Baudžiamoji byla Nr. 1-430-853/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24757-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam G. P., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, pretendentei į laiduotojas R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. P. 2020 m. birželio 24 d. apie 00.20 val., Mažeikių rajone, Ukrinų kaime, Mažeikių - Vakarų gatvių sankryžoje, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0257, jam nustatytas 2.77 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis G. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną su savo automobilių „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo iki Ukrinų kaime esančių kapinių, kur susitiko pažįstamą ir nusipirkę keturis 0,5 litro talpos butelius vyno, jį išgėrė. Tada jis sėdo į automobilį pradėjo važiuoti link savo namų, kai jį sankryžoje sustabdė policijos pareigūnai. Jam du kartus buvo nustatinėjamas girtumas. Su nustatytu girtumu sutinka. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas R. G. paaiškino, kad palaiko teismui pateiktą prašymą ir prašo jos brolį G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką savo broliui, kadangi brolis gyvena kartu su mama bei prižiūri sergančią mamą ir ja rūpinasi, ji apie penkis kartus per savaitę nuvažiuoja pas brolį, todėl turi galimybę jį prižiūrėti. Su broliu apie jo padarytą nusikaltimą kalbėjosi ir ji mato, jog brolis nuoširdžiai gailisi netinkamai pasielgęs. Ji broliui padeda ir brolis jos pagalbą priima, o ir brolis padeda jai prižiūrėdamas ir rūpindamasis jų sergančia mama. Patvirtino, jog brolis visada kreipiasi į ją pagalbos, tik konkrečiu atveju, bijodamas jai nepasisakė iš karto apie padarytą nusikaltimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo G. P. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

-       informaciniu pranešimu ROIK 0120000332402, kuriame užfiksuota, kad sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui G. P., nustatytas girtumas: pirmu pūtimu – 2.78 promilės, o antru pūtimu – 2.77 promilių (b. l. 7);

-       2020 m. birželio 24 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis

-       2020 m. birželio 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniu pranešimu, dėl pavojaus eismo saugumui, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 00.15 val., patruliuojant Mažeikių r., Ukrinų k., ties Mažeikių - Vakarų gatvių sankryža, buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. P.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, akys ir veidas buvo paraudusios, jis svirduliavo. Paklausus, kada vartojo alkoholinius gėrimus, G. P. atsakė, kad prieš pusvalandį gėrė degtinės. Patikrinus alkotesteriu 00.22 val., buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, atlikus antrą patikrinimą 00.40 val., nustatytas 2,77 promilių neblaivumas. G. P. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas bei įteiktas šaukimas. Automobilis ir jo užvedimo rakteliai perduoti UAB „Autobastionas“ vairuotojui (b. l. 25);

-       2020 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmojo tikrinimo, atlikto 00.22 val. metu, G. P. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, antro patikrinimo, atlikto 00.40 val. metu, nustatytas 2,77 promilių neblaivumas (b. l. 26-28);

-       VĮ Regitra duomenų bazės išrašu apie kelių transporto priemones matyti, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra G. P. (b. l. 30);

-       2020 m. birželio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. P. tyrimui pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 959530 ir vairuotojo pažymėjimą Nr. R1057895 (b. l. 31-32, 33-34);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais G. P. parodymais, kur jis 2020 m. birželio 25 d. apklaustas įtariamuoju, parodė, kad įtarimo esmę suprato, jokiomis psichinėmis ar priklausomybių ligomis neserga ir nuo jų nesigydo. Gali paaiškinti, kad vakar, tai yra 2020 m. birželio 24 d. apie 18.00 val., jis iš savo namų, esančių Ukrinų k., Mažeikių r., nuvažiavo iki Ukrinų kaime esančių kapinių, kurios yra Sportininkų gatvėje. Iš namų jis išvažiavo būdamas blaivus. Prie kapinių jis susitiko pažįstamą K. L.. Susitikę jie pradėjo kalbėtis, tada kartu nuėjo iki šalia esančios parduotuvės, kur jis nupirko keturis butelius 0.5 litrų talpos vyno 18 laipsnių stiprumo. Tada jie atsisėdo netoli kapinių esančioje pavėsinėje ir dviese tą vyną gėrė. Gėrė gana ilgai, žino, kad jau ir sutemo, tačiau kiek tiksliai valandų buvo pasakyti negali, tačiau jie tą vyną išgėrė ir tada išsiskyrė. Prie automobilio nuėjo vienas. Atsisėdęs į savo automobilį, jis vienas pats pradėjo važiuoti link savo namų, esančių Liepų gatvėje. Sankryžoje sukant link namų jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam nustatė girtumą, užpildė dokumentus. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jam, jis yra techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai šitaip pasielgė. Net negali paaiškinti, kodėl namo neparėjo pėsčias, nes jam ten visai netoli būtų buvę pareiti, o nusprendė važiuoti automobiliu (b. l. 55-56).

Dėl veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo G. P. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.77 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. G. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. G. prašė perduoti jos brolį G. P. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo nėra teistas (b. l. 40), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (b. l. 41-42). G. P. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nevedęs ir turi pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 35), nedirbantis (b. l. 46), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 47), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 45), nuolat rūpinasi ir prižiūri savo senyvo amžiaus mamą. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 81) pateikusi R. G. yra kaltinamojo G. P. sesuo (b. l. 92). R. G. neteista (b. l. 84), administracine tvarka nebausta (b. l. 85), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 87), gauna pastovias pajamas (b. l. 89-90), turi pastovią gyvenamą vietą (b. l. 88). R. G. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam G. P..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sesers R. G. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos R. G. minėtas asmenines savybes bei gaunamas pajamas, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamą asmenybę, laiduotojos R. G. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu R. G. ir yra tas asmuo.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis G. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. nėra teistas ir baustas administracine tvarka, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika labiau atsitiktinė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – du metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 57-59).

Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta vairuojant G. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), todėl automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir jis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Kaltinamajam 2020 m. birželio 25 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 57-59), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“, Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 29), G. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra 2013 m. sausio 16 d. bei transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys voke prisegtame prie galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ Regitra, ir transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti G. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

G. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti kartu su konfiskuotina transporto priemone už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui);

G. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ Regitra 2013 m. sausio 16 d., perduoti VĮ Regitra.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Teisėja                                                                   Andželika Butkuvienė