Civilinė byla Nr. e2-203-323/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei,

dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovei advokato padėjėjai Rasminai Martinaitienei,

atsakovui M. L.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L. nuo ieškinio padavimo datos iki sūnaus pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; 2) nustatyti L. L. gyvenamąją vietą su motina, ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi L. L., tvarką, tokią:

1.        kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) -vaiko tėvas pasiima sūnų iš darželio (ar kitos lankomos vaiko ugdymo įstaigos) arba iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžina vaiką vaiko motinai sekmadienį iki 20 val. Jei vaiko tėvui priklausantį bendravimo su vaiku savaitgalį susitikimas negali įvykti dėl nuo tėvo priklausančių aplinkybių, tuomet bendravimo laikas neperkeliamas, o jei vaikas serga, tuomet bendravimo laikas perkeliamas pirmam savaitgaliui po vaiko pasveikimo arba šalims suderinus kitą laiką atkreipiant dėmesį į tėvo užimtumą darbe;

2.        Tėvas vieną kartą į savaitę papildomai bendrauja su vaiku, iš anksto sutarus abiems tėvams (vaiko motina informuojama telefonu SMS), tėvas paima vaiką iš darželio nuo 17 val. ir grąžina jį motinai iki 20 val. į gyvenamąją vietą, vaikui pageidavus, vaikas gali pasilikti naktį nakvynei pas tėvą ir kitos dienos ryte vaiką tėvas nuveža į darželį (vaiko lankančią ugdymo įstaigą);

3.        Sūnaus gimtadienio proga – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienais metais pirmą sekmadienį po vaiko gimimo dienos datos nuo 09 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai tą pačią dieną iki 20 val. Vaiko mama gimtadienio dieną jokiu būdu negali riboti tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, pabūti ir pabendrauti su juo, perduoti dovanas;

4.        Vaiko tėvo gimtadienio proga vaiko tėvas pasiima sūnų kiekvienais metais šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.

5.        Lietuvos valstybinių švenčių metu: a) Naujieji Metai: vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių metų gruodžio 30 d. nuo 17 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai sekančių metų sausio 2 d. iki 20 val.; b) Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 23 d. nuo 17 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai gruodžio 26 d. iki 20 val.; c) Šv. Velykos vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių metų Šv. Velykų išvakarių dieną nuo 17 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai paskutinę Šv. Velykų dieną iki 20 val.; d) Tėvo dienos proga - vaiko tėvas kiekvienais metais Birželio pirmąjį sekmadienį pasiima sūnų šventinės dienos išvakarėse 15.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.

6.        Sūnaus tėvas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi ne daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. išsivežti sūnų į užsienį, ne ilgesniam nei 30 dienų terminui, apie išvykimą įspėjus vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos išvykos dienos. Tėvui būnant išvykus, jis įsipareigoja vaiko motiną informuoti apie vaiko buvimo vietą, nurodant konkretų adresą, bei vaiko tėvas įsipareigoja išvykimo metu užtikrinti motinos bendravimą su vaiku telefonu, Skype, Viber ir kitos telekomunkacinėmis priemonėmis.

7.        Nei vienas iš tėvų be abiejų tėvų sutikimo neturi teisės išvežti vaiko už ES Šengeno teritorijos ribų;

8.        Vaiko motinai, ar vaiko tėvui nusprendus išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku turi būti nustatoma iš naujo, prieš išvykstant į užsienį;

9.        Motina įsipareigoja informuoti tėvą apie sūnaus sveikatos sutrikimus, vizitus gydymosi įstaigose, ir leisti atvykti aplankyti sūnų jo ligos laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar sūnus serga ir gydomas, namuose ar ligoninėje;

10.        Tėvas įsipareigoja, nedelsiant informuoti vaiko motiną, vaikui susirgus, tuo metu kai vaikas būna pas tėvą, SMS žinute ;

11.        Esant Tėvo ir Motinos tarpusavio sutarimui ir nekylant ginčų, ateityje M. L. galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kitu su vaiko motina suderintu laiku;

12.        Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime ir informuoti M. L. apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš penkiolika kalendorinių dienų.

13.        Tiek Tėvas, tiek Motina įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo, leidimo ir pan. būtinybę.

14.        Vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, “Viber”, „WhatsApp“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. L.. Ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda, drauge nebegyvena nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, sūnaus išlaikymui lėšų neteikia. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) šokių mokytojas. Apie šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas nieko nežino, tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas išlaikymą teikti vaikui gali. Kiekvieną mėnesį gauna 73,00 Eur tikslinę išmoką vaikui iš Valstybės. Sūnus lanko lopšelį-darželį „Rūta“, adresu I. Simonaitytės g. 25, Klaipėda, darželio mėnesio mokestis 80,00 Eur, taipogi lanko užsiėmimus muzikos mokyklėlėje „Yamaha“, mėnesinis mokestis 30,00 Eurų. Vertinant šalių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, taip pat tą faktą, jog atsakovas neturi kitų išlaikytinių, prašo teismo pripažinti, kad siekiant sudaryti normalias sąlygas šalių vaikui augti ir vystytis, kas mėnesį jo išlaikymui vidutiniškai reikia skirti apie 520,00 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. L. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės amžiaus išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Šalių sūnui L. L. yra dveji metai, vaikas nuolat gyvena su motina. Vaiko gyvenimas ir buvimas, motinos gyvenamojoje vietoje, konkrečia nusistovėjusia tvarka vaikui yra įprastas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos nurodo, kad nors anksčiau su atsakovu nekilo didelių problemų išskyrus tai, jog atsakovas, paėmęs sūnų iš ieškovės išvyksta savaitei laiko iš Klaipėdos miesto, tuo metu vaikas nelanko darželio, būna atvejų kai atsakovas neinformuoja ieškovės apie sūnaus būklę (sūnaus dienotvarkę, miego režimą, valgio režimą- sūnus yra tik dviejų metų amžiaus), nepaisant ir šių aplinkybių, dėl bendravimo su sūnumi ir pavyko bendravimą įgyvendinti bendru sutarimu, tačiau sūnui augant, norėtųsi daugiau apibrėžtumo tiek sūnaus, tiek jos tėvų gyvenime, kas leistų visiems lengviau planuoti savo laiką ir užimtumą. Tuo tikslu ieškovė prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką. Bendravimo tvarka detalizuojama ieškinio reikalavimų dalyje.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovo siūlymu nenustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi.

Atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškiniu iš dalies – sutiko su reikalavimais dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Yra prieš konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą. Pabrėžė, kad jo darbotvarkė intensyvi, kartais turi išvykti į užsienį, todėl prisiderinti prie ieškovės siūlomo grafiko būtų sudėtinga. Mano, jog teisingiausia, jeigu ieškovei ir atsakovui būtų sudaryta galimybė per metus su sūnumis praleisti po lygų dienų skaičių, o konkretų pasimatymo laiką, ieškovė ir atsakovas derintų bendru sutarimu, įvertinus kiekvieno jų užimtumą.

Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje pateikė išvadą, kuria palaikė ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad proceso šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. L..

Ieškovė ieškiniu reikalauja nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nustatyti vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu atsakovu bei priteisti vaikui iš atsakovo 260,00 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis L. L. gyvena su motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiui sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios jo interesus, amžių ir pomėgius. Mama su sūnumi sutaria labai gerai, juos sieja artimas ryšys. Institucija teikianti išvadą patvirtino, kad motina tinkamai rūpinasi sūnumi, todėl neprieštarauja nepilnamečio L. L. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Priekaištų dėl vaiko priežiūros ieškovei nepareiškė ir atsakovas. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog ginčo šalims sunkiai sekasi suderinti atsakovo pasimatymus su sūnumi, prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal ieškinyje pateikiamą siūlymą. Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje nesutinka visiškai. Teigia, kad pagal pateiktą ieškovės siūlymą jam sudaromas per mažas laiko kiekis matytis su sūnumi ir apskritai nepritaria  konkrečios bendravimo tvarkos nustatymui. Pabrėžė, kad dėl darbinės veiklos jam būtų sudėtinga laikytis grafiko, todėl konkreti bendravimo tvarka šiuo atveju nenustatytina bei paliktina spręsti proceso šalims, pagal jų užimtumą.  

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas lik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Įvertinus šalių argumentus dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos modelio, teismas konstatuoja, jog ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka šiai dienai atitinka mažamečio vaiko interesus, todėl ieškovės ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas visiškai. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku, atsakovas iš esmės siekia, kad ieškovė tiek savo, tiek ir nepilnamečio vaiko dienotvarkes derintų prie atsakovo darbo grafiko, tai yra, kad atsakovui būtų sudarytos sąlygos matytis su vaiku jam patogiu metu. Ieškovės ir atsakovo požiūriai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos skiriasi esmingai, dėl ko teismas abejoja jų pačių galimybėmis pasiekti sutarimą aptariamu klausimu. 

Dėl išlaikymo priteisimo

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA (nuo 2023 m. sausio 1 d.) 633,00 Eur atskaičius mokesčius, todėl bendra išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma turėtų būti ne mažesnė nei 633,00 Eur. Išlaikymą sūnui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė, vertindama savo ir atsakovo turtinę padėtį, ieškiniu iš atsakovo reikalauja 260,00 Eur išlaikymo kas mėnesį sumos. Spręstina, kad likusi - didesnioji išlaikymo dalis, bus teikiama ieškovės. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, būtų nepajėgi vaikui skirti didesnę išlaikymo dalį, kuri kartu su atsakovo mokama išlaikymo dalimi sudarytų ne mažesnį kaip 1 MMA dydį. Nesant tokių duomenų darytina išvada, jog bendras nepilnamečiui vaikui tenkantis išlaikymo dydis bus ne mažesnis nei 1 MMA. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl mokėtino išlaikymo dydžio dalių paskirstymo nėra, o bendra nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydžio suma sudarys ne mažiau nei 1 MMA, teismas mano, jog ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir neprieštarauja teismų praktikai. Dėl šių priežasčių reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas. Iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnui L. L. po 260,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-05-12) iki L. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.192 str.). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, ir 700,00 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 775,00 Eur.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 260,00 Eur išlaikymo priteisimo iš atsakovo, kurį teismas patenkino visiškai. Už nurodytą turtinį reikalavimą byloje mokėtinas 71,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 71,00 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Prisiteisti iš atsakovo M. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L., skaičiuotiną nuo ieškinio padavimo datos 2022-05-12 iki sūnaus pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę E. B..

Nustatyti nepilnamečio L. L. gyvenamąją vietą su motina, ieškove E. B. jos gyvenamojoje vietoje

Nustatyti atsakovo M. L. bendravimo su sūnumi L. L., tvarką, tokią:

1.        kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) -vaiko tėvas pasiima sūnų iš darželio (ar kitos lankomos vaiko ugdymo įstaigos) arba iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžina vaiką vaiko motinai sekmadienį iki 20 val. Jei vaiko tėvui priklausantį bendravimo su vaiku savaitgalį susitikimas negali įvykti dėl nuo tėvo priklausančių aplinkybių, tuomet bendravimo laikas neperkeliamas, o jei vaikas serga, tuomet bendravimo laikas perkeliamas pirmam savaitgaliui po vaiko pasveikimo arba šalims suderinus kitą laiką atkreipiant dėmesį į tėvo užimtumą darbe;

2.        Tėvas vieną kartą į savaitę papildomai bendrauja su vaiku, iš anksto sutarus abiems tėvams (vaiko motina informuojama telefonu SMS), tėvas paima vaiką iš darželio nuo 17 val. ir grąžina jį motinai iki 20 val. į gyvenamąją vietą, vaikui pageidavus, vaikas gali pasilikti naktį nakvynei pas tėvą ir kitos dienos ryte vaiką tėvas nuveža į darželį (vaiko lankančią ugdymo įstaigą);

3.        Sūnaus gimtadienio proga – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienais metais pirmą sekmadienį po vaiko gimimo dienos datos nuo 09 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai tą pačią dieną iki 20 val. Vaiko mama gimtadienio dieną jokiu būdu negali riboti tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, pabūti ir pabendrauti su juo, perduoti dovanas;

4.        Vaiko tėvo gimtadienio proga vaiko tėvas pasiima sūnų kiekvienais metais šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.

5.        Lietuvos valstybinių švenčių metu: a) Naujieji Metai: vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių metų gruodžio 30 d. nuo 17 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai sekančių metų sausio 2 d. iki 20 val.; b) Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 23 d. nuo 17 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai gruodžio 26 d. iki 20 val.; c) Šv. Velykos vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių metų Šv. Velykų išvakarių dieną nuo 17 val. ir grąžina sūnų vaiko motinai paskutinę Šv. Velykų dieną iki 20 val.; d) Tėvo dienos proga - vaiko tėvas kiekvienais metais Birželio pirmąjį sekmadienį pasiima sūnų šventinės dienos išvakarėse 15.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.

6.        Sūnaus tėvas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi ne daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. išsivežti sūnų į užsienį, ne ilgesniam nei 30 dienų terminui, apie išvykimą įspėjus vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos išvykos dienos. Tėvui būnant išvykus, jis įsipareigoja vaiko motiną informuoti apie vaiko buvimo vietą, nurodant konkretų adresą, bei vaiko tėvas įsipareigoja išvykimo metu užtikrinti motinos bendravimą su vaiku telefonu, Skype, Viber ir kitos telekomunkacinėmis priemonėmis.

7.        Nei vienas iš tėvų be abiejų tėvų sutikimo neturi teisės išvežti vaiko už ES Šengeno teritorijos ribų;

8.        Vaiko motinai, ar vaiko tėvui nusprendus išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku turi būti nustatoma iš naujo, prieš išvykstant į užsienį;

9.        Motina įsipareigoja informuoti tėvą apie sūnaus sveikatos sutrikimus, vizitus gydymosi įstaigose, ir leisti atvykti aplankyti sūnų jo ligos laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar sūnus serga ir gydomas, namuose ar ligoninėje;

10.        Tėvas įsipareigoja, nedelsiant informuoti vaiko motiną, vaikui susirgus, tuo metu kai vaikas būna pas tėvą, SMS žinute ;

11.        Esant Tėvo ir Motinos tarpusavio sutarimui ir nekylant ginčų, ateityje M. L. galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kitu su vaiko motina suderintu laiku;

12.        Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime ir informuoti M. L. apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš penkiolika kalendorinių dienų.

13.        Tiek Tėvas, tiek Motina įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo, leidimo ir pan. būtinybę.

14.        Vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, “Viber”, „WhatsApp“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-102-323/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo M. L. 71,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                 Genovaitė Vaizgėlienė