Nuorašas
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-279-71/2011
Teisėjas Rimantas Žilevičiu Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 36.1.;
(S)
121.15.;121.18.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės (pirmininkė ir pranešėja),
kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,
sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo ir prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“ AB 2010-08-12 ieškiniu (1–2 b. l.), prašė priteisti ieškovui iš atsakovo S. T.:
1) pagal 2009-05-15 vartojimo kredito sutartį Nr.09-039977-GV, 10156,85 Lt skolą (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 19,90 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 9155,51 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-21, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos;
2) pagal 2009-06-23 „Ego“ kortelės su kredito limitu sutartį Nr.09-038559-EG, 833,65 Lt skolą (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 20 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 800 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-21, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos;
3) pagal 2009-10-30 vartojimo kredito sutartį Nr.09-090010-GV, 15859,50 Lt skolą (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 17 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 14499,98 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-21, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 806,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė tris sutartis dėl kredito suteikimo atsakovui, tačiau atsakovas mokėjimus vykdė nesilaikydamas nustatytų grafikų, dėl ko atsirado įsiskolinimai. Apie sutarčių pažeidimus ir susidariusius įsiskolinimus bankas informavo atsakovą, ragino vykdyti sutartis bei informavo, kad nevykdant įsipareigojimų iki 2010-06-02, bankas vienašališkai nutrauks sutartis nuo 2010-06-03 ir kreipsis į teismą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš S. T.: 1) pagal 2009-05-15 vartojimo kredito sutartį Nr.09-039977-GV, 10156,85 Lt skolos (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos ), 19,90 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 9155,51 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-22, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos; 2) pagal 2009-06-23 „Ego“ kortelės su kredito limitu sutartį Nr.09-038559-EG, 833,65 Lt skolos (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 20 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 800 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-22, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos; 3) pagal 2009-10-30 vartojimo kredito sutartį Nr.09-090010-GV, 15859,50 Lt skolos (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 17 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 14499,98 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-22, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos; 4) priteisė 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-08-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 806,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas nusprendė, kad šioje civilinėje byloje šalys susitarė mokėti atitinkamai 19,90, 17 ir 20 procentų sutartinių palūkanų iki visiško skolos grąžinimo ir ieškovas prašė tokias palūkanas priteisti. Teismo nuomone, toks ieškovo reikalavimas pagrįstas ir atitinka LR CK 6.872 str., CK 6.210 str. bei CK 6.37 str. 1 d. nuostatas, nes šiose teisės normose nustatyta prievolė mokėti palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos, o pažeidus sutarties terminą ir laiku negrąžinus pinigų – mokėti palūkanas už tolesnį neteisėtą naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir tokiu būdu kompensuoti dėl tokio naudojimosi susidariusius nuostolius. Teismo nuomone, šalių sutartos palūkanos atitinka standartines palūkanų normas vartojimo kreditams, o atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jos yra neprotingai didelės ar daug didesnės už vidutines palūkanas, taikomas vartojimo kreditams. Teismas nusprendė, kad atsakovas yra praleidęs prievolių vykdymo terminus, todėl iš jo priteistinos ir netesybos. Sutartyje numatytos netesybos, teismo nuomone, nelaikytinos per didelės, nes pagal tris prievoles netesybų (delspinigių) priskaičiuota tik 275,70 Lt, tai yra daug kartų mažiau negu tiesioginė skola, o atsakovas, pasirašydamas sutartis, su šiais delspinigiais sutiko ir nelaikė, kad jie yra neprotingai dideli.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atsakovas S. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo. Nurodo, kad atsakovo pasirašyti su ieškovu susitarimai dėl 19,9, 17 ir 20 procentų metinių palūkanų bei 0,10 procentų delspinigių pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“ AB prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovo nuomone, įstatymu nėra išaiškintų sąvokų „aiškiai per didelės netesybos" (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos" (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama ar netesybos ne per didelės, nagrinėdami konkrečias bylas nustato teismai, o nustatę juos vertina. Dėl to ir teismų praktikoje nėra vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio (0,1 ar 0,05, 0,02), kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka ar atitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Telšių rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą tyrė, vertino netesybas ir dėl jų pagrįstumo pasisakė. Tuo tarpu pareiškėjas teikdamas skundą nenurodo, kokiais kriterijais jis remiasi ir dėl kokių šios konkrečios bylos aplinkybių turi būti sumažinti delspinigiai būtent iki 0,02 proc. Vien tas faktas, kad kitose bylose netesybos buvo sumažintos nuo 0,2 iki 0,02 dydžio nėra pagrindas šioje byloje jas mažinti;
2. Ieškovo nuomone, teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (LR CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas tokių argumentų ir įrodymų nepateikė. Todėl kredito gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi kredito suma mokėjimo tuo atveju, jei kredito davėjas nutraukia kredito sutartį kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti suteiktas palūkanas nustatytu terminu.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Šalys – ieškovas „Swedbank“ AB ir atsakovas S. T. pasirašė dvi vartojimo kredito sutartis 2009-05-15 pagal kurią bankas suteikė 10000,00 Lt kreditą gaunant 19,90 procentų dydžio metinių palūkanų, 2009-10-30 – suteikė 15000,00 Lt kreditą su 17 procentų dydžio metinių palūkanų ir 2009-06-23 pasirašė „Ego“ kortelės sutartį su 800,00 Lt kredito limitu ir 20 procentų dydžio metinių palūkanų. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, skunde nurodė, kad su ieškovu pasirašytos sutartys dėl 17, 19,9 ir 20 procentų metinių palūkanų bei 0,10 procentų delspinigių pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje šalių susitarimu numatyta sąlyga, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiško grąžinimo, t.y. tol kol skolininkas jais naudojasi. Taigi sutarties sąlyga mokėti už naudojimąsi ieškovo pinigais galioja ir po sutarties nutraukimo.
LR CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanos pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. LR CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Ieškovas pasirinko sutartinį ir įstatyminį savo teisės gynimo būdą, todėl iki visiško kredito grąžinimo atsakovas privalo mokėti sutartyse nustatytas palūkanas, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio palūkanas.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčijo tarp šalių pasirašytas sutarties (dėl palūkanų, delspinigių ) nuostatas, todėl ieškovas turėjo teisę ir pagrįstas jo reikalavimas reikalauti skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo.
Apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo mažinti visas ieškovo nurodytas netesybas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi suteikto kredito suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiškos skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir kredito davėjas kreipiasi į teismą teisėjų kolegija sprendžia, kad toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (LR CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (LR CK 6.157 straipsnis). Aeliantas pasirašė su ieškovu dvi vartojimo kredito sutartis bei vieną „Ego“ kortelės su kredito limitus sutartis (b.l. 4-11), jų neginčijo ir pagal kurias pasižadėjo, kad tinkamai vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Pagal 2009-05-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-0139977-GV (buvo suteiktas kreditas 10000,00 Lt) - negrąžino – 9155,55 Lt; pagal 2009-10-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-090010-GV (suteiktas kreditas 15000,00 Lt ) - negrąžino 14499,98 Lt ir pagal 2009-06-23 „Ego“ kortelę Nr.09-038659-EG (gautas kredito limitas 800,00 Lt) - negrąžino 800,00 Lt. Tai rodo, kad atsakovas visiškai nevykdė savo įsipareigojimo, nes minėtos sutartys faktiškai nebuvo vykdomos (pažymą apie skolos paskaičiavimą, b.l. 16).
Remdamasis nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.71 straipsnio bei 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai nurodė, kad sutartyje numatytos netesybos nelaikytinos per didelės, nes pagal tris prievoles netesybų (delspinigių priskaičiuota tik 275,70 Lt) ir tai yra daug kartų mažesnė suma negu atsakovo skola ieškovui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija nutartyje, priimtoje 2003 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m., išaiškino, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato LR CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę. LR CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos.
Pirmosios instancijos teismas priteisdamas sutartines palūkanas ir procesines palūkanas įstatymo normų nepažeidė. Sutartines palūkanas atsakovas turi mokėti už faktinį naudojimąsi iš ieškovo gautais pinigais, t. y. vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio klausimą, paduodant apeliacinį skundą, šį trūkumą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Apelianto pateiktas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas (LR CPK 83 straipsnis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 80, 88 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) valstybei 806 Lt (aštuonis šimtus šešis litus 06 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir tris litus 40 centų, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.
Kolegijos pirmininkė Regina Agota Gutauskienė
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Tikra:
Teisėja R.A.Gutauskienė