Civilinė byla Nr. B2-2568-657/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00533-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.2.8.; 3.2.7.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,
Sekretoriaujant Rasai Juronienei,
Dalyvaujant suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atstovui V. P.,
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos kreditorės VĮ Turto bankas skundą dėl BUAB „Protingas verslas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, suinteresuoti asmenys BUAB „Protingas verslas“, UAB „Medicinos bankas“, P. C., E. H., M. L., P. M., N. H., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, UAB „Skulas“, UAB „Grivzas“, UAB „Lukoil Baltija“.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja VĮ Turto bankas 2016 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Protingas Verslas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo posėdžio trečiu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvirtinimo bei septintu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą lėšas, gautas už plovyklas (duomenys neskelbtini), skirti UAB „Medicinos bankas“ finansinių reikalavimų tenkinimui (T.1, b.l. 25-27). Nurodė, kad VĮ Turto bankas trečiu ir septintu darbotvarkės klausimais balsavo prieš, be to, septintu klausimu siūlė priimti alternatyvų nutarimo variantą. Priimant šiuos nutarimus buvo nesilaikoma bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo proporcijos administravimo išlaidoms padengti. Patvirtintoje veiklos ataskaitoje įtvirtintas neteisėtas administravimo išlaidų naštos paskirstymas tarp įkaito turėtojo ir kitų kreditorių bei nutarta už neįkeistą turtą gautas lėšas pervesti įkaito turėtojui, tačiau įkaito turėtojas neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo. Administratoriaus pasiūlytas nutarimo projektas – lėšas, gautas pardavus neįkeistą turtą (keturis pastatus-plovyklas) – paskirti pirmos ir žemesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau prieš jį balsuojant pagrindinei kreditorei UAB „Medicinos bankas“ buvo priimtas šiai kreditorei palankus nutarimas. UAB „Medicinos bankas“ nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos, kaip įkaito turėtojos, teises į minėtas plovyklas, todėl nėra pagrindo sutikti su jos argumentais, kad šis turtas vertintinas kaip antraeilis pagrindiniam daiktui (degalinei) tarnaujantis turtas.
Atsikirtimus grindė: VĮ Turto bankas 2016 m. rugpjūčio 25 d. balsavimo raštu biuletenio, administratoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. elektroninio laiško ir skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 kopijomis.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Protingas verslas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą prašė taikyti įstatymo nustatytą 14 dienų senaties terminą kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti ir pareiškėjos skundą atmesti (T.2, b.l. 62-63). Nurodė, kad nesutinka su VĮ Turto bankas skunde išdėstytais argumentais dėl „Dėl BUAB „Protingas verslas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų. Administratorius visiems kreditoriams 2016 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė pranešimą apie susirinkimo laiką, vietą ir susirinkimo darbotvarkę, kuris pareiškėjai įteiktas 2016 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Turto bankas ginčo kreditorių susirinkime dalyvavo pateikdama balsavimo raštu biuletenį. Pasiūlymų, pastabų, pretenzijų, paaiškinimų dėl numatytosios darbotvarkės klausimų, susirinkimo sušaukimo nepateikė. Pareiškėja turėjo žinoti arba galėjo sužinoti iš administratoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d., t. y. susirinkimo dieną, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu galėjo būti apskųstas teismui tik iki 2016 m. rugsėjo 9 (įskaitytinai). VĮ Turto bankas buvo žinoma BUAB „Protingas verslas“ kreditorių struktūra bei aplinkybė, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ turi daugiau kaip 50 proc. visų balsų ir kad UAB „Medicinos bankas“ balsų dauguma priimami nutarimai. Todėl VĮ Turto bankas galėjo pasidomėti, už kokį nutarimą balsavo ši kreditorė, ar prašyti administratoriaus pateikti UAB „Medicinos bankas“ balsavimo raštu biuletenio kopiją.
