Civilinė byla Nr. 2A-1440-232/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04044-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo.
n u s t a t ė:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. J. 251,21 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas padidino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad prašo priteisti iš atsakovės 416,77 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis yra daugiabučio namo Vilniuje, Pylimo g. 49, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovė yra šiame name esančio buto Nr. 2 savininkė. Atsakovė tinkamai nevykdo pareigos mokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės eksploatavimą, techninę priežiūrą: laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. atsakovė buvo skolinga ieškovui 718,31 Lt; dalį skolos atsakovė sumokėjo, gavusi procesinius dokumentus iš teismo, tačiau liko skolinga 416,77 Lt. Atsakovė nesutinka sumokėti jai tenkančią išlaidų dalį už 2010 m. balandžio mėn. atliktus šalto vandens avarijos likvidavimo darbus – 154,65 Lt, taip pat išlaidų dalį už 2013 m. gegužės mėn. atliktus pastato kadastrinius matavimus – 262,12 Lt. Pažymėjo, kad mokesčiai už remonto ir avarijų likvidavimo darbus apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi proporcingai bendrosios nuosavybės daliai, o darbų atlikimo faktą įrodo Įvykdytų statybos – remonto darbų aktas, Atliktų darbų aktas Nr. 16921, PVM sąskaita – faktūra serija MSA 0119021 ir Darbų vykdymo sutartis Nr. 2012/A0618.
A. V. J. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad namų Vilniuje, Pylimo g. ir Pylimo g., kiemas, kuriame įvyko šalto vandens tiekimo tinklų avarija, nėra namo Vilniuje, Pylimo g., bendro naudojimo objektas, todėl iš butų savininkų negali būti reikalaujama mokėti už ne bendro naudojimo objektų remontą. Atsakovė nesutinka mokėti 2013 m. gegužės mėn. apskaičiuotą 262,12 Lt sumą už patikslintus pastato kadastrinius matavimus, nes jai nesuprantama, kodėl ieškovas nusprendė juos atlikti – namas nebuvo naujai formuojamas, rekonstruotas, remontuotas ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį. Priteisė iš atsakovės V. J. ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 416,77 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 416,77 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, įvertinęs bylos duomenis konstatavo, kad abi ginčo šalys nebendradarbiavo, siekdamos išspręsti ginčą taikiai, taigi bylinėjimosi išlaidos byloje atsirado dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas pažymėjo, kad būtinomis, pagrįstomis ir įrodytomis pripažintinos žyminio mokesčio išlaidos – 72 Lt, taip pat išlaidos už advokato dalyvavimą teismo posėdyje – 150 Lt, kurios atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiantis posėdžiui ir dalyvaujant jame, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (Rekomendacijų 7,8.18 p.). Dėl išlaidų už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą pažymėjo tai, kad pareiškimas parengtas pagal standartinę formą, jame nėra individualaus pobūdžio reikalavimų, kuriems suformuoti reikėtų specialių teisinių žinių. Todėl teismas laikė, kad ieškovo nurodyta 242 Lt suma už teisines paslaugas, rengiant nurodytą pareiškimą yra nepagrįstai didelė, pripažino, kad tokiu atveju pagrįstomis išlaidomis yra 100 Lt suma. Kadangi teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodė, jog atsakovė turi atlyginti 50 proc. pagrįstomis pripažintinų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės ieškovo naudai viso priteisė 161 Lt.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas vykdė bendradarbiavimo pareigą, skolos likučio nurodymas atsakovei kiekvieną mėnesį siunčiamose sąskaitose yra atsakovės informavimas apie skolą. Pažymėjo, jog būtent atsakovė bendradarbiavimo pareigos nevykdė, kadangi gavusi sąskaitas, kuriomis ieškovas informuodavo ją apie įsiskolinimo dydį, jų neapmokėdavo ir dėl detalesnės informacijos nesikreipdavo, nors sąskaitose yra nurodomas tiek UAB „Senamiesčio ūkis“ adresas, tiek bendrovės telefono numeris ar elektroninis paštas. Atsakovė į ieškovą yra kreipusis tik vieną kartą t.y. 2012-03-19. Ieškovas 2012-03-26 atsakė į atsakovės pateiktą raštą, pridėjo atitinkamus priedus paaiškinančius apie susiklosčiusią situaciją ir atsakovei rūpimus klausimus. Todėl akivaizdu, kad ieškovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Pažymėjo, jog reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Už šią advokato teikiamą teisinę paslaugą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra: už pareiškimą išduoti teismo įsakymą - 0,5. Ieškovas advokatui už pareiškimą išduoti teismo įsakymą sumokėjo – 242 Lt. Taigi šiuo konkrečiu atveju nebuvo viršytas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai šioje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apelianto teigimu sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas, priteisiant ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis nustatatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-07 išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiškimą dėl 718,31 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-07 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 256 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. J.. 2014-04-17 skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, 2014-05-09 teisme gautas UAB „Senamiesčio ieškinys“ dėl 251,21 Lt skolos priteisimo už administravimo ir komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutartimi minėtas ieškinys priimtas, 2014-02-07 teismo įsakymas dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikintas. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Vėliau ieškovas ieškinį patikslino, prašydamas priteisti 416,77 Lt skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-29 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, priteisė iš atsakovės V. J. ieškovo naudai 416,77 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 416,77 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 161 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavęs, jog abi ginčo šalys nebendradarbiavo, siekdamos išspręsti ginčą taikiai, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat teismas konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą nepagrįstai didelės, pripažino pagrįstomis išlaidomis 100 Lt sumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendė, jog atsakovė turi atlyginti 50 proc. pagrįstomis pripažintinų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės ieškovo naudai viso priteisė 161 Lt.
Apeliantas skundžia sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl bylinėjimos išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog ieškovas vykdė bendradarbiavimo pareigą, siuntė atsakovei sąskaitas nurodydamas įsiskolinimo likučius, 2012-03-26 atsakė į atsakovės raštą. Reikalauta suma už advokato pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo buvo ne didesnė nei nustatyta Rekomendacijose.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abi ginčo šalys nebendradarbiavo, siekdamos ginčą išspręsti taikiai, todėl bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl abiejų ginčo šalių kaltės. Minėtą išvadą teismas grindė tuo, jog ieškovas nebandė išspręti ginčo taikiai, neatsakė į atsakovės 2012-03-19 raštą dėl ginčijamų išlaidų (skolos), nepateikė teismui įrodymų, jog tokį raštą būtų išsiuntęs atsakovei. Taip pat teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog atsakovė negavusi atsakymo į savo paties raštą, daugiau nesikreipė į ieškovą. Atsakovo teigimu jis tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, atsakė į atsakovės raštą, pašto kvito pateikti neturi galimybės, nes tokie dokumentai įmonėje saugomi tik šešius mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ta aplinkybė, jog atsakovė galimai nėra gavusi atsakymo į jos raštą, nors byloje pateiktas atsakovo atsakymas, nėra pagrindas spręsti, jog nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos atsirado ir dėl atsakovo kaltės. Pagal bylos medžiagą, ieškovas siuntė atsakovei sąskaitas, kuriose nurodomas skolos likutis, taigi informavimo apie skolą pareigą vykdė. Atsakovė gavusi sąskaitas, sąskaitose nurodytų visų skolų neapmokėjo. Be to byloje nėra duomenų, jog atsakovė galimai negavusi atsakymo į 2012-03-19 raštą, būtų vėl kreipusi į ieškovą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlailų priežastimi. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas iš esmės patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė prievoles, todėl ieškovas buvo priverstas savo interesus ginti teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pirmiausiai kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo t.y. siekė savo reikalavimus patenkinti ekonomiškesne supaprastinto proceso tvarka. Atsakovė po teimo įsakymo priėmimo, visos skolos ieškovui nesumokėjo, pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, nurodydama, jog su kreditoriaus reikalavimu iš dalies nesutinka. Kreditorius gindamas savo teises turėjo pareikšti ieškinį. Taigi nepavykus pabaigti bylos supaprastinto proceso tvarka, procesas iš esmės buvo tęsiamas ginčo teisena ne dėl nuo apelianto priklausančių aplinkybių, tokiu būdu didinant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai. Nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo byloje (nepagrįstai pareikšto ieškinio), proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys).
Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 242 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą. Byloje pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat atsižvelgia į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvertino bylos sudėtingumą, nurodydamas, kad pareiškimo reikalavimams suformuluoti nereikalavo specialių teisinių žinių; pareiškimo turinį, pareiškimas parengtas pagal standartinę formą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar kitaip vertinti minėtų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteistiną išlaidų advokato pagalbai apmokėti už teismo įsakymo parengimą sumą sumažino iki 100 Lt. Atsižvelgiant į nurodytų atlinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – padidinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 93,26 Eur (322 Lt) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu iš atsakovės V. J., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“, įmonės kodas 121452134, priteistą 46,63 Eur (161 Lt) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 93,26 Eur (322 Lt).
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Liuda Uckienė