Civilinė byla Nr. e2A-1022-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02786-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hellmann Worldwide Logistics“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AD Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Hellmann Worldwide Logistics“ 19 600,70 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2021 m. spalio 26 d. šalys sudarė Krovinių vežimo sutartį Nr. AD-20211026-01 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo nuvežti ieškovės jai pateiktą krovinį oro, jūrų, kelių, geležinkelių transportu į krovinio gabenimo dokumentuose nurodytą iškrovimo vietą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal kainą, pateiktą Sutarties prieduose nustatyta tvarka ir terminais. Nuo Sutarties galiojimo pradžios 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. liepos mėn. atsakovė vykdė savo įsipareigojimus – priimdavo visus ieškovės teikiamus užsakymus ir nugabendavo krovinius į paskirties vietą. Nė viena iš šalių nereiškė jokių pretenzijų dėl krovinių pervežimo užsakymų, jų kiekio ar kainų.
1.2. Šalių sutarties 3.1.19 punkte įtvirtinta vežėjo pareiga informuoti užsakovę apie pasikeitusius paslaugų įkainius ne vėliau nei prieš 90 kalendorinių dienų iki naujų įkainių įsigaliojimo dienos, jeigu norima keisti įkainius nepasibaigus sutarčiai.
1.3. 2022 m. gegužės 2 d. atsakovė, nesilaikydama Sutarties 3.1.19 punkte nustatyto išankstinio 90 dienų pranešimo termino, informavo ieškovę apie vienašališkai pakeltus paslaugų įkainius, vežant krovinius iš/į Vokietiją. Atsakovė aiškiai nurodė ieškovei, kad paslaugų įkainiai Turkijos ir Čekijos kryptimi keliami simboliškai ir laikinai, kol ne sezonas, o kai rinka stabilizuosis, sutarties įkainiai grįš į pradinę stadiją. Ieškovė, siekdama išsaugoti Sutartį, geranoriškai sutiko su simbolišku ir laikinu atsakovės įkainių padidinimu, tačiau joks raštiškas sutarties pakeitimas ar susitarimas nebuvo sudarytas. Tačiau vien tai, kad ieškovė neprieštaravo laikinam atsakovės įkainių padidinimui nereiškia, kad šalys susitarė visą likusį Sutarties galiojimo laiką taikyti kitokius, nei numatyta Sutarties priede Nr. 1, įkainius.
1.4. 2022 m. liepos 5 d. atsakovas informavo ieškovę apie vėl vienašališkai didinamus paslaugų įkainius, tačiau ieškovė nesutiko su pakartotiniu paslaugų įkainių keitimu. Vis dėlto, suprasdama tai, kad atsakovė pagal Sutartį turi teisę vienašališkai keisti paslaugų įkainius, o 2022 m. liepos 5 d. atsakovo pranešimu padidinti paslaugų įkainiai pagal Sutarties 3.1.19 punktą gali būti taikomi tik nuo 2022 m. spalio 5 d., ieškovė toliau teikė atsakovei krovinių gabenimo užsakymus. Tačiau kilus šalių nesutarimams dėl keliamų įkainių taikymo datos, atsakovė ėmė atmesti ieškovės teikiamus užsakymus, nenurodydama jokių priežasčių. Nuo kilusių nesutarimų dėl paslaugų įkainių keitimo ir naujų įkainių taikymo laikotarpio, atsakovė atsisakė vežti net 86 užsakymus, nors iki tol nebuvo nė karto atmetusi nė vieno.
1.5. Šalių sutartis yra ilgalaikė vežimų organizavimo sutartis, kurioje yra visos būtinos ilgalaikės vežimų organizavimo sutarties sąlygos. Tokio pasirinkto bendradarbiavimo forma buvo skirta tam, kad ieškovas būtų užtikrintas nuolatiniu ir pastoviu krovinių vežimu pagal atsakovui pateikiamus užsakymus. Tą patvirtina ir sutarties 3.1.1 punkto sąlyga, kuria vežėjas įsipareigojo pagal susitarimą užtikrinti pastovią vietą užsakovo kroviniams.
1.6. Dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo vykdyti ieškovės krovinių gabenimo užsakymus nuo 2022 m. liepos 5 d. (antrojo įkainių keitimo) iki 2022 m. spalio 26 d. (sutarties pabaigos) ieškovė patyrė 19 600,70 Eur (be PVM) nuostolių, nes turėjo samdyti kitą vežėją (UAB „Delamode Baltics“) už didesnius paslaugų įkainius, lyginant su Sutartyje nurodytais atsakovės paslaugų įkainiais, dėl ko išaugo ir ieškovės krovinių gabenimo išlaidos.
1.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės nuostoliai dėl atsakovės atmestų užsakymų Turkijos ir Čekijos kryptimis iš viso neturi būti skaičiuojami, o nuostoliai dėl atsakovės atmestų užsakymų Vokietijos kryptimi turi būti skaičiuojami tik iki 2022 m. rugsėjo 26 d., kadangi ieškovė sutiko tik su laikinu įkainių padidinimu Turkijos ir Čekijos kryptimis. Ieškovė teisėtai skaičiuoja nuostolius dėl atsakovės atmestų užsakymų nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 26 d. pagal 2022 m. gegužės 18 d. įkainius, nes atsakovė atmetė ieškovės užsakymus, nenurodydama jokių priežasčių ir nesiūlydama jų vykdyti už jokias kainas. Ieškovės ginčo laikotarpiu pateiktas atsakovei užsakymų skaičius yra įprastas ieškovės verslo praktikoje, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė dėl ateityje priteistinų nuostolių sąmoningai didino vežimo apimtis.
2. Atsakovė UAB ,,Hellmann Worldwide Logistics“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesinius dokumentus (atsiliepimą, tripliką) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė nesutinka, kad Sutartis yra ilgalaikė vežimų organizavimo sutartis, kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl krovinių vežimo apimties ir terminų, jų nustatymo taisyklių. Atsakovė, pasirašydama Sutartį suprato, kad Sutartis atsakovę įpareigoja tik tokiu atveju, jeigu atsakovė priima ieškovės teikiamus užsakymus, vadovaujantis Sutarties 2.1., 3.1.1 punktais. Sutarties 2.1. punkto susitarimas reiškia, kad kiekvienas ieškovės pateiktas užsakymas vežėjo neįpareigoja jį automatiškai pradėti vykdyti. Vežimo sutarties 3.1.1 punkte nustatytas susitarimas reiškia, kad pastovi vieta ieškovės kroviniui turi būti užtikrinama tuo atveju, jeigu konkretaus krovinio paėmimą užsakymu patvirtina atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 2.1 punkto sąlygomis.
2.2. 2022 m. kovo 30 d. atsakovė persiuntė ieškovei naują krovinių vežimo iš Turkijos kainyną, kuriame nurodė, kad kainos iš Turkijos kas kartą bus derinamos iš naujo. Po 2022 m. kovo 30 d. kroviniai iš Turkijos visada buvo vežami šalių iš anksto suderinta kaina, o ne pagal Sutartyje nustatytą kainą. Dėl itin didelės kuro kainos rinkoje padidėjimo dėl karo Ukrainoje, tarp šalių vyko diskusija dėl krovinių vežimo iš Vokietijos įkainių keitimo. 2022 m. gegužės 18 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu patvirtino, kad galima vadovautis naujomis krovinių vežimo kainomis. Todėl abu nurodyti Sutarties priede Nr. 1 kainos pakeitimai (2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. gegužės 18 d.) buvo įgyvendinti nesivadovaujant Sutarties 3.1.19 punktu, numatančiu krovinių vežimo kainos pasikeitimo procedūras. Ieškovė jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo atsakovei neturėjo.
2.3. 2022 m. birželio 23 d. atsakovė ieškovę informavo, kad dėl nuolatinių kainų kilimo, krovinių iš Vokietijos vežimo galimybės tampa vis mažesnės, todėl pasiūlė tartis dėl kainų peržvalgos į mažesnę, ar didesnę pusę, kas mėnesį. Ieškovė su kainų pasikeitimu nesutiko. 2022 m. birželio 28 d. atsakovei atnaujinus krovinių vežimo iš Vokietijos kainyną, ieškovė ne tik, kad nesutiko krovinių vežti atnaujintame kainyne nurodytomis kainomis, tačiau pradėjo teikti užsakymus krovinių vežimui iš Turkijos ir Čekijos, vadovaudamasi 2021 m. spalio 26 d. Sutarties priede Nr. 1 nurodytais įkainiais, kuriais po 2022 m. kovo 30 d. laiško niekada nesivadovavo. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, kadangi šalys savo konkliudentiniais veiksmais buvo pakeitę Sutarties sąlygas dėl įkainių nustatymo krovinių vežimui iš Turkijos ir Čekijos.
2.4. Ieškovė neteisingai apskaičiavo siekiamus prisiteisti nuostolius: (i) ieškovė neteisingai nuostolius skaičiuoja nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. spalio 26 d., kadangi pagal Sutarties 3.1.19 punktą, atsakovė turėjo teisę ne anksčiau nei prieš 90 d. informavusi ieškovę vienašališkai pakeisti Sutarties kainas; apie kainų pakeitimą ieškovė buvo informuota 2022 m. birželio 28 d., todėl praėjus 90 d. po pranešimo pateikimo, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovė privalėjo vadovautis atnaujintomis kainomis, todėl nuostolius ieškovė galėtų skaičiuoti tik iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Todėl atmestina ieškinio dalis, kuria nuostoliai paskaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 26 d.; viso 6 089,24 Eur; (ii) ieškovė neturi teisės skaičiuoti 5 992,7 Eur nuostolių ir už krovinių vežimą (2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.) iš Čekijos ir Turkijos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį jie yra skaičiuojami; (iii) ieškovės 7 518,76 Eur reikalavimas dėl nuostolių priteisimo už krovinių nevežimą iš Vokietijos (2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.) nepagrįstas, nes ieškovė nepagrįstai krovinius iš Vokietijos vežė didesnėmis kainomis (sumokėjo net 3 928 Eur brangiau) nei kad antruoju kainų pakėlimu krovinius iš Vokietijos siūlė vežti atsakovė, todėl ginčas tarp šalių galėtų būti nagrinėjamas tik dėl 3 590,76 Eur sumos, tačiau ieškovė ne tik, kad nebendradarbiavo, bet nedėjo jokių pastangų, kad Sutartis būtų įvykdyta ekonomiškiausiu būdu, nesivadovavo protingo asmens standarto principu.
2.5. Šioje situacijoje ieškovė turėjo keletą ginčo sprendimo būtų: (i) inicijuoti vežimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pakeitimo, tačiau to nepadarė; (ii) vežti krovinius atsakovės reikalaujama kaina ir vėliau inicijuoti reikalavimą ieškovei atlyginti nuostolius, kurie sudaro galiojusios kainos ir atsakovės antruoju pakėlimu pateiktos kainos skirtumas, tačiau to taip pat nepadarė. Ieškovė pasirinko neproporcingą ginčo sprendimo būdą, nenutraukiant vežimo sutarties krovinius vežti didesne kaina ir krovinių kiekį padidinti 112 procentų. Atitinkamai dėl ieškinyje nurodyto nuostolio atsiradimo atsakinga pati ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB ,,Hellmann Worldwide Logistics“ iš ieškovės UAB „AD Baltic“ 7 018 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės priteisė valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs šalių Sutartį, t. y. kad Sutartis sudaryta vieneriems metams; kad pastovi vieta ieškovo kroviniui turėjo būti užtikrinama tik tuo atveju, jeigu konkretaus krovinio paėmimą užsakymu patvirtino atsakovė, ir užsakymas pradėtas vykdyti; kad krovinių vežimo kiekiai, apimtys, vežimo grafikas, terminai nebuvo nustatyti Sutartyje; kad pagal Sutartį vežimo įkainiai nebuvo tik fiksuoti, t. y. įkainiai už krovinių vežimo organizavimo paslaugas buvo pateikti Sutarties priede Nr. 1 arba kaskart derinami atskirai, prieš pradedant organizuoti naują paslaugą; kad šalys po Sutarties sudarymo keitė fiksuotas krovinių vežimo kainas iš Vokietijos, Turkijos krypties kainas derindavo, atsižvelgiant į rinkos kainas, o Čekijos krypties krovinius atsakovė ne sezono metu įsipareigojo vežti pagal atskirus susitarimus; taip pat tai, kad šalių Sutartis neturi visų ilgalaikės vežimo organizavimo sutarčiai numatytų sąlygų, darė išvadą, jog šalių Sutartis negali būti laikoma ilgalaike vežimų organizavimo sutartimi, kadangi šalys susitarė tik dėl vežimo organizavimo principų nustatymo.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kad ieškovė neprieštaravo Turkijos ir Čekijos krypčių kainų keitimui pagal atsakovės 2022 m. kovo 30 d. pateiktą kainyną; taip pat ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. kainų keitimo Vokietijos kryptimi; ieškovė 2022 m. liepos 12-13 d. (šalių susirašinėjimas) nesutiko su atsakovės 2022 m. birželio 28 d. siūlytomis kainomis, dėl ko atsakovė 2022 m. liepos 26 d. nutraukė šalių Sutartį, darė išvadą, jog ieškovės veiksmai / elgesys, kuomet ieškovė 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. patvirtinusi naujas kainas, vėliau pareikalavo savo krovinius vežti visomis kryptimis pagal Sutarties Nr. 1 priedo kainas, kuriomis šalys po 2022 m. kovo 30 d. nesivadovavo, yra nepagrįsti ir nesąžiningi.
6. Teismas, įvertinęs Sutarties 3.1.19 punkto turinį, pagal kurį atsakovė turėjo teisę ne anksčiau nei prieš 90 dienų informavusi ieškovę vienašališkai pakeisti vežimo sutarties kainas, nustatęs, kad atsakovė ieškovę 2022 m. birželio 28 d. informavo apie kainų pasikeitimą, sprendė, kad atsakovė nuostolius galėtų skaičiuoti tik iki 2022 m. rugsėjo 26 d., kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovė privalėjo vadovautis atnaujintomis kainomis.
