Civilinė byla Nr. e2YT-1361-1232/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00152-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.2.2;  3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.9 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 24 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Aistei Juodytei-Bradūnienei,

suinteresuotam asmeniui R. K., jos atstovui advokatui Bartui Gedminui,

suinteresuoto asmens Nemajūnų dienos centro atstovei Jūratei Pudinskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pareiškimą dėl vaiko globėjo nušalinimo, suinteresuoti asmenys R. K., Nemajūnų dienos centras.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir pareiškėja, Tarnybos skyrius) pareiškimu teismo prašo nušalinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-214/2017 paskirtą nuolatinę globėją R. K. nuo nuolatinės nepilnamečių J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), globėjos pareigų (el. b. l. 1–11).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad nepilnamečių vaikų T. S. ir J. S. motina yra D. S.. J. S. tėvas – J. S., T. S. – tėvystė nenustatyta. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-214/2017 nepilnamečiai J. S. ir T. S. atskirti nuo motinos D. S., panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 24 d. įsakymais Nr. A1-850 ir A1-849 nustatyta T. S. ir J. S. laikinoji globa ir nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatine globėja paskirta R. K. (dabartinė pavardė – K.). Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Minėtu sprendimu pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-43-266/2014 dalyje dėl paskirto J. S. išlaikymo lėšų tvarkytojo ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. K. (K.). Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-266/2017 be kitų priimtų sprendimų, neterminuotai apribota J. S. tėvo valdžia jo dukters J. S. atžvilgiu. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-415-212/2017 Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-266/2017 dalis, susijusi su J. S. tėvo valdžios ribojimu jo dukters J. S. atžvilgiu, palikta nepakeista. 2023 m. liepos 31 d. buvo gautas nepilnamečių vaikų globėjos R. K. prašymas dėl išvykimo į užsienį su nepilnamečiais. 2023 m. rugpjūčio 30 d. gautas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro raštas, kuriame nurodyta, jog R. K., globojanti nepilnamečius vaikus, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis Vaiko globos nuostatų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko globos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 69.3 punktu Tarnybos Skyrius (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu perdavė informaciją Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriui dėl kreipimosi į užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) kompetentingą instituciją, jog ši stebėtų atvykusio nuolat globojamo (rūpinamo) vaiko globą (rūpybą) ir prireikus užtikrintų jo teisių apsaugą. Iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija patvirtina, jog nepilnamečių globėja netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas – netinkamai prižiūrėjo vaikus, negebėjo užtikrinti jų būtinųjų poreikių – neužtikrino vaikams maisto, drabužių, jų gyvenimo sąlygos buvo netinkamos. Gautuose dokumentuose užfiksuota, jog vaikai ne tik buvo netinkamai aprūpinami maistu, darbužiais, taip pat buvo nesirūpinama jų higiena. (duomenys neskelbtini) socialiniams darbuotojams, mėginusiems padėti šeimai spręsti kilusias problemas, suteikiant bazinį aprūpinimą, nešant vaikams maisto, rūbų, šeima pagalbos nepriėmė, savo elgesio nekeitė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo R. K. nėra linkusi dėti pastangas situacijai gerinti, nesistengia tobulėti ir mokytis atliepti vaikų poreikius. Abiem vaikams specialistų nustatyta nepakankama mityba, netinkama higiena, T. S. kambaryje jaučiamas šlapimo kvapas. Tai, jog mergaitei nebuvo užtikrinami jos poreikiai, užfiksuota gydymosi įstaigų pateiktuose dokumentuose, jog J. S. mityba nepakankama, jos kūno svoris mažas, kūno masės indeksas (KMI) tik 14,49. Dėl nurodytų priežasčių vaikai buvo paimti ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) vaikų namuose, kur paaiškėjo, jog vaikams globėjos R. K. namuose ne tik buvo neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jų būtinieji poreikiai, tačiau buvo naudojamas fizinis smurtas abiejų globotinių atžvilgiu, o J. S. atžvilgiu vartotas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitos smurto apraiškos. Tarpusavio konfliktų metu R. K. už netinkamą elgesį J. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, fizines bausmes. Pati R. K. patvirtino, kad retkarčiais pasitaiko antausių ar tampymo už plaukų, šauksmai ir muštynės tapo jų kasdienybe. J. S. nurodė, jog už netinkamą elgesį ji būna užrakinama kambaryje ir jai neduodama valgyti 1–2 dienas. R. K. nuolat mergaitę vadina nepadoriais žodžiais. Taigi, R. K., sistemingai rėkdama ant mergaitės už netinkamą elgesį, keikdama ją, taikydama fizines bausmes bei naudodama fizinį smurtą, dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė vaikams žalą, neužtikrino saugių sąlygų. Abu vaikai nurodė, jog jų atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. (duomenys neskelbtini) institucijos nurodė, kad berniuko charakteristikoje minimi nepagrįsti ir stiprūs pykčio priepuoliai, pasak J. S., brolis naktimis šlapinasi į lovą. Akivaizdu, jog dėl gyvenimo sąlygų ir įtampos globėjų namuose T. S. daroma žala, kuri pasireiškia šlapinimusi į lovą bei pykčio priepuoliais. J. S. kategoriškai atsisako grįžti į globėjos šeimą, bendrauti su ja taip pat nenori. Mergaitės ir nuolatinės globėjos santykiai yra įtempti ir konfliktiški, keliantys mergaitei stresą. Nepilnamečių globėja negeba užtikrinti vaikų būtinųjų poreikių, fiksuoti galimi smurto atvejai, mergaitę neigiamai veikia globėjos elgesys, dėl ko ši ne tik nenori grįžti į jos šeimą, tačiau ir apskritai bendrauti, todėl spręstina, kad R. K. negali tinkamai užtikrinti vaikų psichologinių, emocinių poreikių bei fizinio saugumo. Nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktais apgyvendinti (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Aistė Juodytė-Bradūnienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl R. K. galimo smurto prieš mažametę J. S.. Grįžus mergaitei į (duomenys neskelbtini), pagal medicininius duomenis atlikus medicininę patikrą, jos svoris lyginant su svoriu būnant (duomenys neskelbtini) pakito, per 3 savaites būnant (duomenys neskelbtini) ji priaugo 2,5 kg ir šiuo metu mergaitė sveria 42 kg. Pati atstovė matė, kad J. S. ryšys su laikina globėja labai artimas, ji puikiai jaučiasi laikinų globėjų namuose. T. S. bendraujant jam su Tarnybos Skyriaus specialistais lyg ir išreiškė norą grįžti pas globėją R. K., nes jos pasiilgo, tačiau J. S. priminus visą buvusią situaciją, buvo pastebėtas pasimetimas tarp noro būti ir pasiilgimo bei nuolatinių šaukimų namuose. Laikinoji globėja informavo, kad dirbama su T. S. pykčio priepuoliais. J. S. teigimu, brolio pykčio priepuolių mažėja nei buvo R. K. šeimoje. Vaikai šiuo metu abu kartu gyvena pas laikiną globėją, su šeima dirba socialiniai specialistai, šeimai teikiama atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Pareiškimas yra pagrindžiamas į bylą pateiktais duomenis iš (duomenys neskelbtini) atitinkamų institucijų, kurių tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei gydytojų užfiksuotais paaiškinimais, Tarnybos skyrius neturi jokio pagrindo abejoti.

Suinteresuotas asmuo R. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija absoliučiai neįrodo, jog globėja netinkamai vykdė savo, kaip globėjos, pareigas vaikams. Tarnybos skyrius iš (duomenys neskelbtini) gautą informaciją interpretavo klaidingai ir netinkamai, nes vertinant informaciją iš (duomenys neskelbtini) objektyviai, nėra pakankama tam, kad padaryti išvadą dėl nepilnamečių vaikų netinkamos priežiūros. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. S. maisto poreikis nebuvo užtikrintas, nes jo atžvilgiu jokie nepakankamos mitybos požymiai nebuvo konstatuoti. Nei viename dokumente nėra užsimenama apie tai, jog T. S. buvo atlikti kokie nors tyrimai ir / ar apžiūra, kurios metu konstatuota, jog T. S. mityba būtų netinkama ar nepakankama. Paties T. S. liudijimo, kuriame šis teigtų, jog globėja netinkamai patenkina šio poreikį maistui, taip pat nėra. Byloje nėra įrodymų pakankamų daryti išvadą, jog globėja negeba atliepti J. S. poreikio – maisto. Tai, jog Centro vadovė pateikė paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) nuvykus į namus nebuvo rasta maisto produktų, jokiu būdu neįrodo globėjos negebėjimo užtikrinti šio vaikų poreikio. Kiekvienoje šeimoje maisto produktų atsargų kiekis šaldytuve nuolat svyruoja. Tarnybos skyrius absoliučiai neatkreipė dėmesio, jog suinteresuoto asmens šeimoje buvo nusistovėjusi praktika, jog į parduotuvę šeima vyksta tuomet, kai maksimaliai suvartoja tą maistą, kurį įsigijo praėjusio apsilankymo parduotuvėje metu. Maisto produktų globėja arba jos sutuoktinis vyksta du kartus į savaitę. Tokiu būdu globėja mokė vaikus nešvaistyti maisto, jį gerbti, planuoti racioną ir kt. Globėja ar jos sutuoktinis vykdavo į skirtingas maisto prekių parduotuves, taip galint ieškoti palankiausių kainų ir geriausio kainos-kokybės santykio. (duomenys neskelbtini) Centro vadovės apsilankymo metu taip jau sutapo, jog būtent tos dienos vakare šeima buvo suplanavusi vykti apsipirkti, todėl šaldytuvas, natūralu, buvo pustuštis. Visgi, kaip jau nurodyta, faktas, jog tam tikrą laiko tarpą, kuris pasitaiko kartą per savaitę, ir kuris nesiekia net dienos, šaldytuve maisto produktų būna mažai, jokiu būdu nereiškia, jog vaikų poreikis maistui nėra atliepiamas. Tai, kad (duomenys neskelbtini) šaldytuve nebuvo didelis kiekis maisto, apskritai negali būti vertinama kaip maisto trūkumą pagrindžianti, nes (duomenys neskelbtini) centro vadovė H. R. neužrašė globėjos teikto paaiškinimo, jog (duomenys neskelbtini) maisto produktų atvežti turėjo globėjos sutuoktinis, grįždamas iš komandiruotės. Be to, sąmoningai tyčia nebuvo užfiksuotas globėjos paaiškinimas, jog nors (duomenys neskelbtini) šaldytuve nebuvo daug maisto, tačiau maistą vaikams globėja jau buvo paruošusi (išvirusi) ir pastarasis puode „stovėjo“ ant viryklės. Tai, kad (duomenys neskelbtini) specialistai padarė išvadą, jog J. S. KMI neva yra per mažas, absoliučiai nepatvirtina to, jog globėja netinkamai vykdė savo, kaip globėjos, pareigas, t. y. neva nesuteikė galimybės J. S. maitintis tiek, kiek šiai norisi. KMI, kuriuo remiantis Tarnybos skyrius neva daro išvadą dėl globėjos pareigų nevykdymo, yra apskaičiuotas netinkamai. Visuotinai pripažįstama, jog KMI, kuris apskaičiuojamas svorį (kg) padalinus iš kvadratu pakelto ūgio, nėra pats geriausias metodas sprendžiant, ar konkretus asmuo yra nutukęs ar per lieknas. Tarnybos skyrius nėra susipažinęs su tuo, jog vaikams ir paaugliams iki 20 metų KMI vertei yra taikoma kita, nei suaugusiems, reikšmių lentelė. Būtina įvertinti tai, jog J. S., net ir valgydama pakankamai daug, lyginant su vidutine kita tokio amžiaus mergaite, gali būti liekna vien todėl, jog šios medžiagų apykaita yra itin greita. J. S. maistas buvo pateikiamas kaip įprasta dažnoje šeimoje, t. y. 3 kartus per dieną. Jei vaikai išalkdavo tarp valgių, bet kuriuo momentu galėdavo užkandžiauti obuoliu, sumuštiniu ir kt. J. S. buvo sudarytos visos galimybės valgyti tiek kiek norisi. J. S. liudijimai, kad globėja neva šią marino badu, uždrausdavo valgyti po keletą dienų ir pan., yra absoliučiai J. S. išgalvoti teiginiai, kurie neturi nieko bendra su realybe.  Tarnybos skyrius apskritai neturėdamas jokių duomenų apie tariamai netinkamą T. S. higieną, laiko, jog higiena nebuvo užtikrinta abiem vaikams. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog T. S. higiena būtų buvusi netinkama, Tarnybos skyriaus pozicija dėl to, jog globėja nesirūpino, be kita ko, T. S. higiena, yra nepagrįsta, klaidinga ir negalinti įrodyti suinteresuoto asmens, kaip globėjo, pareigų pažeidimo. Perpasakotu tariamu šeimos gydytojos liudijimu nėra jokio pagrindo tikėti, kadangi byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog namuose J. S. ar kitam šeimos nariui būtų buvę draudžiama praustis ar skalbtis. Tarnybos skyrius absoliučiai sistemingai ir nuolatos dėl bet kokios faktinės aplinkybės (nevertinant ji tikra, ar ne) visą atsakomybę permeta išimtinai globėjai, apkaltindama šią pareigų nevykdymu. Globėja negali jokio asmens, įskaitant vaikus, priversti praustis ar nuprausti per prievartą. Globėjos, kaip bet kurio tėvo ar motinos, pareiga yra sudaryti visas sąlygas vaikui praustis, aiškinti apie prausimosi (higienos palaikymo) būtinybę. Taigi, vien ta palinkybė (nors ši yra visiškai išgalvota), kad J. S. buvo nenusipraususi, kaip tokia, nepatvirtina suinteresuoto asmens, kaip globėjos, pareigų nevykdymo nenustačius, kad globėja nebūtų sudariusi galimybių šeimos nariams praustis, būtų tai draudusi ar panašiai. Nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad globėja prieš vaikus smurtavo. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis daroma išvada, kad globėja prieš vaikus smurtavo yra J. S. liudijimai. Tačiau šiais J. S. liudijimais nėra pagrindo vadovautis, kadangi tai lėmė ne faktinis smurtas (kurio niekada nebuvo), o bandymas maištauti, pakenkti nusistovėjusiai tvarkai, galbūt noras atitrūkti nuo suinteresuoto asmens, tikėjimas, kad naujojoje šeimoje bus mažiau kontrolės ir kt. Suinteresuotas asmuo niekada jokiam asmeniui nėra minėjusi, kad smurtauja prieš vaikus. Toks Tarnybos skyriaus dokumentų interpretavimas yra netinkamas, klaidingas bei nepagrįstas. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo pažeidė savo, kaip globėjos pareigas neužtikrino jiems maisto, neužtikrino tinkamos higienos, gyvenimo sąlygų, naudojo smurtą prieš vaikus. Pareiškėja neįrodė pareiškime nurodytų teiginių, todėl pareiškimo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kategoriškai prieštarauja tam, jog nesirūpino vaikais ar netinkamai jais rūpinosi, nes vaikai buvo pagrindinis jos rūpestis. Paaiškino, kad nuvykusi į (duomenys neskelbtini) tapo namų šeimininke, gamino vaikams valgyti, skalbė. Prieštarauja tam, kad marino vaikus badu, nes gamino valgyti tris kartus per dieną. J. yra emociškai reikli, vieną dieną būna geros nuotaikos, kitą dieną blogos, gali greitai užpykti, kas buvo ir per įvykį bibliotekoje, ir paskui nepamiršti. Tą dieną suinteresuotas asmuo atėjo jos pasiimti iš mokyklos, o J. pasakė, kad eis į biblioteką. Kadangi ji buvo sulyta ir sušlapusi, bandė perkalbėti J. ir prašė eiti namo, nes J. buvo dar nevalgiusi, tačiau jai nepavyko, J. grįžti namo nesutiko. Ji grįžo namo, nes juose buvo T. S.. Pagaminus maisto kartu su T. nuėjo į mokyklą pasiimti J., bet J. sutiko juos priešiškai, pradėjo verkti. Tada prie J. priėjo viena darbuotoja ir ją nusivedė nusiprausti veido. Suinteresuotas asmuo leido tai darbuotojai apsilankyti pas ją namuose, nes ji sakė, kad nori apsižiūrėti J. kambarį ir daugiau nieko. Tačiau atvykusi ėjo ir į dušą, į virtuvę, į J. kambarį, žiūrėjo šaldytuvą. Ji galvojo, kad moteris nori jiems padėti, todėl leido atvežti maisto. Apžiūrėjus namus moteris pasakė, kad su J. susitarė, jog jos kartu pavažiuos iki tos moters darbo. Kadangi J. norėjo su ja važiuoti, išleido, jos užtruko gal valandą, atvežė maisto (kruopų, mėsos, konservų). Moteris pasisakė, kad ji dirba kaip socialinė darbuotoja, rūpinasi vaikais. O paskui ta moteris jų namuose pradėjo lankytis kasdien, iš pradžių apie atvykimus perspėdavo, vėliau ne. Į (duomenys neskelbtini) su vaikais išvyko gyventi dėl to, kad (duomenys neskelbtini) jos vyras dirba mokslinį darbą. Nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iki įvykio bibliotekoje (duomenys neskelbtini) jų šeimoje vaiko teisių atstovai nebuvo apsilankę. Namuose vaikų pareiga buvo mokytis, išsiplauti savo indus pavalgius, susitvarkyti kambarius. Vaikai gyvendami (duomenys neskelbtini) turėjo atskirus kambarius, J. kambarys buvo šiek tiek mažesnis. J. kambaryje buvo spinta, lova, spintelė, pagal išplanavimą, o stalas, kurį J. naudojo kaip rašomą stalą, stovėjo šalia kambario. T. kambaryje buvo išleidžiama sofa, komoda, spinta, knygų lentyna, jis savo pamokas mėgo ruošti virtuvėje prie stalo. Jo kambaryje buvo čiužinys, ant jo buvo galima žaisti. Vaikai jokių sveikatos problemų neturėjo, iš esmės buvo sveiki. T. pasišlapinimai į lovą buvo vienetiniai atvejai, tai atsitikdavo tada, kai J. jį išnervindavo, arba T. pasišlapindavo į lovą tada, kai iš vakaro daugiau išgerdavo, bet tai suinteresuoto asmens nuomone, normalu. Jokio šlapimo kvapo vaiko kambaryje nebuvo, šie duomenys užfiksuoti klaidingai. Vaikai buvo užregistruoti poliklinikoje prie mokyklos, kada jiems reikėjo eiti į mokyklą, juos ten patikrino. Suinteresuotam asmeniui niekada nekilo įtarimų, kad J. svoris per mažas, kai atvyko į (duomenys neskelbtini) koks buvo jos svoris nepamena, bet prieš einant į mokyklą apie 37 kg., ji nešioja XS dydžio drabužius, batų dydis buvo 35, o T. svėrė ganėtinai virš 20 kg. Abiem vaikais rūpinosi vienodai. Buvo apklausta policijoje (duomenys neskelbtini) dėl netinkamų sąlygų laikymo, dėl ko buvo paimtas iš šeimos T. nežino. Pareiškime nurodytos aplinkybės, kad ji pati pripažino, jog vyksta namie konfliktai, kad rėkia ant vaikų, smurtauja prieš J. yra netiesa, nes ji taip niekada nesakė. Pareiškime užfiksuoti melagingai parodymai galėjo atsitikti dėl netinkamo vertimo, nes buvo išversta dirbtinio intelekto pagalba. Jos santykiai su J. iki įvykio bibliotekoje buvo artimi. Konfliktinių santykių nebuvo, kartais būdavo vienas kitas nesusipratimas. Kiekvieną dieną vaikams duodavo išskalbtus drabužius, o J. apatinį trikotažą pasikeidavo pati. Nemalonus kvapas nuo J. galėjo sklisti dėl to, kad ją į ligoninę atvežė po kūno kultūros pamokos, J. kūno kvapas aštrus, kai ji daugiau pajuda. Jeigu teismas atmestų pareiškimą pirmiausia norėtų pasimatyti su vaikais. Nori, kad abu vaikai grįžtų gyventi pas ją, tačiau pačių vaikų noras būtų svarbesnis. Taip pat nurodė, kad tik šiandien išgirdo, kad jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Bartas Gedminas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškimą atmesti.

Suinteresuotas asmuo Nemajūnų dienos centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, kad gavus informaciją, (duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas skubus pasitarimas elektroninių ryšių priemonėmis dėl į (duomenys neskelbtini) grąžinamų nepilnamečių vaikų, paimtų iš nuolatinės globėjos R. K.. Minimo pasitarimo metu suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas skubiai rasti budintį globotoją, pas kurį būtų galima apgyvendinti grįžtančius vaikus J. S. ir T. S., kadangi vaikai negali būti apgyvendinti institucijoje. (duomenys neskelbtini) vaikai buvo paimti iš oro uosto ir lydimi vaiko teisių specialistės bei globos koordinatorės ir nuvežti į budinčios globotojos namus. (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas nuotoliniu būdu globėjo (rūpintojo) parinkimo be tėvų globos likusiems vaikams komisijos posėdis, kurio metu Nemajūnų dienos centras sutiko būti paskirtu nuolatiniu globėju, kol likusiems be tėvų globos vaikams ir teismui nušalinus globėją, įstatymų nustatyta tvarka būtų nustatyta nuolatinė globa.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nemajūnų dienos centras atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad J. S. ir T. S. šiuo metu gyvena pas budinčią globėją. Vaikai globėjos šeimoje jaučiasi gerai, lanko ugdymo įstaigą, lankosi pas psichologą, jiems teikiama pagalba. Apie tai, ar norėtų grįžti gyventi pas R. K., kol kas nekalba.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų T. S. ir J. S. motina yra D. S.. J. S. tėvas – J. S., T. S. – tėvystė nenustatyta. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-214/2017 nepilnamečiai J. S. ir T. S. atskirti nuo motinos D. S.. Tuo pačiu sprendimu panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 24 d. įsakymais Nr. A1-850 ir A1-849 nustatyta T. S. ir J. S. laikinoji globa ir nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatine globėja paskirta R. K. (dabartinė pavardė – K.). Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-266/2014 paskirta J. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. K. (K.). Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-266/2017 be kitų priimtų sprendimų, neterminuotai apribota J. S. tėvo valdžia jo dukters J. S. atžvilgiu. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-415-212/2017 Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-266/2017 dalis, susijusi su J. S. tėvo valdžios ribojimu jo dukters J. S. atžvilgiu, palikta nepakeista.

Tarnybos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas nepilnamečių T. S. ir J. S. globėjos R. K. prašymas dėl išvykimo į užsienį su nepilnamečiais T. S. ir J. S.. Taip pat (duomenys neskelbtini) gautas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro raštas, kuriame nurodyta, jog R. K., globojanti T. S. ir J. S., išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaikai grąžinti į (duomenys neskelbtini).

Vaikai – ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikai dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalingi ypatingos apsaugos ir globos, kurios reikia jų gerovei. Pagal 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu) 27 straipsnio 1 dalį, vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.248 straipsnio 1 dalimi, vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.246 straipsnio 2 dalimi, globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintinio pareigų. Pagal CK 3.271 straipsnio 1 punktą vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, t. y. rūpintis, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokių veiksnių, kurie gali būti pavojingi jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai.

Globėjui (rūpintojui) tenka itin sunki ir atsakinga užduotis – padėti psichologiškai ir fiziškai atsigauti vaikui, tapusiam netinkamo tėvų rūpinimosi juo auka. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatyminę pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nušalinti globėją R. K. nuo globėjos pareigų, nurodydama, kad globėja netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas – netinkamai prižiūrėjo vaikus, negebėjo užtikrinti jų būtinųjų poreikių – neužtikrino vaikams maisto, drabužių, jų gyvenimo sąlygos buvo netinkamos, buvo nesirūpinta jų higiena. Teismo nuomone, pateikto pareiškimo pagrįstumą įrodo byloje pateikti įrodymai – Tarnybos skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) skubus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Tarnybos direktoriui priėmus sprendimą dėl nepilnamečių J. S. ir T. S. parvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) planuojama, jog nepilnamečiai bus pargabenti (duomenys neskelbtini), todėl buvo paprašyta organizuoti nepilnamečių sutikimą (duomenys neskelbtini) oro uoste bei taip pat paprašyta vaikams atvykus į (duomenys neskelbtini) nedelsiant organizuoti vaikų globos (rūpybos) nustatymą bei jų apgyvendinimą. Iš prie tarnybinio pranešimo pateiktos informacijos nustatyta, kad J. S. (duomenys neskelbtini) miesto bibliotekoje pasiskundė, kad nenori eiti namo, nes globėja ją skriaudžia ir neduoda valgyti. Pagalbos šeimoms darbuotoja palydėjo mergaitę namo ir pamatė, kad namuose iš tikrųjų nėra maisto. Po to tarnyba suteikė šeimai bazinį aprūpinimą, socialiniai darbuotojai bandė padėti vaikams – nešė maistą, drabužius, tačiau globėjai vis mažiau bendravo, o pagalbą priėmė kaip puolimą. Buvo priimtas sprendimas dėl vaikų laikino perkėlimo į vaikų namus, kuris buvo įteiktas R. K.. Vaikai paimti iš globėjos šeimos iki jų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. J. S. atsisakydavo bendrauti su globėjais, nenorėjo su jais palaikyti ryšio, prieš apsilankymus su jais patirdavo stresą ir nervingumą. Nors globėjai buvo leidžiama bendrauti su vaikais telefonu, taip pat tam tikru laiku aplankyti vaikus, tačiau atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad (duomenys neskelbtini) centrinė institucija (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi dokumentą, kuriame buvo nurodyta, jog siūloma uždrausti vaikų ir tuometinių globėjų kontaktą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) institucijų socialinių darbuotojų bei gydytojų pateiktais tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais. Juose duomenis pateikę yra konkretūs asmenys, t. y. nurodyta institucijų pavadinimai, gydytojų vardai ir pavardės, jokio suinteresuotumo fiksuoti ir teikti tikrovės neatitinkančią informaciją nenustatyta. Įrodymų, kurie paneigtų (duomenys neskelbtini) institucijos pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotas asmuo nepateikė, todėl suinteresuoto asmens R. K. atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėja savo išvadą dėl globėjos netinkamų pareigų atlikimo grindžia tikrovės neatitinkančia informacija, tariamos šeimos gydytojos liudijimu, yra suinteresuoti gynybinė pozicija. Priešingai, pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad pati J. S. (duomenys neskelbtini) miesto bibliotekos darbuotojams pasiskundė, kad nenori eiti namo, nes įmotė ją skriaudžia ir marina badu. Apie tai buvo informuota (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaikų socialinės apsaugos centro (toliau – Centras) vadovė. Jai atvykus į biblioteką, J. S. pakartojo tą patį. Nuvykus į globėjos gyvenamąją vietą buvo nustatyta, jog bute nebuvo maisto, duonos ar kitų produktų, dėl ko Centro vadovė nuvežė jiems maisto. J. S. netgi buvo suorganizuotas maitinimas mokykloje tris kartus per dieną, taip pat buvo pradėta kalbėtis apie jos nurodytas problemas. Suinteresuotas asmuo R. K. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad moteris, kuri jai paaiškino, kad dirba kaip socialinė darbuotoja ir rūpinasi vaikais, nuo įvykio (duomenys neskelbtini) palaipsniui jų namuose pradėjo lankytis kasdieną. Toks darbuotojos elgesys teismui suponuoja pagrįstą išvadą, kad globėjos šeimoje buvo reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Pažymėtina tai, kad R. K. pati posėdžio metu pripažino, kad socialine darbuotoja prisistačiusį asmenį ji į savo namus įsileisdavo, tačiau nesidomėjo, kokiu pagrindu šis asmuo pradėjo kasdien lankytis jų šeimoje.

Pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuota, jog J. S. pati nurodė, kad jai nesusitvarkius kambario ji negauna maisto, virtuvės duris užrakina. T. S. charakteristikoje minimi nepagrįsti ir stiprūs pykčio priepuoliai, pasak J., T. naktimis šlapinasi į lovą, todėl miega ant čiužinio, berniuko kambaryje tvyro šlapimo kvapas. J. S. išsakius tokią informaciją su ja bendravo daug specialistų, kurie nurodė, kad mergaitė nesudaro maištaujančios paauglės įvaizdžio. Šiuo atveju teismas laiko nepagrįstais suinteresuoto asmens R. K. išsakytus teiginius, kad J. pateikė (duomenys neskelbtini) institucijoms melagingus duomenis, nes tokį J. elgesį iššaukė paauglystė ir šios metu patiriamas noras maištauti, „eiti prieš sistemą“, neturėti autoritetų, prieštarauti nusistovėjusioms taisyklėms. Nors globėja ir nurodė, kad J. yra emociškai reikli, gali greitai užpykti, išnervina brolį iki tiek, kad jis šlapinasi naktį į lovą, tačiau jokių konkrečių atvejų, kad J. S. elgėsi namuose netinkamai, prieštaravo taisyklėms, kurios taip pat nebuvo įvardintos, nenurodė.

Suinteresuotas asmuo R. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad maisto trūkumas globėjos namuose buvo fiksuotas tik vieną kartą ir Centro vadovės apsilankymo metu taip jau sutapo, jog būtent tos dienos vakare šeima buvo suplanavusi vykti apsipirkti. Teismo nuomone, suinteresuoto asmens R. K. atsiliepime pateikti paaiškinimai apie jų šeimoje nusistovėjusią tvarką įsigyjant maisto produktus, šios bylos kontekste nėra svarbūs ir pateisinantys jos kaip globėjos elgesį dėl vaikams duodamo maisto. Į bylą yra pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) gydytojos specialistės E. G. pažymos apie vaiko sveikatos būklę. Joje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) J. kartu su tėvu greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežta į kliniką dėl mokykloje pasireiškusio skausmo dešinėje pusėje. Nustatyta, jog bendra būklė patenkinama, mergaitės mityba nepakankama. Akivaizdžiai matėsi jos mažas kūno svoris, kūno masės indeksas (KMI) 14,9, svoris 39,7 kg, o ūgis 163 cm, plaukai ploni, neprižiūrėta išvaizda. Suinteresuoto asmens R. K. atsiliepime išdėstyti argumentai apie netinkamai mergaitės apskaičiuotą KMI yra visiškai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju nei suinteresuotas asmuo R. K., nei jos atstovas neturi medicininio išsilavinimo ar pakankamai medicininių žinių, kad galėtų įvertinti ar ligoninės gydytoja specialistė netinkamai padarė išvadą dėl netinkamos J. S. mitybos ir per mažo KMI. Suinteresuotas asmuo R. K. bei jos atstovas remiasi internetinėje erdvėje esančia vaikų KMI apskaičiavimo lentele, kai tuo tarpu byloje esantys duomenys apie J. S. KMI yra pateikti (duomenys neskelbtini) gydytojos specialistės E. G. išvada, apžiūrėjus ir įvertinus J. S. fizinė būklę ir išvaizdą. Teismas pateiktais duomenimis neturi jokio pagrindo abejoti, kurie nagrinėjamame kontekste turi didesnę įrodomąją galią.

Teismas taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis dėl tinkamos vaikų higienos, nes šias aplinkybes paneigia byloje pateikti įrodymai, t. y. mergaitės šeimos gydytoja patvirtino faktus apie nepriežiūrą, ji nurodė, kad apžiūros metu buvo matyti, jog mergaitė mažiausiai 5 dienas dėvėjo tuos pačius apatinius drabužius ir nebuvo prausiamasi. Teismo nuomone, nepagrįsti globėjos paaiškinimai, kad kvapas nuo mergaitės galėjo jaustis dėl to, kad ji į gydymo įstaigą buvo atvežta po kūno kultūros pamokos bei nuo to, kad J., globėjos teigimu, turi aštrų kūno kvapą ir tik daugiau pajudėjus jis jaučiasi. Netvarkinga mergaitės išvaizda ir netinkama higiena negali būti fiksuota tik dėl to, jog mergaitė į gydymo įstaigą buvo atvežta po kūno kultūros pamokos. Globėja taip pat neigė, kad T. S. kambaryje sklido šlapimo kvapas ar, kad T. S. turėjo sveikatos problemų dėl šlapinimosi. Nors globėja ir posėdžio metu pripažino, kad pasitaikydavo tokių atvejų, kada T. S. šlapindavosi į lovą, tačiau, pasak globėjos, tai būdavo vienetiniai atvejai. Tačiau su šiais teiginiai teismas neturi pagrindo sutikti, nes šlapintis į lovą dėl to, kad jis iš vakaro daugiau prigeria ar, kad jį erzina sesuo, tokio amžiaus vaikui, T. gimęs (duomenys neskelbtini), nėra normalu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog suinteresuotas asmuo R. K. vykusio teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti gydymo įstaigos, kurioje buvo registruoti J. S. ir T. S..

Suinteresuotas asmuo R. K. taip pat neigė, kad vaikų atžvilgiu yra naudojusi smurtą. Jos teigimu pareiškime nurodytos aplinkybės, kad ji bendraudama su Centro vadove patvirtino, kad retkarčiais pasitaiko antausių ar tampymo už plaukų, šauksmai ir muštynės tapo jų kasdienybe, yra netiesa, nes ji niekada taip nesakė. Užrašyti melagingi parodymai, kaip pati nurodė, galėjo nutikti dėl vertimo pasitelkiant dirbtinį intelektą. Globėja taip pat neigė tas aplinkybes, kad T. S. pasireiškia stiprūs pykčio priepuoliai. Jos žiniomis T. turėjo vieną pykčio priepuolį, apie kurį ji sužinojo iš mokytojos, kada mokykloje T. susipešė su J.. Tačiau šias aplinkybes paneigia byloje pateikti duomenys. (duomenys neskelbtini) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl patirto smurto, taip pat Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl R. K. galimo smurto prieš mažametę J. S.. Nagrinėjamu atveju teismas šioje byloje nenustatinėja R. K. kaltės dėl nederamo elgesio su nepilnamečiais globotiniais J. S. ir T. S. klausimo. Tai yra atliekamų ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose prerogatyva. Teismo prioritetas šioje byloje yra nepilnamečių J. S. ir T. S. interesai, gerovė ir optimalių sąlygų jiems, garantuojančių tiek dvasinį, tiek fizinį vaiko vystymąsi užtikrinimas.

Nors suinteresuotas asmuo R. K. nepripažįsta, kad ji tinkamai nevykdo įstatymų numatytų pareigų - užtikrinti vaikų auklėjimą ir priežiūrą, aplinką, kurioje vaikai galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, galimai panaudoto smurto prieš vaikus, tačiau, įvertinus byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, J. S. nenorą grįžti pas globėją, teismas daro išvadą, kad vaikų globėja netinkamai vykdė pareigas, kurios globėjai nustatytos įstatymais bei kitais teisės aktais, todėl atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tolesnis R. K. globėjos pareigų atlikimas prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, todėl ji nušalintina nuo globėjos pareigų atlikimo (CPK 494 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės galutiniai procesiniai teismo sprendimai dėl nuolatinio globėjo nušalinimo ir naujo globėjo skyrimo, nepilnamečių J. S. ir T. S. globėju, piniginių lėšų tvarkytoju buvo paskirtas biudžetinę įstaigą Nemajūnų dienos centrą ir nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta globėjo biudžetinės įstaigos Nemajūnų dienos centre. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki įsiteisės galutiniai procesiniai teismo sprendimai dėl nuolatinio globėjo nušalinimo ir naujo globėjo skyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nušalinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-214/2017, nuo nepilnamečių J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės globėjos pareigų.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės galutiniai procesiniai teismo sprendimai dėl nuolatinio globėjo nušalinimo ir naujo globėjo skyrimo nepilnamečiams vaikams J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                       Vilma Venckevičienė