Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-27][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-716-912-2021].docx
Bylos nr.: e2A-716-912/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"JPSF" 300088583 atsakovas
"Vilinvesta" 303575607 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos dėl rangos
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-716-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01207-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.1

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „JPSF“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilinvesta“ ieškinį atsakovei UAB „JPSF“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 295 Eur skolą, 1 602,80 Eur delspinigius, 717,50 Eur palūkanas, 150 Eur nuostolius, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir SCI „Villa Blanche“ (toliau – užsakovė) 2018 m. sausio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus ir išorės apdailos darbus gyvenamosios paskirties pastate „Villa Marina“ (Prancūzija, Kanai). Atsakovė ir ieškovė 2018 m. birželio 11 d. sudarė rangos (subrangos) sutartį dėl statybos darbų pirmiau nurodytame objekte. Subrangos sutarties šalys nustatė 3 mėnesių terminą darbams atlikti, bet dėl darbų pobūdžio, gausos terminas užsitęsė daugiau negu metus. Atsakovės vadovas J. P. koordinavo, kontroliavo atliekamus darbus, skirstė užduotis, priėmė darbų rezultatą. Jis vedė atliekamų darbų, dirbtų valandų apskaitą, kiekvieną mėnesį pateikdavo ieškovei darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Žiniaraščiuose nurodyti ieškovės ir atsakovės darbuotojai, jų dirbtos valandos. Kai užsakovė patvirtindavo žiniaraščius, atsakovė palikdavo tik ieškovės darbuotojų duomenis ir pateikdavo juos ieškovei. Ieškovės ir atsakovės darbuotojai atlikdavo įvairius darbus, todėl užsakovė atsiskaitydavo su atsakove, ši – su ieškove pagal valandinį atlygį, bet ne už konkrečius darbus. Atsakovė už vieną dirbtą ieškovės darbuotojo valandą mokėjo po 15 Eur. Atliktų darbų aktuose atlikti darbai nekonkretizuoti, įvardinti kaip „bendrastatybiniai darbai“. Atsakovė nesumokėjo ieškovei už 2019 m. liepos mėnesį. Užsakovė nutraukė rangos sutartį su atsakove ir sudarė su ieškove naują rangos sutartį. Kilus konfliktui, užsakovė atsisakė mokėti atsakovei už darbus, siekdama tarpusavio užskaitos, nes manė, kad atsakovė netinkamais veiksmais padarė nuostolių. Ieškovės darbuotojai nesietini su šiais nuostoliais, todėl ieškovė prašė atsiskaityti už 2019 m. liepos mėn. Ieškovė nurodė, kad užsakovė 2019 m. rugpjūčio 4 d. patvirtino 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Atsakovė nepateikė ieškovei 2019 m. liepos mėnesio žiniaraščio, todėl ieškovė pati jį užpildė, taip pat surašė atliktų darbų aktą, kurį vienašališkai pasirašė, ir PVM sąskaitą faktūrą 25 575 Eur sumai. Atsakovė laiku neapmokėjo sąskaitos. Atsakovė nurodė ieškovei, kad laiku neatsiskaitė dėl užsakovės pareikštų pretenzijų ir neatsiskaitymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir užsakovė išsprendė nesutarimus, užsakovė sumokėjo ieškovei už atliktus darbus. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė nurodytų jai 2019 m. liepos mėn. atliktus darbus, nors pati pripažino, kad šis reikalavimas neatitiko sutarties sąlygų ir šalių tarpusavio santykių. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė užsakovei sąskaitą 127 980,25 Eur sumai, iš kurios 94 034,13 Eur sumokėti avansu, todėl mokėtinas likutis – 33 946,12 Eur. Nurodyta suma 2020 m. kovo 25 d. sumokėta atsakovei. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. sumokėjo 10 280 Eur, todėl liko skolinga ieškovei 15 295 Eur. Ieškovė paskaičiavo 0,04 proc. delspinigius už 2019 m. gruodžio 16 d. – 2020 m. birželio 16 d. laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad patyrė 150 Eur tiesioginių nuostolių, nes deryboms su atsakove pasitelkė advokatą.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti 489,32 Eur delspinigių, prašė atmesti kitą ieškinio dalį. Atsakovė nurodė, kad šalys sutarties 8.1 punkte susitarė, jog statybos darbų kaina priklausys nuo įvykdytos darbų apimties. Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad subrangovės įvykdyti ir rangovės priimti darbai verčiami valandomis, už valandą mokant 15 Eur. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, atsakovės direktorius apskaitydavo rangovės atliktus darbus, kokybiškai atliktus darbus paversdavo darbo valandomis, vadovaudamasis įprastomis statybos darbų išdirbių normomis. Kiti atsakovės darbuotojai, atsižvelgę į subrangovės darbuotojų pravaikštas, kitus darbo drausmės nusižengimus, sudarydavo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pateikdavo ieškovei. Pagal jį ieškovė surašydavo darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, kuriuos pateikdavo apmokėti atsakovei. Pagal sutarties nuostatas, susiklosčiusią praktiką, atlygis už subrangovės darbuotojų darbą paskaičiuotas ne pagal objekte išbūtą laiką, bet atliktus darbus. Užsakovė 2019 m. liepos 30 d. apribojo atsakovės darbuotojų patekimą į objektą, o kitą dieną informavo atsakovę apie rangos sutarties nutraukimą. Dėl to atsakovės direktorius negalėjo patikrinti ieškovės darbuotojų 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų ir jų apskaityti. Užsakovei suabejojus dėl dirbtų valandų skaičiaus atitikimo atliktų darbų apimčiai, 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė paprašė ieškovės pateikti atliktų darbų sąrašą. Ieškovė atsiuntė jos pačios užpildytą 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodė maksimalias darbo valandas. Atsakovė žiniaraščio nepriėmė, prašė, kad ieškovės darbuotojai surašytų per liepos mėn. atliktus darbus. Ieškovė pateikė darbų sąrašą tik 2019 m. gruodžio 2 d. Atsakovė, atsižvelgusi į turimus duomenis, paskaičiavo apmokėtinas subrangos darbuotojų 2019 m. liepos mėn. darbo valandas ir paprašė ieškovės pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktą, parengtą pagal apskaičiuotą darbo laiką. Ieškovė darbų akto nepateikė. Atsakovė, nusprendusi nebelaukti iš ieškovės dokumentų, reikalingų mokėjimui už 2019 m. liepos mėn. atlikti, parengė ieškovės darbuotojų 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir pagal jame nurodytas darbo valandas paskaičiavo 11 280 Eur užmokestį už atliktus darbus, kurį 2020 m. balandžio 14 d. sumokėjo ieškovei, atėmusi 1 000 Eur žalos, kurią ieškovės darbuotojai padarė viešbučiui. Ieškovė neginčija statybinių darbų, kuriuos jos darbuotojai atliko 2019 m. liepos mėn., apimties ir kiekio. Aplinkybė, kad užsakovė sumokėjo atsakovei, neįrodo, kad ieškovė įvykdė įsipareigojimus atsakovei ir įgijo teisę reikalauti iš jos užmokesčio, ypač, kad ieškovės ir atsakovės darbo apskaitos ir apmokėjimo sąlygos iš esmės skiriasi nuo tų, dėl kurių sulygo atsakovė su užsakove. Užsakovė nepatvirtino atsakovės parengto darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2019 m. liepos mėnesį. Ji laikėsi pozicijos, kad neatlikta darbų, kurie atitiktų atsakovės parengtame žiniaraštyje nurodytas darbo valandas. Ieškovė, vykdydama sutartį, tinkamai nebendradarbiavo, todėl prarado teisę reikalauti palūkanų. Atsakovė sutiko, kad, ieškovei 2019 m. gruodžio 2 d. pateikus darbų sąrašą, ilgai delsė apmokėti nurodytus statybos darbus. Dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 0,04 proc. delspinigius nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki darbų apmokėjimo dienos – 2020 m. balandžio 14 d.

4.       Ieškovė dublike nurodė, kad sutarties 8.1 punkte nustatyta, jog sutarties (darbų apimties) kaina priklausys nuo įvykdytų darbų apimties, bet susiklostė kitokie šalių teisiniai santykiai. Pagal sutarties 3.1 punktą, ieškovei turėjo būti pateiktos darbų komplekto kainos, sutarties dokumentai, brėžiniai ir specifikacijos. Tokių dokumentų atsakovė neteikė ieškovei. Šalys, įvertinusios atliekamų darbų sąlygas, pobūdį, santykį su užsakove, taikė valandinę atsiskaitymo formą – 15 Eur valandinį atlygį. Jei būtų laikomasi sutarties 8.1 punkto, ieškovei pateikiami atliktų darbų aktai būtų detalūs, nurodyti konkretūs tą mėnesį atlikti darbai. Atsakovė nepateikė nė vieno atliktų darbų akto, kuriame būtų detalizuoti atlikti darbai. Atsiskaitymo už darbą pagrindas – išdirbtos valandos, kurias patvirtindavo ir apmokėdavo užsakovė. Ieškovė parengė žiniaraštį, identišką atsakovės parengtam pirminiam žiniaraščiui, darbų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė neklastojo duomenų, neprirašė dirbtų valandų skaičiaus, bet rėmėsi atsakovės surašytu, pasirašytu, užsakovei pateiktu ir jos patvirtintu žiniaraščiu. Pasibaigus liepos mėnesiui, parengtas ir suformuotas žiniaraštis tikslesnis negu žiniaraštis, surašytas praėjus 9 mėnesiams. Be to, užsakovė sumokėjo už darbą pagal 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje parengtą žiniaraštį. Argumentas, kad 2019 m. liepos 31 d. atsakovė neįleista į objektą, nėra priežastis neapskaityti mėnesį atliktų darbų. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė, išsiuntusi pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą, negaudavo atsakovės pasirašyto akto egzemplioriaus, bet atsakovė sumokėdavo už darbą, išskyrus už 2019 m. liepos mėn. Atsiskaitymo už darbą sąlygos rangos ir subrangos sutartyse nevienodos, nes užsakovė mokėjo atsakovei po 22,4 Eur už valandą (plius PVM), atsakovė ieškovei – 15 Eur, bet apmokėjimo pagrindas tas pats – dirbtos valandos. Atsakovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių 1 000 Eur žalą, taip pat, atsakovė ją kompensavo. Atsakovė pateikė ieškovei nepagrįstą PVM sąskaitą faktūrą, nenurodydama, kokius nuostolius, kada ir dėl kieno kaltės patyrė bei koks priežastinis ryšys yra tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės neva patirtų nuostolių.

5.       Atsakovė triplike nurodė, kad, sudarydama sutartį su ieškove, susitarė dėl sutarties kainos, kuri priklauso ne nuo išdirbto laiko, bet nuo darbo rezultatų. Atsakovė nebūtų sudarius subrangos sutarties, jei būtų nustatytas valandinis darbo apmokėjimas. Atsakovė inicijavo sutarties priedo Nr. 1 pasirašymą dėl patogumo teikiant ataskaitas apie atliktą darbą užsakovei. Jei sutarties priedu būtų siekiama pakeisti sutarties 8.1. punktą ir subrangovės paslaugų apmokėjimo formą, priedo tekste tai atsispindėtų tiesiogiai. Atsakovė nurodė, kad darbų kaina priklausė tik nuo kokybiškai atliktų darbų apimties. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei dokumentus, susijusius su viešbučiui padaryta žala, taip pat viešbučio kambarių pridavimo aktus, kuriuose aprašyti padaryti nuostoliai. Aktai patvirtinti ieškovės darbuotojų parašais. Ieškovė nepareiškė pastabų dėl šių dokumentų ir PVM sąskaitos faktūros.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 295 Eur skolą, 1 602,80 Eur delspinigius, 717,50 Eur palūkanas, 150 Eur nuostolius, 8 proc. procesines palūkanas ir 2 117,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė ir SCI „Villa Blanche“ 2018 m. sausio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus ir išorės apdailos darbus gyvenamosios paskirties pastate „Villa Marina“ (Prancūzija, Kanai). Atsakovė ir ieškovė 2018 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį, kurios 2.1 punkte rangovė (ieškovė) įsipareigojo kokybiškai ir laiku atlikti darbus, o atsakovė  – priimti darbus ir už juos sumokėti. Šalių neginčijama aplinkybė, kad šalys sudarė subrangos sutartį, nors ji įvardinta rangos sutartimi. Sutarties priede Nr. 1, šalys susitarė, kad darbų pavadinimas – bendrastatybiniai darbai, mato vnt. – val., kiekis – 1, kaina – 15 Eur, iš viso – 15 Eur.

8.       Atsakovės ir užsakovės rangos sutartis nutraukta nuo 2019 m. liepos 31 d. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovę sutinkanti, kad sutartis būtų nutraukta. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atliktų darbų aktai bus priimti ir pasirašyti po atsakovės galutinio darbų akto pridavimo užsakovei, ieškovės darbuotojai turi atlaisvinti gyvenamąsias patalpas.

9.       Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos negu pažodžiui įtvirtinta pagrindinėje sutartyje. Tikrieji šalių ketinimai dėl atsiskaitymo už atliktus darbus atskleisti šalių pasirašytame sutarties priede Nr. 1. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad be sutarties teksto ir liudytojos D. P. paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų, dėl kurių būtų galima spręsti, kad šalys susitarė ne dėl valandinio atlygio už darbus, bet dėl atlygio pagal atliktų darbų apimtis.

10.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog liudytoja D. P. yra atsakovės darbuotoja, nėra pagrindas jos paaiškinimų nevertinti ar juos atmesti. Šios liudytojos parodymai – subjektyvūs, prieštarauja byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumai.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė siūlė ieškovei pasirašyti sutarties projektą, nustatantį atsiskaitymą už darbus pagal valandinį atlygį. Nors šalys jo nepasirašė, jis patvirtina atsakovės valią tartis su ieškove dėl tokio atsiskaitymo už atliktus darbus būdo. Šalys pasirašė ieškovės pasiūlytą sutarties projektą, kuriame nuostatos, susijusios su atsiskaitymu už darbus, pakeistos, nustatant, kad darbų kaina priklausys nuo įvykdytų darbų apimties. Šalys taip pat pasirašė sutarties priedą Nr. 1, kuriame nustatytas valandinis darbų įkainis, neišskiriant atskirų darbų, nurodant apibendrintai, kad tai – įkainis už bendrastatybinius darbus. Šalys laikėsi tokio atsiskaitymo už darbus apskaičiavimo.

12.       Teismas įvertino, kad 2018 m. liepos ir spalio bei 2019 m. kovo–birželio mėn. atsakovės užpildyti žiniaraščiai, teikti ieškovei, jų pagrindu ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, bei duomenys apie šių sąskaitų apmokėjimus, patvirtina, kad atsakovė parengdavo bendrą jos ir ieškovės darbuotojų atitinkamo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, nurodydavo kiekvieno darbuotojo konkretų mėnesį dirbtų valandų skaičių. Gavusi užsakovės patvirtinimą, atsakovė išskirdavo dalį žiniaraščio (kuriame nurodytas tik ieškovės darbuotojų dirbtų valandų skaičius) ir pateikdavo ieškovei. Pastaroji išrašydavo ir pateikdavo atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Teismas akcentavo, kad atsakovės apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose sumos paskaičiuojamos ieškovės žiniaraščiuose nurodytą atsakovės darbuotojų dirbtų valandų skaičių padauginus iš 15 Eur. Darbai, už kuriuos buvo išrašomos sąskaitos, nekonkretizuoti, nurodyta, kad sąskaita išrašoma už atliktus darbus, bendrastatybinius darbus.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė, negavusi iš atsakovės 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, su išskirtomis ieškovės darbuotojų 2019 m. liepos mėn. dirbtomis valandomis, pati parengė atitinkamą darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Nors 2019 m. liepos mėn. ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis parengtas nukrypstant nuo įprastos praktikos (jį parengė ne atsakovė, bet pati ieškovė), jis visiškai atitiko principus (metodus), pagal kuriuos darbo laiko apskaitos žiniaraščius ankstesniais laikotarpiais rengdavo atsakovė. Teismas pažymėjo, kad ieškovės parengtame žiniaraštyje užfiksuotos faktiškai dirbtos valandos atitinka tų pačių darbuotojų darbo valandas, nurodytas atsakovės parengtame bendrame jos ir ieškovės darbuotojų 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje  bendras faktiškai dirbto per 2019 m. liepos mėn. laiko kiekis – 3 770 valandos.

14.       Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu laišku patvirtino užsakovei 2019 m. liepos mėn. užfiksuotą dirbtų valandų kiekį – 3770 darbo valandų. Užsakovė 2019 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino atsakovei, kad darbuotojai buvo darbe pagal atsakovės atsiųstą liepos mėn. tabelį. Aplinkybę, kad užsakovė patvirtino atsakovės 2019 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, patvirtina atsakovės ieškinys, pareikštas užsakovei, kuriame ji nurodė, kad užsakovė patvirtino 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų apimtį, nepareiškė pastabų, taip pat tai, kad užsakovė sumokėjo atsakovei ieškiniu reikalautą priteisti 33 946,12 Eur sumą už 2019 m. liepos mėn. darbus pagal dirbtas valandas.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovė patyrė 150 Eur nuostolių (išlaidų už advokato teisinę pagalbą), nes atsakovė laiku neatsiskaitė. Teismas pripažintino šias išlaidas būtinomis, pagrįstomis ir protingomis.

16.       Sutarties 13.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė, savavališkai neįvykdžiusi bet kurios savo finansinės prievolės pagal sutartį, privalo sumokėti rangovei (ieškovei) (jai pareikalavus) 0,04 proc. delspinigius nuo savavališkai nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną. Atsakovė sutiko sumokėti ieškovei delspinigius už 2019 m. gruodžio 16 d. – balandžio 14 d. laikotarpį. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. tik iš dalies atsiskaitė su ieškove, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei delspinigius už 2020 m. balandžio 14 d. – 2020 m. birželio 16 d.   

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių ginčas kilo ne dėl to, kiek ir kokių darbų subrangovė atliko 2019 m. liepos mėn., bet dėl sutarties nuostatos, įtvirtinančios atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, aiškinimo. Dėl to neteisingai išspręstas ginčas, neatskleista bylos esmė.

17.2.                      Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad tikroji sutarties šalių valia – atlikto subrangovės darbo apskaita pagal išdirbtas valandas. Teismas, aiškindamas tikruosius šalių ketinimus ir nuspręsdamas, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos, negu pažodžiui įtvirtinta pagrindinėse sutarties nuostatuose, rėmėsi vienu įrodymu – sutarties priedu Nr. 1.

17.3.                      Teismas netinkamai aiškino sutarties priedą Nr. 1. Ieškovė atsisakė atsakovės siūlyto atliktų darbų skaičiavimo kriterijaus pagal išdirbtas valandas ir pasiūlė, kad atliktų statybos darbų kaina skaičiuotina apgal įvykdytų darbų apimtį. Atsakovė su šia sąlyga sutiko. Šalys pasirašė ieškovės pateiktą rangos (subrangos) sutartį. Šalys taip pat pasirašė sutarties priedą Nr. 1, kuris nepakeitė darbų kainos apskaičiavimo pagrindo (kriterijaus), bet įtvirtino šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos – rangovas, subrangovės atliktus darbus pavertęs valandomis, jas apmoka pagal 15 Eur tarifą. Subrangos sutartis ir priedas pasirašyti tą pačią dieną. Dėl to nelogiška, kad sutarties priedas pakeitė sulygtą apskaitos formą.

17.4.                      Teismo išvados dėl tikrųjų šalių ketinimų nepatvirtina aplinkybės, kurioms esant, rengti dokumentai šalių atsiskaitymams atlikti.

17.5.                      Atsakovė siekė pasirašyti sutarties priedu Nr. 1 įtvirtintą susitarimą, t. y. supaprastinti subrangovės darbų „pardavimą“ užsakovei, su kuria sulygta dėl tokios apmokėjimo formos. Užsakovė atsakovei mokėjo ne už atliktą darbą, bet pagal objekte dirbančių rangovės darbuotojų darbo valandos įkainį, todėl atsakovė sudarydavo ir pateikdavo užsakovei bendrą jos ir ieškovės darbuotojų atitinkamo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodytas kiekvieno darbuotojo konkrečią dieną ir mėnesį dirbtų valandų skaičius. Gavusi užsakovės patvirtinimą, atsakovė išrašydavo ir pateikdavo užsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą; žiniaraščio dalį, kurioje išskirtas tik ieškovės darbuotojų atitinkamą mėnesį dirbtų valandų skaičius, pateikdavo ieškovei, kuri išrašydavo ir pateikdavo atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Ši tvarka paaiškina, kaip atsakovė parduodavo ieškovės ir atsakovės darbuotojų atliktus darbus užsakovei, kokia tvarka atsiskaitydavo su ieškove, bet nepagrindžia subrangovės darbo apskaitymo ir įkainojimo, t. y. kaip atsakovė nuspręsdavo, kokį valandų kiekį įrašyti kiekvienam ieškovės darbuotojui į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

17.6.                      Atsakovė priimdavo ir apskaitydavo ieškovės atliktus darbus, paversdavo juos valandomis, suderindavo su ieškove jų kiekį ir tik tada įrašydavo į bendrą užsakovei teiktiną darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Vienintelį kartą atsakovė pasielgė kitaip ir į bendrą žiniaraštį įrašė duomenis apie subrangovės darbuotojams apmokėtinas darbo valandas prieš tai nepriėmusi ieškovės atliktų darbų – 2019 m. rugpjūčio mėnesį teikdama 2019 m. liepos mėnesio žiniaraštį, nes atsakovės vadovui neleista patekti į statybų objektą, patikrinti ieškovės atliktų darbų ir apskaityti jų apimtis. Tai patvirtina, kad ieškovės atliktų darbų kaina skaičiuotina ne pagal dirbtas valandas, bet pagal atliktų darbų apimtį.

17.7.                      Teismas nenustatinėjo, kokius darbus ieškovė atliko 2019 m. liepos mėn. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5, 19 d., rugsėjo 6 d., lapkričio 27 d. raštais prašė ieškovės pateikti 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų sąrašą, ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė darbų sąrašą, pagal kurį atsakovė paskaičiavo darbo valandų kiekį ir už jas sumokėjo 10 280 Eur. Ieškovė neginčijo statybinių darbų įkainojimo, nenurodė, kad atliko daugiau darbų.

17.8.                      Teismui pakako ieškovės vienašališkai pasirašytų 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, jo pagrindu išrašyto darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros, kad nuspręstų, jog atsakovė atliko daugiau darbų negu už 10 280 Eur. Aplinkybės, kad ieškovė kreipėsi į užsakovę informacijos apie patvirtintas dirbtas valandas, ją gavusi, užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, surašė atliktų darbų aktą, kurį vienašališkai pasirašė, ir PVM sąskaitą faktūrą, kurią pareikalavo apmokėti, nepatvirtina, kiek, kokių statybos darbų ieškovė atliko 2019 m. liepos mėn. ir kiek tie darbai kainuoja. Užsakovė neapskaitydavo ieškovės (subrangovės) darbų. Atsakovė, pasibaigus mėnesiui, priimdavo ieškovės darbus ir užpildydavo žiniaraštį, „parduodavo“ juos užsakovei. Atsakovė 2019 m. liepos mėn. darbų neapskaitė ir nepriėmė, žiniaraštį užpildė formaliai, tikėdamasi vėliau gauti iš ieškovės tikslius duomenis. Teismas, nusprendęs, kad ieškovė atliko darbus, kurių vertė 25 575 Eur, netinkamai taikė CK normas, kuriose reglamentuoti subrangos santykiai, pažeidė sutarties uždarumo principą.

17.9.                      Užsakovės dirbtų valandų skaičiaus patvirtinimas, atsiskaitymas su atsakove neturi įtakos subrangovės teisėms ir pareigoms. Santykis, siejantis užsakovę ir rangovę, teisiškai atskirtas nuo santykio, siejančio rangovę su subrangove. Tai, kad užsakovė sumokėjo rangovei, nesukelia pastarajai pareigos sumokėti subrangovei. Ieškovei mokėtina suma priklauso nuo atlikto darbo.

17.10.                      Užsakovė nepatvirtino 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Ji pripažino, kad rangovės darbuotojai nurodytu laikotarpiu buvo darbe. Kilus atsakovės ir užsakovės ginčui, užsakovė laikėsi nuomonės, kad neatlikta darbų, kurie atitiktų atsakovės parengtame žiniaraštyje nurodytas darbo valandas. Užsakovės ir atsakovės ginčas išspręstas taikos sutartimi abipusių nuolaidų būdu. Užsakovės sumokėta 33 946,12 Eur suma nevertintina kaip įrodanti šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pagrįstumą. Be to, ieškovė nedalyvavo kitoje byloje.

17.11.                      Užsakovė 2019 m. liepos 31 d. nutraukė su atsakove sudarytą rangos sutartį, uždraudė atsakovei patekti į objektą. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. paprašė ieškovės pateikti atliktų darbų sąrašą tam, kad galėtų juos įvertinti, paversti darbo valandomis ir apmokėti. Tokį sąrašą ieškovė pateikė tik 2019 m. gruodžio 2 d. Ieškovė galėjo duomenis pateikti anksčiau, nes ieškovė ir užsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį, ieškovės darbuotojai toliau dirbo objekte. Ieškovė, vykdydama subrangos sutartį, tinkamai nebendradarbiavo, todėl prarado teisę reikalauti delspinigių ir palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.

17.12.                      Atsakovė pripažino pareigą sumokėti ieškovei 0,04 proc. delspinigius nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki darbų apmokėjimo dienos – 2020 m. balandžio 14 d., juos skaičiuojant nuo 10 280 Eur (119 d. x (10280 Eur x 0,04 proc.) = 489,32 Eur).

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad atsakovė privalo apmokėti už tinkamai atliktus darbus, bet sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti darbai neapskaityti ir į valandas nekonvertuoti. Ieškovės ir atsakovės darbuotojai dirbo kartu tame pačiame objekte pagal užsakovės atstovo paskirtus darbus nurodytose objekto vietose. Neįmanoma išskirti kiekvieno darbuotojo darbą.

18.2.                      Teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, taikė ne lingvistinį (pažodinį) sutarties aiškinimą, nustatydamas tikrąją šalių valią, rėmėsi byloje esančiais įrodymais.

18.3.                      Liudytoja D. P. – atsakovės direktoriaus sutuoktinė, todėl ji laikytina susijusi asmeniniais ryšiais au atsakove.

18.4.                      Atsakovės argumentus, kad ieškovės darbuotojų atlikti darbai buvo konvertuojami į valandas ir tik tada apmokami, paneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visetas:
1) priedas Nr. 1 prie sutarties, kuriame aiškiai įvardyta vienos valandos kaina. Apeliantės pozicijos, kad šiame priede šalys susitarė dėl apmokėjimo už konkrečius darbus, nepatvirtina nei lingvistinis, nei faktinis sutarties priedo aiškinimas; 2) atsakovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame ji prašo nurodyti, kokius darbus atliko ieškovės darbuotojai 2019 m. liepos mėnesį, bet pati nurodo, kad tokia prievolė sutartyje nenustatyta; 3) 2018 m. liepos ir spalio bei 2019 m. kovo–birželio mėn. atsakovės užpildyti žiniaraščiai, teikti užsakovei, vėliau – ieškovei, kuriuose sutampa ieškovės darbuotojų darbo valandos ir apmokėjimas; 4) apeliantės užpildytas 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pateiktas užsakovei ir jos patvirtintas. Apeliantė 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame laiške užsakovei nurodė, kad pakartotinai nesiunčia tabelių, nes juos ji patvirtino. Be to, apeliantė ieškinyje užsakovei nurodė, kad užsakovė patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraštį; 5) apeliantė nepaneigė teismo motyvo, kad darbai, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jose nebūdavo konkretizuojami. Byloje nepateikti duomenys apie kitokį atsiskaitymo už darbus būdą bei šio būdo realų naudojimą šalių sutartiniuose santykiuose.

18.5.                      Atsakovė teigia, kad darbai buvo konvertuojami į valandas, vadovaujantis „įprastomis statybos darbų išdirbio normomis, bet nei ji, nei liudytoja D. P. nepaaiškino, kur užfiksuotos normos, kaip šalys susitarė jas taikyti. Sutartyje nėra nuorodos į „įprastas normas“ ar kito šalių susitarimo. Atsakovė nepateikė ieškovės darbuotojų atliktų darbų akto, kurio pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu darbai būtų konvertuoti į valandas.

18.6.                      Apeliantės teiginiai, kad atsakovės vadovas kasdien fiksuodavo atliktus darbus, kurie vėliau konvertuojami į valandas, paneigia apeliantės argumentus, kad 2019 m. liepos mėn. atsakovės vadovas negalėjo apskaityti darbų, nes paskutinę mėnesio dieną (2019 m. liepos 31 d.) nebeturėjo galimybės patekti į objektą.

18.7.                      Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė išsiuntusi pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą, negaudavo atsakovės pasirašyto akto egzemplioriaus, bet atsakovė apmokėdavo už darbą laiku, pagal 9.2 punktą.

18.8.                      Užsakovės ir atsakovės atsiskaitymo sąlygos, ieškovės ir atsakovės atsiskaitymo sąlygos – neidentiškos, nes užsakovė mokėjo atsakovei po 22,4 Eur už valandą, o atsakovė ieškovei –15 Eur, bet apmokėjimo pagrindas analogiškas – dirbtos valandos.

18.9.                      Ieškovė neginčijo jos atliktų darbų kiekio, nes jai buvo apmokama už dirbtas valandas. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino jos ieškinį užsakovei, bet nepaneigė nei ieškinyje užsakovei, nei teismo sprendime nurodytų aplinkybių. Sutarties uždarumo principas neturi reikšmės šioje byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja: 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Nagrinėjamoje byloje keliamas rangos sutarties nuostatų, kuriose reglamentuotas atsiskaitymas už atliktus darbus, aiškinimo klausimas.

20.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

21.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ir SCI „Villa Blanche“ (užsakovė) 2018 m. sausio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus ir išorės apdailos darbus gyvenamosios paskirties pastate „Villa Marina“ (Prancūzija, Kanai). Ši sutartis nutraukta nuo 2019 m. liepos 31 d.

22.       Atsakovė 2018 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei rangos (subrangos) sutarties projektą, kurio 2.1 punkte nustatyta orientacinė darbų kaina, paskaičiuota pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus valandinius darbų įkainius su PVM mokesčiu; jos priedas – lokalinė sąmata, pagal ją valandinis įkainis – 16,94 Eur.

23.       Atsakovė ir ieškovė 2018 m. birželio 11 d. sudarė rangos (subrangos) sutartį, kurios 2.1 punkte ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovė – priimti darbus ir juos sumokėti. Šalys susitarė, kad sutarties dokumentai – sutartis su jos priedais ir papildymais; projektinė dokumentacija (sutarties 2.3 punktas). Sutarties 2.4.1 punkte nustatyta, kad, jeigu sutarties arba jos priedų nuostatos prieštarauja viena kitai, jų veikimo tvarka nustatoma tokia tvarka – vėlesnioji nuostata anuliuoja ankstesniąją. Sutarties 3.1 punkte ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal patvirtintas darbų komplekso kainas, sutarties dokumentus (taip pat sutarties priedus), brėžinius ir specifikacijas. Papildomais darbais pripažįstami sutartyje nenumatyti darbai, kuriuos, atsakovės nurodymu, privalo atlikti ieškovė. Papildomi darbai, jų atlikimo terminas, už juos mokėtina suma įforminama sutarties dokumentų pakeitimais (sutarties 4.1 punktas). Sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, kad atsakovė privalo patvirtinti papildomų darbų kainas ar pateikti motyvuotus prieštaravimus ieškovės pasiūlytosioms ne vėliau kaip per 5 daro dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Pagal Sutarties 7.1 punktą, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas užsakovui (atsakovei) ir rangovei (ieškovei) pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą. Ataskaitiniu laikotarpiu laikomas vienas kalendorinis mėnuo. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad darbų komplekso (sutarties) kaina priklausys nuo įvykdytų darbų apimties. Darbų komplekso kaina gali kisti pagal papildomą susitarimą (sutarties 8.2 punktas). Sutarties 9 punkte šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos. Atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur avansą per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, atlikti mokėjimus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mėnesio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Kartu su atitinkamo mėnesio darbų priėmimo–perdavimo aktais ieškovė privalo pateikti klientui sąskaitą faktūrą už atitinkamo mėnesio atlikto darbo vertę (sutarties 9.1–9.3 punktai). Atsakovė sutarties 12.7 punkte įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti ieškovei, laiku neįvykdžiusi finansinės prievolės, mokėti 0,04 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną (sutarties 13.1 punktas). Prieš nutraukdama sutartį, atsakovė privalo priimti viską, ką ieškovė iki informavimo apie sutarties nutraukimą (pasibaigimą) įvykdė tinkamai ir laiku, sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus statybos darbus (sutarties 16.4.1, 16.4.2 punktai).

24.       Sutarties priede Nr. 1, šalys susitarė, kad darbų pavadinimas – bendrastatybiniai darbai, mato vienetas – val., kiekis – 1, kaina – 15 Eur, iš viso – 15 Eur.

25.       Atsakovės elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė pateikdavo ieškovei informaciją apie ieškovės darbuotojų dirbtų valandų skaičių.

26.       Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovę sutinkanti, kad subrangos sutartis būtų nutraukta. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl susidariusios situacijos ieškovės atliktų darbų aktai bus priimti ir pasirašyti po atsakovės galutinio darbų akto pridavimo užsakovei, ieškovės darbuotojai nuo rugpjūčio 2 d. turi atlaisvinti gyvenamąsias patalpas.

27.       Užsakovė 2019 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino atsakovei, kad darbuotojai buvo darbe pagal atsakovės atsiųstą liepos mėnesio tabelį. Atsakovės 2019 m. liepos mėn. apskaitos žiniaraštyje fiksuotas faktiškai dirbtas per mėnesį laikas – 3 770 valandos. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniame laiške nurodė, kad ieškovės darbuotojai surašytų liepos mėn. darbus dienomis. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsakovei 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame fiksuotas ieškovės darbuotojųfaktiškai dirbtų per mėnesį valandų skaičius – 1 705; atliktų darbų aktą, kuriame fiksuota, kad atlikta darbų už 25 575 Eur, bei PVM sąskaitą faktūrą 25 575 Eur sumai. Ieškovės 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotas faktiškai per mėnesį dirbtų valandų skaičius atitinka tų pačių darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, užfiksuotą atsakovės parengtame 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kurį patvirtino užsakovė.

28.       Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad gavo jos aktą pagal dirbtas valandas, kad  priims, kai bus įvertinti atsakovės ir ieškovės darbuotojų padaryti nuostoliai ar nuostolingai dirbtos valandos. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. darbuotojai nedirbo. Užsakovei pateiktame tabelyje įtrauktos priverstinės prastovos, bet, ar už jas bus mokama, paaiškės, kai atsakovė suderins su užsakove sutarties nutraukimo sąlygas ir susitars dėl priverstinių prastovų valandų apmokėjimo.

29.       Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame laiške patvirtino užsakovei, kad ataskaitoje užfiksuota 3 770 darbo valandų, iš kurių 144 val. priverstinė prastova dėl sutarties nutraukimo, pažymėjo, kad darbų sąrašų neteiks, nes tai nėra atsakovės sutartinė prievolė.

30.       Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniame laiške prašė, jog ieškovės darbuotojai surašytų liepos mėn. atliktus darbus, nes nori priduoti juos užsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovės su ieškove ir atsakovės su užsakove sudarytose sutartyse, ši prievolė nenumatyta.

31.       Atsakovė 2019 m. rugsėjo 6 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad vyksta derybos dėl neteisėto sutarties nutraukimo, užsakovė prašo detalizuoti 2019 m. liepos mėn. dirbtas valandas. Dėl to atsakovė prašė ieškovės darbuotojų surašyti šį mėnesį atliktus darbus. Atsakovė taip pat pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai už ieškovės darbuotojų padarytus nuostolius.

32.       Atsakovė 2019 m. lapkričio 27 d. rašte „Dėl prašymo apmokėti skolą“ nesutiko su skola. Atsakovė prašė ieškovės per 5 darbo dienas pateikti visų ieškovės darbuotojų, dirbusių 2019 m. liepos mėn., atliktus statybos darbus pagal dirbtas valandas, nurodydama, kad, įvertinusi ieškovės darbuotojų atliktų darbų sąrašą, galės patvirtinti ieškovės atliktų darbų aktą ir priimti PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė prašė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dėl ieškovės darbuotojų padarytų nuostolių.

33.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad negali priimti darbų pagal pateiktą liepos mėnesio atliktų darbų sąrašą, nes darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra už liepos mėnesį nepatvirtinta ir nepasirašyta.

34.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškė ieškinį užsakovei, kuriuo prašė priteisti jai 33 946,12 Eur atlyginimo už 2019 m. liepos mėnesį atliktus darbus. Užsakovė 2020 m. kovo 25 d. sumokėjo atsakovei šią sumą.

35.       Atsakovė 2020 m. kovo 31 d. pranešime informavo ieškovę, kad nesutiko su skola, nes 2019 m. rugpjūčio 6 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštis neatitiko atliktų darbų apimties, kuri nurodyta 2019 m. gruodžio 2 d. atsiųstame atliktų darbų akte už 2019 m. liepos mėn. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. ieškovės dirbtų valandų skaičius – 752 val. Taip pat atsakovė prašė pateikti atliktų darbų aktą už 2019 m. liepos mėn. pagal nurodytas valandas.

36.       Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. rašte prašė atsakovės sumokėti už darbus, atliktus 2019 liepos mėn. Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. atsiuntė ieškovės 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame fiksuotas ieškovės darbuotojų faktiškai per mėnesį dirbtas laikas – 752 val. Atsakovės nurodė, kad apskaitos žiniaraštis parengtas pagal darbuotojų pateiktus duomenimis apie dirbtas valandas.

 

Dėl rangos sutarties nuostatos, kurioje reglamentuotas atsiskaitymas už rangovės atliktus darbus, aiškinimo

 

37.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai ( CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdytoi sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

38.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK

 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškindamas sutarties turinį, teismas taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atsižvelgdamas į visas konkrečioje byloje nustatytas ir šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes. Tokią išvadą suponuoja sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

40.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).

41.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių ginčas kilo ne dėl sutarties nuostatos, įtvirtinančios atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, aiškinimo, bet dėl to, kiek ir kokių darbų subrangovė (ieškovė) atliko 2019 m. liepos mėn. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad tikroji sutarties šalių valia – atlikto subrangovės darbo apskaita pagal išdirbtas valandas.

42.       Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, siūlydama jai sudaryti rangos sutartį, kurioje nustatyta orientacinė darbų kaina, apskaičiuota pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus 16,94 Eur valandinį darbų įkainį. Ieškovė pateikė atsakovei kitą sutarties variantą, kuriame nurodyta, kad darbų kaina priklauso nuo įvykdytų darbų apimties (sutarties 8.1 punktas). Atsakovė sutiko su ieškovės siūlymu ir pasirašė sutartį su nurodyta sąlyga. Šalys taip pat pasirašė sutarties priedą, kuriame nustatytas 15 Eur valandinis darbų įkainis už bendrastatybinius darbus. Akcentuotina tai, kad šalys neįvardijo, kokius konkrečius darbus turėjo atlikti ieškovė, kokia šių darbų kaina. Byloje nėra duomenų apie atsakovės suformuluotas ieškovei užduotis (konkrečius darbus), kurių rezultatą ieškovė turėjo perduoti atsakovei.

43.       Šalių ginčo nekilo, kad, pagal įprastą tvarką, atsakovė parengdavo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pateikdavo užsakovei. Atsakovė žiniaraštyje nurodydavo savo ir ieškovės darbuotojų dirbtą laiką. Kai užsakovė patvirtindavo dirbtas valandas, atsakovė žiniaraščio dalį, kurioje fiksuotas tik ieškovės darbuotojų dirbtas laikas, perduodavo ieškovei. Ieškovė, vadovaudamasi atsakovės žiniaraščiu, parengdavo darbų priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą, ją pateikdavo apmokėti atsakovei. Į bylą pateikti 2018 m. liepos, spalio mėn., 2019 m. kovo–birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pagal juos išrašytos ir pateiktos atsakovei apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma lygi tą mėnesį dirbtų valandų skaičiaus ir 15 Eur valandinio įkainio sandaugai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė iki 2019 m. liepos mėn. visada laiku atsiskaitydavo už atliktus darbus sutarties 9.2 punkte nustatyta tvarka.

44.       Apeliantė teigia, kad apmokėdavo ieškovei už kokybiškai atliktus darbus, kuriuos paversdavo darbo valandomis. Byloje nėra duomenų, kokia metodika ir kokiais kriterijais vadovavosi atsakovė, paversdama ieškovės darbuotojų atliktus darbus darbo valandomis. Akcentuotina tai, kad sutarties priede Nr. 1 šalys rangos darbus pavadino bendrastatybiniais darbais. Ieškovės ir atsakovės darbuotojai kartu dirbo viename objekte. Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurias apmokėjo atsakovė, taip pat atsakovės pateiktuose žiniaraščiuose užsakovei ir ieškovei nėra duomenų apie konkrečius ieškovės darbuotojų atliktus darbus ir jų konvertavimą į darbo valandas.

45.       Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šalių susiklosčiusi žiniaraščių sudarymo tvarka paaiškina, kaip atsakovė parduodavo ieškovės ir atsakovės darbuotojų atliktus darbus užsakovei, kokia tvarka atsiskaitydavo su ieškove, bet nepagrindžia ieškovės (subrangovės) darbo apskaitymo ir įkainojimo, t. y. kaip atsakovė nuspręsdavo, kokį valandų kiekį įrašyti kiekvienam ieškovės darbuotojui į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pažymėtina tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų ar kriterijų, dėl kurių susitarė šalys ir kuriais vadovaudamasi atsakovė paskaičiuodavo ir įrašydavo į žiniaraštį ieškovės darbuotojų dirbtas valandas. Šalių sutartyje nurodyta, jog statybos darbų kaina skaičiuotina pagal darbų apimtį, bet nepaaiškinta, kaip skaičiuotina darbų apimtis, nesusitarta, kokios ir kiek laiko bus atliekamos ieškovės nurodytos užduotys. Nors šalys susitarė, kad darbai turi būti atlikti pagal sutarties dokumentus (projektus, brėžinius, sąmatas, kitus dokumentus), atsakovė neperdavė tokių dokumentų ieškovei (sutarties 1.4, 6.1 punktai). Be to, sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad darbų komplekso kaina gali kisti pagal papildomą šios sutarties susitarimą.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį sutarties vykdymo metu, į bylą pateiktus pirmiau nurodytus žiniaraščius, ieškovės išrašytas PVM sąskaitų faktūras, atsakovės mokėjimo dokumentus, daro išvadą, kad atsakovė už atliktus darbus atsiskaitydavo pagal sutarties priedą Nr. 1, t. y. mokėjo 15 Eur valandinį įkainį už 1 dirbtą ieškovės darbuotojo valandą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tikroji sutarties šalių valia buvo atsiskaitymas už darbus pagal dirbtas valandas. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos, rėmėsi tik vienu įrodymu – sutarties priedu.

 

Dėl skolos už 2019 m. liepos mėnesį atliktus darbus pagrįstumo

 

47.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

48.       Atsakovė nepateikė ieškovei 2019 m. liepos mėn. žiniaraščio. Dėl to ieškovė pati parengė žiniaraštį, surašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą, kuriuos pateikė atsakovei. Ši teigia, kad, užsakovei nutraukus rangos sutartį, atsakovės vadovas 2019 m. liepos 31 d. negalėjo patekti į objektą ir apskaityti ieškovės atliktų darbų. Dėl to atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. paprašė ieškovės pateikti atliktų darbų sąrašą. Anksčiau atsakovė neprašydavo ieškovės pateikti duomenų apie atliktus darbus. Ieškovės ir atsakovės darbuotojų darbus koordinavo atsakovė. Dėl to ji žinojo, kokius darbus dirbo ieškovės darbuotojai, kiek darbo valandų jie dirbo. Aplinkybė, kad atsakovė paskutinę mėnesio dieną negalėjo patekti į objektą, kuriame vykdyti statybos darbai, nereiškia, kad atsakovė neturėjo duomenų apie ieškovės visą mėnesį atliktus darbus.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovė 2019 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino atsakovei, kad darbuotojai buvo darbe pagal atsakovės atsiųstą liepos mėnesio žiniaraštį, kuriame fiksuotos 3 770 valandos. Atsakovė nepateikė žiniaraščio duomenų ieškovei. Dėl to ieškovė, gavusi duomenis iš užsakovės, išskyrė savo darbuotojų dirbtą laiką (1 705 val.) ir pagal jį parengė 2019 m. liepos mėn. žiniaraštį. Taip pat ieškovė surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis aktas savo turiniu nesiskiria nuo ankstesnių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų. Apeliantė teigia, kad, pasibaigus mėnesiui, ji apskaitydavo ieškovės atliktus darbus, kuriuos paversdavo valandomis. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad sutarties galiojimo metu atsakovė apskaitydavo ieškovės darbus kokiu nors kitokiu būdu ir forma. Atsakovė pateikė 2020 m. kovo 31 d. raštą, kuriuo ieškovės 2019 m. liepos mėnesį atlikti darbai paversti 752 valandomis. Rašte nurodoma, kad 137 kv. m glaistymas – 30 darbo valandų, 20 kv. m plytelių klijavimas – 40 darbo valandų, 45 kv. m grindų lyginimas – 30 darbo valandų ir pan. Rašte nėra duomenų, kokiais kriterijais vadovavosi atsakovė, paversdama ieškovės nurodytus darbus darbo valandomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį ji laikėsi vienodos praktikos ir vadovavosi tokiais pačiais kriterijais, apskaičiuodama atlygį už ieškovės atliktus darbus.

50.       Aplinkybė, kad apeliantė 2019 m. rugpjūčio 5, 19 d., rugsėjo 6 d., lapkričio 27 d. raštais prašė ieškovės pateikti 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų sąrašą, nepatvirtina, kad atsakovė nežinojo, kokius darbus atliko ieškovė liepos mėnesį. Sutarties priede Nr. 1 šalys įvardijo, kad ieškovės atliekami darbai – bendrastatybiniai darbai. Iš bylos duomenų negalima spręsti, kad sutartinių santykių metu ieškovė išsamiai nurodydavo, kokius darbus ji atliko konkretų mėnesį, nes už atliktus darbus jai buvo mokama pagal valandinį įkainį.  

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė 2019 m. liepos mėnesio žiniaraštyje užfiksavo 3 770 darbo valandų, iš kurių 1 705 valandas dirbo ieškovės darbuotojai. Nurodytą darbo valandų skaičių patvirtino užsakovė. Ieškovė, parengdama 2019 m. liepos mėnesio žiniaraštį, vadovavosi atsakovės žiniaraščio duomenimis. Dėl to ieškovės parengto žiniaraščio duomenys atitinka atsakovės žiniaraščio duomenis. Atitinkamai atliktų darbų akte fiksuota, kad atlikta darbų už 25 575 Eur, šiai sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra. Sąskaitoje nurodyta suma (atlyginimas už atliktus darbus) paskaičiuota laikantis subrangos sutarties galiojimo metu susiklosčiusios tvarkos – darbo valandų skaičių padauginus iš 1 valandos kainos.

52.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2019 m. liepos mėnesį ieškovės atliktų darbų darbų neapskaitė ir nepriėmė, žiniaraštį užpildė formaliai, tikėdamasi vėliau gauti iš ieškovės tikslius duomenis. Į bylą pateiktas užsakovės 2019 m. rugpjūčio 4 d. elektroninis laiškas atsakovei, kuriame nurodoma, kad užsakovė turi visų darbuotojų fotofiksaciją darbo dienos pradžioje ir tos pačios dienos pabaigoje, taip pat 2019 m. liepos 31 d. atsakovės vadovo J. P. užfiksuotą atliktų darbų kiekį. Užsakovė patvirtino, kad darbuotojai 2019 m. liepos mėn. objekte dirbo 3 770 valandų. Atsakovė teigia, kad ieškovės parengtas žiniaraštis, aktas, išrašyta sąskaita nepatvirtino atliktų darbų kiekio ir jų kainos. Į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinta atsakovės ir užsakovės taikos sutartis, kuria užsakovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 33 946,12 Eur už atliktus darbus (civilinė byla Nr. e2-1688-560/2020). Nurodyta suma atitinka ieškovės ir atsakovės užmokestį, mokėtiną už 2019 m. liepos mėn. atliktus darbus. Apeliantė teigia, kad ieškovė nedalyvavo byloje, kurioje spręstas atsakovės ir užsakovės ginčas, todėl negali remtis argumentu, kad užsakovė sumokėjo atsakovei pirmiau nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės reikalauta priteisti suma iš užsakovės yra mokėtina už ieškovės ir atsakovės darbuotojų darbą. Šioje byloje kilęs ginčas dėl to paties laikotarpio (2019 m. liepos mėn.). Dėl to aplinkybė, kad užsakovė sumokėjo atsakovei visą sumą, paskaičiuotą pagal atsakovės žiniaraštyje fiksuotą darbo valandų skaičių, netiesiogiai patvirtina, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovei pagal jos žiniaraštyje nurodytus duomenis. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovė mokėdavo ieškovei už atliktus statybos darbus pagal valandinį įkainį, ieškovės ir atsakovės darbuotojai kartu atliko darbus, todėl neįmanoma išskirti kiekvieno darbuotojo indėlio į konkretų darbą, daro išvadą, kad ieškovė įrodė darbų kainą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė, 2020 m. balandžio 14 d. sumokėjusi 10 280 Eur, liko skolinga ieškovei 15 295 Eur už 2019 m. liepos mėnesį atliktus darbus. 

53.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vykdydamas subrangos sutartį, tinkamai nebendradarbiavo, todėl prarado teisę reikalauti delspinigių ir palūkanų už 2019 m. rugpjūčio 10 d. – gruodžio 12 d. Atsakovė negalėjo patekti į objektą tik paskutinę mėnesio dieną, t. y. atsakovė žinojo, kokius darbus atliko ieškovė 2019 m. liepos mėnesį. Dėl to aplinkybės, kad ieškovė tik 2019 m. gruodžio mėn. nurodė atsakovei 2019 m. liepos mėn. atliktus darbus, sudarė su užsakove rangos sutartį ir toliau dirbo objekte, nevertintinos kaip netinkamas bendradarbiavimas. Taigi nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių ir palūkanų.

54.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

55.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

56.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

57.       Ieškovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 420 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš atsakovės ieškovei priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Vilinvesta“ (kodas 303575607) iš atsakovės UAB „JPSF“ (kodas 300088583) 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai

 

Irmantas Šulcas

 

 

Žilvinas Terebeiza

 

 

Tomas Venckus

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai
  • 3K-3-248-421/2016
  • 3K-3-260-695/2017
  • 3K-3-62-690/2018
  • CK6 6.681 str. Statybos rangos sutarties samprata
  • e2-1688-560/2020
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-252/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas