Civilinė byla Nr. 2A-615-221/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11801-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)

Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovams D. Z. ir V. Z. dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė teismo atidalinti ieškovui D. Z. 1.5/16 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovui, o ieškovui D. Z. už 1.5/16 dalį turto priteisti iš atsakovo 3 075 Eur piniginę kompensaciją; atidalinti D. Z. 1.5/16 dalis 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovui, o ieškovui D. Z. už 1.5/16 dalį turto priteisti iš atsakovo 643,12 Eur piniginę kompensaciją; atidalinti ieškovui V. Z. 1.5/16 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovui, o ieškovui V. Z. už 1.5/16 dalį turto priteisti iš atsakovo 3 075 Eur piniginę kompensaciją; atidalinti ieškovui V. Z. 1.5/16 dalis 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovui, o ieškovui V. Z. už 1.5/16 dalį turto priteisti iš atsakovo 643,12 Eur piniginę kompensaciją; priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų močiutė A. Z. Po jos mirties butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovai, atsakovas ir močiutės sutuoktinis V. A. Z., kuris yra miręs. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies valdymo, prašė duoti raktus nuo buto ir sodo, tačiau atsakovas raktų nedavė, bendrauti atsisakė. Taigi ieškovai neturi galimybės naudotis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. Kadangi ginčo turtu naudojasi atsakovas, ginčo turto padalinti trims šeimoms be žalos jo paskirčiai yra neįmanoma, todėl, atidalinus ieškovams priklausančią turto dalį, ji priteistina atsakovui, o ieškovams priteistina piniginė kompensacija iš atsakovo.
Atsakovas sutiko su ieškovų siūlomu ginčo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu, nesutiko su ieškovų prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžiu, priešieškiniu prašė priteisti atsakovui iš ieškovų 1 306,59 Eur turto išlaikymo išlaidas ir įskaityti šią sumą į piniginę kompensaciją ieškovams.
Atsakovas nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti suma neatitinka tikrosios paveldimo turto vertės, turto vertinimas atliktas nekompetentingo eksperto. Ieškovai nuo (duomenys neskelbtini) turi pareigą apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau ieškovai savo nuosavybe visiškai nesirūpina. Atsakovas vienas prižiūrėjo ir rūpinosi ginčo turtu, nuo (duomenys neskelbtini) jis patyrė iš viso 6 511,27 Eur dydžio išlaidas. Atsakovas sutiko, kad ginčo turtas turi būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais. Atsakovas sutiko sumokėti ieškovams 6 032,22 Eur kompensaciją, iš šios sumos išskaičiuojant turto priežiūros išlaidas, tenkančias proporcingai ieškovams priklausančio turto daliai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį: atidalino ieškovui D. Z. 1.5/16 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą palikdamas atsakovui, o ieškovui D. Z. už 1.5/16 turto dalį priteisdamas iš atsakovo 3 075 Eur piniginę kompensaciją; atidalino ieškovui D. Z. 1.5/16 dalis 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą palikdamas atsakovui, o ieškovui D. Z. už 1.5/16 turto dalį turto priteisdamas iš atsakovo 643,12 Eur piniginę kompensaciją; atidalino ieškovui V. Z. 1.5/16 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą palikdamas atsakovui, o ieškovui V. Z. už 1.5/16 dalį turto priteisdamas iš atsakovo 3 075 Eur piniginę kompensaciją; atidalino ieškovui V. Z. 1.5/16 dalis 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5/16 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą palikdamas atsakovui, o ieškovui V. Z. už 1.5/16 turto dalį priteisdamas iš atsakovo 643,12 Eur piniginę kompensaciją; atmetė priešieškinį.
Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl turto atidalinimo būdo, t. y., kad atsakovui lieka turtas natūra, o ieškovams išmokama piniginė kompensacija už jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Kilus ginčui dėl turto rinkos vertės ir atsakovui prašant, teismas byloje paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Įvertinęs tai, kad atsakovas sutiko su teismo eksperto nustatytomis turto vertėmis, teismas laikė, kad ieškinys yra įrodytas ir pagristas, todėl turi būti patenkintas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovams neleido naudotis jų paveldėta turto dalimi, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti turto išlaikymo išlaidas nuo (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo trukdymą ieškovams naudotis jiems priklausančia turto dalimi patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovo, liudytojos V. Z. parodymai, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis iki priešieškinio dėl patirtų turto išlaikymo išlaidų priteisimo pateikimo kreipėsi į ieškovus dėl prisidėjimo prie turto išlaikymo išlaidų. Teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai prašo atlyginti turto išlaikymo išlaidas nuo (duomenys neskelbtini), nes pats aktyviais veiksmais trukdė ieškovams šiuo turtu naudotis, be to, atsakovo pateikti įrodymai – kvitai ir sąskaitos – negali būti pagrindas priteisti iš ieškovų išlaidas, nes jie nepagrindžia prašomų priteisti išlaidų dydžio. Teismas nurodė, kad atsakovas prašo priteisti dalį išlaidų už langų, durų, skaitliuko keitimą, buto remontą, tačiau pateikti kvitai neįrodo, jog durys, langai ir skaitliukas buvo pakeisti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirktos prekės buvo panaudotos šio buto remontui, už juos sumokėjo atsakovas, atsakovas taip pat neįrodė turėjęs išlaidų už sodo šiukšlių išvežimą, administravimą, buto šildymą. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui manant, jog ieškovai išlaikymo ir turto pagerinimo išlaidas privalėjo mokėti nuo (duomenys neskelbtini), jis juos, kaip bendraturčius, turėjo informuoti apie ketinimą atlikti turto pagerinimo darbus ir gauti jų sutikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovas nesiekė geranoriškai išspręsti su ieškovais turto atidalijimo klausimų, bylos nagrinėjimo metu ieškovai siūlė abipusių nuolaidų būdu pasirašyti taikos sutartį, tačiau atsakovas nesutiko.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovų 1 306,59 Eur turto išlaikymo išlaidas, įskaityti 1 306,59 Eur sumą į piniginę kompensaciją ieškovams iš atsakovo, priteisti atsakovui iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas, leisti atsakovui piniginę kompensaciją ieškovams sumokėti dalimis per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįsta išvada, kad atsakovas ieškovams trukdė naudotis jų paveldėto turto dalimi. Atsakovas buvo pateikęs ieškovams pasiūlymą išpirkti jiems priklausančią 3/16 dalį turto bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šį pasiūlymą išsiųsdamas per notarą, tačiau nesulaukė atsakymo į pasiūlymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš ieškovų nėra gavęs rimtų prašymų, pageidavimų ar reikalavimų, išskyrus ieškovų reikalavimą tenkinti jų prašymus visa apimtimi. Atsakovas buvo siūlęs ieškovams dėl turto perleidimo tartis ne teisminiu keliu, tačiau ginčas į teismą persikėlė tik dėl pačių ieškovų nenoro ginčą spręsti taikiai. 2015 metų balandžio-gegužės mėnesį atsakovas sulaukė ieškovų atstovės skambučio su prašymu suderinti datą nekilnojamojo turto, kuris priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, įvertinimui. Sutartu laiku nei ieškovai, nei jų atstovė nepasirodė. Atsakovas neįsileido ne pačių ieškovų, kadangi jie patys niekada nereiškė noro patekti į jiems priklausančią turto dalį ar ja naudotis, tačiau nepažįstamo asmens, prisistačiusio turto vertintoju, kuris, pateikus dokumentus, vėliau buvo įleistas. Atsakovas neprivalėjo įsileisti į savo gyvenamąsias patalpas nepažįstamų asmenų. Ieškovai savo senelių niekuomet nelankė, nesidomėjo, kaip jie gyvena, neatlygino laidotuvių išlaidų, nepasisiūlė geranoriškai prie jų prisidėti. Gerokai po termino palikimui priimti pasibaigimo pasirodę ieškovai pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus atsakovui, grasinti jam, prašė atiduoti buto raktus, todėl atsakovas išsigando, nenorėjo atiduoti buto raktų, nevykdė nepagrįstų ieškovų reikalavimų.
Objektyviai nenustatytos visos svarbios bylai aplinkybės. Faktas, kad atsakovas, nors ir turėjo teisę reikalauti iš ieškovų atlyginti senelių laidojimo išlaidas, tačiau jų iš ieškovų nereikalavo, turėjo atsispindėti sprendime ne kaip atsakovo, o kaip ieškovų piktybiškumas ir naudos sau siekimas. Ieškovai yra vieni iš paveldėtojų (įpėdinių), kurie turtą paveldėjo CK 5.20 straipsnio pagrindu, todėl jiems tenka pareiga atlyginti kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jų paveldėto turto daliai, tačiau šios išlaidos ieškovų taip pat niekuomet nebuvo geranoriškai atlygintos.
