Civilinė byla Nr. 2-23918-1026/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15309-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.38.; 3.2.8.5.; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį atsakovui K. S., trečiajam asmeniui V. (V. Z.) Z. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, dėl palikimo priėmimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 66/100 dalis gyvenamojo namo 1A1š/b, esančio (duomenys neskelbtini).; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo motinos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Ieškovė nurodė, jog mirusioji motina Z. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno iki savo mirties, o jos dukra (ieškovė), po motinos mirties naudojosi visu likusiu mirusiosios įgytu kilnojamuoju turtu: baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne, moka už komunalinius patarnavimus, rekonstravo gyvenamąjį namą, apdraudžia nekilnojamąjį turtą, prižiūri namų valdą, sodina ir prižiūri gėlynus, veją, perdažė tvorą. Mano, jog tokie ieškovės veiksmai patvirtina, jog po savo motinos Z. S. mirties, ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti kaip savo turtą, juo rūpintis. Nurodė, jog mirus motinai, niekas nesikreipė į notarų biurą su pasireiškimu dėl palikimo priėmimo. Prašė jos reikalavimą šioje dalyje patenkinti.
Atsakovas K. S. atsiliepime pripažįsta, kad jo ir žmonos Z. S. pirktą namą, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkė ir darė kapitalinius darbus jų dukra N. A. ir jos vyras V. A.. Nurodė, jog po žmonos mirties dėl paveldėjimo nei jis, nei vaikai į notarų biurą nesikreipė. Teigia, jog atsakovas ir jo dukra (ieškovė) su šeima gyvena šiuose namuose nuo to laiko, kai tik nusipirko namą, todėl neprieštarauja ir sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba rašytinio proceso tvarka.
Tretysis asmuo V. Z. atsiliepime sutinka, kad 66/100 dalys gyvenamojo namo būtų pripažintos jo sesers N. A. ir jos vyro V. A. nuosavybe. Nurodė, jog po motinos mirties dėl palikimo nesikreipė. Teigia, jog ieškovė iki pat motinos mirties ją prižiūrėjo, todėl sutinka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba rašytinio proceso tvarka.
2020 m. lapkričio 5 d. kartu su atsakovo atsiliepimu teismui pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią pasirašė visi byloje dalyvaujantys asmenys, prašoma ją patvirtinti. Nurodė, jog šalims yra aiškios ir žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, viešai paskelbtu pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Ieškinio dalis dėl juridinio fakto nustatymo tenkintina.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė N. A. yra Z. S. ir K. S. dukra (b. l. 11-12). Ieškovas V. A. yra ieškovės sutuoktinis (b. l. 13). Trečiasis asmuo V. Z. yra Z. S. sūnus. Ieškovės motina Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po motinos Z. S. mirties liko palikimas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 1A1š(b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis 5Š1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1šb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 3G1šb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 17-18,26-36,63-65). Iš ieškovų ieškinyje nurodomų aplinkybių bei pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad mirus ieškovės motinai Z. S., jos turtu rūpinosi ieškovė, kuri naudojosi baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne, mokėjo už komunalinius patarnavimus, rekonstravo, remontavo gyvenamąjį namą, apdraudė nekilnojamąjį turtą, prižiūrėjo ir prižiūri namų valdą, sodina ir prižiūri gėlynus, veją, perdažė tvorą bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ieškovė palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 14-16,19-25,37-57). Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, jog Z. S. mirties dėl palikimo niekas nesikreipė, o ieškovė iki pat motinos mirties ją prižiūrėjo, su šeima gyveno namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat tada, kai tik namas buvo įgytas.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės nuoseklios, neprieštaraujančios tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir ieškovės ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog ieškovė N. A. priėmė palikimą po motinos Z. S. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui), tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą jai nebuvo išduotas (b. l. 94,101).
Ieškovė yra palikėjos pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po ieškovės motinos mirties kiti įpėdiniai – sutuoktinis K. S. ir sūnus V. Z. nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 2019 m. lapkričio 26 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. liudijimas patvirtina, jog paveldėjimo byla pagal mirusiosios paskutinę gyvenamąją vietą neužvesta (b. l. 94). Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje pateiktais atsiliepimais neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi kiti pirmos eilės įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštarauja, kad juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos motinos mirties. Šis faktas turi ieškovei juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso ieškovės turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi ieškovų prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai bei atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
Prašymas dėl taikos sutarties tenkintinas ir civilinė byla dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo nutrauktina. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą yra viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų, suteikianti šalims teisę disponuoti ginčo dalyku ir procesinėmis teisėmis. Šalių sudaryta taikos sutartis dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, todėl taikos sutartis tvirtintina ir nesant ginčo, šioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi, jos rezoliucinėje dalyje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė byloje sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, nuo kitos 315 Eur žyminio mokesčio dalies ieškovai atleisti 2020 m. spalio 9 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog šalys sudarė taikos sutartį, ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 225 Eur. Įvertinus tai, jog valstybė skatina taikų susitarimą, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos sąžiningai naudojosi CPK 42 straipsnio suteiktomis teisėmis, likusi 25 proc. žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina, apmokant šias išlaidas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4, 5 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, jog šalys viena iš kitos nereikalauja patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Pašto išlaidos šioje byloje sudaro 7,74 Eur. Šalys taikos sutarties 4 punkte susitarė, jog šias išlaidas atlygins ieškovė N. A., todėl pašto išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei grąžintina 225 Eur žyminio mokesčio dalis, 7,74 Eur pašto išlaidos iš grąžintinos sumos išskaitytinos, iš ieškovei iš viso grąžintina 217,26 Eur žyminio mokesčio dalis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140, 290-292, straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 295 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po savo mamos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Patvirtinti tarp ieškovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį ieškinio dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, šiomis sąlygomis:
l) atsakovas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tretysis asmuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad ieškovai N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis pagerino gyvenamąjį namą 1Alš/(b), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
2) atsakovas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tretysis asmuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja ir sutinka, kad 66/100 dalys gyvenamojo namo 1Alš/(b), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovams N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
3) šalys viena iš kitos nereikalauja patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
4) šalys susitaria, kad išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo atlygins ieškovė N. A.;
5) ieškovai N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prašo grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalį.
Civilinę bylą pagal ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį atsakovui K. S. dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo V. Z., nutraukti.
Grąžinti ieškovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,26 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 26 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 24 d., mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal teismo nutartį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Teisėja Vaida Motiejūnienė