Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-01-23][nuasmeninta nutartis byloje][1A-32-491-2025].docx
Bylos nr.: 1A-32-491/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys) 191885074 prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281-1 str.)
Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-491/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24749-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.25.5; 2.4.6.1 (S)

 

img1 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. sausio 21 d.   

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Pagal BK 641 straipsnį ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, šios bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jo konfiskuoti 990 Eur.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       S. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu nuo 3.20 val. iki 4.14 val., važiuodamas Panevėžio rajono Aukštadvario kaimo Plento gatve iki sankryžos su magistraliniu keliu A8 „Sitkūnai – Aristava – Panevėžys“ bei kelio atkarpa iki Panevėžio rajono Šilagalio kaime esančios „Circle K Aplikkelis II“ degalinės, po to magistralinio kelio A17 „Panevėžio aplinkkelis“ atkarpa iki žiedinės sankryžos su magistraliniu keliu A9 „Panevėžys – Šiauliai“ bei magistralinio kelio atkarpa iki 6,7 km, vairavo R. Š. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o jį sustabdžiusiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnams nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalbos nerišlumą, judesių nekoordinuotumą, bei surašius Neblaivumo nustatymo aktą, jis vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. kategoriškai atsisakė girtumo nustatymo alkoholio kiekio matuokliu.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai 

 

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei peržiūrėti jam paskirtų bausmių subendrinimą.

2.1.                      Nurodo, kad jis anksčiau jam paskirtą bausmę atlikinėjo nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 7 d. Mano, jog teismas neteisingai jam subendrino bausmes, nes dalį ankstesnės bausmės jis buvo jau atlikęs.

2.2.                      Jis savo kaltės iš pradžių nepripažino, nes buvo išsigandęs. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Jis yra dirbantis, moka skolas, išlaiko 3 vaikus. Nuteistojo vertinimu, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.  

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras E. Šidlauskas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 

 

3.       Apeliacinis skundas atmetamas.

 

4.       Kaip galima suprasti iš nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo, vienas iš esminių šio skundo reikalavimų yra sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi ji yra per griežta. Teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

5.       Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam skirtinos bausmės rūšies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

6.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Š. paskyrė maksimalią laisvės atėmimo bausmę, t. y. 1 metus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (iš pradžių jis savo kaltę neigė, įvykio vietoje klaidino policijos pareigūnus, jo iškeltų versijų, kurios buvo paneigtos, tikrinimas pareikalavo daug pareigūnų darbo laiko), į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas – vagystes, sveikatos sutrikdymus ir t. t. Matyti, kad S. Š. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu penktą kartą buvo nuteistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Negana to, naują nusikaltimą jis padarė praėjus vos 9 dienoms po Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuos jis buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, priėmimo, taip pat jam paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, metu. Kolegija pažymi, kad anksčiau nuteistajam S. Š. skirtos bausmės, dauguma atvejų – laisvės atėmimas, areštas, jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis vėl nusikalsdavo ir savo nusikalstamų polinkių nekeisdavo. Įvertinęs šiuos nuteistąjį apibūdinančius ir kitus anksčiau minėtus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistajam už nusikaltimą turi būti skiriama maksimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus nuteistajam S. Š. skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl parinktos nuteistajam bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tiek dėl jos dydžio. Švelninti šią bausmę nuteistajam pagrindo nesudaro jo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie turimą darbą bei išlaikytinius, kadangi šios svarbios gyvenimiškos aplinkybės jo neatgrasė nuo naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Nuteistasis tai argumentuoja tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. Ir su šiuo nuteistojo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti.

8.       Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

9.       Kadangi nuteistasis S. Š. aptariamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. birželio 30 d., t. y. po Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė, priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo nuosprendžiu bei skundžiamu nuosprendžiu jam skirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi. Bendrindamas šias bausmes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko palankesnį bausmių bendrinimo būdą – šias bausmes sudėjo iš dalies, o ne visiškai. Taip pat, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo S. Š. atliktos bausmės, jam paskirtos Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, dalį. Tai yra, bylos duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu S. Š. paskirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė buvo skaičiuojama nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. (3 t., b. l. 30 – Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pranešimas). Vadinasi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu S. Š. buvo atlikęs maždaug 1,5 mėnesio iš jam paskirtos laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmės, t. y. likusi jo neatlikta bausmės dalis sudarė maždaug 8,5 mėnesio (įvertinus ir jo vieną parą, išbūtą laikiname sulaikyme). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai prie šios griežtesnės nuteistajam paskirtos ir jo likusios neatliktos bausmės dalies, t. y. 8,5 mėnesio, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. 4,5 mėnesio, ir tokiu būdu jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir jas subendrino tinkamai. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Pagrindo ją dar labiau mažinti nėra.

10.       Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nuteistajam S. Š. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos. BK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis S. Š. jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą ankstesniu nuosprendžiu. Taip pat, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, įvertino jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir jo atliktos bausmės dalį. Taigi, bausmės pradžia nuteistajam S. Š. buvo nustatyta tinkamai. Toks sprendimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018).

11.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentas keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą.

 

 

Teisėjai        Sigitas Bagdonavičius  

        

 

Valdas Ciesiūnas

 

 

Valdas Petras Meidus


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas