Baudžiamoji byla Nr. 1-2043-347/2014

              Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00292-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 1.1.7.2.4.;

2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

nukentėjusiajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              V. P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos  Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

n u s t a t ė:             

              2014m. vasario 12d. apie 7 val. 15min. V. P. K., vairuodamas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini). ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. K., ir dėl to eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.

Kaltinamasis V. P. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą rytmetį jis važiavo savo automobiliu apšvieta gatve, o priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo miesto maršrutinis autobusas, kuris įjungė dešinio posūkio signalą, norėjo paimti moterį, kuri stovėjo ant šaligatvio. Tai pamatęs V.P. K. suprato, kad autobusas stos, tačiau žino, jog toje vietoje jokios stotelės nėra. Autobusas stojo, todėl V.P. K. jį lenkė per kairę pusę. Prieš tai pažiūrėjo ar nėra priešinga kryptimi atvažiuojančių automobilių. Jis mano, jog automobilis buvo be šviesų. Lenkiant autobusą išvažiavo į priešpriešinę juostą ir iš karto įvyko susidūrimas. Po smūgio iššoko iš automobilio ir puolė prie nukentėjusiojo automobilio. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo smarkiai sulankstytas. Padėjo žmogui išlipti. Jis sakė, kad nieko neskauda. Kai gavo iš kvotėjos nukentėjusio telefoną, paskambino. Kalbėjo su nukentėjusiojo žmona. Sakė, kad nori gauti 3500-4000 Lt. Draudimas paskaičiavo 1900 Lt. Jis pažadėjo sumokėti 2000 Lt ir užstatyti automobilį, bet jie nesutiko. Po pusantro mėnesio nukentėjusysis pasakė, kad atsiėmė draudimą. Paprašė sumokėti 2000 Lt. O jis atsakė, kad nebeturi pinigų, kadangi atliko savo automobilio remontą. Gyvena iš pensijos, gali atskaičiuoti iš pensijos tik po 50 Lt. Už draudimo išmokėtą sumą galima nupirkti tokį patį, kaip nukentėjusiojo, automobilį. Jo vertė- iki 1000 Lt. Pripažino, jog yra daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju.

Ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinime dėl eismo įvykio, duotame netrukus po įvykio (b.l.19) V.P. K. net neužsimena apie tai, jog nukentėjusiojo automobilio nematė, nes šis važiavo be įjungtų žibintų. Apklaustas 2014m. gegužės 22d. taip pat tokios aplinkybės nenurodė (b.l.52-53).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų matyti, kad 2014-02-12 apie 7 val.15 min. vairavo savo automobilį (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) Važiuojant minėta kryptimi matė, kad priešinga kryptimi atvažiuoja miesto maršrutinis autobusas. Privažiavus arčiau staiga pamatė, kad iš už minėto autobuso galo, jo važiavimo krypties eismo juosta, lenkia minėtą autobusą automobilis (duomenys neskelbtini). Važiuojamoji dalis yra siaura, todėl jau kažkur trauktis nebuvo nei galimybės, nei laiko. Automobiliai susidūrė priekiais. Smūgis buvo labai stiprus, todėl V. K. eismo įvykio metu susižalojo ir atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė jį į Kauno klinikas. Priėmimo skyriuje medikai suteikė reikiamą medicininę pagalbą ir išleido namo. Po įvykio prie jo pribėgo kiti vyrai, ne kaltinamasis. Paskui pasirodė ir kaltinamasis. Vienas žmogus iš keleivio pusės atidarė duris.  Teigia, jog gydėsi Kauno klinikose virš mėnesio, lūžių nebuvo, tačiau dar ir dabar skauda koją. Paaiškino, jog kiekvieną dieną važiuoja su trumpomis šviesomis ir tą dieną jos degė. Kiti automobiliai jam nemirksėjo – neįspėjo.. Kaltinamasis po įvykio nieko nekalbėjo apie šviesas. Dabar pirmą kartą tai girdi. Kaltinamojo automobilio greitis buvo ne 30 km/h, o didesnis.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio peties ir žasto srityje, kairės blauzdos ir kairio kelio sumušimas. Sužalojimai galėjo susidaryti autoįvykio metu V. K. susižalojant į automobilio salono dalis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio sumušimo V. K. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l.33-34).

Iš eismo įvykio vietos plano, fotolentelės matyti, jog užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-02-12 (b.l. 4, 6-8).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį, užfiksuota automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l.5).

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, veikos kvalifikacija teisinga. Padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

           Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

            Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkaus nusikaltimo. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į kaltinamojo asmenybę: psichiatro kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l.38), administracine tvarka baustas, šiuo metu turi 2 galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 41-47). Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, teismas mano, kad jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo V. P. K. (b.l. 25).

Kaltinamasis V.P. K. su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka dalinai. Jis sprendžia, kad ieškinys per didelis, nes jo pajamos – tik gaunama pensija. Neturi galimybės sumokėti reikalaujamą sumą. Nurodo, jog anksčiau sutiko sumokėti 2000 litų, bet kai nukentėjusysis nepriėmė, tai už tuos pinigus susiremontavo savo automobilį.

Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, jog 2014m. balandžio 22d. V. K. apklausos protokole, nutarime pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b.l.24-27) nurodė,  jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala dėl sveikatos sužalojimo sudaro 4000 litų. Teigė, jog dėl sugadinto automobilio pretenzijų nereiškia, nes už tai žalą atlygino draudimo bendrovė.

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzijos dėl žalos atlyginimo matyti, jog nukentėjusysis buvo gydomas gydymo įstaigoje ir už tai žalą atlygino draudimo bendrovė (b.l.31, b.l.63-64).

Taip pat gautas pranešimas iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) apie tai, kad nukentėjusiajam gydymo išlaidoms padengti pagal patv irtinančius dokumentus išmokėta 210,50 Lt draudimo išmoka ir negautos pajamos už laikino nedarbingumo laikotarpį kompensuotos, išmokant 125,77 Lt (b.l.63-64).

Draudimo bendrovė taip pat išmokėjo 600 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.63-64).

2014m. liepos 9d. civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. K., prašydamas  priteisti ne 4000Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o 10000Lt, nurodo, jog neturtinė žala padaryta “mums”, tačiau neįvardija asmenų, kurie kartu su juo yra nukentėję dėl patirto sužalojimo. Tokie asmenys nenustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, civiliniame ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kurios neturtinę žalą nuo 2014m. balandžio 22d. iki 2014m. liepos 9d. padarė žymiai didesnę, tuo labiau, kad, kaip matyti  iš draudimo bendrovės pateikto dokumento, žala iš dalies buvo atlyginta.

       Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

             Įstatymų leidėjas nurodo (CK 6.250 str. 2d.), jog sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgiama į, be kitų aplinkybių, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam žala buvo padaryta dėl neatsargumo, turtinė žala buvo padaryta nedidelė, į kaltinamojo turtinę padėtį bei susiformavusią teismų praktiką, sprendžiama, jog priteistina 3000 Lt.

            Iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo patirtos teismo išlaidos – 300Lt, nes jos pagrįstos (prinigų priėmimo kvito kopija – b.l.69).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2d., 115 str., 297 str., 303 str., 305 str., 307 str., CK 6.250 str. , teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. P. K., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 12 (dvylikos) MGL dydžio, t.y. 1560,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt litų ) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 MGL dydžio, t.y. 1040,00 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų ) baudą.

Nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jam iš V. P. K. 3000 Lt (tris tūkstančius litų ) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. P. K. nukentėjusiojo V. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 300 Lt (tris šimtus litų ).

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                              Aurelija Ozolinia