Civilinė byla Nr. 2-100-341/2015
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03355-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:
30.3.; 30.8.; 113.1.; 114.1.;114.9.1.;
114.9.3.; 114.11.; 116.4.; 128.1.;
128.15.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,
sekretoriaujant Almai Buinovskienei,
vertėjaujant L. J.,
dalyvaujant pareiškėjai L. M., jos atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei,
suinteresuoto asmens VĮ T. B. atstovui Rūtai Kurienei,
suinteresuotam asmeniui T. M.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovui, suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ T. B., T. M.,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 49-52), kuriuo prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja L. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 4681/9724 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 1A1/m, t.y. įgijo 13,19 kv.m. kambarį (2-4), 13,79 kv.m. kambarį (2-5), 14,35 kv.m. virtuvę (2-3), 2,55 kv.m, sandėlį (2-2), 2,93 kv.m. tambūrą (2-1), kurių bendras plotas 46.81 kv.m., ½ dalį ūkinio pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 3I 1/m, ūkinį pastatą - viralinę su priestatu, plane pažymėtus indeksais 2I1/ž, 1i1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą - priestatą, pažymėtą indeksu 1i1/ž bei ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini),Vilniaus r.
Pareiškime nurodė, kad 1970 m. L. M. Maišiagalos seniūnija suteikė gyvenimui ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 97,24 kv.m. bendro ploto, plane pažymėto indeksu lAl/m, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., ½ dalį prie jo esančio tvarto, plane pažymėto indeksu 31 l/m, ūkio pastatą - priestatą, plane pažymėtą indeksu 1i1/ž, ūkinį pastatą- viralinę su priestatu, plane pažymėtus indeksais 2 I1/ž, 1i1/ž bei ½ dalį šulinio. Minėtame name yra 2 butai - butu Nr. 2 naudojasi pareiškėja, o butu Nr. 1 ir dalimi ūkinių pastatų naudojasi T. M., kuri 2005 m. savo tėvo - N. L. vardu įgijo nuosavybės teisę į dalį minėtų statinių pagal įgyjamąją senatį (2005-06-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civ.b. Nr. 2-823-95/2005). Kad pareiškėja gyvena minėtu adresu ir yra ten deklaravusi savo gyvenamąją vietą, naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane indeksu 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, nurodyta ir Maišiagalos seniūnijos pažymoje. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai suteiktas turtas teisiškai neįregistruotas, jis nepriklauso Vilniaus rajono savivaldybei, jos apskaitoje neapskaitomas, VĮ Valstybės turto fonde nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, todėl daro išvadą, kad turtas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjai nepavyko rasti archyvinių dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo turto suteikimo jai teisinį pagrindą, tačiau mano, jog tai, kad ji daugiau kaip 44 metus naudojasi minėtu turtu, ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir visą minėtą laikotarpį savo vardu moka už jį mokesčius, patvirtina faktą, kad ji teisėtai naudojasi minėtais nekilnojamaisiais daiktais. Teigia, jog yra visos sąlygos pareiškėjai įgyti nuosavybėn dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais įgyjamosios senaties būdu, t.y. ji nėra daikto savininkė, tačiau valdo kaip savą, t.y. sąžiningai įgijo ir valdo kaip nuosavą, nemanydama, kad daikto savininkas yra kažkas kitas; ji remontuoja turtą, moka mokesčius; turtą valdo teisėtai, atvirai nuo 1970 metų.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 66), atsižvelgdama į tai, kad nuo 2014-10-01 bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo valstybei atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, nurodė, jog VĮ Turto bankas vietoj VMI prie FM turėtų būti suinteresuotu asmeniu. VMI prie FM - fakto, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į savo pareiškime nurodytą turtą – nustatymui, neprieštarauja, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra; bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 63-64), nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas gali būti nustatytas tik įrodžius, kad pareiškėjos pareiškime nurodyti pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Pareiškėjos valdomi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir jos balanse neapskaičiuojami. Atsižvelgdama į pareiškime išdėstytus faktus, prie pareiškimo pridedamus dokumentus bei į tai, kad pareiškime nurodyti pastatai Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas. Prašo civilinę bylą nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo VĮ T. B. atsiliepime (b.l. 77-79) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 str. nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmasis įstatymas, sureguliavęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Vėliau šį įstatymą pakeitė 1997-12-02 priimtas „Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas“. Teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė minėtų teisės norminių aktų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kurį, kaip teigia savo pareiškime L. M., 1970 metais jai gyvenimui suteikė Maišiagalos seniūnija, buvo perdavusi Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, todėl atsižvelgiant į šio gyvenamojo namo statybos metus (1940 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, laiko, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui. Tokį turtą valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė, į kurią pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė. Be to, viešoji nuosavybė gali būti perleista tik įstatymo numatytos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra aišku, kokiu pagrindu šis turtas buvo suteiktas pareiškėjai, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ginčo turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai ir teisėtai negalima. Be to, pareiškėja minėtos pastato dalies valdymo nėra išviešinusi, todėl nėra aišku, ar šis nekilnojamojo turto objektas buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas visą LR CK nustatytą terminą. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjai nėra pagrindo pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į minėtą nekilnojamąjį turto objektą. Prašo pareiškimo netenkinti ir jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimo, prieštaravimų dėl reikalavimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja teismo posėdyje patikslino, kad ginčo gyvenamąją vietą suteikė Maišiagalos tarybinis ūkis, kuriame jinai dirbo, įsikėlė 1970 metais vietoje gyvenusių ginčo patalpoje Š. D. ir Marijos, kurie išsikėlė į savo pastatytus namus. Nurodė, kad visi kiti byloje minimi ūkiniai pastatai apart tvarto, yra pastatyti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens T. M. tėvų, taip pat pareiškėja prisistatė priestatą prie ginčo namo 1a1/ž. Paaiškino, kad jokių įrodymų, pateisinančių ūkinių pastatų statybą, leidimų dėl ginčo statinių neturi.
Suinteresuotas asmuo T. M. pareiškimo reikalavimą palaikė, nurodė, kad visi kiti pastatai, kurių neprašoma nustatyti pareiškėjos pareiškimu ginčo namų valdoje 2005 m. teismo sprendimu pripažinti kaip jos. Nurodė, jog ūkinius pastatus, apart tvarto, pastatė pareiškėja ir T. M. tėvai.
Suinteresuoto asmens VĮ T. B. atstovė prašė pareiškimo reikalavimo netenkinti atsiliepime nurodytais pagrindais, papildomai nurodė, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-823-95/2005 (šios bylos lapai 8-10, 31-34) esančių duomenų matyti, kad ginčo objektas priklauso valstybei.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija apie teismo posėdį žino, byla nagrinėjama nedalyvaujant nurodytų asmenų atstovams.
Pareiškimas atmestinas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodytos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. M. nuo 1970-09-18 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone (b.l. 18). Nuosavybės teisės į pareiškėjos reikalavime nurodytą turtą (jo dalį) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kitos turto dalies, t.y. 5043/9724 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus r. sav., taip pat ½ tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1m), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1b), ½ kitų statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto k), nuosavybės teisė registruota T. M. vardu paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b.l. 19-26). Pradinė šio turto registracija atlikta 2005-06-30 Apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-823-95/2005 pagrindu. Šiuo sprendimu buvo nustatytas faktas, kad Nikolajus (Nikolaj) L. (miręs 2003-12-23) įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise valdė dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksais 1A1/m, koridorių 1-1-7,28 kv.m., virtuvę 1-2-11,19 kv.m., kambarį 1-3-9,95 kv.m., kambarį 1-4-5,31 kv.m., kambarį 1-5-16,70 kv.m., bendro 50,43 kv.m. ploto ir kiemo rūsį 4I1b, ½ dalį šulinio, ½ dalį tvarto 3I1/m su ūkio pastatais 1i1/ž ir 2il/ž, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-823-95/2005, b.l. 112.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-09-02 pažymoje nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso ir apskaitoje neapskaičiuojamas (b.l. 12). Maišiagalos seniūnijos 2014-08-18 pažymoje taipogi nurodyta, kad patalpos, kuriose gyvena L. M. (gyvenamojo namo patalpos 2-3, 2-4, 2-5 su priestatu 1a1/ž (2-1 ir 2-2), ½ dalis tvarto 3I1/m, priestatas 1i1/ž, ½ dalis šulinio K, viralinė 2I1/ž, priestatas 1i1/ž Maišiagalos seniūnijos balanse nesiskaito (b.l. 58). VĮ Valstybės turto fondas 2014-08-20 rašte Nr. (30) 3R-1539 informavo, kad ½ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4194-0126-9013), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., patikėjimo teise nevaldo ir jis nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą; duomenų apie minimo pastato dalį jų duomenų bazėje nėra (b.l. 13).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo netenkinti pareiškėjos reikalavimų, teigdamas, kad ginčo turtas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui ir jis liko valstybės nuosavybė, į kurią nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama.
Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos A. T. 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).
Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo turto suteikimo pareiškėjai teisinį pagrindą patvirtinančių įrodymų. Vilniaus apskrities archyvo 2014-09-25 rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto, Vilniaus rajono Maišiagalos apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1970-1971 m. sprendimas dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone skyrimo L. M., Aleksandro Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto, Vilniaus rajono Maišiagalos apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1970-1971 m. dokumentuose nerastas (b.l. 11). Pareiškėja pareiškime nurodžiusi, jog visą turtą jai gyvenimui skyrė Maišiagalos seniūnija, teismo posėdyje patikslino, jog butą suteikė Maišiagalos tarybinis ūkis, o ūkinius pastatus (išskyrus tvartą), priestatus jau vėliau pastatė pati pareiškėja bei T. M. tėvai. Taip pat pareiškėja nurodė, kad butas jai buvo suteiktas išsikėlus Dominikui ir M. Š.. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-823-95/2005 esančių ūkinių knygų lapų kopijų matyti, kad 1973-1975 m. D. Š. ūkyje (adresu (duomenys neskelbtini).) esantis gyvenamasis namas yra valstybinis, įrašyta vasarinė virtuvė, tvartas (asmeninė sąskaita Nr. 37), 1976-1978 m. asmeninėje sąskaitoje Nr. 72 (lape virš D. Š. pavardė, įrašyta ir M. pavardė), nurodyta, kad namas yra žinybinis, apylinkės tarybos (prijungta civilinė byla Nr. 2-823-95/2005, b.l. 31-34, 27-30). Iš nagrinėjamoje byloje esančių 1983-1985 m., 1986-1990 m. ūkio knygose esančių L. M. ūkio žinių lapų kopijų matyti, kad grafoje apie asmeninėje ūkio nuosavybėje esančius pastatus (ūkio adresas (duomenys neskelbtini)) taipogi nurodyta „apylinkės tarybos“ (b.l. 27-36).
Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad šis ginčo turtas buvo valstybės nuosavybė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėja paminėjo, kad žodžiu kreipėsi dėl turto privatizavimo, o tai rodo, jog pareiškėja suvokė ir žinojo, kad turtas yra valstybės nuosavybė. Pagrindo, dėl kurio, pareiškėjos manymu, pasibaigė valstybės nuosavybė į ginčo statinius (jų dalį), aplinkybių, kurios jai suteikė pagrindą manyti, kad ji turtą valdo kaip savo, ir kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtą, nenurodyta ir tokie įrodymai nepateikti.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos A. T. 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Vien naudojimasis turtu ilgą laiką nėra pagrindas nuosavybės teisei atsirasti, todėl pareiškėjos pateikti įrodymai, kad ji moka mokesčius už atliekų tvarkymo paslaugas, elektrą (b.l. 38-42), šiuo atveju nereikšmingi.
Minėtoje Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 3K-7-67/2011 nurodyta, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, taip pat teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavime nurodytas butas, ½ tvarto dalis yra valstybės nuosavybė, į kurią nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama.
Civilinėje byloje Nr. 2-823-95/2005 priimtu 2005-06-30 sprendimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos turinčiomis prejudicinę reikšmę, kadangi toje byloje dalyvavo kitos šalys, nustatyti faktai dėl kito nekilnojamojo turto objekto, t.y. dėl kitų namo patalpų, turto dalių.
Pareiškėja teigia, kad dalis ūkio pastatų – tvartas yra baigtas statyti 1988 m., priestatas – 1i1/ž – pastatytas 1988 m., kitas 1i1/ž – 1975 m., t.y. jau po namo skyrimo pareiškėjai, todėl mano, kad šie statiniai negali priklausyti valstybei nuosavybės teise. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tuomet, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad byloje minimi ūkiniai pastatai apart tvarto, priestatai yra pastatyti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens T. M. tėvų. Tokiu atveju, teisėtai pastačius statinius, pareiškėja būtų įgijusi į juos nuosavybės teisę statinio statybos būdu. Į bylą jokie su ūkio pastatų, priestatų statyba susiję dokumentai nepateikti.
Atsižvelginat į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavime nurodytos ginčo patalpos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini),Vilniaus r., ½ tvarto dalis yra valstybės nuosavybė, į kurią pagal CK 4.69 str. 3 d., nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama, o pareiškėjos reikalavime nurodomi pagalbiniai pastatai, kiti statiniai, priestatai pareiškėjos sukurti statybos būdu, todėl reikalavimas nustatyti faktą, kad pareiškėja L. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 4681/9724 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4194-0124-9013), plane pažymėto indeksu 1A1/m, t.y. įgijo 13,19 kv.m. kambarį (2-4), 13,79 kv.m. kambarį (2-5), 14,35 kv.m. virtuvę (2-3), 2,55 kv.m, sandėlį (2-2), 2,93 kv.m. tambūrą (2-1), kurių bendras plotas 46.81 kv.m., ½ dalį ūkinio pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 3I 1/m, ūkinį pastatą - viralinę su priestatu, plane pažymėtus indeksais 2 I1/ž, 1 i1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą - priestatą, pažymėtą indeksu 1i1/ž bei ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., yra nepagrįstas ir pareiškėjos pareiškimas atmestinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Rapolas Žukas