Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-628-297/2018

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00257-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. gegužės 31 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž., Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam inspektoriui Artūrui Bendaravičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti MB (duomenys neskelbtini) direktore ((duomenys neskelbtini)), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius 2018 m. gegužės 11 d. atliko nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimą įmonėje MB „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.30 val. įmonei MB (duomenys neskelbtini) priklausančioje lentpjūvėje (duomenys neskelbtini) dirbo trys darbuotojai – D. Ž., kuris gateriu pjovė lentas, ir R. S. bei N. S., kurie tvarkė išpjautas lentas. Patikrinus informaciją Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra ir jis pagalbiniu darbininku dirba nelegaliai. Apklaustas N. S. patvirtino, kad nėra pasirašęs su darbdave rašytinės darbo sutarties, nes jam nustatytas bandomasis laikotarpis, dėl darbo sutarties sąlygų, darbo užmokesčio dydžio jis buvo susitaręs su įmonės vadovės R. Ž. vyru D. Ž.; apie šią darbo vietą jis sužinojo iš skelbimo Alytaus darbo biržos internetiniame puslapyje, dirbti pradėjo 2018 m. gegužės 11 d. 9 val. D. Ž. patvirtino, kad N. S. dirbančiu įmonėje dar neįformintas. Įmonės direktorė R. Ž. taip pat patvirtino, kad su darbuotoju N. S. patikrinimo dieną darbo sutartis nepasirašyta, nes darbuotojas tik bandomas, VSDFV Alytaus skyriui apie darbuotojo įdarbinimą nepranešta. Tokiu būdu, R. Ž., būdama darbdave, 2018 m. gegužės 11 d. leido N. S. dirbti nelegalų darbą įmonės naudai, darbas buvo dirbamas nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui, tuo ji pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Teismo posėdyje dalyvavusi R. Ž. pripažino, kad 2018 m. gegužės 11 d. leido N. S. dirbti įmonės naudai pagalbinio darbininko darbą, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV Alytaus skyriui apie šį darbuotoją. Nuo 2018 m. kovo mėn. ieškojo pagalbinių darbininkų, teikė paraišką dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, būtų gavusi 100 proc. subsidijų iš valstybės biudžeto. Kai dėl darbo kreipėsi N. S., kuris buvo atsiųstas socialinės paramos skyriaus, leido jam lentpjūvėje pabandyti dirbti ir jeigu jam darbas būtų tikęs, būtų tą pačią dieną įdarbinusi ir pranešusi Sodrai. Todėl inspektoriai rado N. S. darbo vietoje, atliekantį pagalbinio darbininko darbą. Dėl padaryto nusižengimo ji nuoširdžiai gailisi, prašė skirti minimalią baudą, nes jos sunki turtinė padėtis, verslą tik pradėjo kurti, visas lėšas skiria įrengimams įgyti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad R. Ž. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro remdamasis R. Ž. paaiškinimais ir kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame fiksuotas nusižengimo faktas ir nurodytos jo padarymo aplinkybės, rašytiniais R. Ž., D. Ž. ir N. S. paaiškinimais, 2018 m. gegužės 15 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 438/-866, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimo MB (duomenys neskelbtini) metu buvo rastas nelegaliai dirbantis N. S., gim. (duomenys neskelbtini); patikrinimą atliekantiems darbo inspektoriams N. S. patvirtino, kad su darbdave rašytinės darbo sutarties jis nepasirašęs; apie darbo sutarties sąlygas ir darbo užmokesčio dydį darbuotojas buvo informuotas; Sodrai apie darbuotojo įdarbinimą nepranešta; taip pat 2018 m. gegužės 11 d. VSDFV duomenimis apie MB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 11 d. Sodrai nebuvo pranešta apie įmonėje dirbantį N. S., MB (duomenys neskelbtini) 2018 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, nuotraukomis, kuriose N. S. fiksuotas darbo vietoje, R. Ž. pažymėjimu, patvirtinančiu Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programos baigimą.

Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. N. S. realiai atliko darbo funkcijas – dirbo pagalbiniu darbininku, jis dirbo įmonės naudai už sutartą atlyginimą, paklusdamas darbdavio nurodymams, taigi, esant visiems darbo sutarties požymiams, tačiau jis dirbo nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui. Pripažintina, kad N. S. dirbo nelegalų darbą, todėl darbdavio MB (duomenys neskelbtini) direktorei R. Ž., kuri privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, ir užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ANK šis nusižengimas vertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Ž. leido dirbti nelegalų darbą vienam asmeniui, nelegalus darbas truko trumpai – tik vieną dieną. Nėra duomenų, kad anksčiau R. Ž. būtų padariusi kokius nors teisės pažeidimus. Ji su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, taip pat R. Ž. asmenybę, jos šeiminę padėtį (išlaiko nepilnametį vaiką) ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, R. Ž. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

R. Ž. per baigiamąsias kalbas prašė teismo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą per vienerius metus. Tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų asmens sunkią materialinę padėtį, todėl šis klausimas priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje nesprendžiamas (ANK 675 straipsnio 3 dalis). R. Ž. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a :

R. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Danguolė Urbanavičienė

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 18084026584, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.