Civilinė byla Nr. e2A-1-856/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10968-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 168-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18002-559/2021 pagal ieškovės 168-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė 168-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 479,90 Eur nesumokėtų tikslinių bendrijos narių įmokų ir delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei 168-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 118 Eur skolos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m, gruodžio 31 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 69,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų, bendrijos įstatų, įgaliotinių susirinkimų 2017 m. liepos 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 21 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) skolos paskaičiavimo kopijos iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
4. Teismas iš Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2017 m. liepos 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatė, kad 2017 ir 2018 metais bendrijos narių tikslinių įmokų tarifas buvo 34 Eur (metams). Įgaliotinių susirinkimo 2019 m. gegužės 21 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019 metams tiksliniai mokesčiai vienam bendrijos nariui - 50 Eur. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokiu sprendimu ir kokio dydžio tiksliniai mokėjimai buvo patvirtinti iki 2017 m. sausio 1 d. ir 2020 metais, todėl, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. 118 Eur (2x34 Eur+50 Eur). Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 259 Eur skolos dalį, susidariusią iki 2017 m. sausio 1 d., ir 50 Eur už 2020 metus, yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl šį reikalavimą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 21 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas tikslinio mokesčio dydis (50 Eur) buvo nustatytas tik vieneriems 2019 metams ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis tarifas galiojo ir 2020 metais.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius (netesybas), kurių mokėjimą prievolės nevykdymo atveju numato bendrijos įstatų 60.2 punktas, o dydžiai nustatyti minėtais įgaliotinių susirinkimų protokolais. Teismas sprendė, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimu nustatyta prievolė bendrijos nariams mokėti delspinigius neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių jog netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra bendrijos narys, todėl bendrijos narių susirinkime nustatytos papildomos prievolės, nesusijusios su teisės aktais numatytomis asmenų teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir delspinigių už pareigos laiku sumokėti mokesčius bendrijai tinkamą nevykdymą mokėjimu, gali būti taikomos tik bendrijos narių, kurie savo susitarimu tokią teisę suteikė bendrijos narių susirinkimui, atžvilgiu, ir nėra privalomos asmeniui, kuris nėra bendrijos narys ir nėra prisiėmęs pareigos vykdyti bendrijos narių susirinkimo nutarimus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė 168-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija apeliaciniu skundu prašo: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; arba Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priimti pateikiamus įrodymus ir juos prijungti prie civilinės bylos; priteisti iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės į bylą pateiktoje skolos paskaičiavimo pažymoje buvo nurodyta, jog atsakovo skola Bendrijai susidaro iš: pradelstų įmokų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Skola iki 2017 metų sudarė 259 Eur nesumokėtų tikslinių įmokų, kuri taip pat buvo įtraukta į atsakovo skolą skolos paskaičiavimo laikotarpiu, tačiau pirmosios instancijos teismas, neteisingai ir neišsamiai vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė šios atsakovo skolos dalies nepriteisti.
7.2. Skolos paskaičiavimo pažymoje yra aiškiai nurodyta, kad Bendrijos nario mokestis už 2020 metus yra 50 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog šiai sumai pagrįsti byloje nėra rašytinių įrodymų, nors tą daugiau nei akivaizdžiai iliustruoja ieškovės lokalinis teisės aktas – Bendrijos skolininko skolos paskaičiavimo pažyma.
7.3. Teismas išėjo už CPK 285 straipsnio 2 dalies ribų ir įrodymus vertino selektyviai.
7.4. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl 259 Eur skolos, susidariusios iki 2017 metų, bei reikalavimo dalį dėl 50 Eur atsakovo skolos už nesumokėtą tikslinį Bendrijos nario įnašą už 2020 metus, netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų – skolos paskaičiavimo pažymos, dėl jos nepasisakydamas, tinkamai nemotyvuodamas savo išvados dėl įrodymų (ne)pakankamumo.
7.5. Teismas, prieš darydamas išvadą, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog iki 2017 metų atsakovo skola buvo 259 Eur, bei dar keistesnio teismo motyvo, jog ieškovė neva nepateikė duomenų, koks buvo Bendrijos nario įnašas 2020 metais, galėjo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, taip pašalinant teismui kilusias abejones dėl tariamo įrodymų nepakankamumo. Teismas pažeidė procesines teisės normas ir reikalavimus, numatytus CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte.
7.6. Šiuo atveju delspinigiai fiziniams asmenims numatyti 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Dėl delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius Nr. 1-775 su vėlesnėmis jo redakcijomis. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.
7.7. Reikalavimas atsakovui mokėti delspinigius kyla CK 6.71 straipsnio pagrindu (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-161-619/2016).
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl papildomų įrodymų
10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti papildomus įrodymus - 2012-2020 metų ieškovės narių susirinkimų protokolus, papildomą skolos paskaičiavimo lentelę. Ieškovė nurodo, kad teismui priėmus sprendimą už akių (atlikus formalų įrodymų vertinimą), ieškovė negalėjo žinoti, jog teismas nevertins garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) skolos paskaičiavimo pažymos ir bus neatskleista bylos esmė. Dėl šios priežasties ieškovė papildomai prideda naujus įrodymus.
11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti papildomi įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl papildomi įrodymai pridedami prie bylos.
Dėl skunžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
12. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip [...] įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, ir joje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
14. Nagrinėjamą ginčą dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas išsprendė priimdamas ieškovei (apeliantei) iš dalies palankų sprendimą už akių, t. y. priteisdamas tik dalį (118 Eur ) skolos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m, gruodžio 31 d. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 259 Eur skolos dalį, susidariusią iki 2017 m. sausio 1 d., ir 50 Eur už 2020 metus, yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant nepakankamiems įrodymams, teismas neprivalėjo priimti spendimo už akių, o turėjo nagrinėti bylą įprastine tvarka. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja išspręsti bylos iš esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus tuo atveju, kai tinkamai informuotas atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Priešingai, esant tokiai procesinei situacijai, teismas nenagrinėja bylos iš esmės jei mano, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 4 punktas).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų neišsamumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą už akių.
17. Dėl skunžiamu teismo sprendimu už akių netenkintos ieškinio reikalavimo dalies, kuria apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 52,90 Eur delspinigius, atkreiptinas dėmesys, kad šis ieškinio reiklavimas yra išvestinis iš atsakovo pareigos mokėti tikslines bendrijos narių įmokas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, dėl minėto ieškinio reikalavimo pagrįstumo yra pagrindas pasisakyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu nustatyta prievolė bendrijos nariams mokėti delspinigius, neatitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių jog netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, jog tikslinės bendrijos narių įmokos nėra paslaugų mokestis, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, šioms įmokoms netaikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatos.
18. Kadangi ginčijamas sprendimas už akių priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, prieš tai nepašalinus byloje esančių įrodymų trūkumų, jų neišsamumo, o dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės negalima, nes po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai šioje bylos stadijoje neturi teisinės reikmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė