Administracinė byla Nr. eA-1529-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09561-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. (A. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja A. L. (A. L.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23S202191 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1.                      Sprendime nuspręsta panaikinti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Leidimas nuolat gyventi Nr. LT7455687 (toliau – ir Leidimas) jai buvo išduotas 2019 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2024 m. sausio 16 d. 2023 m. rugsėjo 29 d. Ji pateikė prašymą pakeisti Leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė Migracijos departamento klausimyną. Pildydama Migracijos departamento klausimyną ir atsakydama į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų taip ar ne), ji pažymėjo „taip“, t. y. ji pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Atsakydama į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), ji atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

2.2.                      Taip pat paaiškina, kad paprašyta pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus, ji nurodė, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą saugo. Pareiškėja nurodė, jog mano, kad Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip kaip ji.

2.3.                      Pareiškėja atsakymus į Klausimyno 10 ir 11 klausimus pateikė vedama savo asmeninės karčios patirties, kadangi jos vaikų senelis, kuris buvo žydų tautybės ir daugelį metų gyveno Ukrainoje, buvo nužudytas Ukrainoje, dėl ko pareiškėja šiuo klausimu yra pakankamai emocionali, nes yra likusios asmeninės nuoskaudos. Taigi, nors ji atsakė į Klausimyno 10 ir 11 klausimus ne taip, kaip nori Migracijos departamentas, tačiau tikroji jos pozicija karo klausimu nėra tokia kategoriška, nes ji yra gimusi Ukrainoje ir ten turi nemažai giminių, kurias palaiko.

2.4.                      Pareiškėjos pusbrolis V. S. patvirtina, kad ji palaikė savo pusbrolį, kai prasidėjus karui Ukrainoje, jis nusprendė grįžti iš Čekijos, kur gyveno ir dirbo tam, kad galėtų eiti ginti savo tėvynę ir pareiškėja didžiavosi tokiu savo pusbrolio sprendimu. Taigi jos pusbrolis turi papulkininkio laipsnį ir fronte atliko ne vieną žygdarbį, tačiau buvo sužeistas, todėl jį atšaukė iš tarnybos, o taip pat 2023 m. birželio 20 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė jam ordiną už karo fronte atliktus žygdarbius ir pareiškėja labai džiaugėsi tokiais savo pusbrolio pasiekimais.

2.5.                      Pareiškėja neturi kategoriškos nuomonės karo ir Krymo klausimu, tačiau ji vertina Krymo priklausomybės klausimą istoriniu aspektu, taip kaip ji supranta, kadangi jos senelis, kuris gimė ir gyveno Ukrainoje dažnai jai pasakodavo apie tai, kai jam dar būnant vaikui, jis buvo susidorojimo su taikiais Ukrainos žmonėmis liudininkas ir tie žiaurūs pasakojimai labai sukrėtė pareiškėją ir iki šiol išliko pareiškėjos atmintyje.

2.6.                      Visa situacija stipriai įtakojo pareiškėjos sveikatos būklė, kadangi 2018 m. jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o operacija trūko net 17 valandų. Taigi jos sveikatos būklė nuo 2017 m. pradėjo stipriai blogėti, todėl jai buvo atlikti įvairūs tyrimai ir konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko jos psichologinė būklė buvo be galo sunki. Taip pat po atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, atsirado daug komplikacijų ir gretutinių ligų ir buvo paralyžiuota jos kūno dešinė pusė, jai buvo sunku kalbėti, rišti mintis, valgyti ir judėti ir tik po krūvos reabilitacijų ir medikamentinio gydymo, ji pradėjo po truputį atsigauti, tačiau iki šios dienos pareiškėja fiziškai neatsistatė ir jai yra sunku judėti, rašyti bei kalbėti ilgesnį laiką. Taigi ji per kelias minutes pokalbio pavargsta ir prašo pertraukos, kad galėtų pailsėti ir tada tęsti pokalbį ir papildomos apklausos metu, kuri vyko 2023 m. lapkričio 3 d. Migracijos departamento Vilniaus padalinyje, pareiškėja ne kartą prašė specialisto leisti jai pailsėti, nes jai buvo sunku ilgiau kalbėti, o dar sunkiau rašyti sakinius. Pareiškėja liko neįgali visam gyvenimui ir jai iki šiol yra reikalinga priežiūra ir pagalba, nes ji nėra savarankiška bei negali nueiti didesnio atstumo, negali viena lipti laiptais, ji greitai pavargsta, jos psichinė sveikatos būklė yra ženkliai pablogėjusi.

2.7.                      Pareiškėja išreiškė savo subjektyvią nuomonę karo ir Krymo klausimu, tačiau tokia nuomonė buvo įtakota jos asmeninių išgyvenimų bei sveikatos būklės, bet vien tokios subjektyvios ir dažnai besikeičiančios nuomonės turėjimas savaime nereiškia, kad ji yra lojali Rusijos valdžiai ir juolab, kad ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėja niekada nėra reiškusi tokios nuomonės viešai, ji nesinaudoja jokiais socialiniais tinklais ir visiškai priešingai, reiškia paramą savo giminėms Ukrainoje ir jos palaiko bei nori, kad kariaujančios valstybės kuo greičiau pasiektų taiką.

2.8.                      Pareiškėja Lietuvoje gyvena jau virš 10 metų su leidimais gyventi ir yra išlaikiusi valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir per tą laiką neatliko absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę.

2.9.                      Pareiškėja buvo sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, tačiau 2016 m. santuoka buvo nutraukta, bet 2019 m. birželio 25 d. ji susituokė su kitu Lietuvos Respublikos piliečiu, M. A. ir iki šiol gyvena su juo. Taigi jos sutuoktinis M. A. visą laiką gyvena kartu su ja ir jie niekada negyveno atskirai. Ji ir jos sutuoktinis yra deklaravę gyvenamąją vietą skirtingais adresais, savaime nereiškia, kad jie negyvena kartu, kadangi šeima gyvena pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, o jos sutuoktinis savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nuo 2022 m. lapkričio 28 d. nuomoja pagal nuomos sutartį.

