaugė rankomis G. K., tampė ją už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Moteris skundėsi skausmais ir jiems atvykus, tačiau GMP atsisakė. Ant jos kaklo buvo matomų kraujosruvų. Taip pat D. A. žemino G. K., grasindamas įmesti į šiukšlių konteinerį, bandydamas nutempti link jo, buvo pargriovęs ant žemės. Vyras nutraukė savo veiksmus tik nepažįstamiems žmonėms patraukus minėtą D. A. nuo jos. Moteris minėtų žmonių duomenų nežino, jų nepažįsta. Po įvykio moteris su sūnumi išvažiavo į namus adresu (duomenys neskelbtini), iškart pagalbos nesikreipė, nes išsigando (1 t., b. l. 82–85).  

Iš 2022 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 14 d. apie 20.40 val. pranešėja G. K. praneša, kad maždaug prieš pusvalandį buvęs sugyventinis (duomenys neskelbtini) kieme ją sumušė (1 t., b. l. 74–77).  

Iš 2022 m. gegužės 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BODY (kūno) kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pranešėja pradeda pasakoti, kad skiriasi su savo buvusiu sugyventiniu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad nuvažiavus pas jį susirinkti daiktų, kilo konfliktas dėl daiktų, konflikto metu vyras griebė už gerklės, smaugė, grasino, kad įmes ją į šiukšlių dėžę, ruošėsi ją įmesti, tempė ir bandė pakelti ir įversti, bet ji priešinosi, vyras ją tampė už plaukų, pargriovė ant žemės, ji jautė fizinį skausmą. Moters sūnus, kuris matė konfliktą, jis pasakojo, kad mama su vyru grūmėsi, kad vyras mamai buvo paėmęs už kaklo, tempė už plaukų prie šiukšlių dėžių, bandė ją įmesti į šiukšlių dėžę (1 t., b. l. 78–80).

Iš 2022 m. gegužės 17 d. teismo medicinos specialisto G. A. C. išvados Nr. G 670/2022 (02) matyti, kad G. K. nustatyta kraujosruva kaklo priekyje dešinėje ties sukamojo raumens priekine dalimi, išilgai, apie 6,5x1,5 cm plote. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 42–43).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19. 30 val. vartojus fizinį smurtą G. K. atžvilgiu, t. y. smaugus, tampius už plaukų, parvertus ant žemės ir taip sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta: kaltinamojo visišku prisipažinimu ir jo parodymais, kad kilus žodiniam konfliktui jis vartojo fizinį smurtą G. K. atžvilgiu, kad kaltinime faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, kad G. K. nemeluoja, jis visko nepamena dėl suvartojo alkoholio ir praėjusio nemažo laiko tarpo; nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kad atvykus pa buvusį sugyventinį pasiimti likusių daiktų, tarp jų lauke, namo kieme, kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. A. buvo sugriebęs jai už kaklo, ją smaugė, parvertė ant žemė, už plaukų tempė link šiukšlių konteinerio, grasino į jį įmesti, nutempęs bandė ją kelti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą; liudytojo, kartu su nukentėjusiąja buvusio jos sūnaus D. K. parodymai, kad mamai atvykus pasiimti daiktų, tarp jos ir D. A. kilo konfliktas, kurio metu jis matė, kaip D., mamą per prievartą laikydamas už plaukų ir drabužių, nutempė iki šiukšlių konteinerio, kelis kartus bandė į jį įmesti laikydamas mamą už gerklės, tampė ją už plaukų, pasibaigus konfliktui mama visa drebėjo, jai ant kaklo matė raudonas žymes, kurios išliko dar kelias dienas. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš pareigūnų body kamerų įrašų bei tarnybinio pranešimo, analogiškas įvykių aplinkybes nukentėjusioji ir liudytojas nurodė atvykusiems pareigūnams, o taip pat analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, o taip pat savo parodymus patvirtino ir akistatos su D. A. metu. Be to, specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiajai sužalojimai kaklo srityje ir išvadoje nurodytas jų atsiradimo būdas tik patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus dėl smaugimo bei leidžia tikėti ir kitais jų parodymais dėl smurto vartojimo aplinkybių. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad D. A. vartojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę G. K. – smaugė suėmęs rankomis ja už kaklo, parvertė ant žemės, tampė už plaukų ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Šios kilusios pasekmės yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtu elgesiu – smurto vartojimu (smaugimu, tampymu sugriebus už plaukų).

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo neabejotinai suvokė, kad smaugimas, tampymas už plaukų yra neteisėta, pavojinga veika, kad ja kėsinamasi į kito asmens sveikatą, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, sutrikdyti sveikatą, konkrečių pasekmių neindividualizavo, t. y. jį tenkino bet kokios galinčios kilti pasekmės. Veiksmų tąsa ir intensyvumas rodo, kad siekė neteisėtų pasekmių, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.  

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, jog D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis suėmė nukentėjusiajai G. K. už kaklo ir ją smaugė, po to, parvertęs ant žemės, ją už plaukų nutempė prie šiukšlių konteinerių ir vėl rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kaklo dešinėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant kitam asmeniui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant sveikatą požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. A. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat posėdžio metu buvo pateiktas rašytinis nukentėjusiosios ir kaltinamojo pareiškimas, kuriame nukentėjusioji G. K. patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė, pripažino kaltę ir gailisi, atlygino padarytą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, jie susiraikė ir jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Civilinio ieškinio atsisako, prašo nutraukti bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau paskutinis teistumas buvo beveik prieš dešimt metų, jis išnykęs ir todėl asmuo laikomas neteistu, į tai, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidų, su nukentėjusiąja susitaikė ir ji pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už tai, kad vairavo transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros), dirba, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktininas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu D. A. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 

Teisėja Jolanta Ramonienė