Pranešėjas Algirdas Gaputis                    Baudžiamoji byla Nr. 1 A-872-350/2012

Teisėja Artūras Dilys                                      Baudžiamojo proceso Nr. 1-83-2-00001-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.; 2.3.2.1.3.5.;

2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

        2012 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant   Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:

prokurorui  Evaldui Šidlauskui,

nuteistajam A. B.,

gynėjui advokatui D. T.,

             viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 284 str. 1 d nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnę bausmę, ir galutine bausme A. B. skirtas 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. B. A. B. priteistas 5279,74 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt devynių litų 74 cnt.) turtinės žalos atlyginimas, 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas ir  800 Lt (aštuoni šimtai litų) atstovavimo išlaidų. Iš A. B. taip pat priteista 19 Lt (devyniolika litų) proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              A. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 7 d. apie 14.30 val., viešoje vietoje - D. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) r., kieme, dėl menkavertės priežasties, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: suduodamas A. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, ne mažiau penkis smūgius į galvą, nuo ko A. B. parkrito, gulinčiam spirdamas ne mažiau septynis kartus į galvą, nugarą, tuo padarydamas kairės ausies ūmų trauminį sraiginio nervo uždegimą nosies pertvaros lūžį su iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimą, muštines žaizdas kairiame antakyje ir apatinės lūpos paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies srityje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą nemotyvuotai atmetė liudytojų parodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti šio teismo išvadas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Pažymi, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama vien nukentėjusiojo ir jo draugo (ar pavaldaus nelegalaus darbuotojo) liudytojo A. G. duotais parodymais, nors jie prieštarauja kitų liudytojų parodymams, o taip pat neteisingai aiškinant specialisto išvadose užfiksuotus duomenis ir visiškai nevertinant ir nepasisakant dėl liudytojų D. V. ir O. N. parodymų, nepagrįstai atmetant jo ir liudytojo Ž. B. parodymus. Akcentuoja, kad nuo ikiteisminio tyrimo pražios jis nuosekliai tvirtino, kad konflikto iniciatorius buvo A. B., kuris ir pirmas pradėjo konfliktinę situaciją – puolė jį, o jis tik besigindamas, t.y. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis keletą kartų smogė jam, ką apelianto nuomone patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje jam nustatyti sužalojimai bei liudytojų Ž. B. ir D. V. parodymai. Teismo išvados, kad jis buvo aktyvus konflikto dalyvis ir sudavė eilę stiprių smūgių A. B. į galvą, tuo jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jo patirti nežymūs sužalojimai laikytini kaip A. B. ginimosi nuo jo agresyvaus kėsinimosi pasekmė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes prieštarauja byloje esantiems tiek jo paties, tiek liudytojų parodymams. Apelianto tvirtinimu vien ta aplinkybė, kad specialisto išvadose A. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o jam – nežymus sveikatos sutrikdymas, neduoda jokio pagrindo tvirtinti, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, vertindamas jo ir A. B. parodymus nurodė, kad jie yra tarpusavyje prieštaringi, todėl vertinant šių parodymų tikrumą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytus objektyvius įrodymus. Tačiau realiai teismas atsižvelgė tik į medicinos specialisto išvadas ir nepagrįstai nurodė, kad specialisto išvada patvirtina A. B. parodymus, kad jis buvo intensyviai mušamas jam suduodant smūgius į galvą, o ne ginantis jį nustumiant ar pargriaunant nuo jo puolimo.