2.10.                      Pareiškėja nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo įdarbinta, tačiau šiuo metu dėl prastos sveikatos būklės ir neįgalumo, ji neturi galimybių dirbti, nes jai pačiai yra reikalinga priežiūra. Pareiškėjos sutuoktinis M. A. yra profesionalus karys ir atlieka profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje nuo 2000 metų, t. y. jau 23 metus ir per tą laiką yra gavęs labai daug padėkų ir apdovanojimų, kas parodo, jog jos sutuoktinis yra ypač lojalus Lietuvai asmuo ir jis gali daryti ir daro savo sutuoktinei teigiamą įtaką ir jai esant tokios sveikatos būklės, kai ją (duomenys neskelbtini) operacijos metu ištiko porą insultų, dėl ko jos nuomonė apskritai gyvenimiškais klausimais pastoviai keičiasi, jos sutuoktinis supranta, kad jos nuomonė Krymo ir Rusijos pradėto karo klausimu taipogi nėra tvirta ir dažnai keičiasi.

2.11.                      Pareiškėja Rusijoje neturi nei jokių giminių, nei draugų ir su niekuo ten nebendrauja, todėl ji nepalaiko jokių ryšių su Rusijos valdžios institucijomis bei su eiliniais piliečiais. Nors ji yra Baltarusijos Respublikos pilietė, tačiau ji neturi Baltarusijoje jokių artimų asmenų, pas kuriuos galėtų nuvažiuoti, kadangi jos buvęs sutuoktinis išvyko gyventi į JAV, o su Baltarusijoje gyvenančia motina pareiškėja jau daug metų nebendrauja bei nepalaiko jokių ryšių. Taigi ji su sutuoktiniu negali persikelti gyventi į jos kilmės valstybę (Baltarusiją), kadangi M. A. negali palikti profesinės karo tarnybos, nes jo sutartis galioja iki 2026 m. gruodžio 25 d. ir jis privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei jaučia pareigą tarnauti tėvynei.

2.12.                      Migracijos departamentas nieko nepasisakė bei visiškai nevertino jos sveikatos būklės, kuri iš esmės ir nulėmė jos tokios nuomonės pateikimą, tačiau šią nuomonę pareiškėja iš tikrųjų dažnai keičia ir pati pripažįsta, kad ji neturi tvirtos nuomonės Klausimyne pateiktais klausimais. Taigi Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos individualios situacijos, t. y. jos pragyvento Lietuvoje laikotarpio, santuokos su Lietuvos piliečiu (profesionaliu kariu), turimos nuosavybės bei to, kad su savo kilmės valstybe (Baltarusija) ji neturi jokių ekonominių ar socialinių ryšių, todėl panaikinus jai leidimą nuolat gyventi, ji važiuotų į visišką nežinomybę ir ten nebūtų kam ja pasirūpinti.

2.13.                      Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimas, kad ji yra lojali Rusijos valdžiai ir palaiko jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei kad ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, yra visiškai niekuo nepagrįstas bei neįrodytas.

2.14.                      Atsakovo išvada apie jos grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik jos pateikta subjektyvia nuomone, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Taigi vien tik formali aplinkybė, sprendžiant dėl jos pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes.

2.15.                      Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Migracijos departamento Sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas neįrodė pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, nes panaikino jai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tik dėl jos subjektyvios nuomonės (įtakotos asmeninių išgyvenimų ir sunkios ligos – (duomenys neskelbtini), išreikštos Rusijos karo ir Krymo klausimu, t. y. grindė vien prielaidomis ir spėlionėmis, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas.

3.       Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja teigė, kad iš pase esančių antspaudų matyti, jog ji dažniau lankydavosi Baltarusijoje iki 2018 m. vidurio, kai jos sveikata buvo geresnė, tačiau po 2018 m. lapkričio 13 d. atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, ji retai vykdavo į Baltarusiją ir vidutiniškai per kiekvienus metus lankėsi tik po 2–3 kartus, o kiekviena kelionė sudarydavo iki 2 dienų ir pareiškėja apsistodavo viešbučiuose. Taigi paskutinį kartą ji buvo nuvažiavusi į Baltarusiją 2023 m. birželio mėn., kadangi norėjo pasimatyti su savo vaikais, kurie gyvena su tėvu JAV ir buvo atvykę į Baltarusiją atostogų. Todėl ji porą kartų buvo nuvykusi pasimatyti su vaikais ir nuo to karto daugiau į Baltarusiją nevažiavo. Pareiškėja nurodė, kad vien pateiktas neįgalumo pažymėjimas patvirtina sunkią jos sveikatos būklę, jau nekalbant apie atliktą itin sudėtingą (duomenys neskelbtini) operaciją, kurios metu buvo pažeista 8 iš 12 periferinės nervų sistemai priklausančių galvinių nervų, tačiau atsakovas šio fakto nevertino. Taigi iš 2024 m. vasario 2 d. asmens sveikatos įstaigos išrašo matyti, kad ji lankėsi pas gydytoją ir prašė jai nustatyti specialiuosius poreikius, kadangi ji turi nustatytą 45 proc. darbingumo lygį ir dėl sunkios sveikatos būklės negali pati savimi pasirūpinti, tačiau gydytoja informavo, kad ji negali siųsti pareiškėjos spec. poreikių lygiui nustatyti, nes šiuo metu ji yra nedrausta, kadangi jai yra sustabdytas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina jos sunkią sveikatos būklę bei tai, kad jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi ji sunkiai fiziškai juda, jos koordinacija yra sutrikusi, ji negali viena lipti laiptais, jai užeina dvejinimasis akyse, neatsimerkia vienos akies vokas, todėl iš esmės ji mato tik viena akimi, nes jei nori matyti abiem, turėtų ranka pastoviai prilaikyti atmerkta akį, kas fiziškai yra neįmanoma.

4.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5.       Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

5.1.                      Pareiškėjai Leidimas buvo išduotas 2019 m. sausio 16 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Taigi 2023 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja pateikė prašymą̨ pakeisti leidimą̨ nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui) ir užpildė̇ Migracijos departamento klausimyną̨. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną̨, atsakydama į klausimyno 10 klausimą (ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje) pažymėjo atsakymą̨ „Taip“, atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų̨ nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą̨. Atsakymas pasirenkamas iš̌ dviejų̨ variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo „Rusijos Federacijai“. Paprašyta raštu pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus pareiškėja pateikė̇ raštišką̨ paaiškinimą̨, kuriame nurodė̇, kad Rusija Ukrainoje kovoja su fašizmu, o Krymas priklauso Rusijai, todėl, kad Kosovas paskelbė̇ nepriklausomybę nuo Serbijos po įvykusio referendumo, taigi ir Krymas po įvykusio referendumo priklauso Rusijai, nes taip nori žmonės.

5.2.                      Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo VSD raštą̨ Nr. 18-3956 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 10 klausimą atsako teigiamai, o atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš̌ Ukrainą ir jos teritorijų̨ okupacijai. Tai taip pat rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų̨ ir (ar) žvalgybos tarnybų̨, vykdant veiklą, nukreiptą prieš̌ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

5.3.                      Siekiant išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, 2023 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji gimė Ukrainoje, vėliau gyveno Lietuvoje ir čia baigė mokyklą, o studijuoti išvyko į Baltarusiją. Baltarusijoje ir dabar gyvena jos mama, tačiau ji su ja nebendrauja. Baltarusijoje ji buvo susituokusi su Baltarusijos piliečiu. Iš šios santuokos turi vaikų, kurie kartu su tėvu yra išvykę̨ gyventi į JAV. Į Lietuvos Respubliką ji atvyko gyventi 2013 m., nes čia susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu (2016 m. santuoka nutraukta). Šiuo metu ji yra susituokusi su kitu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjos vaikai su ja bendrauja per nuotolį ir jos nelanko. Paprašyta pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pareiškėja nurodė, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą̨ saugo. Pareiškėja nurodė, kad mano, jog Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip, kaip ji. Pokalbio metu pareiškėja bandė išvesti paraleles su situacija Kosove, kaltino JAV organizavus referendumą̨ Kosove. Pareiškėja manė, kad tokia situacija, kai kariuomenė užima kitos valstybės teritoriją, žmonijos istorijoje yra įprasta, o šiuolaikiniam žmogui apskritai yra būdingi pirmykščio žmogaus instinktai. JAV taip pat nesilaiko teisės, o Lietuvoje gyvenantys žmonės daug ko nežino. Pareiškėjai yra žinoma, kad Kaliningradas priklauso Rusijai, o Klaipėda Lietuvai atiteko pagal tą pačią sutartį. Jeigu Rusija turės Vokietijai atiduoti Kaliningradą̨, tai Lietuva Vokietijai turės atiduoti Klaipėdą̨.

5.4.                      Migracijos departamento duomenimis, pareiškėja Lietuvos Respublikos gyvena nuo 2013 m., yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu, jų̨ gyvenamosios vietos deklaruotos skirtingais adresais, todėl darytina išvada, kad jie kartu negyvena. Jokie kiti pareiškėjos šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyti. Pareiškėja nuo 2023 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikoje nedirba, todėl neturi ekonominių ryšių̨ su Lietuvos Respublika. Taigi Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus ir VSD Rašte nurodytą informaciją, konstatavo, jog pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę̨ Lietuvos nacionaliniam saugumui.

5.5.                      Pareiškėja tiek klausimyne, tiek apklausos metu yra nurodžiusi, kad palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje ir laiko, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Tokiu būdu pareiškėja sąmoningai reiškė̇ paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kas kelia grėsmę̨ Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos skunde dėstoma pozicija dėl Rusijos Federacijos atliekamų karo veiksmų Ukrainos teritorijoje ir Krymo priklausomybės nėra pasikeitusi (pareiškėja skunde teigė, kad už̌ Rusijos Federacijos karinių veiksmų nutraukimą̨ Ukrainai turės paaukoti savo teritorijas, kas atitinka Rusijos Federacijos poziciją šiais klausimais).

5.6.                      Pareiškėja, akivaizdžiai žinodama susiklosčiusią̨ geopolitinę saugumo situaciją, atsakydama į klausimyno klausimą išdėstė̇ savo asmeninę poziciją, pateisinančią̨ Rusijos įvykdytą̨ kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją. Pastarųjų̨ aplinkybių̨ neneigia ir pati pareiškėja. Nepaisant to, jog pareiškėja yra privatus asmuo, kuri išreiškė̇ savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų̨ dėl Leidimo išdavimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš̌ dalies apriboja jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą̨. Nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų̨ reiškimo formas, bet ir nedviprasmiškaį įsitikinimų̨ pareiškimą̨ kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis.

5.7.                      Priimdamas ginčijamą̨ Sprendimą̨ Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Rašte nurodytais grėsmės valstybės saugumui kriterijais. Šiai dienai Migracijos departamentas nėra dėl pareiškėjos priėmęs sprendimo dėl jos gražinimo ar išsiuntimo į Baltarusijos Respubliką, todėl jos skundo teiginiai, kad ji bus išskirta su savo sutuoktiniu yra nepagrįsti. Pareiškėjos prašymo pakeisti Leidimą̨ nuolat gyventi nagrinėjimas (apie minėtą̨ sprendimą̨ pareiškėja buvo informuota 2023 m. lapkričio 13 d. Migris pranešimu) buvo nutrauktas, priėmus Sprendimą panaikinti jos Leidimą̨ nuolat gyventi. 

6.       Migracijos departamentas pateikė teismui papildomus dokumentus, kurie įrodo, kad pareiškėja nėra nutraukusi savo ryšių su Baltarusijos Respublika (Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad pareiškėja 2019–2023 metų laikotarpiu dažnai išvykdavo į Baltarusijos Respubliką, apsilankymai Baltarusijos Respublikoje trukdavo ilgiau nei vieną dieną).

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

8.1.                      Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

8.2.                      VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2023 m. balandžio 12 d. Raštu „Dėl klausimyno vertinimo“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad užsieniečiai, deklaruodami, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja, pildydama klausimyną ir atsakydama į apklausos metu užduotus klausimus, išreiškė akivaizdžią paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

8.3.                      Pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai dėl jos požiūrio (kuris skunde jau skiriasi nuo jos dėstyto požiūrio (teiginių) raštiškame paaiškinime ir pokalbyje su Migracijos departamento tarnautojais) į vykstantį karą rodo, kad pareiškėjos pozicija nenuosekli, o tai patvirtina jos nenuoširdumą dėl skunde išdėstytų teiginių. Nors pareiškėja, siekdama išvengti galimų neigiamų padarinių dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, skunde išsakė jau kiek kitokią poziciją, tačiau pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.

8.4.                      Pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, jog pareiškėja ilgą laiką gyvena Lietuvoje, joje dirbo, yra susituokusi su lietuviu, tai, kad pareiškėja turi sveikatos sutrikimų, todėl jos buvimas Lietuvoje niekaip negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, yra nepagrįsti. Pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad ji Lietuvoje išgyveno daugiau nei 10 metų ir kiti skunde nurodyti argumentai apie sutuoktinį, sveikatos sutrikimus negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

8.5.                      Tol, kol Rusijos keliama grėsmė yra reali, Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti ar pratęsti (pakeisti) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

 

II.

        

9.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjos A. L. (A. L.) skundą atmetė.

