Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-113/2010
Teisėjas Saulius Putrius Procesinio
sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.2.;
1.1.10.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio
19 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus,
Stasio Valužio,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorei Veronikai
Poškuvienei,
nuteistajam M.
R. ir jo gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
M. R. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo
Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 2 d.
laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo
būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams pataisos
namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. T., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
M. R. nuteistas už tai, kad
jis 2006-07-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Statybininkų
pr. ir Ievos Simonaitytės g. sankirtoje esančiame parkelyje, Klaipėdos m., pagrobė
S. S. 425 Lt vertės turtą.
Be to, M. R. nuteistas už tai, kad jis 2007-02-24, apie 16.30 val., veikdamas
bendrininkų grupe su E. T., važiuojant maršrutiniu autobusu Nr. 3 Kretingos g., Klaipėdos m., E. T. iš J. N. pagrobus 1041,25 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį N. N., ir išlipus stotelėje „Sodai“, o J. N. pradėjus vytis E. T., siekiant susigrąžinti telefoną, peržengdamas susitarimą su E. T., apsiribojusį tik paprastu svetimo turto
pagrobimu, sustabdė J. N. ir, pridėjęs jam prie kaklo peilį, pagrasino papjausiąs, jei šis toliau
juos vysis.
Nuteistojo M. R. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su M. R.
nuteisimu pagal BK
180 str. 2 d. ir jam paskirta bausme. Gynėjo
nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, telefono
pagrobimas jau buvo baigtas, kai įvyko J. N. ir M. R. konfliktas, ir
M. R. veiksmai nebeturėjo įtakos telefono pagrobimui. J. N. ir
M. R. konfliktas galėtų būti vertinamas nebent kaip
grasinimas nužudyti, bet, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, nėra
pagrindo teigti, jog toks grasinimas buvo ir jis buvo realus. Gynėjo teigimu, M. R. anksčiau neteistas, turi
nuolatinę gyvenamąją vietą, artimuosius, kurie bando padėti jam susitvarkyti
gyvenimą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos M. R. nuoširdžiai gailisi ir davė išsamius parodymus, todėl yra pagrindas
manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės
atėmimo bausmės. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu
prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nuosprendžio dalį dėl M.
R. nuteisimo pagal BK 180 str. 2 d., jį išteisinti dėl šio nusikaltimo
padarymo, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Teismo posėdžio metu
nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė
prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Nors gynėjas
advokatas ginčija M. R. nuteisimą pagal BK 180 str. 2 d.,
apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog
pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir
teisingai M. R. veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 2
d. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog telefono pagrobimas jau buvo baigtas, kai įvyko J. N. ir M. R. konfliktas, ir
M. R. veiksmai nebeturėjo įtakos telefono
pagobimui, jog šių asmenų konfliktas galėtų būti vertinamas nebent kaip
grasinimas nužudyti, bet, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, nėra
pagrindo teigti, jog toks grasinimas buvo ir jis buvo realus, visiškai
nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje surinktais,
teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išanalizuotais
įrodymais (tarp jų, ir paties M. R.
parodymais) nustatyta, jog vienam iš nuteistųjų paprašius nukentėjusiojo
J. N. pasinaudoti
mobiliojo ryšio telefonu, šis davęs jį M. R., o M. R. perdavęs jį E. T., sustojus autobusui, E. T. nešinas telefonu pabėgo, M. R. išlipo paskui E. T., nukentėjusysis taip pat išlipo, ėjo paskui, prašydamas
grąžinti telefoną, tačiau M. R. jį sustabdė, pagrasino turėtu peiliu papjauti, jei jis seks
iš paskos, po to M. R. susitiko
su E. T., sutarė pagrobtą
telefoną atiduoti į lombardą, M. R. savo vardu atidavė pagrobtą telefoną į lombardą. Visa tai rodo,
kad M. R. ir E. T. veiksmus siejo bendra tyčia
pagrobti svetimą turtą, E. T. vagystės būdu pagrobus mobilųjį telefoną, išbėgus iš
autobuso, vagystė dar nebuvo baigta, pagrobtas turtas dar nebuvo užvaldytas, t.
y. E. T. negalėjo visiškai
jo valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, nes nukentėjusysis J. N. sekė iš paskos, prašydamas
grąžinti telefoną, M.
R., sustabdydamas
nukentėjusįjį, kad šis nesektų iš paskos, grasindamas jam peiliu, siekė, kad
pagrobtas svetimas turtas būtų išlaikytas, kad E. T. galėtų užvaldyti svetimą turtą. Taigi M. R. įsitraukė į daromą
nusikaltimą, susiejo savo
pastangas su E. T. pastangomis ir
siekė realizuoti jų abiejų bendrą nusikalstamą sumanymą, jo ir E. T. susitarimas užvaldyti
svetimą turtą pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, tačiau jis peržengė šio
susitarimo ribas, panaudodamas peilį. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog M. R. peilį prieš nukentėjusįjį panaudojo kaip psichinio
smurto priemonę tam, kad palaužtų nukentėjusiojo valią, neutralizuotų jį kaip
kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Todėl darytina išvada, jog pirmosios
instancijos teismas, kvalifikuodamas M. R. veiką
pagal BK 180 str. 2 d., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
M. R.
gynėjo
prašymas paskirti nuteistajam su realiu laisvės atėmimu
nesusijusią bausmę nepagrįstas. BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs
asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Taigi už BK 180 str. 2 d. numatytą
nusikaltimą vienintelė galima skirti bausmės rūšis sankcijoje yra laisvės atėmimas,
todėl M. R pagrįstai, laikantis BK
54 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo, paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi
M. R. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami
skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 str. (BK 178 str. 1 d.
numatytas nusikaltimas yra nesunkus, BK 180 str. 2 d. – sunkus),
už juos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant
švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė prilyginta griežčiausiai – pagal BK
180 str. 2 d. paskirtai – bausmei. Dėl BK 75 str. taikymo galimybės apeliacinės
instancijos teismas pažymi, jog pirminė sąlyga, sudaranti prielaidas spręsti
bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir nustatanti BK 75 str. taikymo ribas, yra
asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą. Iš
BK 75 str. 1 d. turinio analizės išplaukia, jog bausmės vykdymo atidėjimo
taikymo klausimas gali būti pradėtas svarstyti tik tada, kai kaltininko
padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai.
Vienas iš M. R. padarytų nusikaltimų yra sunkus (BK 11 str. 5 d.), o tai
savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Visais atvejais,
kai kaltininko veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis,
BK 75 str. taikymas apskritai negalimas. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo
argumentai, susiję su paskirta bausme, nesudaro jokių prielaidų keisti
apylinkės teismo priimto sprendimo dėl bausmės skyrimo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo M. R.
gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Valentinas
Janonis
Teisėjai Eduardas
Maškevičius
Stasys Valužis