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą palikti nenagrinėtą arba jį atmesti (T.1, b.l. 79-86, T.2, b.l. 68-72). Nurodė, kad 2009 metais įmonė atliko degalinėje Nr. l esančio pastato – degalinės rekonstrukciją, kurios metu prie pastato buvo pristatytas priestatas plovykloms. Nekilnojamojo turto registre jos nebuvo įregistruotos, todėl pagal dabartinę neužbaigtą plovyklų teisinę registraciją negalima spręsti, kad jos yra įregistruotos kaip savarankiški objektai. 2016 m. liepos 8 d. degalinė Nr. 1 buvo parduota kartu su plovyklomis už 561 900,00 Eur plius PVM. Nuosavybės teisę į degalinę Nr. l buvo perduota pirkėjui 2016 m. liepos 17 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. PROV-2016/07/17. Kadangi rekonstruotas pastatas – degalinė buvo įkeistas bankui pagal 2006 m. birželio 27 d. hipotekos lakštą, tai ir jį padalijus, atskiriant nuo jo keturias degalines, hipoteka banko naudai pagal tą patį hipotekos lakštą turėjo išlikti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams. Plovyklų įkeitimo įforminimas banko naudai papildant 2006 m. birželio 27 d. hipotekos lakštą negalėjo būti atliktas, kadangi plovyklų nuosavybės teisė nebuvo įregistruota. Plovyklos laikytinos antraeiliu daiktu, nes jos yra betarpiškai ir nuolat funkciniu, teisiškai reikšmingu, ryšiu susijusios su pagrindiniu daiktu ir degalinės veikla. Kadangi plovyklos laikytinos įkeistomis bankui, tai ir lėšos gautos iš jų pardavimo turi būti skirtos banko, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimui tenkinti. Todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. VĮ Turto bankas yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti. Pareiškėja šiame kreditorių susirinkime dalyvavo, nes balsavo raštu, ir netgi septintuoju darbotvarkės klausimu pasiūlė savo nutarimo projektą, todėl turi būti laikoma, kad ji apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus sužinojo nutarimų priėmimo dieną. Turto bankas ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis, kuri yra pagrindas skundą atmesti. Tai, kad visa suma gauta iš įkeisto turto pardavimo buvo pervesta įkaito turėtojui, nereiškia, kad hipotekos kreditorius neturės prisidėti ar neprisidės ateityje prie administravimo išlaidų dengimo. Šiuo metu dar nėra išspręstas klausimas dėl keturių plovyklų (duomenys neskelbtini), laikymo įkeistomis bankui. Iš jų pardavimo pajamų, laikant, kad jos gautos iš įkeisto turto pardavimo, galėtų būti dengiamos bankui tenkančios dengti administravimo išlaidos. Be to, kreditorės skunde pateikti skaičiavimai yra netikslūs.
Suinteresuoti asmenys P. C., E. J., T. R., M. L., P. M. atsiliepime prašė skundą „tenkinti (T.2, b.l. 54-58). Nurodė, kad plovyklos nėra priklausiniai ir visiškai nėra susieti savo funkcine paskirtimi, nes savarankiškai egzistuodami jie gali atlikti funkcijas pagal savo paskirtį. Nors pastatas – plovykla ir didintų bendras degalinės pajamas, tačiau tai nereiškia, kad abu šie daiktai atskirai negalėtų iki galo atlikti savo funkcijų. Pastatai – plovyklos negali būti laikomos antraeiliais daiktais, o priešingas aiškinimas pažeistų kitų kreditorių interesus iš parduoto turto gauti bent dalinį reikalavimo patenkinimą. ĮBĮ 34 straipsnyje numatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Kadangi pastatai – plovyklos nėra įkeistos hipotekos kreditorei UAB „Medicinos bankas“ nei pagal sutartinę hipoteką, nei gali būti pripažįstamos antraeiliais daiktais, tai iš jų realizavimo gautos lėšos skirstomos ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Bankroto administravimo išlaidoms padengti naudojant įmonės lėšas, gautas iš neįkeisto turto, šiam tikslui nėra naudojamos kitos lėšos, t. y. gautos už įkeistą turtą. Išskirtinių galimybių sudarymas įkaito turėtojams kitų kreditorių sąskaita be įstatymo nustatyto pagrindo pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, todėl yra neteisėtas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nurodė, kad sutinka su visais VĮ „Turto bankas“ skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti (T.2, b.l. 60-61).
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str. 1 d.). Gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atstovas dėl vaiko slaugos negalės dalyvauti teismo posėdyje. Pažymėtina, jog prie prašymo nėra pridėti įrodymai patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėja VĮ Turto bankas yra juridinis asmuo turintis ne vieną darbuotoją, galintį atstovauti pareiškėją teisme. Apie 2016 m. lapkričio 29 d. vyksiantį teismo posėdį pareiškėjai buvo žinoma nuo 2016 m. spalio 31 d. Teismas prašyme nurodytų neatvykimo į teismą priežasčių nepripažįsta svarbiomis ir byla suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovo prašymu byla nagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Skundas atmestinas.
Įmonių bankroto įstatymo normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Protingas verslas“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi BUAB „Protingas verslas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.
Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. įvyko BUAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami ir priimti nutarimai pareiškėjos ginčijamais klausimais – dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvirtinimo (trečiasis darbotvarkės klausimas) ir dėl lėšų gautų už plovyklas (duomenys neskelbtini) paskirstymo (septintasis darbotvarkės klausimas) (b.l. 11-16). Nutarimai buvo priimti kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma – už nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu balsavo 92,97 proc. balsų, prieš – 2,70 proc.; už nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu balsavo 78,09 proc. balsų, prieš – 4,03 proc., susilaikė – 13,05 proc. balsų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Todėl teismas, patikrina, ar 2016 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkime, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ar esant pažeidimams jie laikytini esminiais, t. y. sudarančiais pagrindą ginčijamus nutarimus panaikinti. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog net nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi / gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Nagrinėjamu atveju ginčo susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra.
Dėl nutarimo dėl patvirtinti administratoriaus ataskaitą. Pareiškėja, ginčydama kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvirtinimo, nurodė, kad faktiškai administravimo išlaidos dengtos tik iš kitų lėšų, t.y. įkaito turėtojas visiškai neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo.
CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo, kaip hipotekos kreditoriaus, pirmenybės teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsniu, ši hipotekos kreditoriaus teisė taip pat išlieka ir skolininko bankroto procese. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusio įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų taip pat konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3176/2013; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).
Įvertinus Įmonių bankroto įstatymo normas ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad bankroto byloje įkaito turėtojas yra privilegijuotas kreditorius; jo reikalavimas iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų tenkinamas be eilės; įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę; kitų kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas tik viršijančių įkaito turėtojo kreditoriaus reikalavimą lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likutis (ĮBĮ 34 str.), tačiau į bankroto administravimo išlaidas, tarp kitų, yra įtrauktos ir bankrutuojančios įmonės turto įvertinimo, pardavimo išlaidos (ĮBĮ 36 str. 3 d.); įkeisto turto apskaitą, apsaugą, įvertinimą ir pardavimą organizuoja ir vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 5 d., 31 str., 33 str. 6 d.), todėl hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas.
Hipotekos kreditorės UAB „Medicinos bankas“ atstovas teismo posėdžio metu sutiko, jog hipotekos kreditorius turi prisidėti ir prisidės prie administravimo išlaidų dengimo, todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu neteisėtumo.
Dėl nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu. Byloje nustatyta, jog BUAB „Protingas verslas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu septintuoju darbotvarkės klausimu nusprendė lėšas gautas pardavus pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45,42 kv.m ploto, pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,98 kv.m ploto, pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57,26 kv.m ploto, pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,03 kv.m ploto, esančias (duomenys neskelbtini) paskirti hipotekos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ finansinių reikalavimų tenkinimui. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma – už balsavo 78,09 proc. balsų, prieš – 4,03 proc. balsų, susilaikė 13,05 proc. balsų.
Pareiškėja susirinkimui buvo pasiūliusi alternatyvų nutarimo projektą – lėšas gautas pardavus pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45,42 kv.m ploto, pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,98 kv.m ploto, pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57,26 kv.m ploto, pastatą – plovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,03 kv.m ploto, esančias (duomenys neskelbtini) paskirti pirmos ir žemesnės eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo atmestas – už balsavo 21,17 proc. balsų, prieš – 74,01 proc. balsų.
Pareiškėja ginčydama šį nutarimą nurodė, jog plovyklos nebuvo įkeistos bankui, todėl nėra pagrindo lėšas skirti hipotekos kreditoriui; plovyklos gali funkcionuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nėra degalinės pastato priklausiniai; nutarimas buvo priimtas praktiškai vieno hipotekos kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“ , turinčio 71,80 proc. balsų, balsų dauguma.