10.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

10.1.                      Byloje yra rašytiniai įrodymai: pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Nr. 7455687, kuris galiojo iki 2024 m. sausio 16 d.; 2019 m. birželio 25 d. santuokos sudarymo įrašas; 2019 m. rugsėjo 22 d. medicinos dokumentų išrašas; 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimas, kuriame V. S. (Ukrainos pilietis) patvirtina, kad pareiškėja yra jo pusseserė ir nuolat su juo palaiko artimus ryšius ir dažnai kalbasi karo Ukrainoje tema; pareiškėjos neįgaliojo pažymėjimas Nr. 1561897, kuris išduotas 2023 m. kovo 16 d. ir galioja iki 2025 m. vasario 21 d., pareiškėjos neįgalumo lygis 45 proc.; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2013 m. vasario 12 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); Profesinės karo tarnybos sutartis, kuri patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis M. A. atlieka profesinę karo tarnybą iki 2026 m. gruodžio 25 d. Lietuvos Respublikoje; 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; 2023 m. rugsėjo 28 d. klausimynas, kuriame pareiškėja atsakydama į klausimyno 10 klausimą (ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje) pažymėjo atsakymą̨ „Taip“, atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų̨ nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą̨. Atsakymas pasirenkamas iš̌ dviejų̨ variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo „Rusijos Federacijai“; 2023 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjos paaiškinimas, kuriame pareiškėja nurodė, kad Krymas priklauso Rusijai, todėl, kad po referendumo Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, ir dabar, pagal referendumą, Krymas priklauso Rusijai. Taip nori žmonės; 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėjos apklausa, kurioje pareiškėja nurodė, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą̨ saugo. Pareiškėja apklausos metu nurodė mananti, kad Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip, kaip ji; 2023 m. balandžio 12 d. VSD Raštas; Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas, kuriame matyti, kad pareiškėja 2019–2023 m. laikotarpiu išvykdavo į Baltarusijos Respubliką, apsilankymai Baltarusijos Respublikoje trukdavo ilgiau nei vieną dieną; 2024 m. sausio 11 d. pareiškėjos medicininių dokumentų išrašas; 2024 m. vasario 2 d pareiškėjos ambulatorinio apsilankymo aprašymas.

10.2.                      Pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, kuriai 2019 m. sausio 16 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7455687 Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2024 m. sausio 16 d..

10.3.                      Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 2013 m. deklaravo Lietuvos Respublikoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2019 m. Nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 30 d. ji turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. buvo susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu A. B. Pareiškėjos sūnus M. L., gim. 2001 m. gruodžio 21 d., yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. spalio 10 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo įdarbinta ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. 2023 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė Migracijos departamento klausimyną.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti Leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas, užpildė klausimyną, kuriame 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų taip ar ne), pareiškėja pažymėjo „taip“, t. y. ji pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Atsakydama į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pareiškėja atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Taip pat pareiškėja pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Rusija Ukrainoje kovoja su fašizmu, o Krymas priklauso Rusijai todėl, kad Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos po įvykusio referendumo, taigi ir Krymas po įvykusio referendumo priklauso Rusijai, nes taip nori žmonės. Taip pat pareiškėja papildomos apklausos metu nurodė, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą̨ saugo. Pareiškėja nurodė̇ mananti, kad Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip, kaip ji. Atsižvelgdamas į pareiškėjos apklausos metu išsakytas mintis ir vadovaudamasis VSD Raštu Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra lojali Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Be to, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius, nustatė, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 2013 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2019 m. Nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 30 d. ji turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos sutuoktinis M. A., gim. 1977 m. rugpjūčio 23 d., yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. buvo susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu A. B. Pareiškėjos sūnus M. L., gim. 2001 m. gruodžio 21 d., yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. spalio 10 d. turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo įdarbinta ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Atsižvelgęs į žodinės apklausos metu pareiškėjos pateiktus paaiškinimus dėl atsakymų į klausimyno klausimus, Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos išreikšta pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, nurodant, kad Krymas yra Rusijos Federacijos, rodo, jog gyvendama Lietuvoje savo pažiūrų ji nesieja su viešai reiškiama Lietuvos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių bei okupacinių veiksmų Ukrainoje ir ignoruoja Lietuvos visuomenės poziciją. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Migracijos departamento vertinimu, nei pareiškėjos asmeniniai interesai, nei jos pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja yra lojali Rusijos Federacijos nusikalstamam režimui ir jos vykdomai agresyviai užsienio politikai. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėja būtų veikusi prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Pareiškėja dėl Sprendime aptartų priežasčių, vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jos pažinčių ir giminių ratas būtų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje ji neturėtų jokių giminaičių ar draugų.

12.       Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai 2018 m. lapkričio 13 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau reabilitacijos metu pareiškėjos fizinis aktyvumas atsistatė. Pareiškėjai neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2023 m. kovo 16 d. ir galioja iki 2025 m. vasario 21 d., o pareiškėjos nustatytas neįgalumo lygis yra 45 proc. Taigi, iš 2024 m. sausio 11 d. išrašo matyti, kad pareiškėjai paskirti antidepresantai ir migdomieji, tačiau pagal 2024 m. sausio 11 d. duomenis pareiškėjos būsena yra pagerėjusi, nors ir nežymiai. Taip pat iš teismui pateikto 2024 m. vasario 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu nustatyti jai spec. poreikius. Taigi minėtame aprašyme nurodyta, kad pareiškėjai sustabdytas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl nukreipti spec. poreikių nustatymui negalima, jos savijauta patenkinama. Teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais įrodymais, išsakyta pareiškėjos bei jos sutuoktinio pozicija teismo posėdžių metu, pareiškėjos sveikatos būklė neįtakojo pareiškėjos nuomonės dėl jos palaikymo Rusijos vykdomiems kariniams veiksmas nukreiptiems prieš Ukrainą. Tokį teismo vertinimą patvirtina ne tik 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėjos apklausa, kurioje pareiškėja nurodė̇, kad Krymas anksčiau priklausė̇ Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą̨ saugo, taip pat Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip, kaip ji, tačiau ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas, kuriame matyti, kad pareiškėja 2019–2023 m. laikotarpiu išvykdavo į Baltarusijos Respubliką, apsilankymai Baltarusijos Respublikoje trukdavo ilgiau nei vieną dieną. Taigi paskutinis pareiškėjos apsilankymas Baltarusijoje buvo 2023 m. birželio 30 d., kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl jos visiškai blogos sveikatos neatitinka realybės tiek, kad pareiškėja visiškai savimi negali pasirūpinti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja gali suvokti ir suvokia susiklosčiusią situaciją bei Rusijos karinius veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą. Teismas vertino, kad pareiškėjos sutuoktinio duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina, jog pareiškėjai reikalinga nuolatinė pagalba.

13.       Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėją, jos ir atsakovo atstovus, pareiškėjos sutuoktinį, konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos individualų vertinimą ir, vadovaudamasis VSD Raštu, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne tik pareiškėjos užpildytu klausimynu ir VSD Raštu, bet suteikė galimybę pareiškėjai paaiškinti savo poziciją raštu ir žodžiu (pareiškėja pateikė paaiškinimą, dalyvavo Migracijos departamento žodinėje apklausoje). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, įvertinęs visą turimą medžiagą ir informaciją, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

14.       Įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja palaiko savo Migracijos departamentui išsakytą poziciją. Teismas nurodė, kad apklausos Migracijos departamente metu pareiškėja išreiškė aiškią (vietomis kategorišką) poziciją geopolitinės situacijos atžvilgiu, istoriniu požiūriu. Pareiškėja apklausos metu teigė, kad Baltarusijoje ir dabar gyvena jos mama, tačiau ji su ja nebendrauja. Baltarusijoje ji buvo susituokusi su Baltarusijos piliečiu. Iš̌ šios santuokos turi vaikų, kurie kartu su tėvu yra išvykę̨ gyventi į JAV. Į Lietuvos Respubliką ji atvyko gyventi 2013 m., nes čia susituokė̇ su Lietuvos Respublikos piliečiu (2016 m. santuoka nutraukta). Šiuo metu ji yra susituokusi su kitu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjos vaikai su ja bendrauja per nuotolį ir jos nelanko. Pareiškėja nurodė̇, kad Krymas anksčiau priklausė̇ Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą̨ saugo. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip, kaip ji, o tokia situacija, kai kariuomenė užima kitos valstybės teritoriją, žmonijos istorijoje yra įprasta, o šiuolaikiniam žmogui apskritai yra būdingi pirmykščio žmogaus instinktai. Pareiškėja vertino, kad JAV taip pat nesilaiko teisės, o Lietuvoje gyvenantys žmonės daug ko nežino. Ji pažymėjo, kad jai yra žinoma, kad Kaliningradas Rusijai, o Klaipėda Lietuvai atiteko pagal tą pačią sutartį. Jeigu Rusija turės Vokietijai atiduoti Kaliningradą̨, tai Lietuva Vokietijai turės atiduoti Klaipėdą̨. Teismo vertinimu, pareiškėjos išsakyta pozicija rodo, kad pareiškėja domisi įvykiais, seka naujienas. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja aktyviai reiškia savo nuomonę ar ją kursto, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Kadangi pareiškėja teigė, kad Krymas anksčiau priklausė̇ Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, teismas sprendė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nėra tariama. Įvertinus šias aplinkybes, surinktus duomenis apie pareiškėją, galima daryti išvadą, jog ji gali kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą. Teismas konstatavo, kad priešingai, įvertinus byloje esančią medžiagą, galima daryti išvadą, jog pareiškėja palaiko savo išreikštą poziciją dėl Krymo priklausymo Rusijos Federacijai, teismo posėdžio metu pareiškėja tik patvirtino savo išsakytą poziciją, kurią nurodė ir savo skunde.

15.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjos amžius (50 metų) ir jos sveikatos būklė šiuo atveju nesutrukdė jai suprasti ir atsakyti į užduodamus klausimus. Iš pareiškėjos atsakymų apklausos metu bei teismo posėdžių metu teismas sprendė, kad ji suvokė klausimų esmę ir suprato savo atsakymų prasmę. Aplinkybės, kad pareiškėja vykdavo į Baltarusiją 2019–2023 m. laikotarpiu (paskutinis apsilankymas Baltarusijoje 2023 m. birželio 30 d.) taip pat patvirtina pareiškėjos grėsmę Lietuvos saugumui ir paneigia pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja neturi Baltarusijoje artimų giminaičių, kurie galėtų ja pasirūpinti bei neturi kur apsistoti, nes jokio nekilnojamojo turto ten neturi ir neturi jokių giminaičių, kurie galėtų ją priglausti, nes kaip pati nurodė į Baltarusiją paskutinį kartą vyko pasimatyti su savo vaikais, kurie gyvena su tėvu JAV ir buvo atvykę į Baltarusiją atostogų. Taip pat teismas pastebėjo, kad pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną ir apklausos metu į klausimus atsakinėjo nevalstybine (rusų) kalba, nors kaip pati teigia Lietuvoje gyvena virš 10 metų ir yra išlaikiusi valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėja nesiekia būti aktyviu visuomenės nariu. Asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi, savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis (dalyvauti rinkimuose, leidimai išduodami 5 metams, neatliekama tokių asmenų nuolatinė kontrolė), dėl minėtų priežasčių šiems asmenims keliami aukštesni reikalavimai. Tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui, nes būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui.

16.       Teismas vertino, kad pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėja subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, teismo įsitikinimu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.

 

III.

 

17.       Pareiškėja A. L. (A. L.) apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) prie bylos prijungti naujus įrodymus (medicinos išrašą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

18.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo bei taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, neobjektyviai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, o ypač jo sveikatos būklę bei nesivadovavo aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

18.2.                      Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nekelia ir objektyviai negali kelti jokios realios grėsmės valstybės saugumui ir tokia grėsmė akivaizdžiai yra kildinama iš bendro pobūdžio informacijos, o ne iš realiai egzistuojančių faktų.

18.3.                      Vien tas faktas, kad pareiškėja pildytame klausimyne išreiškė savo subjektyvią poziciją nurodytais klausimais apie Rusijos Federacijos pradėtą karą Ukrainoje bei Krymo priklausymą, savaime nepatvirtina jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėja atsakė į klausimus ne iš politinės pozicijos, o iš istorinės pusės, taip, kaip ji supranta istoriją, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ji yra lojali Rusijos ar Baltarusijos valdžiai ir palaiko agresyvius Rusijos veiksmus.

18.4.                      Klausimyno atsakymus pareiškėja atsakė vedama savo asmeninės patirties, nes jos vaikų senelis, kuris buvo žydų tautybės ir daugelį metų gyveno Ukrainoje, buvo ten nužudytas, dėl ko pareiškėja šiuo klausimu yra pakankamai emocionali, nes yra likusios asmeninės nuoskaudos bei vertino istorinius įvykius taip, kaip jai buvo pasakojama. Pareiškėja neturėjo kategoriškos nuomonės dėl Rusijos pradėto karo ir Krymo priklausimo klausimų, tačiau ji vertino Krymo priklausomybės klausimą istoriniu aspektu, taip kaip ji supranta, kadangi jos senelis, kuris gimė ir gyveno Ukrainoje dažnai jai pasakodavo apie tai, kai jam dar būnant vaikui, jis buvo susidorojimo su taikiais Ukrainos žmonėmis liudininkas ir tie žiaurūs pasakojimai paveikė pareiškėjos mintis ir suformavo tam tikrą nuomonę.