Teigia, kad savo parodymuose teismui pripažino, kad A. B. ne tik stūmė, bet ir gindamasis sudavė jam smūgius. Teismo posėdžio metu, aiškindamas įvykio aplinkybes, jis nurodė, jog po to, kai atsisakė A. B. sumokėti jo prašomus 100 Lt, o vėliau ir prašomus 200 Lt, šis vijo jį iš kiemo, o po to puolė ir sudavė smūgį į veidą. Gindamasis jis A. B. sudavė smūgį atgal, A. B. jo draugas atitraukė, tačiau A. B. ištrūkęs vėl puolė jį, todėl jis vėl jam sudavė smūgį. Tada jam buvo spirta į koja, o jis ir vėl sudavė smūgį atgal. Viso A. B. jam sudavė 6-7 smūgius, o jis tiek pat sudavė smūgių atgal, t. y. jis savo parodymuose nurodė, kad gindamasis nuo užpuolimo jis A. B. ne tik pastūmė, dėl ko pastarasis buvo ir nugriuvęs, bet ir sudavė jam smūgius, nuo ko galėjo A. B. atsirasti teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Teigia, kad 2012-05-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų sužalojimų lokalizacija akivaizdžiai patvirtina, jog A. B. jam sudavė smūgius, spyrė, nes nei dilbyje, nei kelio sąnario srityje nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti jam suduodant smūgius A. B..

Nesutinka, kad smurto naudojimo prieš A. B. aplinkybes neva patvirtina ir tai, kad pas jį buvo atsidūręs nukentėjusiojo A. B. mobilus telefonas, kuriuo buvo nufotografuotas jo automobilis. Teigia, kad aptariamą telefoną rado besimėtantį kieme ant žemės, ką patvirtina liudytojos D. V. parodymai ir šį telefoną perdavė A. B. darbininkui.

Teismas, vertindamas A. B. parodymus, kad tuo metu, kai jis kartu su D. V. ėjo apžiūrėti veršelių, buvo užpultas ir sumuštas apelianto, o pats tik gynėsi, nesuduodamas jam nei vieno smūgio, nepagrįstai neatsižvelgė, kad jie prieštarauja ne tik D. V. duotiems parodymams, bet ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytiems jam šio įvykio metu padarytiems sužalojimams.  Mano, kad byloje surinkti įrodymai (jo parodymai, liudytojų Ž. B., D. V. ir O. N. parodymai, specialisto išvados) leidžia neginčijamai teigti, jog konflikto iniciatorius buvo būtent  nukentėjusiuoju pripažintas - A. B.. Teigia, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį  nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis neturėjo jokios priežasties užpulti A. B.,  priešingai - iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad D. V. nusprendus veršelius parduoti jam, o ne A. B., bei atsisakius padengti A. B. prašomas neva patirtas kelionės išlaidas, priežastį supykti ir užpulti turėjo būtent A. B., ką jis ir padarė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos D. V. duoti parodymai, jog ji A. B. visą laiką sakė, jog veršelius parduos nuolatiniams pirkėjams, kad apžiūrėti veršelių A. B. ji nesiūlė, o kilusio konflikto iniciatorius buvo šiaulietis, t.y. A. B.. Tai, kad puldamas A. B. jį sužalojo nežymiai, o jis gindamasis  A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, įstatymo nėra laikoma būtinosios ginties ribų peržengimu.

Be to, atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra nustatytas nei vienas viešosios tvarkos pažeidimui būtinas požymis: įvykio vieta yra nuošalus ūkininkės D. V. kiemas, konfliktas tarp A. B. ir jo kilo dėl asmeninių paskatų (D. V. atsisakius A. B. parduoti veršelius, o jam reikalaujant iš jo sumokėti 100 Lt, vėliau 200 Lt), byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų savo veiksmais siekęs demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, tuo labiau kad dėl jo atliktų veiksmų būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Mano, kad teismas netinkamai išspendė ir A. B. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies (5279,74 Lt sumoje kurių 3437,87 Lt, yra gydimosi metu (nuo 2011-12-07 iki 2012-01-12) negautos pajamos, o 1566,83 Lt skelbimai spaudoje) jį patenkindamas. Apelianto nuomone šios sumos turėtų būti tikslinamos, o tai, kad dėl įvykio metu nustatytų sužalojimų jis patyrė ir nuostolius, nors nurodytu laikotarpiu gydėsi namuose, t.y. jo judėjimas nebuvo suvaržytas, kaip ir galimybė verstis darbine veikla tai tiksliam nuostolių nustatymui yra būtinas papildomas tyrimas, dėl ko A. B. pareikštas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu,  paliekant jam teisę dėl jo patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai patikrino byloje surinktus duomenis juos ištyrė ir teismo sprendimą motyvuotai grindė įrodymais, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas turėtų būti atmetamas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.)

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti šio teismo išvadas, apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuojant arba visiškai nepasisakant atmesti gynybos argumentai, todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kadangi A. B. nepadarė BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos, be to, jo veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę už BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką šalinanti aplinkybė - būtinoji gintis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės pažeidus viešąją tvarką  ir nesunkiai sutrikdžius A. B. sveikatą klausimą ir dėl jo priimdamas sprendimą pripažinti A. B. kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo   A. B. parodymais, liudytojų D. V., A. G., Ž. B., V. K., O. N. parodymais, Valstybinės  teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2011-12-22 specialisto išvada, patvirtinančia, kad A. B. buvo nustatytas  nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kairės ausies ūmus trauminis sraigtinio nervo uždegimas, nosies pertvaros lūžis su iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties panirimas, muštinės žaizdos kairiame antakyje ir apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės ausies srityje. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. B. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-12-07 (1 t., b.l. 63-64).

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tiek nuteistasis A. B., tiek nukentėjusiuoju pripažintas A. B. bei liudytojai D. V., A. G., Ž. B. įvykio metu buvo D. V. sodybos teritorijoje ir matė, kaip tarp A. B. ir A. B. kilo konfliktinė situacija, kurios metu tiek nukentėjusiuoju pripažintas A. B., tiek A. B. patyrė sužalojimus. Tačiau pažymėtina, kad konfliktinės situacijos vystymosi eigos byloje duomenys yra nevienareikšmiai ir tarp skirtingų konfliktuojančių šalių pusių esmingai prieštarauja vieni kitiems. 

Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusysis A. B. parodė, kad likus vos 5 km iki jam prieš tai skambinusios ūkininkės D. V., iš kuris jis ketino pirkti veršelius, sodybos, skambučio jis suprato, kad pas ją tuo pačiu metu atvažiuoja ir kiti veršelių supirkėjai. Atvykus į sodybą ji nurodė, kad galvijus parduos būtent jam, nes jis atvyko pirmesnis. Netrukus atvažiavęs kitas supirkėjas - A. B. ėmė jam priekaištauti ir vyti iš sodybos kiemo. Pareikalavus atlyginti nukentėjusiajam turėtas kelionės išlaidas nuteistasis atsisakė tai daryti, todėl nukentėjusiojo tvirtinimu, ūkininkei D. V. pasiūlius eiti apžiūrėti veršelių, jis tiesiog buvo nuteistojo užpultas - jam suduodant  ne mažiau nei 10 smūgių rankomis ir kojomis bei atėmus mobilaus ryšio telefoną, kuriuo jis nufotografavo A. B. automobilio numerius. Nukentėjusysis bet kokių smurtinių veiksmų naudojimą A. B. atžvilgiu neigia. 

Liudytojas A. G. patvirtino, kad aptariamą dieną į D. V. sodybą atvyko kartu su nukentėjusiuoju ir, kilus konfliktui tarp A. B. ir A. B., D. V. pasiūlė dalintis veršelius. Tačiau nuteistasis nesutiko, o A. B. paprašius atlyginti  patirtas kelionės išlaidas nuteistasis ne tik atsisakė tai padaryti, bet ir A. B. einant apžiūrėti veršelių, jį pasivijo ir sudavė apie 10 smūgių rankomis ir kojomis, bei atėmė telefoną, kurį vėliau gražino. A. G. teigimu, konflikto metu, A. B. nesudavė A. B. nė vieno smūgio.

Nors pirmosios instancijos teismas kaip A. B. kaltę grindžiančiais įrodymais rėmėsi ir liudytojų D. V. ir Ž. B. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau įvardinti asmenys patvirtino priešingas aplinkybes, nei nurodė  nukentėjusiuoju pripažintas A. B. ir kartu su juo galvijų pirkti atvykęs A. G., kuris tiesiogiai su nukentėjusiuoju yra susijęs asmeniniais draugiškais santykiais, ko neneigia, nei A. B., nei A. G., todėl jo parodymai dėl jų objektyvumo kelia pagrįstų abejonių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Jis parodė, kad konfliktinė situacija tarp jo ir nukentėjusiuoju pripažinto A. B. kilo jam atsisakius vykdyti pastarojo reikalavimą atlyginti patirtas kelionės išlaidas, kai A. B. puolė jį ir sudavė smūgį į veidą, dėl ko jis buvo priverstas gintis ir sudavė smūgį atgal. Nors kartu atvykęs A. B. draugas jį atitraukė, tačiau šis, vėl ištrūkęs, puolė jį ir jis sudavė smūgį atgal, tačiau A. B. vėl spyrė jam koja, o jis vėl sudavė smūgį atgal. Nuteistasis pažymėjo, kad nukentėjusysis jam sudavė apie 6-7 smūgius, todėl jis buvo priverstas gintis ir neneigia smūgių sudavimo nukentėjusiajam.

Tai, kad A. B. aptariamo įvykio metu patyrė sužalojimus patvirtina ne tik duomenys iš medicininių išrašų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2012-05-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y.  poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, minkštųjų audinių patinimas kairio kelio sąnario srityje bei nurodyta, kad šis sužalojimai susiformavo kietų bukų daiktų poveikyje, galimai 2011-12-07 į ką nurodo medicininių dokumentų duomenys (1 t., b.l. 118-120), bet ir liudytojų D. V.,  Ž. B. parodymai, kas iš esmės paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo A. G. parodymus  apie tai, kad konflikto metu A. B. nesudavė nuteistajam nė vieno smūgio bei rodo, kad nukentėjusysis A. B. ir vienintelis liudytojas patvirtinantis jo teiginius apie konflikto priešistorę bei eigą, teikdami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoširdūs ir jų parodymais yra pakankamas pagrindas abejoti.

Liudytoja, D. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktą išprovokavo ir pirmasis nuteistąjį puolė būtent nukentėjusysis A. B.. Šios liudytojos, kuri byloje esančiais duomenimis nėra draugiškais ar asmeniniais santykiais susijusi nei su viena konflikto puse, parodymai  iš esmės paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo A. G. parodymus apie tam tikras konflikto detales. D. V. pažymėjo, kad atvykus abiems galvijų supirkėjams į jos sodybą jokio tarimosi, kad veršeliai bus parduoti pirmam atvykusiam, kaip teigia A. B., ar kad ji siūlė dalintis perkamus galvijus, nebuvo.  Priešingai, liudytoja tvirtino, kad nors ji buvo perspėjusi A. B. nevažiuoti, nes pas ją jau atvyksta nuolatiniai supirkėjai iš Panevėžio, kurie be kita ko, galvijus superka didesnėmis kainomis, nei A. B. pasiūlytosios, tačiau šis nepakluso ir visgi į sodybą atvažiavo bei ėmė įžeidinėti vėliau atvykusį nuteistąjį, reikalauti pinigų kaip kompensacijos už kelionei panaudotą kurą. Liudytoja patvirtino, kad matė, kaip A. B. puldavo A. B., o šis jį atstumdavo, po ko atsikėlęs nukentėjusysis vėl puldavo ir vėl būdavo atstumtas. Nors liudytoja šią situaciją  stebėjo periodiškai, nes kalbėjo telefonu, tačiau patvirtino, kad matė kaip nukentėjusiuoju pripažintasis ne tik puldinėjo nuteistąjį, po ko būdavo atstumiamas ar pargriūdavo, bet ir  patvirtino aplinkybę, kad konflikto eigoje A. B. ėmė mobiliuoju telefonu fotografuoti A. B. automobilį, tačiau paneigė nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, dėl telefono paėmimo iš jo.

Liudytojas Ž. B. taip parodė, kad A. B. iškart ėmė reikalauti pinigų iš jo brolio dėl patirtų kelionės išlaidų, elgėsi agresyviai, koliojosi, bei galiausiai puolė jo brolį, tačiau šiam jį atstūmus, vėl puldavo, neneigdamas, kad susistumdymo metu A. B. galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam. 

Tuo tarpu vėliau į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų R. N.,  V. K. ir  tyrimą atlikusios O. N. parodymai vertintini kaip išvestiniai ir iš esmės nei patvirtinantys, nei paneigiantys A. B. kaltės, nes jie tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tik fiksavo kiekvienos įvykio šalies nurodomas įvykio versijas. Tačiau kartu pažymėtina, kad visi šie liudytojai patvirtino, kad abiejų konflikto pusių paaiškinimai dėl konflikto priežasčių ir eigos kardinaliai skyrėsi. 

Nors apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konflikto metu sužalojimus patyrė tiek nukentėjusiuoju pripažintas A. B., tiek nuteistasis A. B., tačiau apibendrindamas išvadas dėl konfliktuojančių pusių sužalojimų bei proceso dalyvių parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad A. B. buvo aktyvus konflikto dalyvis, tokią savo išvadą grįsdamas tik tuo, kad A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir atsižvelgdamas į tai, kad A. B. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, pripažino šią aplinkybę A. B. ginimosi nuo A. B. agresyvaus kėsinimosi pasekme. Visiškai nevertindamas nukentėjusiojo parodymų, kuriais jis neigė atlikęs A. B. atžvilgiu smurtinius veiksmus, patikimumo.

Negalima sutikti su išvada, kad A. B. veiksmai – telefono (kaip jis nurodo rasto konflikto vietoje, o nukentėjusiojo teigimu – iš jo prievarta atimto) perdavimas automobilyje sėdinčiam A. B., suponuoja išvadą, kad  A. B. automobilyje užsidaręs sėdėjo bijodamas galimai pasikartosiančio A. B. smurto. Pažymėtina, kad nei nukentėjusysis, nei kartu su juo automobilyje buvęs A. G. tokių teiginių neišsakė. Be to, teigti, kad asmuo, kuris bet kada nevaržomai galėjo išvažiuoti iš įvykio vietos, automobilyje žiemos metu sėdėjo užsidaręs langus, nes bijojo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ne tik neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bet ir absoliučiai nelogiški, juolab, kad šios aplinkybės iš esmės A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir sprendžiant jo kaltės klausimą jokios reikšmės neturi, kas leidžia spręsti, kad apylinkės teismas analizuodamas visiškai nereikšmingas aplinkybes nukentėjusiojo parodymuose, visiškai nepasisakydamas apie esminius faktus, kurie patvirtina nuteistojo nekaltumą, buvo šališkas.

Kaip minėta, apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 1 d.

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo nuosprendyje nustatyti veiksmai nepagrįstai laikyti tyčiniais, įžūliais ir agresyviais, nukreiptais į visuomenės rimties bei tvarkos trikdymą. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 284 str. 1 d., konstatavo, kad viešoje vietoje nuteistasis dėl menkavertės priežasties, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sudavė smūgius padarydamas A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką. Kadangi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, todėl teismas, padarydamas tokias išvadas, turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, peraugęs į smurtinius veiksmus, kokie motyvai paskatino A. B. panaudoti smurtą prieš A. B. ir tik tuomet padaryti motyvuotą ir argumentais pagrįstą išvadą dėl tokių jo veiksmų kvalifikavimo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio  iš esmės šio savo sprendimo teismas niekaip nemotyvavo, tenurodydamas, kad nors konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų,  tačiau nuteistojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartoti viešoje vietoje, dienos metu, o konfliktą stebėję asmenys buvo šokiruoti, kas rodo, kad  buvo pažeista viešoji tvarka. Tokios apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kolegijos nuomone, tai, kad nukentėjusiuoju pripažintam A. B. nustatytas sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas, neįvertinus šios aplinkybės byloje surinktų duomenų visumoje, neatsižvelgus į tai, kad nuteistasis, kuriam ir buvo parduoti D. V. galvijai, jokių paskatų konfliktuoti neturėjo, skirtingai nei nukentėjusiuoju pripažintas A. B., kuris atvykdamas pas minėtą ūkininkę patyrė finansinius nuostolius ir pats pripažino, kad reikalavo nuteistąjį juos atlyginti,  nesudaro pagrindo išvadai, kad konflikto iniciatorius ar aktyvesnis dalyvis buvo būtent A. B., o tuo labiau šiomis aplinkybėmis grįsti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą nuteistojo veiksmuose.

Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad konfliktą išprovokavo ir pirmas smurtinius veiksmus atliko būtent nukentėjusysis A. B., kai šis puolė nuteistąjį, o tik po to  A. B. gindamasis suduodavo smūgius. Šios faktinės bylos aplinkybės apie konflikto eigą patvirtina, kad A. B. veiksmai buvo tik atsakas į  nukentėjusiojo A. B. pradėtus neteisėtus veiksmus. Jie buvo nukreipti ne į tai, kad pažeminti pastarąjį, pasityčioti iš jo ar parodyti nepagarbą jam bei aplinkiniams, tuo tikslu tyčia sužaloti nukentėjusįjį, o dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų, kuriems, neabejotinai, A. B. turėjo teisę pasipriešinti t.y. nuo jų apsiginti.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t. t., tačiau būtinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sąlygas – turi būti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Kaip jau minėta, šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad ne nuteistasis  A. B., o nukentėjusysis A. B. pirmasis pradėjo smurtinius veiksmus t.y. puolė A. B., t.y. akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi į jo sveikatą. Tuo tarpu, vertinant nuteistojo veiksmus,  jų pobūdį ir eigą, darytina išvada, kad žala nukentėjusiuoju pripažintam asmeniui šiuo atveju buvo padaryta ginantis nuo smurtinių  pastarojo veiksmų. A. B. nustatytų sužalojimų pobūdis ir mastas, neleidžia atmesti galimybės, kad jei jis nebūtų ginęsis nuo A. B. puolimo, tai būtų sužalotas žymiai sunkiau. Akivaizdu, kad žala nukentėjusiojo sveikatai, o konkrečiau nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. B. padarė gindamasis nuo A. B. jau pradėto ir pavojingo kėsinimosi, todėl jis būtinosios ginties ribų neviršijo.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad A. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir turėjo teisę į būtinąją gintį bei šią teisę įgyvendino tinkamai. Nors jo veiksmuose ir buvo BK 138 str. 1 d. numatytos veikos požymiai, tačiau juos jis padarė neperžengdamas būtinosios ginties ribų, dėl ko jo atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą negalima.

BPK 3 str. 9 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai (BK 28 str. 1 d., 2 d.). Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu nutrauktina BPK 327 str. 1 p. numatytu pagrindu.

A. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, kadangi jo veiksmuose dėl aukščiau aptartų motyvų nėra šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1p.).

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiuoju pripažinto – civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys dėl 5279,74 Lt turtinės žalos, 5000 Lt  neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Kolegija, vadovaudamasi BK 28 str., BPK 235 str., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

n u s p r e n d ė:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. požymių nutraukti esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai.

Nukentėjusiojo A. B. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę A. B. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Kolegijos pirmininkas:                                          Algirdas Gaputis             

Teisėjai:                                                         Sigitas Bagdonavičius

Tomas Zdanavičius