Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00393-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,

nuteistajam D. N., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir D. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo 

D. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos (1 mėnesis 5 dienos) laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Skirta kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suimtas iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 metai laisvės atėmimo.

Priteista solidariai iš S. Z., D. N., A. G. civiliniam ieškovui M. Č. 5000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. Z., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

1.       A. G. ir D. N. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje su S. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val. 00 min. Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, veikiant bendrininkų grupėje, X-ojo nuteistųjų būrio poilsio kambaryje, D. N. sudavė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną, smūgių rankomis nukentėjusiajam M. Č. į galvos sritį, toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus bendrininkų grupėje A. G. padavė S. Z. medinę lazdą, su kuria S. Z. tyčia trenkė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam M. Č. į kaktą, dėl ko nukentėjusysis patyrė kaktikaulio dešinės pusės lūžimą ir muštinę žaizdą kaktos srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus S. Z. medine lazda sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam M. Č. į dešinę ranką, dėl ko nukentėjusysis patyrė dešinio alkūnkaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji S. Z., D. N. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. Č..

2.       Apylinkės teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais nurodė, kad kaltinamieji, siekdami išsiaiškinti dėl, jų manymu, dingusių daiktų, susirinkę į poilsio patalpą, į ją pasikvietė nukentėjusįjį. Kaltinamasis A. G. atsinešė įrankį - lazdą - ir pareiškė nukentėjusiajam pretenzijas. Šiam atsakius, kad daiktų neėmė, šalia nukentėjusiojo sėdėjęs D. N. rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, tuo pačiu metu A. G. perdavė lazdą S. Z. ir pastarasis sudavė smūgius lazda nukentėjusiajam taip pat į veidą ir į rankas. Visi šie veiksmai įvyko kaltinamiesiems matant ir suvokiant vienas kito veiksmus, tokiu būdu kiekvienas iš jų konkliudentiniais veiksmais įsijungė į bendrai daromą nusikaltimą – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimą. Kaltinamieji suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad tiek kiekvienas iš konstatuotų sužalojimų atskirai, tiek visumoje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas padarė išvadą, kad tarp kaltinamųjų bendros veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3.       Apylinkės teismas, priteisdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto pasekmių, tame tarpe ir matomų aplinkiniams kraujosruvų, žaizdų veido srityje, o taip pat galvos kaulų lūžių, ribotų galimybių save apsitarnauti esant sugipsuotai dešinei rankai, o taip pat liekamųjų reiškinių - rando kaktos srityje. Iš bylos duomenų spręstina, kad kaltinamieji elgėsi ciniškai, apgalvotai ir nukentėjusįjį žeminančiai. Teismas, įvertinęs padaryto sužalojimo faktines aplinkybes, pasekmes, nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų sunkumą, sprendė, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra adekvati padarytai žalai.

4.       Apylinkės teismas, paskirdamas D. N. kardomąją priemonę – suėmimą, nurodė, kad jis anksčiau teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam skirtinas suėmimas, suimant iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.       Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi šio nusikaltimo nepadarė, panaikinti civilinį ieškinį; taip pat prašo iškviesti K. S., jog duotų tikrus parodymus, taip pat kitus liudytojus. Skunde nurodo, kad jis kaltu neprisipažino, kadangi tai apkalbos, pirmos instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo ir liudytojo K. S. parodymais. Kada tariamai buvo sumuštas M. Č., tai po įvykio M. Č. ir K. S. buvo uždaryti į vieną laikino sulaikymo kamerą ir kartu suderino kokius parodymus ir prieš ką duoti. Kadangi K. S. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartojo (duomenys neskelbtini), prašo išreikalauti duomenis apie K. S. vartotas psichiką veikiančias medžiagas.

6.       Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jam skirtą suėmimą ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

6.1.                      Skunde nurodo, kad M. Č. buvo sumuštas už pradangintus daiktus, o jis buvo apkaltintas. Prašo atkreipti dėmesį į liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymus, kurie yra skirtingi. M. Č. meluoja, kad jis buvo mušamas pagaliu, kadangi patalpa nedidelė ir su tokiu pagaliu nebūtų įmanoma užsimoti ir mušti. Nesutampa liudytojo K. S. ir M. Č. parodymai.

6.2.                      Skundo autorius pažymi, kad visi atbėgę pareigūnai turėjo turėti garso ir vaizdo įrašymo priemones, tačiau nei vienas neturėjo, taip pat kodėl pareigūnai nepaklausė M. Č. apie sumušimo aplinkybes, jei matė kruviną kaktą.

6.3.                      Skundo autorius pažymi, kad M. Č. ir liudytojas K. S. buvo patalpinti į sulaikymą kamerą ir iškviesti liudytojo P. T.. M. Č. nurodė priežastį duoti melagingus parodymus su sąlyga, kad bus perkeltas į kitas kalėjimo įstaigas, todėl P. T. pateikė jų visų trijų nuotraukas, kad būtent jie sumušė M. Č.. M. Č. tris kartus davė melagingus parodymus.

6.4.                      Skunde nesutinkama ir su priteista civilinio ieškinio suma, nurodant, kad jis jokių sužalojimų nepadarė, jam 2022 m. liepos 21 d. buvo kairės rankos piršto delnakaulio lūžis, ir, jei būtų smūgiavęs į veidą M. Č., būtų nustatę sužalojimus.

6.5.                      Taip pat nurodo, kad jis turėtų būti paleistas į laisvę, gali gyventi pas sesę Kaune, neketina slapstytis.

7.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė pilna apimtimi, prašė nuteistuosius išteisinti. Prokurorė prašė apeliacinių skundų netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų A. G. ir D. N. apeliaciniai skundai atmestini.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistieji D. N. ir A. G. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu jų veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai, prašo juos išteisinti, nes neįrodyta, jog padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kadangi pateiktuose apeliaciniuose skunduose keliami tapatūs reikalavimai, kurie iš esmės grindžiami beveik analogiškais argumentais ir motyvais, teisėjų kolegija dėl nuteistųjų apeliacinių skundų pasisako bendrai.

9.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų A. G. ir D. N. apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

10.       Viso proceso metu nuteistieji savo kaltės nepripažino. D. N. laikėsi pozicijos, kad iki 2022 m. liepos 25 d. iš drausmės grupės grįžo į X būrį, iki to laiko M. Č. nepažinojo, po to truputį bendravo, jokių konfliktų su nukentėjusiuoju neturėjo, nebuvo jokio preteksto jį mušti. Įvykio vakarą jis M. Č. nematė, tik K. S. buvo atėjęs su pareigūnu pasiimti atminties kortelę. Jis tuo metu buvo lovoje, šalia stovinčioje lovoje miegojo R. Č.. Atėjęs pareigūnas nieko neklausė apie muštynes, o jis pats negirdėjo nieko apie muštynes, taip pat negirdėjo jokio triukšmo, visi ramiai gulėjo lovose. Nežino, kodėl M. Č. sako, kad jis sudavė smūgius. Tą vakarą su kitais kaltinamaisiais nebendravo. Iki šio įvykio A. G. ir S. Z. nepažinojo. 2022 m. rugpjūčio 21 d. ranką susižalojo sportuodamas, daužydamas „kriaušę“. Sužalojimas tikrai nesusijęs su šita byla. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

11.       A. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, anksčiau kartu atliko bausmę, santykiai geri. Kaip buvo sužalotas M. Č., nežino. Kai atėjo į būrį pareigūnai, jis jau seniai buvo savo lovoje. M. Č. parodymus davė tiktai po kažkurio tai laiko, kada juos uždarė kartu su K. S. į vieną patalpą, jie apsitarė. Po to juos abu kažkaip kartu išvežė į kitus pataisos namus dėl to, kad duoda pareigūnams naudingą informaciją, o jiems iškėlė bylą. K. S. pažinojo, nes jis buvo iš jo kambario, tačiau jokie santykiai nesiejo. S. Z., D. N. žinojo, bet bendravimo su jais nebuvo. Iki šio įvykio buvo pora kartų prašęs M. Č., kad nuneštų telefoną į drausmės grupę, jis paslaugą įvykdė, jokių nesutarimų nekilo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

12.       Sprendžiant iš pateiktų apeliacinių skundų turinio, apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai jų kaltę grindė išimtinai nepagrįstais (melagingais) nukentėjusiojo M. Č. ir liudytojo K. S. parodymais, kuriuos jie galėjo suderinti, kai po aptariamo įvykio buvo uždaryti į vieną laikino sulaikymo kamerą, ir kurie, vis tik, yra prieštaringi. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistųjų dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, prerogatyva, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Taip pat skundų argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.

13.       Tai, kad nukentėjusiojo sveikatą nežymiai sutrikdė D. N. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje su S. Z., visų pirma, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo M. Č. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. M. Č. teigimu, 2022 m. rugpjūčio mėnesį, vakare, jau buvo miego metas, kažkuris nuteistasis pakvietė jį į poilsio kambarį. Nuėjęs pamatė, kad ten yra A. G., D. N., S. Z., D. N., R. Č., G., kurio pavardės nežino, dar kiti nuteistieji. D. N. liepė pasikviesti K. S., sakė, kad kažką prisidirbo. Sugrįžus su K. S., jį patį S. Z., D. N., A. G., D. N. kaltino tuo, kad dingęs kažkoks laiškas ir kažkokie „langeliai“, t. y. narkotinė medžiaga. Iš sunkios materialinės padėties, kad turėtų ką valgyti, ką rūkyti, jis nešiodavo į drausmės grupę perdavimus, tačiau kad ten kažkokie laiškai, nesuprato. Iki įvykio labiau pažinojo A. G., jis buvo prašęs nunešti paketus į drausmės grupę kitiems nuteistiesiems. Kai pakvietė jį į poilsio kambarį, tai aršiausiai visame šitame pokalbyje dalyvavo A. G., S. Z. ir D. N.. Poilsio kambaryje atsisėdo ant suolo, šalia jo, iš dešinės pusės, sėdėjo D. N.. Po kaltinimų D. N. sėdėdamas sudavė jam smūgį ranka į veido sritį. Iš reflekso dėl gynybos atsisuko į jį ir vėl D. N. jam sudavė smūgį ranka į veidą. Jis bandė rankomis atsistumti ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į galvos sritį, susvaigo nuo smūgio akyse. Pasižiūrėjęs pamatė, kad S. Z. stovi užsimojęs pagaliu jau antram smūgiui. Tai buvo gal pusantro metro ilgio ir maždaug degtukų dėžutės storio medinė lazda, panaši į stalo koją, kurią atsinešė A. G. ir padavė S. Z.. Antras smūgis pataikė į kaktą, praskėlė, bėgo kraujas. Buvo ir daugiau S. Z. stiprių smūgių lazda, tačiau jų neskaičiavo, tik galvojo, kad viskas greičiau pasibaigtų. Smūgių metu ranka buvo užsidengęs galvą, tai smūgiai buvo į dešinės rankos dilbio vietą. Po vieno smūgio nutirpo visa ranka ir negalėjo jos pakelti, po to sužinojo, kad lūžusi. Kur tuo metu buvo K. S., nepastebėjo. Kažkuris nuteistasis liepė jam išeiti iš būrio. Tuomet jis nuėjo prie iškvietimo pulto ir išsikvietė  pareigūnus. Prie jo priėjo D. N. ir paklausė, kur jo telefonas. Atsakius, kad nėra telefono, D. N. trenkė vieną smūgį, bet tas smūgis jau buvo nereikšmingas, nes D. N. buvo neblaivus ir kažin ar jis suvokė savo veiksmus. Jam iš kaktos bėgo kraujas, todėl buvo prispaudęs savo marškinėliais. Kai atėjo pareigūnai, jo čiužinys jau buvo išmestas koridoriuje, o daiktus susirinko kartu su pareigūnais. Pareigūnai po mygtuko paspaudimo atėjo gal po 4-5 minučių, jų veiksmai buvo gana atsainūs. Pareigūnams pasakė, kad sumuštas, tai jam liepė pasiimti daiktus ir eiti kartu su jais. Į poilsio kambarį, kur buvo sumuštas, su pareigūnais nebuvo nuėjęs, kas jį sumušė pareigūnai neklausė. Atėjęs į kambarį kartu su pareigūnais pamatė, kad kažkuris iš nuteistųjų atjunginėjo jo televizorių, buvo įjungta šviesa, o paskui visi nuėjo į savo vietas miegoti kaip niekur nieko. Pareigūnai D. N. bandė nuvaryti miegoti, bet jis nepakluso, todėl jį uždarė į laikino sulaikymo kamerą. S. Z. lovoje tuo metu tikrai nebuvo. Tą pačią dieną buvo išvežtas į Marijampolės ligoninę. Ligoninėje buvo sugipsuota ranka ir susiūta galva. Budinčioje dalyje tą patį vakarą pasakė, kad jį sumušė, o jį apklausė tik kitą dieną ir jis iš karto nurodė A. G., D. N., S. Z., R. Č. ir D. N. bei viską išdėstė taip, kaip ir buvo, įvardino kitus nuteistuosius, kurie buvo šalia jo ir galimai prieš jį smurtavo. Ranka buvo sugipsuota apie 4 savaites, po to gipsas sulūžo ir jį tiesiog nusiėmė, kaktos srityje randas likęs dar iki šiol. Šiai dienai skauda dešinės rankos dilbį, negali fizinio darbo dirbti, būna galvos skausmas. Sužalojimai buvo gana nemenki, jam galėjo kraujas ant smegenų išsilieti ir dabar pasekmės yra, kad negali didelio fizinio darbo dirbti. Prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio buvo izoliuotas, bet papuolė į tą patį pastatą, tik į kitą būrį su įtariamaisiais, galėjo su jais susitikti. D. N., S. Z. dėl šio įvykio jį tiesiog vadino „ožiu“ ir visokiais necenzūriniais žodžiais. Po įvykio su K. S. buvo izoliuoti į vieną kamerą ir K. S. klausė, ar jis atleis. Jis pasakė, kad tikrai neatleis, nes sužalojimai nemenki padaryti. K. S. liudyti neprašė. Po įvykio atėjo pas jį D. N., R. Č., jo atsiprašė. R. Č. pasakė, kad jeigu jis nebūtų atėmęs iš S. Z. lazdos, tai jam pasekmės liūdnesnės būtų buvę. Pirmą smūgį pajuto iš D. N., o tyrėjui paklausus, kuria ranka buvo suduota, sakė, jog galėjo būti ir kaire, ir dešine. Ikiteisminio tyrimo metu dėl kitų nuteistųjų sakė, kad jie tik galėjo suduoti smūgius. Iš esmės analogiškas komentuojamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

13.1.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85-88). Nukentėjusysis šiuos parodymus tvirtino. Papildomai paaiškino, kad A. G. jam smūgių nesudavė, tik atnešė ir padavė lazdą S. Z., kuris iš pradžių lazdą pasidėjo už suolo, o po to sudavė smūgius jam į galvą. R. Č. buvo poilsio kambaryje ir kol kalbėjosi, sėdėjo ant spintelės, o ar jis atliko kokius veiksmus, nežino. G. N. į poilsio kambarį buvo ne vieną kartą užėjęs, stovėjo nugara atsirėmęs į duris ir galėjo matyti, kaip buvo užduoti smūgiai. Buvo stipriai sužalotas, todėl tą patį vakarą atsisakė duoti paaiškinimus.

14.       Taigi iš aukščiau aptartų nukentėjusiojo parodymų yra akivaizdu, kad jis dėl jį sužalojusių asmenų ir sužalojimo būdo viso proceso metu laikėsi iš esmės nuoseklios pozicijos – kaltinime nurodytu laiku buvo pakviestas į būrio poilsio kambarį, kuriame buvo nuteistieji A. G., R. Č., D. N., G. N., S. Z., D. N.. D. N. paliepimu nukentėjusysis į poilsio kambarį pasikvietė K. S., atsisėdo prie D. N.. S. Z., G. N., A. G. išsakė nukentėjusiajam priekaištus dėl dingusių daiktų, pastarajam atsakius, kad viską yra perdavęs, D. N. rankos kumščiu sudavė jam į dešinę veido pusę, dėl ko atsirado mėlynė ir jautė fizinį skausmą. Po smūgio M. Č. užsidengė galvą, tačiau matė kaip S. Z., pasiėmęs medinę lazdą, panašią į stalo koją, kurią atsinešė A. G. ir padavė S. Z., trenkė vieną kartą į kaktą ir ją prakirto, pradėjo bėgti kraujas. S. Z. sudavė daugiau stiprių smūgių į galvą, bet kadangi M. Č. galvą buvo užsidengęs rankomis, visus smūgius gavo į dešinę ranką. Po šių smūgių juto didelį skausmą. Kur tuo metu buvo K. S., nepastebėjo. Kažkuris nuteistasis liepė jam išeiti iš būrio, jis prie iškvietimo pulto išsikvietė pareigūnus. Po to prie jo priėjo D. N., klausė dėl telefono, nukentėjusiajam atsakius, D. N. rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą, tačiau nukentėjusiajam skausmo ir sužalojimų tai nesukėlė, D. N. buvo neblaivus ir kažin ar suvokė savo veiksmus. Tuomet atėjo pareigūnai, nukentėjusysis susirinko savo asmeninius daiktus ir buvo palydėtas į budėtojų dalį. Vėliau buvo nugabentas į Marijampolės ligoninę, kur jam konstatuoti rankos ir kaukolės lūžiai.

15.       Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismų praktikoje mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, jei juos patvirtina kiti byloje surinkti ir tinkamai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Nors skirtingose proceso stadijose nukentėjusiojo parodymai nebuvo visiškai identiški, tai, priešingai nei tvirtina nuteistieji, jo parodymų patikimumo ir objektyvumo nemenkina, kadangi nesutapimai nėra tiek reikšmingi, kad sudarytų objektyvų pagrindą šiais parodymais netikėti, be to, gali būti paaiškinami nukentėjusiojo patirtu stresu. Svarbu tai, kad nukentėjusiojo parodymai atitinka byloje įrodymų visetu nustatytas faktines aplinkybes.

16.       Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo Dėl nuteistojo M. Č. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo Nr. 57/05-1XXX matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.15 val. į budėtojų dalį kreipėsi nuteistasis M. Č. ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame X-ame būryje. Tos pačios dienos protokole Nr. 60/05-1XXX Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu nurodyta, kad nuteistasis M. Č. 2022 m. rugpjūčio 20 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad atsisako bausmę atlikti būryje dėl įvykusio konflikto (1 t., b. l. 21).

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo mechanizmo ir lokalizacijos patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. 2022 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės VŠĮ Marijampolės ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. Č. buvo konstatuotas alkūnkaulio lūžis, sritis nepatikslinta, kitų galvos sričių žaizda. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.30 val. buvo sumuštas pataisos namuose, atvežtas GMP (1 t., b. l. 164, 165-166). Marijampolės pataisos namų Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. 72/13-1XX nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 00.00 val. M. Č. buvo konstatuota dešinio alkūnkaulio lūžis, dešinėje kaktikaulio, priekinės kaukolės duobės srities linijinis lūžis be dislokacijos. Rugpjūčio 20 d. vakare sumušė kitas nuteistasis (1 t., b. l. 167).

18.       Nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo medicinos specialisto L. U. išvada Nr. G 3XX/2022(06), kurioje, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nurodyta, kad M. Č. kliniškai nustatyti dešinio alkūnkaulio lūžis, muštinė žaizda kaktos srityje, kaktikaulio dešinės pusės lūžimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminių poveikių žymių aprašymo, nėra galimybės konkrečiai nustatyti sužalojimų padarymo laiką. Dešinio alkūnkaulio lūžis ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Sužalojimai gali būti padaryti tiek nukentėjusiam esant vertikalioje padėtyje, tiek horizontalioje padėtyje, tiek ir artimose joms padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius (1 t., b. l. 149-150). 2022 m. lapkričio 18 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 4XX/2022 (06) nurodyta, kad M. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra (1 t., b. l. 163).

19.       Vertinant nukentėjusiojo parodymų, kuriuos apeliaciniame skunde bandoma paneigti, patikimumo ir objektyvumo klausimą, pažymėtina, kad didžiąja dalimi M. Č. parodymus patvirtino ir liudytojas K. S., kuris apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. gulėjo X-o būrio gyvenamoje patalpoje Nr. 2, savo lovoje, kai prie jo priėjo M. Č. ir žodžiu pasakė, kad eitų kartu į poilsio kambarį, nes kiti nuteistieji nori su jais pasišnekėti. Nuėjo kartu. M. Č. atsisėdo ant suolelio, o jis liko stovėti. Patalpoje buvo R. Č., D. N., Z., D. N. ir A. G.. A. G. pradėjo M. Č. reikšti pretenzijas, neva jis pradangino kažkokius jo draugo daiktus. M. jam atsakė, kad jis nieko nepradangino. Tuomet D. N., priėjęs prie M. Č., nemažiau kaip tris kartus trenkė abiejų rankų kumščiais jam į galvos sritį. M. Č. užsidengė rankomis, o jį D. N. prispaudė prie sienos, kad nesikištų. Matė, kaip A. G. padavė medinę lazdą S. Z., kai S. Z. paėmė minėtą lazdą, su ja sudavė M. Č. ne mažiau kaip tris kartus į dešinę ranką ir vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko pasirodė kraujas. Po šių smūgių D. N. jį paleido ir jie su M. Č. išėjo. M. Č. išsikvietė pareigūnus. Daugiau, kad kas nors prieš M. naudotų smurtą, nematė. Juodu su M. buvo palydėti į budėtojų dalį ir patalpinti į laikino sulaikymo kamerą.

20.       Kadangi K. S. nebuvo įmanoma rasti žinomais jo kontaktiniais adresais ir apklausti bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ištyrė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, t. y. perskaitė vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 ir 1 dalimis bei sugretino juos su kitais byloje esančiais įrodymais, ir pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai, kad liudytojas davė labai išsamius parodymus, patvirtino ir K. S. apklausą atlikęs vyresnysis tyrėjas P. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, ir parodęs, kad jis apklausų protokolus rašė pagal liudytojų, įtariamųjų parodymus, jie patys susipažino, pasirašė.

21.       Kaip jau konstatuota apylinkės teismo, K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek, kiek įvykį matė šis liudytojas, didžiąja dalimi patvirtina nukentėjusiojo nurodytą įvykio versiją. Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose keliamos abejonės šio liudytojo parodymų patikimumu, pabrėžiant aplinkybę, kad liudytojas galėjo suderinti parodymus su nukentėjusiuoju, bei galėjo būti apsvaigęs, kas įtakotų jo parodymų patikimumą. Reikia pažymėti, kad šis liudytojas įvykį matė tiesiogiai, taigi jo parodymai, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, yra itin reikšmingi. K. S. ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apklaustas praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (rugpjūčio 25 d.), todėl, neabejotina, galėjo prisiminti įvykusio konflikto aplinkybes ir apie jas parodyti. Pastebėtina, kad apeliantai neginčija fakto, jog K. S. tiesiogiai matė įvykį, tačiau stengiasi jo parodymus sumenkinti motyvuodami jo galimu apsvaigimu, vis dėlto byloje tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Byloje nėra sveikatos priežiūros įstaigos pažymos arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvados, jog K. S. dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti aplinkybių ir negali būti apklausiamas kaip liudytojas. Tokių duomenų nepateikė ir patys apeliantai. Pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikinimu nesudaro ir tai, kad K. S. bei nukentėjusysis po įvykio buvo patalpinti į vieną laikino sulaikymo kamerą, kadangi, kaip jau minėta, jis įvykį jis matė tiesiogiai, be to, šių asmenų parodymai nėra identiški, taigi, darytina pagrįsta išvada, kad tarpusavyje derinti nebuvo. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius, su kuriais pastarieji konfliktiško santykio neturėjo, nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos vertino kartu su kitais byloje surinktais duomenimis bei rėmėsi įrodant D. N. ir A. G. kaltę dėl M. Č. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus K. S. parodymus, o ne nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

22.       Siekdamas paneigti savo kaltę sužalojus nukentėjusįjį, D. N. skunde teigia, kad jam 2022 m. liepos 21 d. buvo kairės rankos piršto delnakaulio lūžis. Kaip jau nustatyta, nukentėjusysis buvo sužalotas 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val. 00 min., tuo tarpu D. N. į gydytoją dėl plaštakos skausmų kreipėsi rugpjūčio 22 d., nurodydamas, kad susižalojo sportuodamas rugpjūčio 21 d. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina D. N. versijos, kad jis negalėjo kumščiu suduoti nukentėjusiajam į veidą, kadangi plaštaką nuteistasis susižalojo, remiantis jo paties paaiškinimais, sekančią dieną po aptariamo konflikto. Priešingai nei šias aplinkybes aiškina nuteistasis, pats jo susižalojimo faktas ir pobūdis sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis sužalojimus galėjo patirti ir konflikto su nukentėjusiuoju metu.

23.       Nuteistųjų pozicijos nepatvirtino ir liudytojais apklaustų R. Č., D. N., G. N., V. D. parodymai, kurie išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje ir kurių aukštesnysis teismas nekartoja. Pažymėtina, kad pagrįstai šių liudytojų parodymai apylinkės teismo vertinti kritiškai, kadangi jie nėra informatyvūs, nepatvirtina nei nukentėjusiojo, nei nuteistųjų pozicijos.

24.       Taigi, jokie objektyvūs byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina nuteistųjų pozicijos, kad jie jiems inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Priešingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. Č. parodymų teisingumu ir patikimumu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai, kurių duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas dėl A. G. ir D. N. kaltės.

25.       Apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

26.       Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

27.       Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis): padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kurio padidintą pavojingumą rodo nusikaltimo padarymo vieta – laisvės atėmimo vietų įstaiga, kurioje kaltinamieji privalo keisti savo nusikalstamą elgesį, yra prižiūrimi, tačiau nuteistieji šias aplinkybes visiškai ignoravo. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. N. teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimų, tarp jų ir labai sunkaus, padarymą, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas ypatingai neigiamai (bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 44 kartus, nustatyti grubūs vidaus tvarkos pažeidimai, neskatintas, nedirba, nesavikritiškas, būdingas lengvabūdiškas elgesys, pasikartojantys elgesio kontrolės, agresyvumo atvejai, neišugdytas pareigos jausmas). Parinkdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimų, taip pat ir labai sunkaus, padarymą, bausmės atlikimo metu baustas administracine tvarka, laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas ypatingai neigiamai (drausmine tvarka baustas 47 kartus, nustatyti grubūs pažeidimai, neskatintas, būdingas asocialus elgesys, manipuliavimas siekiant sau naudingų tikslų, pasikartojantys impulsų kontrolės, savitvardos atvejai, vengia analizuoti savo netinkamą elgesį). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nusikalstamą veiką nuteistieji padarė būdami recidyvistai, be to, bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Šių aplinkybių visumoje apylinkės teismas sprendė, kad D. N. ir A. G. išvadų nedaro, nėra linkę koreguoti savo elgesio, jiems anksčiau taikyta laisvės atėmimo bausmė pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jų nesulaikė, todėl skirti kitą bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, nėra jokio pagrindo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

28.       Vertinant tiek D. N., tiek A. G. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pagrįstai nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

29.       Pažymėtina, kad D. N. teisiamas 10 kartą, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą 12 metų laisvės atėmimo bausme, kurią aptariamo įvykio metu vis dar atlikinėjo. Ankstesniais nuosprendžiais D. N. buvo nuteistas išimtinai laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau kadangi ir vėl nusikalto, be to, bausmės atlikimo metu, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Analogiška išvada darytina ir A. G. atžvilgiu, kuris pakartotinai nusikalto būdamas teistas jau 24 kartus ir atlikinėdamas paskutiniu nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys bei byloje pateiktos neigiamos nuteistųjų charakteristikos (2 t., b. l. 60, 93) leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas buvo nulemtas susiformavusių neigiamų A. G. ir D. N. vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nesant nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir įvertinus dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į padaryto nusikaltimo smurtinį pobūdį bei juo sukeltas pasekmes (nukentėjusiajam padarytus sužalojimus), sutiktina, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, konstatuotina, kad koreguoti nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrindo nėra.

30.       Paliekant nepakeistą apylinkės teismo D. N. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta jo atžvilgiu skirti kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suimti iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

31.       Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo M. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, nukentėjusiajam priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai, padarytai bendrais nuteistųjų smurtiniais veiksmais, atlyginti. D. N. ir A. G. su priteistu civiliniu ieškiniu nesutinka.

32.       Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

33.       Kaip jau nustatyta, bendrais nuteistųjų D. N., A. G. ir S. Z., kuris šio nuosprendžio neskundžia, nusikalstamai smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam M. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – konstatuotas dešinio alkūnkaulio lūžis, muštinė žaizda kaktos srityje, kaktikaulio dešinės pusės lūžis. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jaučia skausmus dešinėje rankoje, dėl ko negali dirbti fizinių darbų, jaučia baimę aplinkiniams, nerimą, subjaurota veido dalis, t. y. kaktoje likęs matomas randas, kuris vis primena apie įvykius ir didina išgyvenimus, be to, sugipsavus dešinę ranką, patyrė didelius nepatogumus save apsitarnaujant, buvo pašalintas iš ieškančių darbo sąrašų. Viso šio įvykio metu buvo pažeminta jo garbė ir orumas, galvojo, kad liks neįgalus. 

34.       Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad neteisėti nuteistųjų bendri veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam - jis patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį alkūnkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės lūžiais bei kaktos muštine žaizda), bet ir šoką (emocinį sukrėtimą), dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, taip pat fizinį skausmą ir liekamuosius padarinius (randus veide, nerimą, nepasitikėjimą aplinkiniais). Šių aplinkybių kontekste spręstina, kad nukentėjusiajam priteista 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

35.       Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

36.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš D. N. valstybės naudai priteistina 146,67 Eur, o iš A. G. - 166,67 Eur suma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

37.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. N. ir A. G. buvo nuteisti, o jų apeliaciniai skundai netenkinti. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems gynėjai buvo paskirti teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmes, duomenų apie jų gaunamas pajamas ir nuosavybės teise valdomą turtą byloje nėra, taip pat į skundžiamu nuosprendžiu solidariai priteisto civilinio ieškinio sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistųjų A. G. ir D. N. išlaidos, susidariusios už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų D. N., A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. G. ir D. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Algirdas Giedraitis

                 Odeta Gruodienė

                 Jurga Vasiliauskienė