18.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad ji pati yra gimusi Ukrainoje ir ten turi nemažai giminių, kurias palaiko. Pusbrolis V. S. patvirtino, kad pareiškėja jį visokeriopai palaikė, kai jis Ukrainoje kovojo prieš rusų okupantus ir gynė savo tėvynę. Pareiškėja didžiavosi savo pusbrolio pasiekimais karo fronte. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėja betarpiškai palaiko Rusiją ir yra jai lojali, nes tokiu atveju ji nebendrautų su savo pusbroliu V. S. ir turėtų priešingas pažiūras bei nesididžiuotų jo pasiekimais ginant Ukrainą.

18.6.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo objektyviai įvertinti jos sunkią sveikatos būklę, kai jai buvo atlikta itin sudėtinga, net 17 valandų trunkanti (duomenys neskelbtini) operacija ir pažeisti nervai, dėl ko pareiškėjai apskritai yra sudėtinga dėstyti savo mintis ir kartais ji kalba net neapsvarstydama savo minčių. Iš byloje esančių medicininių dokumentų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra prasta ir jos psichologinė būsena taip pat yra sudėtinga, todėl yra neteisinga ir nesąžininga taip kategoriškai vertinti jos išsakytas mintis. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad po pareiškėjai atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, atsirado daug komplikacijų ir gretutinių lygų ir buvo paralyžiuota jos kūno dešinė pusė, jai buvo sunku kalbėti, rišti mintis, valgyti ir judėti ir tik po daugelio reabilitacijų ir medikamentinio gydymo, ji pradėjo po truputį atsigauti, tačiau iki šios dienos pareiškėja fiziškai neatsistatė ir jai sunku judėti, rašyti bei kalbėti ilgesnį laiką. Pareiškėja liko neįgali visam gyvenimui ir jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, nes ji nėra savarankiška ir negali nueiti didesnio atstumo, negali viena lipti laiptais, ji greitai pavargsta ir jos psichinė sveikatos būklė yra bloga, ji geria antidepresantus ir migdomuosius vaistus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjos sveikatos būklė neva tai neįtakoja nuomonės dėl jos palaikymo Rusijos vykdomiems kariniams veiksmas nukreiptiems prieš Ukrainą, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad tokia pareiškėjos nuomonė buvo įtakota jos sveikatos būklės, todėl kalbėti apie jos galimą verbavimą bei išnaudojimą Rusijos žvalgybos institucijų yra neatsakinga bei nesąžininga.

18.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja dažnai vykdavo į Baltarusiją taip pat patvirtina jos grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėja po atliktos operacijos Baltarusijoje lankėsi 2–3 kartus į metus ir jos kelionės nebuvo ilgesnės nei 1–2 dienos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jos išvykos pagrindžia grėsmės kėlimą.

18.8.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjos išvykos į Baltarusiją neva tai paneigia, kad ji neturi ten artimų giminaičių, kurie galėtų ja pasirūpinti bei neturi kur apsistoti. Pareiškėja neturi Baltarusijoje artimų giminių ir neturi kur apsistoti, nes jos vaikai į gimtinę atvažiuoja ne dažniau nei vieną kartą per porą metų ir pareiškėja visą laiką ten nakvodavo svečių namuose, o ne pas gimines. Baltarusijoje gyvena jos sutuoktinio giminės, su kuriomis ji nepalaiko jokio ryšio bei neturi ten nei kur gyventi nei kur apsistoti ir niekas ten jos negali priglausti, o juolab ja pasirūpinti ir nuolat prižiūrėti.

18.9.                      Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino kitas svarbias bylos aplinkybes apie pareiškėjos sveikatos būklę, apie jos pragyventą ilgą laikotarpį Lietuvoje, apie šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, apie tai, kad pareiškėja per tiek gyvenimo metų Lietuvoje, nepadarė absoliučiai jokių nusikaltimų ar nusižengimų prieš Lietuvos valstybę, apie tai kad ji gerbia šalį, kurioje gyvena ir apie Lietuvą niekada nėra pasakiusi nieko blogo.

18.10.                      Klausimyne pateikti atsakymai, kurie turėjo būti vertinami tik kaip subjektyvi nuomonė, kartu su visais kitais duomenimis, kurie nepatvirtina keliamos grėsmės. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali.

18.11.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neprotingai išplėtė galimos grėsmės valstybės saugumui turinį ir apimtį bei akivaizdžiai iškreipė nagrinėjamos normos prasmę ir tikslus, dėl ko pareiškėjai leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas tik dėl tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto pavojaus valstybės saugumui.

18.12.                      VSD, prieš teikdamas Raštą, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo atlikti nuodugnią pareiškėjos asmens patikrą ir surinkti duomenis, patvirtinančius, kad ji palaiko ryšius su Rusijos ar Baltarusijos valdžia, tačiau VSD nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, o paprasčiausiai perrašė pačios pareiškėjos klausimyne pateiktą subjektyvią nuomonę ir neatlikęs absoliučiai jokio tyrimo, sprendė, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybei saugumui.

18.13.                      Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino pareiškėjos individualią situaciją, t. y. kad ji nuo 2013 metų gyvena Lietuvoje, yra ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, kuris yra profesionalus karys ir nuo 2000 m. atlieka karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pareiškėja turi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, čia yra jos namai, turėjo darbą, iš kurio buvo priversta išeiti dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir neįgalumo, čia ilgą laiką gydosi, jos sveikatos būklė yra sudėtinga ir jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią gali suteikti tik jos sutuoktinis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neproporcingas.

18.14.                      Pareiškėja neturi nieko bendro su Rusijos valdžia ar jos institucijomis, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ji yra lojali Rusijos valdžiai ir palaiko jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei kad ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo (jai esant sunkios sveikatos būklės ir turint neįgalumą), yra visiškai niekuo nepagrįstas bei neįrodytas ir prieštaraujantys tikrosioms faktinėms aplinkybėms.

18.15.                      Šiuo atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjos sąsajų su kokiomis nors Rusijos ar Baltarusijos karinėmis, žvalgybos ar kitomis institucijomis, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, pareiškėjai pateikus priešingus įrodymus, išvada apie jos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą.

20.       Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

20.1.                      Pareiškėja tiek klausimyne, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausos metu yra nurodžiusi, kad palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje ir laiko, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Tokiu būdu pareiškėja sąmoningai reiškė paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Dar daugiau, pareiškėja skunde pirmos instancijos teismui nurodė, kad už Rusijos Federacijos karinių veiksmų nutraukimą Ukrainai turės paaukoti savo teritorijas (kas atitinka Rusijos Federacijos poziciją šias klausimais). Pirmos instancijos teismas pareiškėjos poziciją įvertinimo tinkamai, minėtos pareiškėjos pozicijos vertinimas atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose.

20.2.                      Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjos nuomonė dėl karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės buvo įtakota jos sveikatos būklės, yra nepagrįsti. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai to nepatvirtino.

20.3.                      Nors pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėja yra nutraukusi savo ryšius su Baltarusijos Respublika, šiuos teiginius paneigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas, patvirtinęs, kad pareiškėja 2019–2023 metų laikotarpiu dažnai išvykdavo į Baltarusijos Respubliką.

20.4.                      Teiginių, kad pareiškėjai reikalinga nuolatinė sutuoktinio priežiūra nepatvirtina į bylą pateikti dokumentai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nenustatytas specialus poreikių lygis.

20.5.                      Šiai dienai Migracijos departamentas nėra pareiškėjos atžvilgiu priėmęs sprendimo dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo į Baltarusijos Respubliką. Taip pat pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas (apie minėtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2023 m. lapkričio 13 d. Migris pranešimu) buvo nutrauktas dėl pareiškėjos priėmus sprendimą panaikinti jos leidimą nuolat gyventi 2023 m. lapkričio 13 d. (Migris) sprendimu Nr. 23S203141.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą.

22.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

22.2.                      Pagal įrodymų vertinimo taisykles bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos išvados daromos ne tik įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kitaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, nustatytus faktus, tačiau jų nepaneigia. Pareiškėja tik selektyviai nurodo atskirus, pavienius įrodymus, mintis, kurios, jos manymu, paneigia teismo išvadas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

22.3.                      Vien tik pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje, tam tikros šeiminės ir (ar) sveikatos aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjos pademonstruotos paramos Rusijos režimui bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, faktą, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, pareiškėjos sveikatos problemas. Pareiškėjos argumentas, kad teismo sprendimas yra grindžiamas ne individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, yra nepagrįstas.

22.4.                      Pareiškėja nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

 

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 23S202191, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

24.       Atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas grindžiamas VSD Išvada, kurioje konstatuota, jog jei asmuo, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 10 klausimą, atsako teigiamo, o atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, pareiškėjos pateiktais atsakymais į Migracijos departamento klausimyną, raštiškais paaiškinimais, taip pat jos pateiktais atsakymais vykdytos apklausos metu. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos požiūris į Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią politiką įtakotas Rusijos propagandos, todėl kelia grėsmę visuomenės rimčiai ir nacionaliniam saugumui, pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėja Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudota, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti.

25.       Atsakovo Sprendime taip pat nurodyti duomenys, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m., yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu, jos ir sutuoktinio gyvenamosios vietos deklaruotos skirtingais adresais, todėl daroma išvada, kad jie kartu negyvena. Pareiškėja Lietuvoje nedirba, todėl ekonominių ryšių Lietuvoje šiuo metu neturi.

26.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjos individualų vertinimą ir, vadovaudamasis VSD Raštu, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą; priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne tik pareiškėjos užpildytu klausimynu ir VSD Raštu, bet suteikė galimybę pareiškėjai paaiškinti savo poziciją raštu ir žodžiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, įvertinęs visą turimą medžiagą ir informaciją, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstai panaikino leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

27.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo bei taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, neobjektyviai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, o ypač jos sveikatos būklę bei nesivadovavo aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. VSD paprasčiausiai perrašė pačios pareiškėjos klausimyne pateiktą subjektyvią nuomonę ir neatlikęs tyrimo, sprendė, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybei saugumui.

28.       Kaip minėta, Sprendimu panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalie 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies pilietei, Lietuvos Respublikoje įgijusiai ilgalaikio gyventojo statusą, todėl Įstatymo nuostatos, susijusios su tokio jos statuso (ilgalaikio gyventojo statuso) panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d., jo priedo 7 p.), nuostatas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama (žr. 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009, 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011 ir kt.), kad pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
(toliau – ir ESTT) praktiką Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos ir teismai privalo taikyti nacionalinę teisę, aiškindami ją atsižvelgiant į direktyvų nuostatas. Ši kompetentingų institucijų ir teismų pareiga aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgiant į direktyvų nuostatas pagrįsta tuo, kad valstybės narės įpareigotos pasiekti direktyvoje numatytą tikslą, o pagal EB steigimo sutarties
10 straipsnį – imtis visų tinkamų priemonių, šių pareigų vykdymą privalo užtikrinti visos šių valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (konkrečiai kalbant, žr. 1984 m. balandžio 10 d. ESTT sprendimo von Colson ir Kamann, 14/83, Rink. p. 1891, 26 punktą ir 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimo Marleasing, C-106/89, Rink. p. I-4135, 8 punktą). Nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, nesvarbu, ar nuostatos priimtos prieš įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi EB steigimo sutarties 249 straipsnio trečiosios pastraipos (pirmiausia žr. 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimo Marleasing, C 106/89, Rink. p. I 4135, 8 punktą ir 2008 m. birželio 24 d. ESTT sprendimo Commune de Mesquer, C 188/07, Rink. p. I 4501, 84 punktą). Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę atitinkant Bendrijos teisę išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi ji leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Bendrijos teisės veiksmingumą (žr. šiuo klausimu 2003 m. gegužės 15 d. ESTT sprendimo Mau, C 160/01, Rink. p. I 4791, 34 punktą).

29.       ESTT jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta minėtos direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, byloje Nr. C-636/16, 23 ir 24 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

30.       Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tiktai tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

31.       Direktyvos 2003/109/EB 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/109/EB nėra pateikiama.

32.       Dėl visuomenės saugumo ESTT yra nusprendęs, kad jis apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., be kita ko, 1999 m. spalio 26 d. sprendimo Sirdar, C 273/97, Rink. p. I 7403, 17 punktą; 2000 m. sausio 11 d. sprendimo Kreil, C 285/98, Rink. p. I 69, 17 punktą; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Albore, C 423/98, Rink. p. I 5965, 18 punktą ir 2003 m. kovo 11 d. sprendimo Dory, C 186/01, Rink. p. I 2479, 32 punktą). ESTT taip pat yra nusprendęs, kad grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., be kita ko, 1984 m. liepos 10 d. sprendimo Campus Oil ir kt., 72/83, Rink. p. 2727, 34 ir 35 punktus; 1995 m. spalio 17 d. sprendimo Werner, C 70/94, Rink. p. I 3189, 27 punktą; minėto sprendimo Albore 22 punktą ir 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, C 398/98, Rink. p. I 7915, 29 punktą).

33.       Pagal Įstatymo nuostatas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą, panaikinamas, jeigu: leidimas gautas apgaulės būdu (Įstatymo 54 str. 1 d. 1 p.); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 54 str. 1 d. 21 p.); užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės (Įstatymo 54 str. 1 d. 3 p.); užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau negu 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą (Įstatymo 54 str. 1 d. 4 p.).

34.       Pagrindas, numatytas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą ESTT praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.) panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos / konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas / nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

35.       Išdėstytu teisiniu reguliavimu buvo vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio l3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo asmeniui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje konstatavus, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui.

36.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), <...>, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad VSD Išvada yra nepakankamai individualizuota, atsakovui teiktame Rašte VSD buvo bendrai pasisakęs tik dėl to, kad priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD, minėti atsakymai reiškia, kad užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

38.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr. 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).

39.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). 

40.       Teismų praktikoje, kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus, vertinama jo grėsmė valstybės saugumui, akcentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023). 

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Sprendimo teisėtumo ir atsakovo tinkamai ir išsamiai atlikto pareiškėjos situacijos vertinimo.

42.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja apklausos metu Migracijos departamentui teikė paaiškinimus, kodėl, jos įsitikinimu, Krymas yra Rusijos (užkariautas), o Migracijos departamentas, atsižvelgdamas vien į apklausos metu teiktus pareiškėjos paaiškinimus ir vadovaudamasis neindividualizuota VSD Išvada konstatavo, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nevertino individualios pareiškėjos situacijos, t. y. jos išreikšto požiūrio į Rusijos karinius veiksmus, Krymo aneksiją ir kt. kartu su jos šeimine, ekonomine bei socialine padėtimi, jos gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Migracijos departamentas įvertino visas pareiškėjos pateiktas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais ryšiais, ekonomine ir socialine padėtimi.

44.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, su kuriuo pareiškėja santuoką sudarė 2019 m. birželio 25 d., vaikų neturi. Teismo posėdyje liudijęs pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, jog jų gyvenamoji vieta deklaruota skirtingais adresais, tačiau faktiškai sutuoktiniai gyvena kartu ir santuoka nėra nutrūkusi. Byloje pateikti pareiškėjos medicinos dokumentų nuorašai, įskaitant VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2019 m. rugsėjo 11 d. Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (nuorašą), kuriuo pareiškėja siunčiama konsultuotis pas specialistą dėl tolimesnio gydymo po 2018 m lapkričio 13 atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos ir taikytos intensyvios reabilitacijos. Aprašant pareiškėjos būklę nurodoma, kad pareiškėja „pasiverčia, atsisėda, atsistoja savarankiškai, eina be kompensacinių priemonių, eisena išlieka diskordinuota, laiptais lipa su priežiūra“, „maudantis reikalinga pagalba, kituose apsitarnavimo veiksmuose savarankiška, ilgiau užtrunka, veiksmai nepilnai kokybiški“. Byloje taip pat yra pareiškėjos neįgaliojo pažymėjimo, išduoto 2023 m. kovo 16 d. ir galiojančio iki 2025 m. vasario 21 d., nuorašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos darbingumo lygis yra 45 proc. Byloje taip pat yra VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2024 m. vasario 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėja kreipėsi su prašymu nustatyti specialius poreikius, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pacientė ne Lietuvos pilietė, nukreipti į NDNT specialių poreikių nustatymui negalima.

45.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl jos visiškai blogos sveikatos neatitinka realybės tiek, kad pareiškėja visiškai savimi negali pasirūpinti. Teismas vertino, kad pareiškėjos sutuoktinio duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina, jog pareiškėjai reikalinga nuolatinė pagalba.

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nei iš Išvados, nei iš Migracijos departamento Sprendimų turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimas. Migracijos departamentas Sprendime neatsižvelgė ir nenagrinėjo pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad jai reikalinga kitų asmenų pagalba. Pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus vertino tik iš dalies. Be to, pareiškėjai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, o 2024 m. kovo 22 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog pareiškėja kreipėsi į psichiatrą stipriai pablogėjus būklei ir jai nustatyta mišrus depresinis ir nerimo sutrikimas. Tiek Migracijos departamentui, tiek pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių susijusių su Sprendimo priėmimo metu buvusia ir šiuo metu esama pareiškėjo sveikatos būkle, buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad Migracijos departamentas įvertino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais ryšiais, ekonomine ir socialine padėtimi bei integracija. Iš Sprendimo turinio nėra galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek šios, tiek kitos informacijos, susijusios su pareiškėja, vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, dėl Sprendimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu ir lemia, kad Sprendimas turi būti panaikintas.

47.       Pareiškėja yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, kurio nagrinėjimas yra nutrauktas. Nors ginčijamu Migracijos departamento sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar uždraudimo į ją atvykti klausimas, tačiau, minėtas sprendimas sukuria prielaidas tokiems veiksmams, be to, atsižvelgiant į gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, netoleruotina situacija, kai ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas bei jo šeimos nariai ilgą laiką būna teisiškai neapibrėžtoje situacijoje jo teisinio statuso aspektu.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Migracijos departamento Sprendimas naikinamas.

49.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

50.       Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

51.       Susipažinusi su pareiškėjos prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme bei įrodymais, kuriais grindžiami šis prašymas (2023 m. gruodžio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas serija Nr. 23-12-24 ir 2024 m. sausio 17 d. sąskaita, taip pat 2024 m. vasario 12 d. sąskaita Nr.24-102-12), ir įvertinusi juos pagal ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis šioje administracinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, taip pat į pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma (1 800 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (2024 m. balandžio 15 d. sąskaita Nr.24-04-15, 2024 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymą), kuri neviršija pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintas taisykles apskaičiuotų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjos prašymas yra tenkinamas, jai priteisiama 960 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos A. L. (A. L.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202191.

Priteisti pareiškėjai A. L. (A. L.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 960 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai        Iveta Pelienė

 

        Arūnas Sutkevičius

 

        Skirgailė Žalimienė