Pažymėtina, jog 2014 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimas UAB „Medicinos bankas“ pasiūlymu nusprendė parduoti turtą (įkeistą ir neįkeistą), esantį (duomenys neskelbtini) kaip kompleksą varžytynių būdu už ne mažesnes, nei kreditorių susirinkimo nustatytas kainas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-491-798/2016) yra konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kokio pobūdžio yra neįkeistas turtas, kurį kreditoriai nutarė parduoti kartu su įkeistu turtu. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta degalinė, parduotuvė, automobilių savitarnos plovyklos ir kiti statiniai, o UAB „Medicinos bankas“ yra įkeisti ne tik trys degalinės su priklausiniais, bet ir plovyklose esantys įranga ir įrenginiai, pavyzdžiui: šepečiai plovimui, siurblys „Karcher“, reklaminė iškaba ir kt.
Kartu sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ argumentais, jog plovyklos, nors ir turinčios atskirus unikalius numerius, tačiau nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras BUAB „Protingas verslas“ turtas. Parduoti, atskiru nekilnojamuoju daiktu neįregistruotas plovyklas, bankroto administratorius negalėjo. Plovyklose esantys įranga ir įrenginiai yra įkeisti UAB „Medicinos bankas“.
Sutartinės hipotekos nustatymo pagrindas – sandoris (CK 4.175 str. 2 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo plovykloms tokios rūšies hipoteka negali būti pripažintina, nes susitarimas dėl hipotekos nustatymo šiems nekilnojamojo turto objektams atitinkamų šalių nebuvo sudarytas. Byloje nustatyta, kad nuomos teisė į 0,3212 ha žemės sklypą ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) hipotekos lakštu įkeisti UAB „Medicinos bankas“ kaip BUAB „Protingas verslas“ (buv. UAB „Hungerdina“) įsipareigojimų pagal 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pakeitimus ir papildymus įvykdymo užtikrinimas. Žemės sklype taip pat buvo pastatytos plovyklos, kurios suformuotos kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys unikalų numerį. Šis turtas yra kaip bankui įkeistos nuomos teisė į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) priklausinys, nes žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 3 d.), todėl teismo nuomone, pastatytos plovyklos yra antraeilis daiktas, egzistuojančios ir priklausančios pagrindiniam daiktui – degalinei (CK 4.13 str.). CK 4.14 straipsnio 1 dalis nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. CK 4.171 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas įstatyminis reglamentavimas patvirtina, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas ginčijamą nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu nepažeidė įstatymų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ginčijamiems kreditorių susirinkimo nutarimams pritarė dauguma kreditorių, kad priimti nutarimai savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, o pareiškėja neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, pareiškėjos reikalavimai panaikinti 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (ĮBĮ 23 str., 24 str. 1 d.).
Dėl senaties termino. Suinteresuoti asmenys BUAB „Protingas verslas“ ir UAB „Medicinos bankas“ pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjos nuomone, ji nepraleido įstatymo nustatyto termino kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti, nes susirinkimo protokolą gavo elektroniniu paštu tik 2016 m. rugsėjo 6 d.
Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisyklės taikomos ir Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytam 14 dienų terminui kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimams apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-798/2016). Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.), o esant svarbioms ieškinio senaties termino praleidimo priežastims, gali šį terminą atnaujinti ir ginti asmens pažeistą teisę (CK 1.131 str. 2 d.). Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatos šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad apie kreditorių susirinkimą buvo pranešta registruotais laiškais išsiųstais pranešimais (T.2, b.l. 64-65).
Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių.
Pareiškėja neginčija, jog pranešimą gavo ir su susirinkime numatomais svarstyti klausimais susipažino, balsavo raštu, išreiškė savo nuomonę ir siūlė nutarimo projektą septintuoju darbotvarkės klausimu. Todėl, teismo vertinimu, apie skundžiamus nutarimų priėmimo faktus pareiškėja turėjo žinoti nutarimų priėmimo dieną, t.y. 2016 m. rugpjūčio 26 d., todėl kreditorių susirinkimo nutarimai galėjo būti apskųsti teismui iki 2016 m. rugsėjo 9 d. įskaitytinai. Kadangi pareiškėja skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 21 d. (T.1, b.l. 24), teismas sprendžia, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir įstatymo nustatytais terminais savo galimai pažeistų teisių negynė be svarbių priežasčių, todėl taikytina ieškinio senatis, kuri taip pat yra pagrindas skundą atmesti (CK 1.131 str.1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, teismas,
n u t a r i a:
Pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl BUAB „Protingas verslas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė