Civilinė byla Nr. e2S-1146-259/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07931-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.18
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9701-1106/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., antstoliui A. Š. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui A. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis pajamų, gautų pardavus plūgą „OVLAC SB-4-120/95“, gamyklinis Nr. 021124, 2011 m., priešsėjinį dirvos apdirbimo agregatą „KLF-4.0“, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m., prikabinamą trąšų barstytuvą „MX1200“, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m., tankinimo volus „TVLL-4“, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m., ir ½ dalis, t. y. 26,98 Eur antstolio A. Š. depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų (53,96 Eur). Taip pat prašoma nustatyti, kad skolininko sutuoktinei J. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis pajamų, gautų pardavus plūgą „OVLAC SB-4-120/95“, gamyklinis Nr. 021124, 2011 m., priešsėjinį dirvos apdirbimo agregatą „KLF-4.0“, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m., prikabinamą trąšų barstytuvą „MX1200“, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m., tankinimo volus „TVLL-4“, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m., ir ½ dalis, t. y. 26,98 Eur antstolio A. Š. depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų (53,96 Eur).
2. Suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė nesutinkantys su pareiškimu, nes pagal antstolio siūlymą jie 2020 m. sausio 21 d. notarine tvarka pasidalino turtą, kurio dalis prašo nustatyti pareiškėja. Apie tai buvo informuotas ir antstolis. Per du mėnesius niekas iš ieškotojų neginčijo turto pasidalinimo. Pareiškėjos kreipimasis į teismą yra nesąžiningas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Žvalguva“ pareiškimas tenkintas ir nustatyta, kad skolininkui A. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. K. priklauso ½ dalis pajamų, gautų pardavus plūgą „OVLAC SB-4-120/95“, gamyklinis Nr. 021124, 2011 m., priešsėjinį dirvos apdirbimo agregatą „KLF-4.0“, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m., prikabinamą trąšų barstytuvą „MX1200“, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m., tankinimo volus „TVLL-4“, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m., ir ½ dalis, t. y. 26,98 Eur antstolio A. Š. depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų (53,96 Eur).
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 21 d. Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarė L. P. patvirtino sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kuriuo susitarta nustatyti, kad A. K. priklauso 53,96 Eur suma, esanti antstolio A. Š. sąskaitoje, plūgas „OVLAC SB-4-120/95“, gamyklinis Nr. 021124, 2011 m. (200 Eur vertės), prikabinamas trąšų barstytuvas „MX1200“, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m. (50 Eur vertės), sutuoktinei J. K. priklauso priešsėjinis dirvos apdirbimo agregatas „KLF-4.0“, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m. (151,98 Eur), tankinimo volai „TVLL-4“, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m. (151,98 Eur). 2020 m. vasario 13 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos UAB „Žvalguva“ prieštaravimas, kuriame nurodyta, kad turto pasidalinimas yra neteisingas, pažeidžia ne tik paties skolininko, bet ir kreditorių teises.
5. Teismas nurodė, kad vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka nebuvo pažeista. Išieškotoja UAB „Žvalguva“, nepraleisdama įstatyme numatyto termino, įgyvendino savo teisę pateikti prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. J. K., kuri, kaip matyti iš vykdomųjų bylų, yra kartu ir ieškotoja, buvo išsiųsta informacija apie pateiktą prieštaravimą ir siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. J. K. ir A. K. savo atsiliepimuose suklydo, teigdami, jog pasidalino turtą. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyti du skirtingi dokumentai: sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintas notarine tvarka, ir susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo, patvirtintas notarine tvarka. Skolininkas A. K. sudarė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, o ne susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo, patvirtintą notarine tvarka. Išieškotojai UAB „Žvalguva“ pateikus prieštaravimą, sudarytas sutikimas nesukėlė teisinių pasekmių. Taigi, išieškotoja šiuo atveju pagrįstai įgyvendino procesinę teisę kreiptis į teismą.
6. Bylos duomenys rodo, kad anksčiau nurodytas turtas yra įgytas santuokos metu. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie tarp sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas. Skolininkas ir jo sutuoktinė pasiūlė natūra pasidalinti kilnojamuosius daiktus – žemės ūkio techniką ir lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje. Antstolio padėjėjos laiške išieškotojams, kuriuo buvo siunčiamas skolininko sutikimas dėl turto dalies nustatymo, patvirtintas notarine tvarka, nurodyta, kad sutikime skolininkui tenkančio turto vertės bus nustatomos, atsižvelgiant į rinkos kainas. Pagal vykdomosiose bylose esančias skelbimų kopijas matyti, kad naudota analogiška žemės ūkio technika, kurios gamybos metai yra ankstesni nei skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančių daiktų, vertinama keliais tūkstančiais eurų. 2018 m. lapkričio 5 d. turto arešto akte, kuriuo buvo areštuoti šie daiktai, jie įvertinti kelias dešimtis kartų didesnėmis sumomis (2 600 Eur, 15 000 Eur, 11 000 Eur, 9 800 Eur). Tuo tarpu 2020 m. sausio 21 d. šie daiktai jau įvertinti tik 200 Eur ir mažesnėmis sumomis. Pagal turto arešto akte nurodytas šių daiktų vertes A. K. tenkančių daiktų vertė yra daugiau nei 3 000 Eur mažesnė nei daiktų, tenkančių sutuoktinei. Išieškotoja UAB „Žvalguva“ pagrįstai teigia, kad toks turto pasidalijimas prieštarauja kreditorių interesams.
7. Žemės ūkio padargai vertintini kaip visuma techninių priemonių, reikalingų žemės ūkyje, todėl nebūtų racionalu juos išskaidyti skirtingiems savininkams. Abiem sutuoktiniams vykdant žemės ūkio veiklą, gaunant iš šios veiklos pajamas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Išieškotojos UAB „Žvalguva“ siūlomas nustatyti skolininko turto dalies būdas yra optimalus siekiant išlaikyti skolininko, jo sutuoktinės ir kreditorių interesų teisingą pusiausvyrą. Kadangi visi išvardinti daiktai yra areštuoti ir kaip, ir kitas skolininko turtas, bus realizuojami varžytynėse, teisinga nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis pajamų, gautų realizavus šį turtą bei ½ dalis antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų. Kadangi nustatoma tik skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atskirai skolininko sutuoktinės dalis nėra nustatoma ir rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos UAB „Žvalguva“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pažymi, kad apeliantas įvykdė antstolio pasiūlymą ir atliktas turto pasidalinimas teisinių požiūriu visiškai atitiko ne tik antstolio keliamus reikalavimus, bet ir CPK 667 straipsnio reikalavimus. Vien išieškotojo prieštaravimas turto pasidalinimo būdui negali būti pagrindas jį keisti, nes naujas turto padalinimo būdas apeliantui papildomai sukels ne tik teisines, bet ir atitinkamas finansines (turto realizavimo išlaidos) pasekmes.
1.2. Atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodytas turtas su kitu turtu, taip pat žemės ūkio paskirčiai priklausančia technika, antstolio buvo realizuojamas per kelias varžytines vykdant kito buvusio išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ reikalavimus. Mano, kad įvertinus tos vykdomosios bylos eigą, bus akivaizdu, jog to turto realizavimas užtruko tik dėl vienos priežasties – netinkamos turto pardavimo kainos nustatymo. Tuomet, kai vis tik buvo atsižvelgta į apelianto pasiūlytą turto vertinimą, jis buvo antstolio realizuotas ir tokiu būdu tinkamai įvykdyti skoliniai įsipareigojimai bankui.
1.3. Teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į du pagrindinius turto realizavimo per varžytines aspektus: realią turto pardavimo kainą ir didesnį potencialių turto pirkėjų skaičių. Šiuo metu, pagal buhalterinį vertinimą, visa žemės apdirbimo technikos vertė yra labai maža. Todėl mano, kad tik atskirai parduodant žemės ūkio techniką, jos kaina gali išaugti ir atitinkamai padidinti potencialių pirkėjų skaičių. Potencialiu pirkėju, šiuo atveju, gali būti tik jau ūkininkaujantis asmuo, kuris praktiškai turi atitinkamą techniką ir jam būtini tik atskiras ar specialus žemės apdirbimo įrenginys. Todėl parduodant turtą kaip visumą, tinkamo rezultato nebus pasiekta, greičiausiai bus gauta pati mažiau kaina ir tokiu būdu bus pažeisti kreditorių interesai. Vykdant skundžiamą teismo nutartį bei realizuojant tiek apeliantui, tiek jo sutuoktinei priklausantį turtą, bus akivaizdžiai pažeistos ir kitų išieškotojų teisės gauti didesnį skolos padengimą.
9. Pareiškėja UAB „Žvalguva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Gavus UAB „Žvalguva“ prieštaravimus, sutikimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei skolininkui A. K. ir skolininko sutuoktinei J. K., nei antstoliui A. Š.. Todėl antstolis A. Š., gavęs UAB „Žvalguva“ prieštaravimus dėl sutikimo ir vadovaudamasis CPK 613 straipsniu, CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. vasario 21 d. priėmė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-20-110-6616, kuriuo siūlė visiems išieškotojams, tame tarpe ir UAB „Žvalguva“, per 30 kalendorinių dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto. Pareiškėja su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.
2.2. Siūlyme nurodytas turtas (priešsėjinis dirvos apdirbimo agregatas, tankinimo volai, plūgas, trąšų barstytuvas) yra nedalūs, t. y. negalima nustatyti konkrečios dalies nepadarant daiktui žalos, dėl to išieškotoja prašė nustatyti, jog skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra ½ šių daiktų. Antstolis A. Š. 2018 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktu Nr. 110-18-94 areštavo minėtus agregatus: priešsėjinį dirvos apdirbimo agregatą KLF-4.0, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m., kurio vertė nurodyta – 9800 Eur, tankinimo volus TVLL-4, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m., kurio vertė nurodyta – 11000 Eur, trąšų barstytuvą MX-1200, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m., kurio vertė nurodyta – 2600 Eur. Nei A. K., nei J. K. neskundė nurodyto Turto arešto akto, vadinasi, jie sutiko su Turto arešto akte nurodytomis daiktų vertėmis. A. K. su savo atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie šių daiktų šiandienos rinkos vertę bei šių daiktų rinkos vertę, buvusią sutikimo parengimo metu. Akivaizdu, kad sutikime nurodytos daiktų rinkos vertės neatitinka realios šių daiktų rinkos vertės, todėl toks sutikimas buvo negalimas. Savaime suprantama, kad UAB „Žvalguva“, kuri suinteresuota skolos iš A. K. išieškojimu, nesutiko su siūlyme nurodytu turto dalių nustatymu.
2.3. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad priešsėjinis dirvos apdirbimo agregatas, tankinimo volai, plūgas, trąšų barstytuvas yra nedalūs, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0110/17/01259 ir Nr. 0110/19/06305 duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. M. 2017 m. spalio 11 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama išieškoti iš vekselio davėjo A. K. vekselio turėtojai UAB „Žvalguva“ 42 148,43 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki visiško skolos apmokėjimo bei notaro atlyginimą ir pašto išlaidas. Šio vykdomojo įrašo pagrindu antstolio A. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/17/01258.
13. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 2316,52 Eur skolos, 22 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojai UAB „Žvalguva“. Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio A. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/19/06305.
14. Antstolio 2019 m. gruodžio 17 d. turto arešto aktu Nr. 110-19-95 areštuoti skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai: plūgas „OVLAC SB-4-120/95“, gamyklinis Nr. 021124, 2011 m., kurio vertė pradiniame 2018 m. lapkričio 6 d. turto arešto akte nurodyta 15 000 Eur; priešsėjinis dirvos apdirbimo agregatas „KLF-4.0“, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m., kurio vertė pradiniame 2018 m. lapkričio 6 d. turto arešto akte nurodyta 9800 Eur; prikabinamas trąšų barstytuvas „MX1200“, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m., kurio vertė pradiniame 2018 m. lapkričio 6 d. turto arešto akte nurodyta 2600 Eur; tankinimo volai „TVLL-4“, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m., kurio vertė pradiniame 2018 m. lapkričio 6 d. turto arešto akte nurodyta 11 000 Eur.
15. Antstolis 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė skolininkui A. K. siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
16. Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarė L. P. 2020 m. sausio 21 d. patvirtino Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (toliau – Sutikimas), kuriuo susitarta nustatyti, kad A. K. priklauso 53,96 Eur suma, esanti antstolio A. Š. sąskaitoje, plūgas „OVLAC SB-4-120/95“, gamyklinis Nr. 021124, 2011 m. (200 Eur vertės), prikabinamas trąšų barstytuvas „MX1200“, gamyklinis Nr. 5933, 2011 m. (50 Eur vertės), sutuoktinei J. K. priklauso priešsėjinis dirvos apdirbimo agregatas „KLF-4.0“, gamyklinis Nr. 071838, 2011 m. (151,98 Eur), tankinimo volai „TVLL-4“, gamyklinis Nr. 071839, 2011 m. (151,98 Eur).
17. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai UAB „Žvalguva“ ir kitiems išieškotojams pasiūlė per 20 dienų pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl minėto skolininko Sutikimo. Pareiškėja UAB „Žvalguva“ antstoliui pateikė prieštaravimus dėl šio Sutikimo, kadangi pagal tokį Sutikimą skolininkui atitektų mažesnės vertės daiktai nei jo sutuoktinei J. K., o tai pažeidžia ne tik skolininkų, bet ir jo kreditorių interesus. Gavęs prieštaravimus, antstolis 2020 m. vasario 21 d. priėmė siūlymą, kuriuo vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė išieškotojams per 30 kalendorinių dienų nuo siūlymo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir išaiškino, jog jei per nustatytą terminą toks prašymas teismui nebus pateiktas, antstolis išieškojimą iš šio turto nutrauks. Išieškotoja UAB „Žvalguva“ pasinaudojo teise kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad jis įvykdė antstolio pasiūlymą ir atliktas turto pasidalinimas teisinių požiūriu visiškai atitiko ne tik antstolio keliamus reikalavimus, bet ir CPK 667 straipsnio reikalavimus, o vien išieškotojo prieštaravimas turto pasidalinimo būdui negali būti pagrindas jį keisti.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant skolininko turto dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo klausimus, pabrėžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).
20. Remiantis CK 3.87 straipsniu, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neteisingai interpretuoja Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu esmę. Šis sutikimas nėra turto pasidalijimas, nes vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu, jeigu nėra vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis, 3.116 straipsnio 1 dalis). Minėto sutikimo notarine tvarka sudarymas yra viena iš sąlygų, nustatytų CPK 667 straipsnyje, vykdant išieškojimą iš skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą.
22. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai <...> bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, <...> antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
23. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad antstolis visus veiksmus atliko vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išieškotojai UAB „Žvalguva“ pateikus prieštaravimą, skolininko A. K. sudarytas sutikimas, kuris notaro patvirtintas 2020 m. sausio 21 d., nesukūrė skolininkui jokių teisinių pasekmių, kadangi išieškotoja įgyvendino procesinę teisę kreiptis į teismą.
24. Apelianto teigimu, kitoje vykdomojoje byloje tokio turto realizavimas užtruko dėl netinkamos turto pardavimo kainos nustatymo.
25. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 667 straipsniu yra nustatoma skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau nenustatoma šio turto realizavimo kaina. Areštuoto turto realizavimas yra vykdomas CPK XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o turtas įkainojamas CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka antstoliui areštuojant turtą. Jeigu vykdymo procese turto vertė pasikeičia, antstolis patvarkymu tokio turto vertę perkainoja CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 681 str. 2 d.). Taigi, apelianto argumentai dėl turto realizavimo netinkamai nustačius turto kainą yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas plačiau dėl turto vertės nustatymo nepasisako.
26. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išieškotojos UAB „Žvalguva“ reikalaujamas nustatyti skolininko dalį variantas yra racionalus, įgyvendinamas, kadangi priešsėjinis dirvos apdirbimo agregatas, tankinimo volai, plūgas, trąšų barstytuvas yra nedalūs. Taip pat pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, bei toks siūlymas neprieštarauja skolininko bei jo kreditorių interesams.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas