Baudžiamoji byla Nr. e1-1136-771/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17349-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;

 (S)

1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.2.; 2.10.1.

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020-06-25

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Mažeikių r., nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2018-03-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 14 parų arešto; 2) 2019-05-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 4 mėn. 2019-11-19 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro prašymą,-

n u s t a t ė:

G. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažametei podukrai T. M., būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2020-05-03, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išpešdamas nukentėjusiajai T. M. kuokštą plaukų, po ko suėmęs už kojų ir temdamas ją grindimis iš po lovos bei taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą: krūtinės ląstos odos nubrozdinimą.

G. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prisipažįsta, kad balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje, datos dabar nepamena, kartu su sugyventinės E. S. V. vaikais, tai yra, T. M. ir dvynukais D. ir M. S., važiavo į sodą „Jazminai“, esantį prie A. k. Vairavo automobilį, priekyje keleivio vietoje sėdėjo E. S., o vaikai sėdėjo gale. Bevažiuojant T. užsimanė šokolado, kuris buvo padėtas ant automobilio priekinės panelės. Ji siekė jį pasiimti, tačiau jai pasakė, kad negalima, šokoladą paduos, kai nuvyks į sodą, tačiau T. vis tiek siekė jį paimti, viena ranka paėmė jį, o kita ranka už jo rankos, kad nepaimtų iš jos to šokolado. Paėmusi šokoladą, ji dėl šokolado ėmė pyktis su dvynukais, kurie taip pat norėjo šokolado, o T. juos erzino. Kad nebeerzintų vaikų, atsisuko ir iš rankų atėmė jai tą šokoladą, kurį, nuvykus į sodą, vaikams padalino. Atimant šokoladą, kažkaip kliudė jos plaukus ir papešė, nepagalvojo, kad juos išpeš. T. nuolat pykstasi su dvynukais, juos nuolat provokuoja, erzina. Atrodo, kad būnant sode, T. kišo M. akmenis į burną, tai jam pasakė E. S., pats to nematė. Apie tai sužinojęs supyko, tai, būnant, namuose ėmė jos klausinėti, ar ji norėtų, kad jai taip kas darytų, kad kištų į burną akmenis ir lieptų juos valgyti. T. palindo namuose po vaikiška lovytę, nes ji taip visada elgiasi, kai jai kas nepatinka. Tada paėmė ją už kojų ir patempė iš po lovytės, tai gali būti, kad betempiant ji kur užkliuvo ir susižalojo krūtinę, tačiau to nenorėjo, tai nebuvo piktybinis veiksmas. Prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kad tokiais veiksmais sukėlė T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka yra išaiškinta. (b. l. 141-144).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai:

Mažametės nukentėjusiosios T. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jai 6 metai, eina į darželį. Turi brolį D. ir sesę M., jie dvynukai. Dabar gyvena pas senelį. Anksčiau gyveno ji, mama, dvynukai ir G.. Kas yra G., nežino, jis su jais nebegyvena. Kai G. buvo geras, tai draugaudavo. G. buvo piktas, vieną kartą jis ją mašinoje suėmė už plaukų (parodo ant lėlių). Verkė, tada jai nebuvo didelio kuokšto plaukų ant galvos (parodo galvos vietą). Tie jos išrauti plaukai nukrito ant D. kojų. Tai buvo vieną kartą. Galvoje buvo plika. Vieną kartą G. tempė už kojų iš po lovos ir užsigavo šoną. Mamai sakė, kad skauda. Norėjo pasislėpti, kad M. nekištų jai akmenų į burną. Jai akmenų davė G., jis pasakė M., kad kištų akmenį. Tą pačią dieną akmenukų kišo ji M. į burną, kai buvo sode. Pirma akmenukus kišo ji M.. M. verkė, mama išgirdo, supyko. Po kurio laiko atėjo G. ir davė M. akmenukų, kad ši jai kištų juos į burną, tada pasislėpė po M. lova. Kai ją ištraukė iš po lovos, į lovos apačią užsigavo šoną, nugaros neužsigavo. Kai plaukus išrovė Gedas, jai skaudėjo. (b. l. 78-79);

Liudytojo A. V. parodymai, kad dukra E.-S. V. šiuo metu gyvena su sugyventiniu G. D., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Jie abu augina E.-S. tris mažamečius vaikus, tai yra, T. M., g. (duomenys neskelbtini)., ir dvynukus D. ir M. S., g. (duomenys neskelbtini)., savo bendrų vaikų neturi. Jie gyvena virš metų laiko. Su jais bendrauja, santykiai geri, tarpusavyje dukra su sugyventiniu pasipyksta, tačiau smurtauti vienas prieš kitą nesmurtauja. Apie G. nieko blogo negali pasakyti, jis daug dėmesio ir meilės parodo E.-S. vaikams, daugiau nei tikrasis jų tėvas. Jis su vaikais užsiima, žaidžia, padeda juos auklėti. 2020-05-02 buvo svečiuose pas kitą savo dukrą N. V.-V., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Taip pat atvažiavo ir E.-S. su G. ir vaikais. Vaikai tarpusavyje žaidė kieme, T. buvo kaip visada linksma, niekuo nesiskundė. Truputį pasisvečiavę, skirstėsi į namus ir kartu su dukra bendru susitarimu nusprendė, kad T. savaitgaliui pabus pas jį. Į namus grįžo vakare, kiek tuo metu buvo valandų, nepamena. Kitą dieną, tai yra gegužės 3 d., su T. nuvažiavo pas N.. N. bešukuojant T. plaukus, ji pamatė, kad yra viršugalvyje išpeštas kuokštas plaukų. Paklausė T., kas nutiko, ji pasakė, kad maždaug prieš savaitę, jiems visiems, tai yra mamai, G. ir dvynukams važiuojant automobiliu, mama susipyko su G. dėl šokolado. Automobilį vairavo G., mama sėdėjo priekyje, o vaikai gale. Konflikto metu mama metė tą šokoladą į galą, o T. paėmė ir jį užsikišo už nugaros. G. norėdamas atimti šokoladą, jis pačiupo T. už plaukų ir patempė, kadangi plaukai plonyčiai, silpni, tai ir išpešė. Anūkė sakė, kad juto skausmą. Daugiau ji apie įvykį nieko neprisiminė, nes jau praėjo daug laiko, sakė nepamena visų aplinkybių. Daugiau nieko ji nepasakojo, o, nenorėdamas traumuoti, jos neklausinėjo. Apie tai, pranešė vaiko teisėms, kuriems atvykus Tają nuvežė į Moters ir vaiko kliniką, kur jai buvo pastebėtas plaukuotoje galvos dalyje plotas be plaukų bei dešinėje krūtinės pusėje odos nubrozdinimas. Po apžiūros buvo nuspręsta, kad T. laikinai pagyvens pas jį. Kiek žino, dukra su G. ir toliau gyvena, nėra prasmės skirtis. Kad G. smurtautų prieš vaikus, nėra matęs, apie tai, kad jis T. tempė grindimis paėmęs už kojų, nieko nežino, ji apie tai nieko nepasakojo. Mano, kad dešinėje krūtinės pusėje sužalojimas galėjo gautis žaidžiant, nes kaip sakė G. labai užsiima su vaikais, jis su jais žaidžia, „niurko“ ir mano, kad, jei mergaitė sako, kad G. ją tempė už kojų grindimis, tai buvo tik žaidimas. T. yra gera mergaitė, ji energinga, linksma, bendraujanti. Ji niekada nesiskundė, kad nesutaria su G., kad šis prieš ją smurtautų, tai buvo pirmas toks atvejis, kai ji jiems pasisakė apie išpeštus plaukus. Kadangi anūkė yra mažametė, todėl prašo pripažinti jos atstovu pagal įstatymą, kad galėtų ginti jos teisėtus interesus (b. l. 40-43);

Liudytojos N. V.-V. parodymai, kad E.-S. V. yra sesuo, ji šiuo metu gyvena su sugyventiniu G. D.. Jie gyvena apie metus laiko ir veda bendrą ūkį. Jie abu augina E.-S. tris mažamečius vaikus, tai yra T. M., g. (duomenys neskelbtini)., ir dvynukus D. ir M. S., g. (duomenys neskelbtini)., savo bendrų vaikų neturi. Bendrauja mažai, nes tiesiog nesutampa požiūris į gyvenimą, nelabai patinka sesers pasirinktas gyvenimo būdas. Kadangi labai retai bendrauja, tai apibūdinti dabartinius jos santykius su sugyventiniu, negali, tik tiek, kiek žino iš tėvo A. V. pasakojimo, kad jie tvarkosi gan neblogai, kad G. labai užsiima su vaikais. Su T. palaiko nuolatinį kontaktą per savo tėvą, nes ji savaitgaliais nuolat būdavo pas jį, tai tiek tėvas su ja atvykdavo pas juos į svečius, tiek patys pas jį. Anksčiau tėvui buvo paskirta laikinai globoti T., dėl mamos, tai yra sesers naudojimo smurto prieš T. atvejais. Pirmą kartą sesuo smurtavo prieš T. 2017 metų balandį, ji tuo metu dar su G. negyveno, kitas atvejis buvo jau gyvenant su G., tai yra 2019 metų rudenį. Mano, kad tą elgesį jos įtakoja socialinių įgūdžių trūkumas ir kantrybės stoka. Gyvenant su G., T. niekada nesiskundė, kad G. su ja blogai elgtųsi, ji apie jį visada atsiliepdavo tik geruoju. 2020-05-01 T. pas juos į svečius atvyko kartu su savo mama, G., broliu ir sese. Svečiuose buvo ir tėvukas. Sesuo pabuvo apie valandą laiko, vaikai pažaidė kieme, pabendravo su seserimi trumpai kieme. Sesers paprašė, kad paliktų T., ji sutiko ir išvyko. Tą dieną T. nieko nepasakojo, ji išvažiavo su seneliu pas jį į namus vakare. Kitą dieną ji atvyko su seneliu, . paprašė, kad jai sušukuotų plaukus, sušukavo, tuo metu nieko nepastebėjo, nes tiesiog per daug nežiūrėjo, nes nieko apie išpeštus plaukus dar nežinojo. Vakarop ji pasisakė, kad G. jai tempė už plaukų, tačiau ji neįvardijo, kada tai įvyko, negalėjo pasakyti, ar tai įvyko prieš dieną ar savaitę. Paklausus kodėl, kokia tai buvo situacija, ji pasakė, kad G. pykosi kartu su mama dėl kažko, ji tiksliai paaiškinti konflikto priežasties negalėjo, lyg mama G. nedavė raktų. Tada konflikto metu mama metė T. šokoladą. Tuo metu jie visi buvo automobilyje, kažkur važiavo. G. vairavo, mama sėdėjo priekyje, o ji su dvynukais sėdėjo automobilio gale. Kai mama numetė T. šokoladą, G. norėjo jį atimti. T. sakė lyg jis už nugaros užkrito, ar ji pati paslėpė tą šokoladą už nugaros, tai G. jai papešė už plaukų. Ji tuo metu trumpai papasakojo, tai, kad mama pykosi su G., kad jis jai patempė už plaukų, dėl ko jai skaudėjo ir verkė. Tuo pokalbis baigėsi, nenorėdama jos traumuoti per daug neklausinėjo. Tą patį vakarą visa šeima ėjo į pirtį, T. ėjo kartu. Po pirties ėjo migdyti savo dviejų metukų sūnaus A., kartu ėjo ir T.. T. atsigulė šalia ir tada pamatė, kad jai viršugalvyje nėra didelio ploto plaukų, kaip suprato, tai G. juos išpešė. Taip pat, T. dar papasakojo, kad G. namuose ją tempė lauk iš po lovos už kojų per grindis. Ji pasakyti, kada tai buvo, negalėjo, ji tik parodė, kad jai buvo nubrozdinimas dešiniame šone. Pagal nubrozdinimą buvo matyti, kad tai įvyko seniau, nes jau jis gijo, taip pat ir plaukučiai jau po truputį atauginėjo. Apie tai pasakė savo tėvukui. Tą vakarą apie 22 val., jis su T. išvyko į namus. Su tėvuku nusprendė kitą dieną pagalvoti, ką daryti toliau. Kitą dieną susiskambino telefonu, tėvas jau buvo apžiūrėjęs T. galvą ir pats pamatė, kad išpešti plaukai, tai nusprendė, kad tai reikia pranešti vaikų teisėms. Tėvukas pranešė ir vaikų teisių specialistai atvykę nuvežė T. į gydymo įstaigą apžiūrai, kur buvo nustatytas odos nubrozdinimas ir pastebėtas viršugalvyje galvos plotas be plaukų. Buvo nuspręsta T. palikti gyventi kartu su seneliu. Mano, kad įvykis galėjo būti maždaug tris savaites atgal, nes karantino metu T. gyveno pas senelį, pas mamą į namus grįžo balandžio antroje savaitėje, tikslios datos pasakyti negali. Gyvendama pas mamą, T. ne kartą skambino seneliui ir prašėsi, kad ją pasiimtų pas save, tačiau tėvas dėl karantino pabijojo, o be to ji nesiskundė, kad jai blogai namuose, kad kas prieš ją smurtautų, tai įtarimų jokių nesukėlė. Tai buvo pirmas kartas, kai G. smurtavo prieš T., daugiau tokių atvejų nebuvo. T. visada pasipasakoja. Dar T. paklausė, ar mama su G. neskriaudžia jos mažesnės sesutės ir broliuko, ji atsakė, kad kliūna ir jiems, bet neįvardino kas ir kaip. Tik pasakė, kad buvo toks atvejis, kai G. tempė D. už rankos, o mama sudraudė, pasakydama, kad šis baigtų, nes dar išsuks ranką, tačiau dėl ko G. tempė už rankos, ji nepasakė (b. l. 107-110);

Liudytojos E. S. V. parodymai, kad su G. gyvena apie 2 metus, veda bendrą ūkį, augina tris jos vaikus, tai yra, T. M., g. (duomenys neskelbtini)., dvynukus D. S. ir M. S., g. (duomenys neskelbtini)bendrų vaikų neturi. 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje, datos tiksliai nepamena, bet gali būti 28 diena, vaikai, tai yra, T. M., D. S. ir M. S., išvažiavo su sugyventiniu G. į sodą, pati liko namuose, nes blogai jautėsi. Į kelionę įdėjo šokoladą. Iš sodo grįžo apie 21 val. Vakare maudydama T., pamatė, kad jai viršugalvyje yra išpešti plaukai, paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad su G. susipyko dėl šokolado, jis šokolado nedavė, tai papešė už plaukų. Paklausus G., kaip viskas nutiko, jis pasakė, kad nedavė T. šokolado, o ši lenkėsi paimti, kuris buvo padėtas ant automobilio priekinės panelės. Jis tuo metu vairavo automobilį, o T. iš automobilio galo siekė pasiimti šokolado, G. tuo metu perjunginėjo bėgius ir perjungiant netyčia patempė už plaukų, pats nepastebėjęs. Pati įvykio nematė, tačiau pasakojo, ką jis pasakė. Dar G. pasakė, kad T. mažajai sesutei kišo akmenis į burną, tai pati po maudynių tą patį vakarą ėmė jos klausinėti, kodėl ji taip pasielgė, ar ji norėtų, kad jai kas kištų akmenis į burną. Jos paklausė ramiu balsu, tai ji tada palindo po M. lovyte, matė, kad ji šonu užkliuvo už varžto. T. dažnai slepiasi po lovytę, kai ką prisidirba. Jos ne kartą klausė, kodėl ji slepiasi po lova, ji atsako, kad ji yra kaip kačiukas ir nusijuokia. Kai T. palindo po lovytę, G. tik pasilenkęs pasižiūrėjo ir pasakė, kad ji išlįstų iš po palovės. Jis jos už kojų netempė. G. niekada nėra smurtavęs prieš jos vaikus, jis juos labai myli, užsiima su jais, žaidžia, mokina skaičiuoti, rašyti. Vaikai niekada nesiskundė, kad jis juos skriaustų, apie jį atsiliepia tik geruoju (b. l. 113-116);

2020-05-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau AVPK) Šiaulių m. ir r. policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020-05-05 iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad (laikas ir vieta tikslinami) G. D., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš podukrą T. M., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitė po med. apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl nubrozdinimų išleista gydytis į ambulatoriškai. Informuoti specializuoti pagalbos centrai. G. D. nesulaikytas (b. l. 4-5);

2020-05-04 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai dėl informacijos pateikimo (b. l. 9, 12-13, 14-30);

2020-05-12 Š. Z. progimnazijos pateikta informacija apie T. M.. (b. l. 36-37);

Specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad T. M. nustatytas sužalojimas: krūtinės ląstos odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas 14 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 90);

2020-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (b. l. 93-99);

2020-06-03 specialisto L. J. paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad traukiant ir lendant iš po lovos sužalojimas negalėjo būti padarytas. Plaukų išrovimas nekvalifikuojamas kaip sužalojimas, tačiau atliekant šį veiksmą sukeliamas fizinis skausmas (b. l. 102-104).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai: kaltinamojo duoti parodymai ir prisipažinimas, mažametės nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto paaiškinimų protokole, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės ir faktai, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad G. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažametei podukrai T. M., būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2020-05-03, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išpešdamas nukentėjusiajai T. M. kuokštą plaukų, po ko suėmęs už kojų ir temdamas ją grindimis iš po lovos bei taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą: krūtinės ląstos odos nubrozdinimą.

Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš mažametį vaiką. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. G. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti G. D. kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skirti arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme (b. l. 184-187).

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 2 alternatyvios bausmių rūšys (bauda, areštas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). G. D. teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme teismo laikomas recidyvistu (b. l. 158-160, 161-166), administracine tvarka baustas (b. l. 171-181), nedirbantis (b. l. 167), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 168). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam G. D. paskyrus arešto bausmę (BK 49 str.), kurios lygus vidurkiui įstatyme numatytam šios bausmės dydžiui.

Pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, G. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (b. l. 147-148) - panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė – paliktina baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti G. D. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

G. D. arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

G. D. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios - panaikinti pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                      Aleksandras Prygunkovas