Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-12][nuasmenintas sprendimas byloje][I-11497-463-2015].docx
Bylos nr.: I-11497-463/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 188721990 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-11497-643/2015

Proceso Nr. 3-61-3-04984-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

  SPRENDIMAS

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             

2015 m. gruodžio 23 d.

                                                                       Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui R. Š. (R. Š.), viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

  Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2015-10-13 buvo kalinamas Lukiškių TI-K, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir  kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant minimalus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Į plotą buvo įskaitytas ir kameros investorius. Kamerose buvo varžoma judėjimo galimybė, pareiškėjas nuolat turėjo arba gulėti, arba sėdėti. Teigė, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta. Neužtikrinamas natūralus apšvietimas pakenkė pareikėjo regėjimui. Nurodė, kad daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų patyrė emocinę-psichologinę įtampą. Tokios bausmės atlikimo sąlygos neužtikrino pagarbos žmogaus teisėms, žeidė jo garbę bei orumą.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–16).

Atsiliepime nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi  su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. 

              Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių. Teigė, kad kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatytų taisyklių reikalavimų.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-11-01) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Nurodė, kad asmens apžiūra ir visuminė krata atliekam laikantis teisės aktų reikalavimų. Valymo darbai paskirstymo-priėmimo punkte atliekami reguliariai kiekvieną dieną, siekiant  užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas bei palaikant kratų patalpose sanitarinę švarą.                                      

Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nustatyto žalos padarymo fakto.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2015-10-13.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto reikalavimą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto reikšmės skaičiuojant kameros plotą.

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 6,43 kv. m iki 42,33 kv. m, vienas arba nuo 2 iki 8 asmenų  (b. l. 10–12). Vertinamas laikotarpis iki 2015-10-13. Pareiškėjas iš viso šiuo laikotarpiu buvo laikomas 275 paras, iš jų 104 paras pažeidus minimalaus kameros  ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, o 171 parą nepažeidus šio reikalavimo. Konstatuojama, kad pareiškėjas didžiąją laikymo dalį buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Pareiškėjas dėl ploto reikalavimo pažeidimo patyrė ir kitus nepatogumus, susijusius su per mažu kamerų plotu, t. y. suvaržyta galimybė kameroje laisvai judėti, oro trūkumu. Teisės aktai nenustato reikalavimo neįskaityti kameros inventoriaus į kameros plotą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl ploto pažeidimo yra pagrįsti.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jokių duomenų, kad dėl šių netinkamų laikymo sąlygų jis būtų kreipęsis į administraciją, pareiškėjas nepateikė. Skunde neindividualizavo minėtų aplinkybių. Teismas tokius pareiškėjos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad asmens iš daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis.

Suimtųjų / nuteistųjų (jų daiktų) kratos ir apžiūros atliekamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04  įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 144–146 punktuose reglamentuotos kratos rūšys, jos atlikimo atvejai, nurodyti kratą turintys teisę atlikti asmenys ir jos atlikimo vieta, nustatytos kratą atliekančių pareigūnų teisės ir pareigos, detalizuota procedūros atlikimo tvarka. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad krata buvo atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-15 patikrinimo akte (b. l. 35–37) nurodyta, kad laikino sulaikymo kameroje Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl asmenų ir daiktų kratos pažeidimų yra abstraktūs, netikslūs, ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant / išvykstant iš Lukiškių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant minėtą tvarką.

Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad netinkamos laikymo sąlygos neigiamai atsiliepė jo sveikatai ar psichinei būsenai. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimų, o kitus jo nurodytus pažeidimus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas iš viso 104 paras buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto reikalavimą, todėl, teismo vertinimu, tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių dėl prastos sveikatos būklės, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pagrindinį faktorių kalėjimo trukmę, jo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur suma. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti būtų priteisiama jo prašoma 30 000 Eur suma,  todėl  likusi skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė :

 

              Priteisti R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

              Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                             Jolanta Malijauskienė