7. Teismas ieškovės reikalavimą (5 992,70 Eur) dėl nuostolių atlyginimo dėl krovinių vežimo iš Turkijos ir Čekijos laikė nepagrįstu, nustatęs, jog šalių susitarimu atsakovė iš Čekijos ir Turkijos nuo 2022 m. balandžio 1 d. nevežė krovinių pagal sutarties priede Nr. 1 kainas, o dėl kiekvieno vežimo kainas derino, ir tokia derinimo galimybė sumatyta Sutarties 1.1.13 punkte.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad dėl 7 518,76 Eur nuostolių atlyginimo dėl atsakovės nevežtų krovinių iš Vokietijos 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. laikotarpiu atsakinga pati ieškovė, kadangi ieškovė krovinius iš Vokietijos vežė didesnėmis kainomis nei atsakovė paskutiniu pakeitimu siūlė - už vežimus ieškovė sumokėjo 3 928 Eur brangiau nei siūlė atsakovė, todėl veždama krovinius už didesnę kainą, nepagrįstai nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, nebendradarbiavo su atsakove, t. y. ignoravo jos pasiūlytas kainas, ir pasirinko ekonomiškai mažiau naudingą sau pasiūlymą.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja Vokietijos krypties nuostolius (6 268,84 Eur) nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 26 d., kadangi atsakovė ieškovei naujas Vokietijos krypties vežimo kainas atsiuntė 2022 m. birželio 28 d., ir šios kainos turėjo įsigalioti po 90 dienų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „AD Baltic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai taikė materialines teisės normas šalių teisiniams sutartiniams santykiams kvalifikuoti, neteisingai suprato ir aiškino Sutarties sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių Sutartis negali būti laikoma ilgalaike vežimų organizavimo sutartimi (CK 6.822 straipsnis), kadangi šalys neva susitarė tik dėl vežimo organizavimo principų nustatymo. Šalių sudaryta 2021 m. spalio 26 d. Sutartis ne tik savo turiniu ir esme atitinka CK 6.822 straipsnio nuostatas, bet ir šios Sutarties turinys, ir faktinis jos vykdymas patvirtina, kad tai yra ilgalaikė vežimų organizavimo sutartis:
10.1.1. Dėl Čekijos, Turkijos ir Vokietijos krypčių geresnius įkainius pasiūlė atsakovė, su kuria ieškovė sudarė Sutartį, ir būtent jos pagrindu ieškovė tik atsakovei teikė krovinių vežimo užsakymus šiomis kryptimis pagal konkrečius atsakovės pasiūlytus ir ieškovės patvirtintus fiksuotus įkainius vieneriems metams, todėl, akivaizdu, kad ginčo Sutartis yra ilgalaikė vežimų organizavimo sutartis.
10.1.2. Sutartyje labai aiškiai yra nustatyti krovinių pervežimo paslaugų įkainiai pagal atskirus maršrutus, kainos paskaičiavimas pagal krovinio dydį ir matmenys bei atsiskaitymų tvarka; nurodytos Sutarties sąlygos dėl įkainių ir atsiskaitymų tvarkos buvo taikomos visiems ieškovės užsakymams, pateiktiems atsakovei, užsakymai buvo vykdomi išimtinai pagal Sutartyje nustatytus įkainius be jokių atskirų susitarimų nuo Sutarties galiojimo pradžios 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. kovo 30 d., kai atsakovė pradėjo vienašališkai kelti kainas.
10.1.3. Sutartyje nustatyti aiškūs krovinių pakrovimo ir pristatymo terminai bei sąlygos; krovinių mastas. Ieškovė nuo Sutarties galiojimo pradžios 2021 m. lapkričio 4 d. iki Sutarties pabaigos 2022 m. spalio 26 d. pateikė atsakovei 352 užsakymus, t. y. vidutiniškai po 30 užsakymų kiekvieną mėnesį. Tokio masto užsakymų pateikimas ir vykdymas negali būti laikomi tik principiniu susitarimu dėl krovinių vežimo principų nustatymo, kaip neteisingai nurodyta sprendime.
10.1.4. Sutarties 3.2 punkte nurodytos vežėjo teisės nenumato vežėjo teisės atsisakyti priimti ar patvirtinti užsakovo užsakymą, todėl Sutarties 2.1 punkte numatytas užsakymo patvirtinimas reiškia tik tai, kad nuo užsakymo patvirtinimo momento užsakymas privalo būti vykdomas pagal Sutarties sąlygas dėl krovinio pakrovimo, pristatymo, iškrovimo ir kt. Priešingas aiškinimas paneigtų pačią Sutartį, nes, jeigu vežėjas turėtų teisę be jokios priežasties ir neigiamų pasekmių sau atsisakyti tvirtinti užsakovo pateiktus užsakymus, tai Sutarties vykdymas priklausytų ne nuo šalių sutartinių įsipareigojimų, o išimtinai nuo vežėjo noro ar nenoro vykdyti Sutartį.
10.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl nuostolių atlyginimo:
10.2.1. Atsakovė pagal Sutartį turi teisę vienašališkai keisti paslaugų įkainius, tačiau toks keitimas turi būti pagrįstas ekonomine ar organizacine svarba, o apie keičiamus paslaugų įkainius atsakovė turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip 90 dienų iki naujų įkainių taikymo. Atsakovė pažeidė šį Sutarties reikalavimą du kartus 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. liepos 5 d. pakeldama savo paslaugų įkainius ir pradėdama juos taikyti iš karto, nelaukiant Sutartyje nustatyto 90 dienų termino pabaigos. Ieškovei nesutinkant su antru 2022 m. liepos 5 d. paslaugų įkainiu keitimu, atsakovė nusprendė ir toliau pažeidinėti Sutartį, atsisakydama vykdyti dalį ieškovės pateiktų užsakymų.
10.2.2. Ieškovė nesudarė jokio rašytinio susitarimo su atsakove, kad 2022 m. kovo 30 d. laikinai padidinti įkainiai Turkijos ir Čekijos kryptimis galiotų visą Sutarties vykdymo laikotarpį, ar, kad atsakovė galėtų didinti paslaugų įkainius Vokietijos kryptimi, nesilaikydama Sutarties 3.1.19 punkte nustatytos tvarkos ir terminų, todėl visi atsakovės vienašališkai be ieškovės sutikimo ir/ar šalių rašytinio susitarimo atlikti paslaugų įkainių padidinimai yra laikytini Sutarties pažeidimais, už kuriuos yra numatyta sutartinė atsakomybė (Sutarties 3.1.19 p.).
10.2.3. Pagal Sutarties 10.2 punktą, įtvirtinantį, kad Sutartis gali būti nutraukta raštiškai įspėjus apie Sutarties nutraukimą kitą šalį raštu prieš 3 kalendorinius mėnesius, atsakovė privalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki 2022 m. spalio 26 d., tačiau vienašališkai jų nevykdė, taip pažeisdama Sutartį ir sukeldama ieškovei nuostolius dėl kito vežėjo persamdymo atsakovės atmestų užsakymų įvykdymui.
10.2.4. Atsakovei piktybiškai nevykdant Sutarties ir atmetant ieškovės užsakymus be jokių priežasčių ar net neatsakant į ieškovės el. laiškus su pateiktais užsakymais, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip rinktis kitą vežėją, kuris galėtų įvykdyti ieškovės užsakymą. Atitinkamai atsakovės argumentas dėl tariamai ieškovės patirtų per didelių nuostolių, susidariusių dėl atsakovės ir kito vežėjų įkainių skirtumo, yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes pati atsakovė, pažeisdama Sutartį, nesudarė galimybės pasinaudoti savo paslaugomis, nebendradarbiaudama ir atmesdama ieškovės užsakymus. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas sprendime niekaip nepasisakė dėl atsakovės nebendradarbiavimo vykdant Sutartį, dėl Sutarties pažeidimų nepriimant ieškovės užsakymų.
10.2.5. Taigi, būtent atsakovė nesilaikė Sutartyje nustatytos pareigos pranešti ieškovei apie keičiamus paslaugų įkainius prieš 90 dienų (Sutarties 3.1.19 p.), o ieškovei nesutinkant su paslaugų įkainių, pakeistų pažeidžiant Sutartį, vienašaliu taikymu, atsakovė neužtikrino pastovios vietos ieškovės kroviniams (Sutarties 3.1.1 p.), neteisėtai ir nepagrįstai atsisakydama priimti ieškovės užsakymus pervežti krovinius. Taigi, ieškovės patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję su atsakovės padarytais Sutarties 3.1.1 ir 3.1.19 punktuose nustatytų įsipareigojimų pažeidimais. Todėl ieškovė patyrė nuostolius, nes atsakovės atmestų užsakymų vykdymui turėjo persamdyti kitą vežėją už didesnius įkainius, nei buvo su atsakove sutarta Sutartimi. Atitinkamai nagrinėjamu atveju ieškovė turi sutartinį (Sutarties 3.1.1 ir 3.1.19 p.) ir įstatyminį (CK 6.256 str.) pagrindą reikalauti atsakovės kompensuoti ieškovės patirtus 19 600,70 Eur nuostolius.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinėje byloje šalių pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas:
10.3.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pagal skirtingus kriterijus vertino civilinės bylos šalių pateiktus įrodymus. Teismas atsakovės poziciją iš esmės visais ginčytinais klausimais (dėl Sutarties pobūdžio vertinimo, dėl keičiamų Sutarties įkainių, dėl ieškovės užsakymų priėmimo ir vietos užtikrinimo, dėl šalių bendradarbiavimo vykdant Sutartį, dėl senaties taikymo ieškovės pretenzijoms) įvertino kaip visiškai įrodytą remiantis vien atsakovės pateiktais prieštaringais paaiškinimais. Tuo tarpu ieškovės nuoseklius paaiškinimus ir pateiktus įrodymus visais nurodytais klausimais, įskaitant dėl atsakovės padarytų Sutarties pažeidimų ir dėl to ieškovės patirtų nuostolių, visiškai ignoravo arba vertino kaip neįrodančius ieškovės pozicijos dėl patirtų nuostolių. Taigi, teismas vadovavosi nevienodais ir subjektyviais kriterijais, vertindamas ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus, įrodymus vertino ne kaip visumą, bet kiekvieną atskirai, atitinkamai dėl nenuoseklaus ir klaidingo įrodymų vertinimo padarė neteisingas išvadas dėl atsakovės atsakomybės ir atlygintinų ieškovės nuostolių. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimą nustatančių taisyklių, taip pažeisdamas civilinio proceso nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
11. Atsakovė UAB ,,Hellmann Worldwide Logistics“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šalių Sutartis turi būti laikoma ilgalaike vežimų organizavimo sutartimi:
11.1.1. Vežimo sutarties sudarymo tikslas buvo susitarti dėl pagrindinių krovinių vežimo sąlygų: užsakymų pateikimo ir priėmimo tvarkos, krovinių vežimo kainodaros nustatymo, atsiskaitymo tvarkos, žalos atlyginimo sąlygų ir visų kitų vežimo sutarčiai būdingų sąlygų tam, kad tik gavus užsakymą, kurį vežėjas gali įvykdyti, jis būtų įvykdomas per įmanomai trumpiausius terminus.
11.1.2. Vežimo sutarties 3.1.1 p. nustatytas susitarimas reiškia, kad pastovi vieta ieškovės kroviniui turi būti užtikrinama tuo atveju, jeigu konkretaus krovinio paėmimą užsakymu patvirtina atsakovė, vadovaudamasi Vežimo sutarties 2.1 p. sąlygomis.
11.1.3. Vežimo sutarties 2.1. p. numatytas susitarimas reiškia, kad kiekvienas ieškovės pateiktas užsakymas vežėjo neįpareigoja jį automatiškai pradėti vykdyti – užsakymas turi būti priimtas vežti. Neįmanoma užtikrinti pastovios vietos kliento kroviniams, kai nėra žinomas nei krovinių mastas, nei krovinių vežimo terminai, nei kryptys, kuriomis kokie kroviniai turės būtų vežami. Sudarant Vežimo sutartį atsakovė įsipareigojo užtikrinti pastovią vietą ieškovės kroviniams Sutarties pagrindu tik tuo atveju, jeigu vežėjas patvirtina, kad konkrečių gabaritų, konkretaus masto ir konkrečiu laiku prašomas vežti krovinys bus vežamas konkrečiu maršrutu už Sutartyje nustatytą kainą
11.1.4. Vežimo sutarties priede Nr. 1 yra numatyta, kad ieškovės tiekėjų sąrašas yra kintantis, todėl ieškovė neįsipareigoja išlaikyti vidutinį krovinių srautą ir esantį tiekėjų sąrašą visą Sutarties laikotarpį. Tai reiškia, kad Vežimo sutartimi šalys viena kitai neįsipareigojo užtikrinti bet kokį krovinių srautą, t. y. ieškovė neprivalo atsakovei pateikti konkretaus krovinių užsakymo srauto, o atsakovė neįsipareigojo užtikrinti konkretaus krovinių srauto ieškovei nuvežimą – tokio susitarimo Vežimo sutartyje nėra.
11.1.5. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vežimo sutartis, tiek ieškovės su UAB „Delamode Baltics“ sudaryta krovinių vežimo sutartys yra identiškos savo turiniu, t. y. visomis užsakymo pateikimo ir priėmimo sąlygomis, atsiskaitymo sąlygomis, krovinių dydžiais ir kitais parametrais, vežimo kryptimis, išskyrus dvi (Turkija ir Čekija), tai reiškia, kad du krovinių vežėjai tariamai įsipareigojo ieškovei vežti tą patį krovinį Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Danijos ir Lenkijos kryptimis. Neįmanoma sudaryti ilgalaikes vežimų organizavimo sutartis su daugiau nei vienu vežėju tam pačiam kroviniui ar jų kiekio vežimui tomis pačiomis kryptimis.
11.2. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jog dėl atsakovės veiksmų, t. y. nepagrįsto atsisakymo vykdyti ieškovės krovinių gabenimo užsakymus laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. spalio 26 d., apeliantė patyrė 19 600,70 Eur nuostolių, nes turėjo samdyti kitą vežėją už didesnius paslaugų įkainius, lyginant su Vežimo sutartyje nurodytais atsakovės įkainiais:
11.2.1. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi tvirtinti kiekvieno apeliantės užsakymo ir dalies užsakymų nepatvirtino, todėl Vežimo sutartis dėl nepatvirtintų vežti krovinių vežimo negaliojo. Tam, kad konkretaus krovinio vežimo sutartis būtų sudaryta, apeliantė privalėjo atsakovei pateikti užsakymą, o atsakovė, įvertinusi užsakymo turinį (krovinio dydis, vežimo terminas, krovinio kaina ir kt.), užsakymą patvirtinti arba jo nepatvirtinti. Vežimo sutartimi šalys nei susitarė, nei siekė susitarti, kad atsakovė įsipareigoja absoliučiai visus apeliantės krovinius vežti Vežimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė niekada nebūtų sutikusi tokio įsipareigojimo prisiimti, nežinodama įsipareigojimo apimties, tikslių terminų ir kitų sąlygų.
11.2.2. UAB „Delamode Baltics“ apeliantei pateiktos kainos yra ženkliai didesnės už atsakovės apeliantei antruoju kainų pasikeitimu pasiūlytas kainas, todėl pati apeliantė apsisprendė savo krovinius vežti itin didelėmis kainomis.
11.2.3. Krovinių vežimui iš Turkijos ir Čekijos Vežimo sutarties galiojimo metu iš esmės nebuvo taikytas Vežimo sutartyje nurodytas įkainis, o antruoju kainos pasikeitimu kaina šių vežimo krypčių iš viso nepasikeitė. Antruoju kainos pasikeitimu buvo keičiamos kainos tik kroviniams iš Vokietijos, nes kroviniams iš Turkijos ir Čekijos kainoraštis iš viso negaliojo. Dar 2022 m. kovo 30 d. šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė Vežimo sutarties sąlygas dėl įkainių nustatymo krovinių vežimui iš Turkijos ir Čekijos, t. y. faktiškai susitarė nesivadovauti Vežimo sutartyje nurodytais įkainiais, o juos tvirtintis kiekvieną kartą atsiradus krovinio vežimo poreikiui. Todėl apeliantė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už krovinių vežimą iš Turkijos ir Čekijos.
11.3. Apeliantė netinkamai skaičiuoja nuostolius:
11.3.1. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė apeliantę apie antrąjį kainos pakėlimą informavo 2022 m. birželio 28 d., todėl teorinius nuostolius apeliantė galėtų skaičiuoti tik iki 2022 m. rugsėjo 26 d., nes po šios datos įsigaliojo naujos vežimo kainos (Vežimo sutarties 3.1.19 p.). Tad ieškinio dalis, kuria nuostoliai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 26 d., viso 6 089,24 Eur, atmestini iš bendro nuostolių skaičiavimo.
11.3.2. Apeliantė neturi teisės skaičiuoti 5 992,70 Eur nuostolių atlyginimo už krovinius, vežtus iš Čekijos ir Turkijos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį jie yra skaičiuojami, kadangi kroviniai nurodytomis kryptimis buvo vežami šalims dėl kainos kas kartą tariantis ir derantis, todėl tarp šalių susiklosčius būtent tokiai Vežimo sutarties vykdymo praktikai, ieškovė neturėjo teisės reikalauti krovinių vežimą iš Turkijos ir Čekijos vykdyti pagal Vežimo sutartyje šioms kryptims nurodytas kainas.
11.3.3. Apeliantė taip pat neturi teisės reikalauti 7 518,76 Eur nuostolių atlyginimo dėl krovinių nevežimo iš Vokietijos laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., kadangi apeliantė visiškai nepagrįstai krovinius iš Vokietijos vežė didesnėmis kainomis, nei kad antruoju kainų pakėlimu krovinius iš Vokietijos siūlė vežti atsakovė, todėl už šių nuostolių atsiradimą yra atsakinga pati apeliantė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamu atveju byloje, visų pirma, ginčas kilo dėl tarp šalių 2021 m. spalio 26 d. sudarytos Sutarties kvalifikavimo – apeliantės (ieškovės) teigimu, tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė vežimo organizavimo sutartis (CK 6.822 straipsnis), tuo tarpu atsakovės vertinimu, tai šalių buvo sudarytas tik susitarimas dėl krovinių vežimų, kurie bus atsakovės akceptuoti, organizavimo principų nustatymo; antra, apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovė pažeidė Sutartį, neužtikrindama pastovios vietos ieškovės kroviniams (Sutarties 3.1.1. p.) ir atmesdama ieškovės užsakymus dėl pačios atsakovės vienašališkai padidintų ir taikomų ieškovei įkainių, pažeidžiant Sutartyje nustatytą tvarką (Sutarties 3.1.9. p.), dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, nes atsakovės atmestų užsakymų vykdymui turėjo persamdyti kitą vežėją už didesnius įkainius, nei buvo su atsakove susitarta Sutartimi (jos Priedu), todėl, anot apeliantės, ji turi tiek sutartinį (Sutarties 3.1.1., 3.1.9 p.), tiek įstatyminį (CK 6.256 straipsnis) pagrindą reikalauti iš atsakovės kompensuoti savo patirtus 19 600,70 Eur nuostolius.
Dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo
16. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė, jog šalių sudaryta sutartis nebuvo vežimų organizavimo sutartis CK 6.822 straipsnio 1-2 dalių prasme: apeliantės nuomone, šalys būtent tokią ilgalaikę vežimų organizavimo sutartį ir sudarė, joje aiškiai užfiksuodami privalomus taikyti vežimų įkainius, ką patvirtinta tiek Sutarties turinys, tiek faktinis jos vykdymas. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
17. CK
6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys, tačiau sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).
18. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).
19. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
20. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal 6.822 straipsnio 1ir 2 dalių nuostatas vežimų organizavimo sutartis sudaroma tais atvejais, kai jeigu kroviniai vežami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemonių ir krovinių pateikimo terminus ir tvarką, o vežėjas ir krovinių siuntėjas sudaro ilgalaikę vežimų organizavimo sutartį. Vežimų organizavimo sutartimi vežėjas įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti sutartyje nustatyto dydžio krovinį. Vežimų organizavimo sutartyje nustatoma transporto priemonių ir krovinių mastas, terminai, atsiskaitymų tvarka ir kitos sąlygos.
22. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad vežimų organizavimo sutartis yra skirta organizuoti vežimo sutarties šalių tarpusavio santykius sudarant būsimiems vežimams reikalingas sąlygas, siekiant efektyvinti tarptautinę prekybą. Vežimų organizavimo sutartimi vežėjas įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti sutartyje nustatyto dydžio krovinį. Vežimų organizavimo sutartyje nustatoma transporto priemonių ir krovinių mastas, terminai, atsiskaitymų tvarka ir kitos sąlygos (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-52-934/2024).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pirma, nors Sutartimi atsakovė (vežėja) įsipareigojo nuvežti ieškovės (užsakovės) jai pateiktą krovinį oro, jūrų, kelių, geležinkelių transportu į krovinio gabenimo dokumentuose nurodytą iškrovimo vietą, o užsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal kainą, pateiktą šios Sutarties prieduose nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1 p.), tačiau tuo pačiu Sutartyje šalys nustatė, jog visos Sutarties sąlygos pradeda galioti tik kai užsakovė pateikia vežėjai užsakymą konkrečiai krovinio pervežimo paslaugai, kuriame nurodoma išsami informacija apie transportavimui pateikiamą krovinį ir vežėjas tokį užsakymą patvirtina bei pradeda vykdyti:
a) Sutarties 2.1. p. aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog užsakymas pradedamas vykdyti ir šios Sutarties sąlygos pradeda galioti vežėjui jį patvirtinus;
b) Sutarties 3.1.1. p. vežėja įsipareigojo remiantis užsakovės pateiktu užsakymu pervežti krovinį kelių transportu, teikti kitas su užsakovu raštiškai suderintas logistines paslaugas;
c) Sutarties 3.1.3. p. numatyta, kad vežėja įsipareigoja tiksliai sutartu laiku į pasikrovimo vietą pateikti pervežimui tinkamai paruoštą techniškai tvarkingą ir švarų transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės – jungtinę ir t.t. būtent pagal užsakovės pateiktą ir vežėjos patvirtintą užsakymą;
d) Sutarties 3.3.2. p. numatyta užsakovės pareiga ir teisė atšaukti užsakymą, kol vežėjas nėra patvirtinęs jo vykdymo;
e) Sutarties 5.2. p. numato, kad tik įsipareigojęs vežėjas prisiima atsakomybę už visą krovinio transportavimą ir t.t.;
f) Sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti pervežimo iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Turkijos, Danijos, Čekijos, Lenkijos iki Vilniaus įkainiai ir kainos apskaičiavimo principai, ir be kita ko, nurodyta, jog užsakovės tiekėjų sąrašas yra kintantis, užsakovė neįsipareigoja išlaikyti vidutinį krovinių srautą ir esantį tiekėjų sąrašą visą Sutarties laikotarpį.
24. Iš šių Sutarties nuostatų lingvistinio, sisteminio ir loginio aiškinimo, iš atsakovės teismo proceso metu duotų paaiškinimų, o taip pat iš ankstesnės šalių tarpusavio sutartinio bendradarbiavimo praktikos, kuri atsispindi ankstesnėje, t. y. laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. tarp šalių buvusioje sudarytoje Vežimo sutartyje, taip pat iš šalių tarpusavio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad vien tik Sutartis nebuvo pakankama atlikti konkretų krovinių gabenimą, kadangi konkretiems vežimams atlikti ieškovė turėjo pateikti atsakovei detalius užsakymus, kuriuose buvo nurodoma išsami informacija apie konkretų vežimą (valstybė, iš kurios turi būti vežamas krovinys, informacija apie siuntėją, gavėją, pakrovimo / iškrovimo vietą, krovinio pobūdį, svorį ir t.t.), o atsakovė savo ruožtu tokį užsakymą turėjo patvirtinti, ir tik atsakovei patvirtinus konkretų užsakymą, susiklostydavo šalis įpareigojantys realūs vežimo teisiniai santykiai, kurių pagrindinės / bendrosios sąlygos ir buvo apibrėžėtos Sutartyje. Kitaip tariant, tik užsakovei pateikus konkretų užsakymą dėl krovinio vežimo pervežimo iš konkrečios Sutarties priede nurodytos valstybės su detalizuojančia konkretų vežimą informacija, o vežėjai šį užsakymą akceptavus / priėmus, įsigaliodavo, teisinę galią įgydavo ir „įsijungdavo“ visos Sutarties nuostatos, reglamentuojančios įvarius bendruosius krovinių vežimo klausimus – transporto priemonių pristatymą, krovinio pakrovimą, priėmimą gabenti ir gabenimą, pristatymą ir perdavimą, vežimą lydinčią dokumentaciją, kainą, taip pat reguliuojančios vežėjos bei užsakovės teises, pareigas ir atsakomybę už vienokių ar kitokių įsipareigojimų pažeidimą.
25. Antra, kaip jau buvo minėta, CK 6.822 straipsnio prasme būtent pačia vežimų organizavimo sutartimi vežėjas įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti sutartyje nustatyto dydžio krovinį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aukščiau pateiktų Sutarties nuostatų, šalys sulygo tik dėl atitinkamų užsakovės užsakymų būsimiems vežimams iš įvairių Sutarties priede Nr. 1 nurodytų valstybių pateikimo vežėjai ir užsakovės tokių užsakymų priėmimo galimybių bei Sutarties sąlygų taikymo konkrečiam šalių suderintam (užsakovės pateiktam ir vežėjos priimtam) užsakymui, t. y. sureguliavo, kokiomis sąlygomis būtų vykdomas konkretus ieškovės užsakytas bei atsakovės akceptuotas vežimas, tačiau savaime nesukūrė konkretaus vežimo (vežimų) atlikimo pagal Sutartyje numatytas sąlygas prievolės.
26. Kaip matyti iš Sutarties turinio, juo, iš vienos pusės, ieškovė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo būtinai pateikti vežti atitinkamus krovinius iš nurodytų valstybių atsakovei ir užtikrinti tam tikrą nenutrūkstamą užsakymų pateikimą (pvz., minimalų, maksimalų, vidutinį ar orientacinį užsakymų kiekį per tam tikrą laikotarpį, kurio nesuteikus būtų taikomos atitinkamos sankcijos), o priešingai, expresis verbis numatė, jog neįsipareigoja išlaikyti vienokio ar kitokio krovinių vežimų srauto, o iš kitos pusės, ir atitinkamai atsakovė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo automatiškai priimti / akceptuoti ir įvykdyti visus ieškovės pateiktus konkrečius užsakymus (ar jų minimalų, maksimalų, vidutinį kiekį per tam tikrą laikotarpį, kurio neatlikus būtų taikomos atitinkamos sankcijos). Priešingu atveju (priešingai teigiant) nėra aišku, kodėl Sutartyje net keletą kartų, įvairiose jos sąlygose kalbama apie užsakymo priėmimą ir patvirtinimą iš užsakovės pusės, apie atsakovės įsipareigojimą vežti krovinį pagal raštiškai suderintą užsakymą ir pan. ir juo labiau apie Sutarties sąlygų galiojimo pradžią tik vežėjai patvirtinus užsakovės pateiktą užsakymą.
27. Tiek atsakovė, tiek ir pati ieškovė teismo proceso metu akcentavo, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta siekiant operatyviau šalims bendradarbiauti ir derinti krovinių vežimą, t. y. kad kaskart atsiradus poreikiui vežti krovinį ieškovei nereikėtų rinkoje ieškoti vežėjų ir/ar kas kart su atsakove derinti konkretaus vežimo principus, sąlygas, tvarką, kainą ir pan. – visa tai buvo apspręsta ir suderinta pačioje Sutartyje, kurios sąlygos būtų taikomas kiekvieno konkretaus užsakovės pateikto vežėjai bei vežėjos priimto vykdyti / akceptuoti vežimo užsakymo atveju kompleksiškai su užsakyme pateiktais specialiaisiais konkretaus vežimo reikalavimais.
28. Trečia, nors Sutartyje buvo šalių sulygti įkainiai už krovinių vežimo organizavimo paslaugas, jų nustatymo, derinimo, keitimo sąlygos ir pan., tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, Sutartyje nebuvo numatyti konkretūs transporto priemonių ir pačių krovinių pateikimo terminai ir mastas, kurie CK 6.822 straipsnio 1-2 dalyse pateikti kaip esminės vežimų organizavimo sutarties sąlygos, kadangi vežimų organizavimo sutartimi vežėjas įsipareigoja būtent sutartyje nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti būtent sutartyje nustatyto dydžio krovinį (krovinius). Sutartyje visiškai nieko nekalbama apie konkrečius krovinių pateikimo – priėmimo vežti laikus / laikotarpius, kurie šiuo atveju būtų esminė ilgalaikės krovinių vežimo organizavimo sutarties sąlyga.
29. Kaip jau buvo minėta, visa tokia informacija, vadovaujantis Sutarties 2.1. p., 3 p., turėjo būti nurodoma konkrečiame užsakovės vežėjui pateiktame užsakyme, t. y. vežimų sąlygos, transporto priemonių ir pačių krovinių pateikimo terminai, krovinio pristatymo terminai, krovinio mastas bei visos kitos aplinkybės paaiškėdavo tik užsakovei pateikus konkretų užsakymą. Pačioje Sutartyje ginčo šalys susitarė dėl bendrų vežimų organizavimo bei vykdymo sąlygų ir principų, įskaitant vežimų iš atitinkamų valstybių įkainius, nenurodant nei konkrečių vežimų dažnumo, nei skaičiaus, nei valstybių, nei krovinių apimties ir masto, nei kitų individualizuojančių požymių. Šiame kontekste logiškas yra atsakovės paaiškinimas, jog atsakovė nebūtų sutikusi sudaryti įpareigojančią sutartį vežti bet kokį kiekį ir bet kokių prekių, t. y. prisiimti įsipareigojimus esant absoliučiai sandorio vykdymo nežinomybei – iš anksto nežinodama, kiek transporto priemonių turės būti pateikta ieškovei, kokiais maršrutais ji turės vežti krovinį, kokį krovinį ir pan.
30. Ketvirta, pastebėtina, kad nors, kaip matyti iš Sutarties priedo, jame kalbama apie krovinių pervežimą iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Turkijos, Danijos, Čekijos, Lenkijos iki Vilniaus, tačiau kaip matyti iš faktinio Sutarties vykdymo, realiai / faktiškai atsakovei buvo pateikiami ir vėliau jos vykdomi užsakymai dėl krovinių pervežimų tik iš Vokietijos, Turkijos ir Čekijos.
31. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu užsakymai dėl konkrečių krovinių pervežimo iš Vokietijos, kaip ir kitų šalių (pvz., Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Danijos) buvo ieškovės teikiami bei vykdomi ir kito vežėjo – UAB „Delamode Baltics“ pagal absoliučiai identiško turinio iš esmės tuo pačiu metu sudarytą tarp UAB „AD Baltic“ ir UAB „Delamode Baltics“ 2021 m. spalio 27 d. Krovinių vežimo sutartį Nr. AD-20211027-01.
32. Taip pat ir byloje esantys duomenys bei įrodymai apie ankstesnę pačių ginčo šalių bendradarbiavimo patirtį rodo, jog pvz., 2020 metais tarp šalių galiojant absoliučiai identiško turinio 2020 m. spalio 19 d. Krovinių vežimo sutarčiai Nr. AD-20201105-4, ieškovė teikė užsakymus dėl konkrečių krovinių vežimų iš Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Didžiosios Britanijos tiek savo pasirinktam tuo metu taip vadinamam pagrindiniam, prioritetiniam vežėjui, tiek ir atsakovei, kurią vadino „antruoju vežėju“. Byloje esantys šalių el. susirašinėjimai besibaigiant galioti šiai 2020 m. sutarčiai ir derantis dėl naujos ginčo Sutarties sudarymo 2021 m. spalio mėn. rodo, jog pati ieškovė nurodė atsakovei, kad naujoje 2021 m. sutartyje „viskas tas pats kaip ir pernai“, vienintelis papildomas punktas susijęs su užsakymų priėmimo, sekimo, atnaujinimo informacinės sistemos „Cargostream“ naudojimu.
33. Aukščiau pateikti įrodymai, atspindintys šalių ankstesnio bendradarbiavimo, o taip pat bendradarbiavimo galiojant ginčo Sutarčiai patirtį, akivaizdžiai rodo tiek ieškovės galimybę teikti konkrečius vežimo užsakymus nebūtinai kokiam nors konkrečiam (pvz., už tam tikrą regioną atsakingam) vežėjui pagal ilgalaikę vežimų organizavimo sutartį, o identiško turinio susitarimų su keliais skirtingais vežėjais sudarymą, pačiai pasirenkant, kam kokius / konkrečius vežimo užsakymus teikti, tiek ir rodo vežėjų galimybes priimti / nepriimti / nepatvirtinti ieškovės pateiktus identiškų sutarčių pagrindu užsakymus – tokiais atvejais ieškovė kreipėsi į kitus vežėjus.
34. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp ginčo šalių sudaryta Sutartis negali būti kvalifikuojama, kaip ilgalaikė vežimų organizavimo sutartis CK 6.822 straipsnio prasme, savaime sukurianti atsakovei konkrečių vežimų atlikimo joje nustatyta tvarka ir sąlygomis prievolę – tokia įpareigojanti prievolė atsiranda ir konkretūs vežimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos juos detalizuojančios Sutarties nuostatos ir sąlygos, kyla tik užsakovei pateikus vežėjai konkretų užsakymą dėl konkrečių vežimo paslaugų suteikimo bei vežėjai tokį užsakymą priėmus / akceptavus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčo šalių sutartis vertintina kaip mišri civilinė sutartis, turinti savyje atlygintinų paslaugų ir vežimo sutarčių požymių, kurioje dominuoja paslaugų teikimo teisiniai santykiai, vykdant konkrečius pervežimus pagal užsakovės (ieškovės) atskirą užsakymą. Prieidamas prie tokios išvados, teismas remiasi teismų praktika panašiose bylose, kvalifikuojant panašaus pobūdžio tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-846-232/2018).
Dėl krovinių vežimo įkainių
35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog Sutarties priede Nr. 1 nurodyti paslaugų įkainiai nebuvo fiksuoti ir privalomi atsakovei, o buvo derinami, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, atsakovei atsisakius atlikti krovinių vežimus pagal jos pačios padidintus įkainius, su kuriais ieškovė nesutiko, atlyginimo.
36. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartyje numatyta, jog:
a) atsakovė, kaip vežėja, įsipareigoja nuvežti jai pateiktą pagal užsakymą krovinį, o ieškovė, kaip užsakovė, įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal kainą, numatytą Sutarties prieduose nustatyta tvarka (1 p.);
b) įkainiai už krovinių vežimo organizavimo paslaugas pateikiami šios Sutarties priede Nr. 1 arba kaskart šalių derinami atskirai, prieš pradedant organizuoti naują paslaugą (4.1. p.);
c) Sutarties priede Nr. 1 iš tikrųjų yra lentelių forma pateikti pervežimų įkainiai iš Vokietijos, Ispanijos, Turkijos, Danijos, Čekijos, Lenkijos iki Vilniaus bei kainos apskaičiavimo principai;
d) jei nesutariama dėl konkrečios paslaugos įkainių, vežėjas įsipareigojo paslaugos kainą apskaičiuoti kaskart užsakovui pateikus naują užsakymą; vežėjas turi teisę užsakovo prašyti papildomų duomenų, jeigu jų nepakanka tiksliems skaičiavimams atlikti (3.1.13. p.);
e) vežėjas įsipareigoja informuoti užsakovą apie pasikeitusius paslaugų įkainius ne vėliau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki naujų įkainių įsigaliojimo dienos; tuo atveju užsakovas turi teisę reikalauti, o vežėjas, užsakovui pareikalavus, įsipareigoja mokėti kompensaciją pagal galiojančius teisės aktus ir vadovaujantis gera valia (3.1.19 p.);
f) vežėjui suteikta teisė vienašališkai didinti atliekamų paslaugų įkainius, esant tam ekonominiam ar organizaciniam pagrindimui, apie tai užsakovą įspėjus Sutarties 3.1.19 p. nustatytais terminais, t. y. prieš 90 dienų iki naujų įkainių įsigaliojimo dienos (3.2.6. p.);
37. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų Sutarties nuostatų, joje šalių buvo nustatyta nevienareikšmė konkrečių krovinių vežimo užsakymų vykdymo kaina, iš esmės šalims nustačius, jog konkretaus vežimo kaina nustatoma arba pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius, arba įkainius nustatant / šalims derinant kiekvieno individualaus / naujo vežimo užsakymo atveju atskirai. Tuo pačiu Sutartyje vežėjui suteikta teisė vienašališkai pakeisti (padidinti) vežimo įkainius, pagrindus tą užsakovei bei įspėjus apie įkainių padidinimą prieš nustatytą terminą, ir iš esmės nieko nepasisakyta dėl ieškovės teisės nepritarti / nepriimti atsakovės vienašališkai pakeistų įkainių.
38. Tarp šalių nėra ginčo, abi šalys pripažįsta ir patvirtino, o byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat pagrindžia, jog laikotarpiu nuo Sutarties galiojimo pradžios 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. ieškovė teikė atsakovei, o pastaroji priimdavo ir vykdydavo ieškovės teikiamus konkrečius krovinių vežimo užsakymus tiek už kainas / įkainius, numatytus Sutarties priede Nr. 1 (apskaičiuotus jame nustatyta tvarka ir sąlygomis), tiek už atsakovės vienašališkai pakeistus / padidintus (2022 m. kovo 30 d. el. laišku, kiek tai susiję su vežimais iš Turkijos ir Čekijos; 2022 m. gegužės 2-18 el. laiškai – kiek tai susiję su vežimais iš Vokietijos) bei ieškovės akceptuotus (nereiškiant dėl to prieštaravimų, neatšaukiant užsakymų, nenutraukiant Sutarties), t. y. šalių bendrai suderintus / sulygtus įkainius. Bylos duomenimis tik nuo 2022 m. liepos (2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. liepos 5 d. el. laiškais) atsakovei dar kartą padidinus įkainius krovinių vežimo iš Vokietijos užsakymams, o ieškovei nesutikus su tokiais padidinimais, t. y. tarp šalių kilus ginčui dėl krovinių vežimo pagal konkrečius užsakymus kainos, ieškovės užsakymai iš atsakovės pusės nebebuvo akceptuojami ir vykdomi.
39. Esant tokiam šalių susitarimui bei susiklosčiusiai 2021 m. lapkritį – 2022 m. liepą faktinei Sutarties vykdymo praktikai, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde ieškovė, nėra pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Sutarties priede Nr. 1 nurodyti paslaugų įkainiai nebuvo galutiniai ir absoliučiai privalomi, o buvo derinami, kaip absoliučiai ir pilna apimtimi nepagrįstą.
40. Pagaliau, tiek atsakovei, kaip vežėjai, nenorint vežti krovinių pagal pirminius savo nurodytus įkainius, tiek šalims nesuderinus konkretaus vežimo įkainių, tiek pačiai ieškovei nenorint, kad atsakovė atliktų vežimus pagal jos padidintus (įskaitant vienašališkai) įkainius, bet kuriai sutarties šaliai pagal 10.2 p. numatyta teisė Sutartį nutraukti, įspėjus raštu kitą šalį prieš 3 kalendorinius mėnesius ir taip atleidžiant šalis nuo Sutarties vykdymo. Taigi, Sutartyje numatyta pakankamai laisva ir nevaržoma jokiomis papildomomis sąlygomis Sutarties nutraukimo galimybė be jokių sankcijų.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)buvimo
41. Nepaisant vienokio ar kitokio vertinimo dėl konkrečių vežimų atlikimo kainos, ieškovei nagrinėjamu atveju savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžiant tuo, jog atsakovė nuo 2022 m. liepos mėnesio nepriėmė ieškovės teiktų vežimo užsakymų, dėl ko ieškovė buvo priversta 2022 m. liepos – rugsėjo mėnesių laikotarpiu pasitelkti vežimams kitą vežėją už didesnius paslaugų įkainius, lyginant su numatytais Sutartyje, tačiau apeliacinės instancijos teismui dėl aukščiau nurodytų motyvų byloje konstatavus, jog tarp šalių nebuvo sudaryta besąlygiškai atsakovę įpareigojanti bet kokius užsakymus iš ieškovės pusės vykdyti, jų prieš tai neapsvarsčius ir nepatvirtinus, Sutartis, atitinkamai nėra pagrindo spręsti apie kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus, jai nepatvirtinant tam tikrų ieškovės pateiktų užsakymų konkretiems vežimams, ypač turint omenyje aukščiau nurodytą aplinkybę dėl Sutartyje įtvirtintos vežėjos teisės vienašališkai keisti vežimo įkainius.
42. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovė privalėjo priimti ir atlikti vežimus už Sutarties priede numatytus įkainius, o jų padidinimai buvo neteisėti, negali būti teismo vertinami kaip visiškai pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad kaip jau buvo minėta, Sutartyje buvo expresis verbis numatyta vežėjos teisė vienašališkai didinti paslaugų teikimo įkainius, o nagrinėjamu atveju vykdant Sutartį šia teise buvo naudotasi, ieškovė to nekvestionavo, tuo tarpu byloje ieškovė net neįrodinėjo trečią kartą – 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. liepos 5 d. el. laiškais – atsakovės atlikto įkainių padidinimo ekonominio ir organizacinio nepagrįstumo pagal Sutarties 3.2.6. p.
43. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė prašomus priteisti byloje nuostolius apskaičiuoja kaip absoliutų matematinį skirtumą tarp faktiškai sumokėtos kitam pasitelktam vežėjui UAB „Delamode Baltics“ už konkrečius vežimus kainos ir ginčo šalių Sutarties Priede Nr. 1 nurodytų pirminių, o vėliau ir pirmą kartą atsakovės padidintų įkainių / kainų, visiškai ignoruodama:
a) tiek jau minėtas Sutarties nuostatas, tiek praktinį Sutarties vykdymą (apie kuriuos jau kalbėta nutartyje aukščiau) dėl kiekvieno konkretaus vežimo kainos nustatymo arba pagal Sutarties priedo Nr. 1 įkainius arba kiekvienu atveju individualiai šalims suderinus;
b) vežėjos teisę vienašališkai didinti įkainius, kuria vykdant Sutartį buvo ne kartą naudotasi (ieškovei net 2 kartus tą akceptavus ir sutikus mokėti didesnę kainą);
c) kad įkainiai buvo faktiškai didinti ne vieną kartą, bet dar mažiausiai du kartus, tačiau apskaičiuodama nuostolius ieškovė ima tik iki pirminio padidinimo buvusius įkainius.
44. Pagaliau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nepaneigė ieškovė, ji laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. už kito vežėjo atliktus vežimus sumokėjo 3 928 Eur brangiau, nei jai siūlė atsakovė pagal 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. liepos 5 d. el. laiškuose nurodytus padidintus įkainius, su kuriais ieškovė nesutiko. Tokiu būdu pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog ieškovė, nesutikdama su 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. liepos 5 d. el. laiškuose nurodytais padidintais atsakovės įkainiais, tačiau vietoj atsakovės pasitelkdama krovinių vežimams kitą vežėją už didesnę kainą /įkainius, pati nesiėmė priemonių savo nuostoliams sumažinti ar jų išvengti, taigi pati tapo atsakinga už nuostolių kilimą.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo / atsiliepimo į jį argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu iš ieškovės UAB „AD Baltic“ atsakovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ naudai priteistinos 2 946,35 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato paslaugoms), patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ (juridinio asmens kodas 120054177) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ (juridinio asmens kodas 300656908) naudai 2 946,35 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas
Renata Volodko