Neatsižvelgta į atsakovo argumentus, kad ieškovai privalo rūpintis turtu, jį išlaikyti. Nuosavybės teises į 3/16 palikimo ieškovai įgijo nuo palikėjos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis). Nors ieškovai nuo (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ginčo turtu, tačiau jie turi vykdyti savo, kaip bendraturčių, pareigą atlyginti išlaidų, susijusių su turto išlaikymu, dalį, proporcingą turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis). Atsakovas visą laiką turtą tvarkė ir išlaikė vienas, todėl turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos turto pagerinimui, priežiūrai ir išlaikymui išleistos lėšos, proporcingai ieškovų turimai nekilnojamojo turto daliai. Atsakovas patyrė mažiausiai 1 306,59 Eur turto priežiūros išlaidas 3/16 turto daliai nuo (duomenys neskelbtini), todėl jos turi būti atlygintos. Teismų praktikai, geros moralės ir sąžiningumo principams prieštarauja teismo argumentas, kad, atsakovui trukdant ieškovams disponuoti turtu, jie neturi atlyginti išlaidų už jų paveldėto turto priežiūrą. Nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų sąskaitų tikrumu, komunalinių paslaugų apmokėjimu už ieškovų paveldėtą turtą.
Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovams 8 174,24 Eur kompensaciją už turtą ir bylinėjimosi išlaidas, nenurodė atsakovui mokėjimo termino ir būdo. Kadangi suma atsakovui yra labai didelė, atsakovas negalės jos sumokėti iš karto, todėl turėtų būti leista atsakovui kompensacijos sumą sumokėti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant ją dalimis.
Kadangi ginčas į teismą persikėlė dėl pačių ieškovų nenoro ginčą spręsti taikiai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovų.
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovo siūlymas per notarą išpirkti ieškovų paveldėtas 3/16 turto dalis nepatvirtina atsakovo geranoriškumo, nes jo siūlyta 16 000 Lt suma neatitiko realios turto vertės, nes be nekilnojamojo turto dalies ieškovai paveldėjo ir dalį piniginio indėlio. Dėl šios priežasties ieškovai siūlė atlikti viso paveldėto turto vertinimą, tačiau atsakovas nesutiko.
8.2. Atsakovas nuo pat pradžių buvo priešiškai nusiteikęs savo mirusio brolio vaikų (ieškovų) atžvilgiu, nesutiko atnaujinti jiems termino palikimui priimti, nors pats jų neinformavo apie močiutės mirtį. Ieškovams nuvykus pas atsakovą į namus iki ieškinio pateikimo, jie tikėjosi susitarti be teisminio proceso, tačiau atsakovas jų neįsileido į namus, nedavė raktų, atsisakė bendrauti.
8.3. Laidojimo išlaidų atlyginimas ir su tuo susijusių klausimų nagrinėjimas nėra šios bylos ginčo objektas, todėl apeliacinio skundo nuorodos į CK 5.20 straipsnį ir su tuo susiję teisiniai argumentai yra nepagrįsti.
8.4. Atsakovas nepagrįstai prašo atlyginti turto išlaikymo išlaidas nuo (duomenys neskelbtini), nes pats aktyviais veiksmais trukdė ieškovams šiuo turtu naudotis.
8.5. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad derino su ieškovais buto remonto darbus. Priešingai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis su ieškovais nederino buto pagerinimo darbų (langų, durų keitimo, remonto darbų), todėl ieškovams nekyla pareiga atlyginti ar užskaityti atsakovo galbūt patirtas turto pagerinimo išlaidas. Nesant neginčijamų įrodymų, kad buto pagerinimo darbus atliko ir už juos sumokėjo atsakovas, įvertinus tai, kad ieškovai nėra davę sutikimo turto pagerinimui, atsakovui pagrįstai nepriteistos turto pagerinimo išlaidos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl apeliacinio proceso ribų
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundo argumentai iš esmės yra susiję su ginčo turto išlaikymu, apelianto galimybėmis sumokėti. kompensaciją. Apeliantas iš esmės neginčija faktų, jog bendras naudojimasis ginčo turtu yra praktiškai negalimas, jog turtą padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai yra neįmanoma. Apeliantas taip pat išreiškė pageidavimą, kad turtas natūra atitektų jam. Apeliantas neginčija ir kompensacijos dydžio. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako dėl atidalijimo tikslingumo, taip pat dėl parinkto atidalijimo būdo tinkamumo, kompensacijos dydžio, ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina patikrindama, ar teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl turto priežiūrai ir išlaikymui išleistų išlaidų atlyginimo.
Dėl faktinių aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Z. Po jos mirties turtą (butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), ir sodo namą, kitus statinius su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovai D. Z., V. Z., atsakovas A. Z. ir A. Z. sutuoktinis, V. A. Z., kuris yra miręs. Ieškovų nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2015 m. balandžio 21 d. Bendraturčiams nesutariant dėl ginčo turto valdymo, ieškovai kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo, prašydami turtą atidalinti – natūra visą ginčo turtą palikti atsakovui, ieškovams iš atsakovo priteisti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų reikalavimą– atsakovui paliko ginčo turtą natūra, ieškovams priteisė kompensaciją po 3 718,12 Eur. Kaip minėta, ginčo dėl šios sprendimo dalies nėra.
Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovų priteisti turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidas 1 306,59 Eur nuo palikėjos A. Z. mirties ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis trukdė ieškovams naudotis jų paveldėto turto dalimi. Apelianto teigimu, ieškovai patys nerodė jokio noro bendrauti, spręsti ginčo gražiuoju.
Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į notarą dėl A. Z. turto paveldėjimo, tačiau jiems paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 2015 m. balandžio 21 d. Teisme vyko ginčas su atsakovu dėl ieškovų praleisto termino palikimui priimti atstatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. prieštaravo termino atnaujinimui, skundė Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį, kuria D. Z. ir V. Z. terminas palikimui priimti buvo atnaujintas. Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo apelianto geranoriškumo.
Iš tikrųjų apeliantas siuntė per notarą ieškovams pareiškimą, nurodydamas, kad sutinka pirkti jiems priklausiančią palikimo dalį atskaitant mokesčius ir laidojimo išlaidas. Ieškovai siūlė atlikti turto vertinimą, tačiau, kaip nurodo ieškovai, atsakovas turtą vertinti atsisakė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į prieštaraujančius vienas kitam apelianto teiginius. Jis nurodo, kad ieškovai patys nebandė patekti į jų valdomą turto dalį ir ja naudotis. Pats apeliantas vėl gi nurodo, kad neprivalėjo įsileisti į savo gyvenamąsias patalpas nepažįstamų asmenų ir atiduoti raktus ieškovams nuo patalpų. Toliau apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovai reikalavo, jog jiems būtų perduoti buto raktai, tačiau apeliantas išsigando, nenorėjo atiduoti raktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo nenorą leisti ieškovams naudotis jiems priklausančiu turtu.
Apelianto nurodomas laidojimo išlaidų atlyginimas ir su tuo susijusių klausimų nagrinėjimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
CK 4.75, 4.76 straipsniuose įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti.
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, kad buto išlaikymo bei pagerinimo išlaidos nėra įrodytos. Iš bylos medžiagos spręstina, kad buto remonto darbai, langų, durų, skaitliuko keitimas nebuvo derinti su ieškovais, negautas jų sutikimas tokiems darbams atlikti, be to, šios išlaidos, nesusijusios su įstatymų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Išlaidos daiktui išlaikyti gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateiktame 2013 m. gruodžio 5 d. pinigų priėmimo kvite už durų keitimą 440,06 Eur, kaip mokėtoja, nurodyta D. D. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo bute apeliantas pakeitė langus. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad už langus mokėjo V. Z. Pinigų priėmimo kvite mokant nario mokestį SB „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 metus mokėtoja nurodyta A. Z.
Nesutiktina su apeliantu, kad turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidos atlygintinos nuo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamųjų daiktų savininku tampama ne iš karto, o atlikus konkrečius įstatyme nustatytus veiksmus. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimą lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimą, pavyzdžiui, nuosavybės teisės įgijimas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pagrindu, paveldėjimo pagrindu ir panašiai. Turto paveldėjimas yra išvestinis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Kaip nustatyta ir minėta nutarties 11, 14 punktuose, ieškovams paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ir jų nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2015 m. balandžio 21 d., tačiau ir po to šalims bendro sprendimo būdo dėl paveldėto turto surasti nepavyko, ieškovai paveldėtu turtu nesinaudojo, juo naudojasi apeliantas.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016).
Dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl skundo argumentais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo D. Z. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo 400 Eur. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Virginija Lozoraitytė
Arūnas Rudzinskas
.