Byla Nr. 1S-445-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01981-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės ir Gyčio Večersko,
sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,
dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo kaltinamojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
1. M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamas tuo, kad,
1.1. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent, 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksli data, laikas ir tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje, iš D. S. piniginės, padėtos prie pavarų svirties, pagrobė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 2 d. išduotą D. S. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neturėdamas teisėto pagrindo šį dokumentą laikė automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2019 m. sausio 14 d., automobilio apžiūros metu šį dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 9.15 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) ūkininkų turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju I. S. metu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia bendrai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam I. S. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I. S. minkštųjų audinių sumušimus bei kraujosruvas abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, kaktoje, tarpuakyje, dešinio smilkinio bei žando ir skruosto srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą. Tokiais veiksmais M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
1.3. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai atėmė nukentėjusiojo I. S. laisvę, o būtent 2019 m. sausio 14 d. apie 9.20 val., būdamas ties (duomenys neskelbtini) ūkininkų turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą, veikdamas bendrai, prievarta įstūmė sumuštą nukentėjusįjį į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės ir vežė jį iki pastato esančio Fabriko g. 1B, Jonavoje, kur jį išlaipino iš automobilio, o pastebėjęs atvykstantį policijos automobilį, nukentėjusįjį ir automobilį paliko ir pasišalino. Taip tokiu būdu panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę. Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.
1.4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 9.20 val., ties (duomenys neskelbtini) ūkininkų turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą, ir prievarta įstūmė sumuštą nukentėjusįjį į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, panaudojęs psichinį ir fizinį smurtą ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir tokiu būdu bendrais veiksmais su D. Ž. sukurdamas nukentėjusiajam bauginančią aplinką, jis (M. S.) iš nukentėjusiojo vidinės striukės kišenės pagrobė svetimą nukentėjusiajam I. S. priklausantį turtą – pinigus 100,00 eurų, bei pagrobė ir taip neteisėtai įgijo I. S. vardu 2018 m. gruodžio 12 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs, nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.
1.5. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad įgijo ir laikė netikrus pinigus, o būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 50,00 eurų banknotą Nr. (duomenys neskeltini), kuris buvo atspausdintas ne pagal tokių piniginių ženklų spausdinimo reikalavimus, t. y. išspausdintas ofsetine spauda, kurį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. birželio 21 d. 11.30 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai, taip tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus. Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
1.6. Be to, jis kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms – vartojimui neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bet ne mažiau kaip 0,595 g, ir neteisėtai jas laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. birželio 21 d. 11.30 val., šias narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. birželio 2 d. nutartimi pakeitė kaltinamajam M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinį regitravimąsi policijos įstaigoje į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo, bei paskelbė M. S. paiešką.
3. Skunde apygardos teismui kaltinamasis M. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartimi jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą dviem mėnesiams į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis.
3.1. Skunde teigiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Šio ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamajam buvo pritaikytos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje. Jau daugiau kaip tris metus šios kardomosios priemonės nebuvo pakeistos, kaltinamasis jau spėjo atlikti ir laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. sausio 15 d., jam grįžus iš pataisos įstaigos jis negali pilnai susitvarkyti visų savo ūkinių reikalų, kreiptis į gydymo įstaigas ir kitas institucijas, kreiptis dėl kredito ir panašiai, nes neturi savo asmens tapatybės kortelės. Kaltinamasis negali pradėti dirbti, kurti verslo ir gauti pajamų, todėl negali tinkamai savimi pasirūpinti bei užtikrinti teisėtą ir teisingą gyvenimą. Kaltinamasis jau ne vieną kartą kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti bent vieną kardomąją priemonę ir grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Tik artimųjų dėka kaltinamajam pavyko įsiregistruoti ūkininku nuo 2022 m. gegužės 10 d., kas rodo, kad jis nenori užsiimti neteisėta veikla.
3.2. Skunde nurodoma, kad 2022 m. balandžio 26 d. teisiamąjį posėdį jis praleido dėl pateisinamų priežasčių, nes sirgo, tačiau negalėjo įvykdyti 2022 m. balandžio 27 d. teismo nutarties ir pateikti jo neatvykimą pateisinančių dokumentų, nes jį gydęs privatus gydytojas nesutiko išduoti pažymos, patvirtinančios jo neatvykimo priežastis. Gydytojas atsisakė rašyti pažymą apie kaltinamojo ligą iš esmės todėl, kad kaltinamasis neturi asmens tapatybės kortelės, negali įsidarbinti ir net savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl gydytojas ir nerizikavo rašyti reikalingos formos (Nr. 094-1/a) pažymos teismui.
3.3. Skunde pabrėžiama, kad kaltinamasis neturėjo pastovaus kompiuterinio prisijungimo, todėl nežinojo ir negalėjo dalyvauti 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdyje ir teismo šaukimo į minėtą posėdį negavo. Neturėdamas lėšų jis negalėjo ir naudotis savo mobilaus ryšio telefonu. Dėl šių priežasčių jis negalėjo teismo posėdyje dalyvauti ir nuotoliniu būdu bei susisiekti su gynėju. Kaltinamasis pabrėžia, kad iki jo sulaikymo jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini) sodo name, nors deklaruota jo gyvenamoji vieta registre yra (duomenys neskelbtini). Apie nuolatinę kaltinamojo gyvenamosios vietos adresą policijos pareigūnai buvo informuoti, nes būtent šiuo adresu ir tikrindavo jį, kai jis nešiojo elektroninio stebėjimo prietaisą. Todėl teismo išvada, kad tuo adresu gyvenamojo namo nėra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, juolab, kad tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nebegyvena nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, kai 2018 m. spalio 25 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su L. J. D. ir B. D. dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje. Minėtu adresu kaltinamasis gyveno iki jo sulaikymo, 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Tai kaltinamasis nurodė ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu policijoje ir 2021 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje. Policijos pareigūnai faktiškai jokių paieškos veiksmų neatliko. Tuo tarpu teismo nutartyje nurodyti jo mobilaus ryšio telefono numeriai yra jau labai seni ir jis ne kartą teikdamas teismui prašymus nurodė savo naują mobilaus ryšio telefono numerį.
3.5. Kaltinamojo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kad egzistuoja jo suėmimo pagrindai, nurodyti BPK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Jis nesislėpė ir nebėgo, netrukdė procesui ir nedarė naujų nusikalstamų veikų, todėl siekiant kardomųjų priemonių tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, yra pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.
4. Atsiliepimų į kaltinamojo M. S. skundą negauta.
5. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
6. Prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą.
7. Kaltinamojo gynėjas pateikė papildomus dokumentus, liudijančius M. S. nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., bei MB „N. n.“ vienintelio nario sprendimą su M. S. pasirašyti civilinę sutartį.
Kaltinamojo M. S. skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Pakeisdamas švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamajam M. S. į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi Baudžiamojo proceso kodekso bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, taip pagrįstai siekiant kuo greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėti šią baudžiamąją bylą.
9. Vadovaujantis BPK 119 straipsnio nuostatomis kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik nagrinėjant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
10. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Nors šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių M. S. grįsti kaltinimus dėl nurodytų nusikalstamų veikų. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausos protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadoje kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, taigi, BPK 121 straipsnio 2 dalies pažeidimai nenustatyti, o svarstant suėmimo skyrimo klausimą byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas.
11. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamajam M. S. byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, periodinis registravimasis policijos įstaigoje – pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą ir skaičiuojant šį terminą nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo, bei paskelbta M. S. paieška. Skundžiama nutartimi apylinės teismas griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam skyrė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bandyti slėptis nuo teismo ir taip trukdyti procesui.
12. Nors pirmosios instancijos teismas viena ir ta pačia 2022 m. birželio 2 d. nutartimi, nedalyvaujant kaltinamajam, ne tik jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau iš karto ir nustatė konkretų jos terminą, nurodydamas jį skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos, ir taip iš esmės nesilaikė BPK 123 straipsnio nuostatų, dėl to, jog tik sulaikius kaltinamąjį jis turi būti pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui ar baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui apklausti dėl suėmimo pagrįstumo tikslu nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju tai neturi esminės reikšmės tokios kardomosios priemonės pritaikymui, nesudaro esminio proceso pažeidimo, kadangi BPK 122 straipsnyje nurodyti M. S. suėmimo pagrindai pirmosios instancijos teismo buvo nustatyti tinkamai ir pagrįstai.
13. BPK 247 straipsnis numato, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.
14. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos, suėmimas kaltinamajam M. S. paskirtas atsižvelgiant į tai, kad jis pažeidė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių (įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti) sąlygas, neatvyko į 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. birželio 1 d. teisiamuosius posėdžius, nors žinojo, kad jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla ir jam apie šiuos teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta. Kaltinamasis teismui nepranešė apie neatvykimą, nenurodė neatvykimo priežasčių, gynėjas taip pat negalėjo susisiekti su kaltinamuoju. Teismui nebuvo žinoma kaltinamojo buvimo vieta. 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi kaltinamasis buvo įpareigotas pateikti teismui medicininę pažymą dėl neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, tačiau tokia pažyma teismui iki nustatyto termino nebuvo pateikta, kaltinamojo gynėjas tik prieš teismo posėdį aukštesniajam teismui nagrinėjant skundą dėl M. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, liudijantį M. S. nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Nurodė, kad M. S. sveikatos būklė pablogėjo po patirtos traumos (laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. vasario 4 d.), ką pagrindžia pateikiama UAB (duomenys neskelbtini) centras gydytojos I. R. 2022 m. vasario 5 d. išduota medicininė pažyma (forma 94a) dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors gerokai pavėluotai teismui pateiktas pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, patvirtina M. S. nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog buvusi sveikatos būklė jam dėl to sutrukdė dalyvauti 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam taip pat buvo suteikta galimybė teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau kaltinamasis šia galimybe nepasinaudojo.
15. Byloje esantys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų raštai patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2022 m. balandžio 11 d. sistemingai pažeidinėja švelnesnės karomosios priemonės – periodinio registravimosi policijos įstaigoje sąlygas (b. l. 4, 25, 33, 56, 70, 81, 88, 97, 99,105). Kaltinamojo nurodytais gyvenamosios vietos adresais policijos pareigūnams M. S. taip pat nepavyko surasti, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis slapstėsi ir tokiu būdu sąmoningai vengė proceso vilkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Policijos pareigūnams bandant su kaltinamuoju susisiekti jo nurodytais mobilaus ryšio telefono numeriais, kaltinamasis neatsiliepia, nuvykus jo paties nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini) (komercinis pastatas), (duomenys neskelbtini), (nurodyta, jog nėra jokių gyvenamųjų pastatų, tik žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) (buto durų niekas neatidaro), (duomenys neskelbtini) (duris atidaręs M. S. patėvis nurodė, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jo adreso nežino) (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjos D. R. tarnybinis pranešimas). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai sudarė pagrindą manyti, kad kaltinamasis M. S. be svarbių priežasčių neatvykdamas į teismo posėdžius slėpėsi nuo teismo.
16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis kaltinamas aštuonių nusikalstamų veikų padarymu, iš jų vieno nesunkaus, šešių apysunkių nusikalstamų veikų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, už sunkiausias iš jų baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis M. S., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. S., sistemingai pažeidžia jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, žinodamas apie teisiamojo posėdžio datą į jį neatvyko, nepasinaudojo galimybe teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, policijos pareigūnų nebuvo atvesdintas, nes jo rasti nepavyko, susisiekti telefonu taip pat nepavyko.
17. Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis M. S. vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius ir būdamas laisvėje vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei trukdyti procesui, ir kad šiuo metu švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
18. Skunde kaltinamasis teigia, kad į 2022 m. balandžio 26 d. teisiamąjį posėdį jis neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, nes sirgo, tačiau savalaikiai negalėjo pateikti tai patvirtinančios gydytojo pažymos, nes gydytojas nesutiko tokios parašyti, kadangi kaltinamasis neturėdamas asmens tapatybės kortelės negali įsidarbinti ir mokėti sveikatos draudimo įmokų, nors, kaip jau minėta, gerokai pavėluotai teismui pateiktas pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tik patvirtina M. S. nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog buvusi sveikatos būklė jam dėl to sutrukdė dalyvauti 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, o taip pat ir nuotoliniu būdu. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, 2019 m. vasario 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos nutarimu M. S. skirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (b. l. 1–2). Tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina kaltinamojo skundo teiginių, kad jis kreipėsi į medikus dėl ligos ir dėl jos negalėjo dalyvauti 2022 m. balandžio 26 d. teisiamajame posėdyje bei, kad gydytojai atsisakė išduoti nustatytos formos (Nr. 094-1/a) pažymą teismui. Juo labiau, kad kaltinamasis pirmosios instancijos teismui savalaikiai nenurodė nei į kokią gydymo įstaigą kreipėsi, nei, kad jam iš tiesų buvo atsisakyta išrašyti atitinkamos formos (Nr. 094-1/a) pažymą dėl neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos, tikslu pirmosios instancijos teismui tokius duomenis patikrinti. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo kartu su skundu pateiktų dokumentų kaltinamajam net ir neturint asmens tapatybės kortelės pavyko įregistruoti ūkininko ūkį ir gauti pažymėjimą (b. l. 137), taip pat 2021 m. sausio 11 d. iš gydymo įstaigos gauti Medicininę pažymą Nr. 094-1/a dėl neatvykimo į teismą (b. l. 75), 2022 m. vasario 5 d. išduotą medicininę pažymą (forma 94a), sudaryti civilinį sandorį su MB „N. n.“. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad policijos pareigūnai bandė su kaltinamuoju susisiekti senais telefono numeriais, nors jis ne kartą teikdamas prašymus, yra nurodęs savo naują telefono numerį. Kaip matyti iš jau minėto tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnai bandė su kaltinamuoju susisiekti tais telefonų numeriais, kuriuos nutartyje dėl atvesdinimo jiems nurodė apylinkės teismas. Duomenų, kad nuteistasis būtų teismui teikdamas prašymus būtų nurodęs savo naująjį telefono numerį pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu kaltinamasis turi pareigą pranešti apie pasikeitusius jo kontaktus, be to, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų su kaltinamuoju nepavyko susisiekti ir jo gynėjui, su kuriuo kaltinamasis anksčiau betarpiškai bendravo ir manytina, nurodė aktualius kontaktus, kadangi 2022 m. teisiamajame posėdyje gynėjas nurodė, jog su kaltinamuoju 2022 m. balandžio 26 d. bendravo tris kartus (b. l. 109–110). Kaltinamojo veiksmų suaktyvėjimas stebimas tik jam pritaikius realiai laisvę apribojusią kardomąją priemonę – suėmimą, dėl ko akivaizdu, kad ji, bent jau šiame baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo etape, yra veiksminga ir leidžianti efektyviai pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų proceso tikslų, o tolimesnėje baudžiamosios bylos eigoje, atsiradus naujoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo turės vėl būti iš naujo persvarstoma, įvertinant ir poreikį tolau ją taikyti, ar pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis M. S. pakeitė gynėją, tačiau baudžiamoji byla jau yra baigiamojoje stadijoje.
19. Pažymėtina, kad kaltinamajam neatvykus į 2022 m. balandžio 26 d. teisiamąjį posėdį apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi pirma nusprendė M. S. į kitą teismo posėdį – 2022 m. birželio 1 d., atvesdinti. Tačiau 2022 m. birželio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad vykdant minėtą teismo nutartį dėl kaltinamojo M. atvesdinimo buvo bandyta susiekti su kaltinamuoju nurodytais telefono numeriais, tačiau jis neatsiliepė, tuomet buvo nuvykta teismo nutartyje nurodytais gyvenamosios vietos adresais, tačiau kaltinamasis nebuvo rastas, todėl į 2022 m. birželio 1 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis nebuvo atvesdintas. 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gauti pranešimai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, kad kaltinamasis M. S. ir toliau pažeidinėja jam paskirtos kardomosios priemonės – registravimosi policijos įstaigoje sąlygas ir neatvyksta registruotis nurodytu laiku (b. l. 105, 107). Nors skunde nuteistasis ir nurodo, kad iki jo sulaikymo jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini) sodo name, tačiau kaip matyti iš pareigūnų pateikto tarnybinio pranešimo nuvykus minėtu adresu kaltinamasis nebuvo surastas ir nebuvo galimybės jį atvesdinti. Tas pačias aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir dėl kitų kaltinamojo nurodytų gyvenamosios vietos adresų, kad kaltinamasis nebuvo rastas, ir todėl nėra galimybės jį atvesdinti. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis skunde nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, adresas (duomenys neskelbtini) tėra jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas kur jis taip pat negyvena. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad kaltinamasis neatvyko į teisiamuosius posėdžius, su juo nepavyko susisiekti telefonu ir jam buvo suteikta galimybė dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau jis tuo sąmoningai nepasinaudojo, kad kaltinamasis neinformavo teismo apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą ar mobilaus ryšio telefono numerį, rodo jo sąmoningą norą vilkinti bylos procesą bei sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis slapstėsi nuo bylos teisminio nagrinėjimo, taip jį vilkino ir nevykdė BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytos kaltinamojo pareigos atvykti į teismo posėdžius, tokiu savo elgesiu trukdydamas bylos nagrinėjimui teisme ir šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.
20. Pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį nesudaro ir kaltinamojo skundo teiginiai, kad jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą galima užtikrinti ir švelnesne kardomąją priemone – intensyvia priežiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų BPK XI skyriuje įtvirtintų kardomųjų priemonių, ar jų komplekso taikymas šiuo metu būtų neefektyvus ir nėra objektyvių galimybių spręsti dėl jų taikymo. Šią išvadą pagrindžia jau minėtos aplinkybės dėl kaltinamojo sistemingo švelnesnės kardomosios priemonės – periodinio registravimosi policijos įstaigoje, sąlygų nesilaikymo ir neatvykimo registruotis nurodytu laiku. Akivaizdu, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, dėl jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius buvo skelbiamos pertraukos, ženkliai sutrikdytas kitų proceso dalyvių bei numatytų teismo posėdžių darbas, atvesdinti kaltinamojo policijos pareigūnams taip pat nepavyko, o pats kaltinamasis buvo sulaikytas tik vykdant teismo nutartį dėl jo suėmimo. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą visuomet yra suvaržomos tam tikros asmens laisvės ir teisės, ir dėl to asmuo, be jokios abejonės, patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai yra proporcingi kardomąja priemone siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą.
21. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas kaltinamajam taikytas švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pagrįstai pakeitė į suėmimą ir nustatė dviejų mėnesių terminą, kuris šioje proceso stadijoje yra proporcingas ir adekvatus bylos nagrinėjimo tikslams – sparčiam ir ekonomiškam jos nagrinėjimui pasiekti. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartis laikytina pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a :
Kaltinamojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Audrius Meilutis
Laima Šeputienė
Gytis Večerskas