Administracinė byla Nr. A822 – 1277/2009
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjai L. B., atsakovo atstovėms Aivei Medeišytei ir Laimai Petrikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams Ievai Kulikauskienei ir Viktorui Aleksejevui, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovei Giedrei Aleksienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja L. B. skundu (t. I, b.l. 10 – 12), kurį patikslino (t. I, b.l. 6 – 8), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2007 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 12-34 PS (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti.
Teisė, jog skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2006 m. sausio mėnesio pareiškėja nedirbo ir jai niekas nepranešė, kad dėl kilusio šigeliozės protrūkio reikia pasitikrinti sveikatą. M. Š., su kuria pareiškėja pakaitomis prekiavo ūkininkės K. J. ūkyje pagamintais pieno produktais, tik 2005 m. gruodžio 13 d. telefonu pranešė pareiškėjai, kad reikia pasitikrinti sveikatą. Todėl išvada, jog pareiškėja nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 14 d. vengė pasitikrinti sveikatą, nors buvo raginama kelis kartus, yra nepagrįsta įrodymais, nes jokių paraginimų (skambučių, pranešimų) nebuvo. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centre, jai nustačius diagnozę, ji buvo nukreipta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą diagnozės patikslinimui, rodo, kad pirminė diagnozė gali būti netiksli. Be to, skubus pranešimas apie užkrečiamų ligų sukėlėją, kurį ji gavo iš gydytojos epidemiologės J. L., kai kreipėsi dėl siuntimo į infekcinę ligoninę, patvirtina aplinkybę, kad iš 2005 m. gruodžio 14 d. paimto mėginio Sh. Sonnei buvo išaugintas ne 2005 m. gruodžio 19 d., o 2005 m. gruodžio 20 d. Pažymėjo, kad ligoninėje 2005 m. gruodžio 20 d. jai buvo atliktas mikrobiologinis tyrimas Nr. 3892 ir buvo nustatyta, jog šigelės (Sh. Sonnei) nėra. Teigė, jog pirminė diagnozė buvo netiksli ir ji nesirgo – nebuvo infekcijos nešiotoja. Tuo tarpu skundžiamo Nutarimo išvados buvo padarytos remiantis pirmine netikslia diagnoze. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.9 punkto nuostata, suteikianti teisę Tarnybai taikyti poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme, prieštarauja Produktų saugos įstatymo 6 straipsnio 1 daliai ir 27 straipsnio 1 daliai. Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylos ir neturėjo teisės jai skirti baudos, nes tokios kompetencijos jai nesuteikia Produktų saugos įstatymas. Be to, pareiškėjai skiriant nuobaudą buvo pažeista administracinės nuobaudos skyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 297 str.). Nurodė, kad skundžiamas Nutarimas priimtas tik po pusantrų metų nuo tariamo pažeidimo padarymo. Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 25 straipsniu, bauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo paaiškėjimo dienos. Tokia nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Pabrėžė, jog minėta nuostata, kuri gali būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 35 – 38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja dėl šigeliozės išsityrė tik 2005 m. gruodžio 14 d., po pakartotinio epidemiologų paraginimo, jai išaugo to paties tipo kaip ligoniams (13 II g.) Sh. Sonnei. Pareiškėja ligą neigė, todėl buvo nukreipta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą diagnozės patikslinimui ir gydymui. Gydyta ambulatoriškai Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje, o galutinė diagnozė – ūminė šigeliozė. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu pareiškėja nurodė, kad ji turi dokumentus, jog ji nesirgo tuo metu, kai prekiavo K. J. ūkyje pagamintais pieno produktais, tačiau pareiškėjos pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, jog jai buvo išskirta Sh. Sonnei. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas informavo, kad pareiškėja, tiek su ja prekiavusi kita pardavėja apie šigeliozės protrūkį buvo informuotos 2005 m. gruodžio 8 d., tačiau pareiškėja į gydytojus kreipėsi tik kelis kartus paraginus. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2007 m. kovo 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistas Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos pavadinimas į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos funkcijas atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pažymėjo, kad Nuostatų 8.9 punktas nustato, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją taiko Produktų saugos įstatymo nustatytas poveikio priemones. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 25 straipsniu, 27 straipsnio 2 dalimi, pabrėžė, jog pareiškėjos teiginiai dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino yra nepagrįsti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 1 – 2) prašė skundo nepatenkinti.
Nurodė, kad, remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2006 m. sausio 16 d. pateiktu raštu ,,Dėl šigeliozės protrūkio, susijusio su Karoliniškių turgumi (apibendrinimas)” Nr. (15)-2-66, iš pareiškėjos 2005 m. gruodžio 14 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centre paimto ėminio 2005 m. gruodžio 19 d. išmatų pasėlyje išaugo Sh.Sonnei, to paties tipo, kaip ir ligoniams (13 II g.). Pažymėjo, kad pareiškėja kliniką neigė ir buvo nukreipta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą diagnozės patikslinimui ir gydymui. Nurodė, kad į bendrosios praktikos gydytoją Infekcinėje ligoninėje pareiškėja kreipėsi tik 2005 m. gruodžio 20 d., t.y. praėjus daugiau kaip 5 dienoms nuo ėminio pasėliui paėmimo, todėl pareiškėjos teiginys, kad pirminė diagnozė buvo netiksli ir ji nesirgo bei nebuvo infekcijos nešiotoja, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad remiantis Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsniu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas, todėl pareiškėjos teiginys, jog Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir skirti baudą, yra neteisingas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. sprendimu (t. I, b.l. 152 – 154) nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Nutarimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (t. I, b.l. 187 – 191) patenkino atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti, ar byloje esančių įrodymų pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą. Pabrėžė, jog byloje esančių įrodymų nepakanka daryti galutinėms išvadoms. Byloje būtina rinkti naujus įrodymus, nes pareiškėjai du kartus buvo atlikti du mikrobiologiniai tyrimai, kurių vieno metu, paėmus mėginius, Sh. Sonnei išaugo, kito – Sh. Sonnei neišaugo, todėl būtina pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų, gauti specialistų paaiškinimus. Be to, byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėja gydyta ambulatoriškai Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje, galutinė diagnozė – ūminė šigeliozė, todėl būtina juos gauti. Be to, būtina gauti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje registruota pareiškėja, kitų medicinos darbuotojų, kurie pareiškėjai nustatė pirminę diagnozę, paaiškinimus, ar pareiškėjai buvo taikytas gydymas skiriant antibiotikus.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu (t. II, b.l. 34 – 39) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Nutarimu pareiškėjai paskirta 5 000 Lt bauda už Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą, t.y. dėl to, kad ji pateikė į rinką pavojingus nefasuotus maisto produktus – varškę, grietinę, pagamintus ūkininkės K. J. pieno ūkyje, esančiame Žibėnų k., Janiūnų sen., Širvintų r. Pareiškėja 2005 m. lapkričio 28-29 d. ir gruodžio 5-7 d. prekiavo UAB ,,VP Market” eksploatuojamoje Karoliniškių ūkio turgavietėje, Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, nefasuotais pieno produktais – varške ir grietine, pagamintais ūkininkės K. J. pieno ūkyje, esančiame Žibėnų k., Janiūnų sen., Širvintų r. Pareiškėja prekybą vykdė, turėdama verslo liudijimą, tarp jos ir K. J. sudarytos sutarties pagrindu. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005 m. gruodžio 8 d. (toliau – ir Maisto ir veterinarijos tarnyba) Patikrinimo akto Nr. 4675, minėti maisto produktai buvo pakuojami priklausomai nuo pirkėjų poreikių prekybos vietoje. Nustatė, kad 2005 m. gruodžio 5-22 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centre užregistruota 11 asmenų, susirgusių 2005 m. gruodžio 1-18 d., kurie iki susirgimo valgė Karoliniškių ūkininkų turguje pirktų nepasterizuotų pieno produktų. Iš jų 9 kliniškai, epidemiologiškai ir bakteriologiniu išmatų pasėliu diagnozuota Sh.Sonnei, 1 asmeniui šigeliozės diagnozė nustatyta kliniškai ir epidemiologiškai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2005 m. gruodžio 8 d. telefonu informavo Maisto ir veterinarijos tarnybą apie įtariamą šigeliozės protrūkį. Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 4 buvo uždrausta tiekti į rinką sūrio ir žalio pieno likučius, o 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 428 iki atskiro sprendimo Karoliniškių ūkininkų turguje sustabdyta prekyba nepasterizuotu pienu ir jo produktais. 2005 m. gruodžio 8 d. Maisto ir veterinarijos tarnyba atliko Karoliniškių ūkininkų turguje tyrimą ir nustatė, kad jame prekiaujama K. J. pieno ūkyje pagamintais nepasterizuotais pieno produktais (varške, sūriu, pienu ir grietine), prekybos vietoje pažeidimų nenustatyta. 2005 m. gruodžio 8 d. Maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino K. J. ūkį. Ištyrus ūkyje esančius pieno produktus, pieno produktų gamybinių patalpų inventorių, ūkininkus K. J., Z. J. ir samdomas darbuotojas J. S. ir J. J. dėl šigeliozės, teigiamų rezultatų negauta. Pieno produktų gamyba ūkyje sustabdyta 2005 m. gruodžio 8 d. Širvintų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu Nr. 6. Nustatė, kad K. J. ūkyje pagamintais pieno produktais Karoliniškių ūkininkų ūkyje prekiavo dvi pardavėjos: pareiškėja ir M. Š..Minėtos pardavėjos buvo ištirtos Nacionalinės visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijoje. M. Š. 2005 m. gruodžio 9 d. paimtas pasėlis buvo neigiamas, o pareiškėja išsityrė 2005 m. gruodžio 14 d. ir 2005 m. gruodžio 19 d., jai nustatyta to paties tipo kaip ir kitiems ligoniams Sh.Sonnei. Nurodė, jog iš Vilniaus VŠĮ Karoliniškių poliklinikos ambulatorinės ligonio medicininės kortelės išrašo matyti, kad 2005 m. gruodžio 19 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė pareiškėjai siuntimą hospitalizacijai ir gydymui infekcinėje ligoninėje. Pareiškėja su minėtu siuntimu kreipėsi į VŠĮ Karoliniškių polikliniką, kur jai buvo išrašytas siuntimas į infekcinę ligoninę dėl stacionarinio ištyrimo ir gydymo su diagnoze – šigeliozė. Pareiškėja 2005 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į VŠĮ Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę dėl infektologo konsultacijos. 2005 m. gruodžio 20 d. VŠĮ Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės laboratorijoje pareiškėjai buvo atliktas mikrobiologinis tyrimas Nr. 3892 ir nustatyta, jog šigelės nerasta, nurodyta galutinė diagnozė – ūminė šigeliozė. Pareiškėja buvo išleista namo gydytis ambulatoriškai, jai paskirtas gydymas norbaktinu. Pažymėjo, jog byloje duomenų apie tai, kad laikotarpiu tarp abiejų tyrimų, t.y. nuo 2008 m. gruodžio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 20 d. pareiškėja būtų gydyta vaistais, nėra. Įvertinęs, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Klinikinių tyrimų poskyrio gydytojos mikrobiologų klinikiniams tyrimams G. Glamazdinos parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diagnozuota šigelės infekcija ir teismas neturi pagrindo abejoti Nacionalinės visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijoje 2005 m. gruodžio 14 d. pareiškėjai atlikto tyrimo rezultatais. Konstatavo, kad 2008 m. gruodžio mėnesį kilusio šigelės protrūkio priežastimi buvo pareiškėjos nešiojama šigelės infekcija. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriuje hospitalizuoti asmenys nurodė, jog visi valgė varškę ar grietinę, pirktą Karoliniškių ūkininkų turguje. 2005 m. lapkričio 28-29 d. ir gruodžio 5-7 d. Karoliniškių turgavietėje prekiavo pareiškėja, kuriai epidemiologiniu tyrimu nustatyta šigelės infekcija. Be to, pareiškėjai atlikto epidemiologinio tyrimo metu išaugo to paties tipo (13 II g.) ir jautrumo antibiotikams Sh.Sonnei sukėlėjas kaip ir kitiems ligoniams. Tuo tarpu duomenų, kad pieno produktų pirkėjai galėjo būti infekuoti kitu būdu, byloje nėra.
Remdamasis Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, aplinkybe, jog pareiškėja pardavinėjo pieną ir pieno produktus, t.y. maisto produktus, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo (toliau – Reglamentas Nr. 178/2002) 2 straipsniu, pabrėžė, jog, siekiant nustatyti, kokį pažeidimą pareiškėja padarė, būdama Sh.Sonnei nešiotoja ir prekiaudama maisto produktais, būtina remtis maisto produktų prekybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Vadovaudamasis Maisto įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 5 ir 9 dalimis, 8 dalies 4 punktu, 11 dalimi, Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalimi, aplinkybe, jog pareiškėja Karoliniškių ūkininkų turguje vykdė prekybinę veiklą, turėdama verslo liudijimą, tačiau ji kartu veikė ir kaip gamintoja, nes ne tik parduodavo jau galutinai paruoštą realizuoti produkciją, tačiau kartu dar ir ją pakuodavo, konstatavo, kad pareiškėja, veikdama kaip ir gamintoja, galėjo daryti įtaką parduodamų maisto produktų saugai. Įvertinęs Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-392 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2003 ,,Maisto higiena” 9, 33.3 punktus, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje minėtų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Nustatyta, kad varškė ir grietinė, prieš pardavimą laikomi 20 l talpos plastikiniuose kibiruose, žalias pienas – bidonuose. Prekybos vietose pagal pirkėjų poreikius varškė pakuojama į polietileninius maišelius, grietinė ir pienas – į prekiautojų arba pirkėjų tarą. Padarė išvadą, kad pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių, siekiant užtikrinti, kad pakuojami ir parduodami pieno produktai būtų saugūs ir neužteršti ir pateikė juos į rinką, užkrėtusi juos Sh.Sonnei sukėlėjais. Esant maksimaliam higienos reikalavimų laikymuisi, maistas negalėjo būti užkrėstas. Rėmėsi Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad Maisto įstatymas neišskiria konkrečių pareigų atskirai gamintojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams. Tuo tarpu Produktų saugos įstatymas tokias pareigas numato. Viena iš gamintojo pareigų - teikti į rinką tik saugius gaminius (Produktų saugos įstatymo 8 str. 1 p.). Todėl konstatavo, kad pareiškėja pažeidė ne tik anksčiau minėtas Maisto įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 15:2003 ,,Maisto higiena” normas, bet ir Produktų saugos įstatymo nuostatas, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į Produktų saugos įstatymo 22 straipsnį, 23 straipsnio 6 dalį, pabrėžė, jog kadangi byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjos veiksmų susirgo pirkėjai, todėl pareiškėjai turėjo būti skirta bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose. Vadovaudamasis Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, 2007 m. sausio 12 d. priimtos Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo redakcijos (įsigaliojo 2007-03-01) 2 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 8.9 punktu, nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, kad Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjos padarytų pažeidimų bylos, ir skirti jai numatytas poveikio priemones. Rėmėsi Produktų saugos įstatymo 25, 23 straipsniais ir nurodė, jog pareiškėjai nuobauda galėjo būti skiriama neribotą laiką. Nustatė, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m. gegužės 15 d. surašė pareiškėjos atžvilgiu Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 3, kuris perduotas Tarnybai 2007 m. gegužės 18 d. raštu Nr. D1-(1.17)-358. Pabrėžė, jog laikantis įstatymo reikalavimų, bylos nagrinėjime dalyvavo medžiagą pateikusios kontrolės institucijos pareigūnas ir pareiškėja, byloje nėra duomenų, kad procesinės pareiškėjos teisės buvo pažeistos (Produktų saugos įstatymo 27 str. 3 d.). Pareiškėjos padaryto pažeidimo bylos nagrinėjimas įvyko 2007 m. birželio 14 d. ir tą pačią dieną Tarnyba priėmė Nutarimą, atitinkantį Produktų saugos įstatymo reikalavimus (Produktų saugos įstatymo 27 str. 4 d.). Pažymėjo, jog kadangi pareiškėja Maisto įstatymo ir Produktų saugos įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą, jai pagrįstai paskirta minimali sankcijoje nurodyta bauda – 5 000 Lt. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad sankcija yra per griežta, tokios išvados nėra pagrindo daryti atsižvelgiant ir į pažeidimo pobūdį. Nurodė, kad nors terminas, skirti baudas už pažeidimus, kuriais pakenkiama vartotojo sveikatai, Produktų saugos įstatyme ir nėra numatytas, tačiau bauda turėtų būtis skiriama vadovaujantis teisingumo ir protingumo reikalavimais. Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjos bylos naginėjimo terminai nebuvo nepagrįstai ilgi ir nepateisinami. Pabrėžė, jog pareiškėja neteisingai nurodo, kad atsakovas privalėjo vadovautis ATPK, nes pagal Produktų saugos įstatymą asmenims gali būti skiriamos ekonominės sankcijos arba asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija, todėl negalėjo būti taikomos ATPK nuostatos, kurios reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, atsirandančius asmeniui padarius ATPK numatytą veiką ir sprendžiant ATPK numatytos nuobaudos už atitinkamos veikos padarymą skyrimo klausimą. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad Tarnyba Nutarime nurodė ne visas teisės aktų nuostatas, kurias pareiškėja pažeidė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą, nes minėto Nutarimo trūkumai pašalinti nagrinėjant bylą teisme.
IV.
Atsakovas Savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. III, b.l. 72 – 74) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 44 – 46), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teismo išvada, jog ji buvo šigelės infekcijos nešiotoja ir būtent jai vykdant prekybinę veiklą maisto produktais buvo užkrėsti kiti asmenys, nepagrįsta ir padaryta neobjektyviai ir netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus. Nurodo, jog iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės tiek Tarnyba, tiek Vilniaus visuomenės sveikatos centras pripažino faktą, jog pirminė pareiškėjos diagnozė galėjo būti netiksli ir reikia ją tikslinti. Pažymi, kad VšĮ Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje 2005 m. gruodžio 20 d. jai buvo atliktas mikrobiologinis tyrimas Nr. 3892 ir buvo nustatyta, jog šigelės (Sh. Sonnnei) neišaugo. Mikrobiologinio tyrimo Nr. 3892 akte taip pat konstatuota, kad ji nebuvo gydoma „bakteriniais vaistais“. Teismas rėmėsi G. Glamazdinos parodymais, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad pirmąjį tyrimą, kurio metu pareiškėjai nustatyta Sh. Sonnei (2005-12-19) atiko būtent minėta specialistė. Nurodo, jog jei jos susirgimo forma buvo ūminė ir lengva, tai ji galėjo sirgti be jokių klinikinių požymių nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2005 m. gruodžio 14 d., kai jai atliktas profilaktinis tyrimas, o jeigu jos ligos forma būtų buvusi lėtinė, ji nebūtų pasveikusi per 5 dienas nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 20 d. Daro išvadą, jog teismas dėl specialistės G. Glamazinos suinteresuotumo negalėjo remtis jos paaiškinimais.
2. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog asmenys pirko užkrėstą maistą tomis dienomis, kai dirbo ne pareiškėja, o kita pardavėja. Be to, byloje yra duomenų, kad šigeliozės susirgimai buvo nustatyti asmenims pirkusiems pieno produktus Karoliniškėse bei kitose Vilniaus vietose iš kitų asmenų.
3. Pabrėžia, jog pagal 2002 m. birželio 13 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 278, nustačius tokią diagnozę, ji turėjo būti privalomai hospitalizuota ir izoliuota, jai turėjo būti uždrausta dirbti su maisto produktais ir turėjo būti nušalinta nuo darbo, tačiau tai nebuvo padaryta, nes ji nesirgo, o apie į medicininius dokumentus įrašytą diagnozę nieko nežinojo iki jų gavimo, ir būtų su tokia diagnoze nesutikusi.
4. Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokole ir Nutarimo motyvacinėje dalyje nurodyti skirtingi pareiškėjos padaryti teisės normų pažeidimai.
5. Pabrėžia, kad protokolo surašymo terminas buvo nepagrįstai ilgas ir nepateisinamas, o tokie veiksmai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo reikalavimų ir pažeidė pareiškėjos teises į gynybą, nes, praėjus pusantrų metų nuo pažeidimo, jos galimybės gintis nuo jai pareikšto kaltinimo sumažėjo.
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 51 – 54) pašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, kad į teismo posėdį pateikti paaiškinimų buvo iškviesta nepriklausomos ir teisės įgaliotos institucijos, galinčios pateikti objektyvias išvadas dėl bylos aplinkybių - Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos – specialistė. Byloje nėra duomenų, kad paaiškinimus teikusi specialistė galėjo būti suinteresuota bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos paaiškinimai galėjo būti neobjektyvūs bei šališki, o jais pagrįstas teismo sprendimas neteisėtas, kadangi teismo sprendimas priimtas ne tik išklausius Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Klinikinių tyrimų poskyrio gydytojos mikrobiologų klinikiniams tyrimams G. Glamazdinos paaiškinimus, bet įvertinus ir kitas bylos aplinkybes: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, jų pateiktus rašytinius įrodymus, išrašus iš medicininių dokumentų ir kitus teismo išreikalautus įrodymus.
2. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A575-1431/2008), pabrėžia, jog apeliantės teiginys, kad po pusantrų metų nuo pažeidimo padarymo nėra teisėta ir teisinga skirti baudą, yra nepagrįstas, kadangi Tarnybos komisija, 2007 m. birželio 14 d. nagrinėdama bylą Nr. 12-34 PS „Dėl L. B. pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką nagrinėjimo“, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir apeliantės teisių nepažeidė.
Tretysis suinteresuotas asmuo Maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 55 – 56) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įstatymų aiškinimu ir įrodymų vertinimu.
L. B. bauda paskirta už Produktų saugos įstatymo 8 str. 1 p. pažeidimą (b.l. 29). Produktų saugos įstatymo 8 str. 1 p. nustatyta, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius. To paties įstatymo 3 str. 8 d. 3 p. nustatyta, jog gamintojas - fizinis ar juridinis asmuo (ar kita organizacija) teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis savo veiklą (įsteigtas) Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijoje (Europos Sąjungoje), kuris kaip gaminio tiekimo proceso dalyvis gali daryti poveikį teikiamo į rinką gaminio saugai. To paties įstatymo 22 str., 23 str. 6 d. nustatyta, kad gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui, pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5000 iki 40000 litų bauda.
Byloje yra duomenų, kad L. B. galėjo padaryti paminėtą pažeidimą. Ji nebuvo samdoma darbuotoja, o sutarties pagrindu (b.l. 25) ir turėdama verslo liudijimą savarankiškai veikė rinkoje. Iš bylos dokumentų seka, kad L. B. didesniais kiekiais gaudavo maisto produktus, dalį jų fasuodavo ir tokiu būdu vykdė mažmeninę prekybą. L. B. buvo gaminio tiekimo proceso dalyvė, fasuodama produktus darė poveikį teikiamo į rinką gaminio saugai. T.y. L. B. atitiko Produktų saugos įstatymo 3 str. 8 d. 3 p. numatytą gamintojo apibrėžimą. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja L. B. negamino maisto produktų, yra klaidinga.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinių įstatymų pažeidimų, kliudančių patraukti L. B. atsakomybėn. Tiek protokolas, tiek skundžiamas nutarimas yra pakankamai aiškūs. Produktų saugos įstatymo 25 str. yra nustatyta, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui - nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Bet šioje byloje šios teisės normos taikymo konstitucingumo problema nekyla, nes pažeidimas galimai padarytas 2005 m. lapkričio 28-29 d. ir 2005 m. gruodžio 5-7 d. Bauda paskirta 2007 m. birželio 14 d. nutarimu. T.y. per protingą terminą, žymiai trumpesnį už rinkos subjektų patraukimo mokestinėn atsakomybėn, kitos rūšies ekonominėn atsakomybėn, ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymu nustatytus terminus.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti, kad L. B. pažeidė Produktų saugos įstatymo 8 str. 1 p., ir siekdamas išsiaiškinti atliktų dviejų tyrimų rezultatų patikimumą ir pašalinti jų rezultatų prieštaravimus, apklausė specialistę – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Klinikinių tyrimų poskyrio gydytoją mikrobiologų klinikiniams tyrimams G. Glamazdiną. Specialistė per teismo posėdį paaiškino, kad skirtingi tyrimų rezultatai galimi ir moksliškai paaiškinami. Nurodė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijoje atliktas profilaktinis tyrimas parodė, kad pareiškėja yra šigelės infekcijos nešiotoja. Paaiškino, kad esant lengvai minėtos infekcijos formai, kuri buvo diagnozuota pareiškėjai, žmogus gali ir nesusirgti, be to, priklausomai nuo organizmo būklės, minėta infekcija gali išnykti ir neskiriant gydymo vaistais. Pažymėjo, kad profilaktiniai tyrimai pasižymi aukštu patikimumo laipsniu ir nėra pagrindo jais abejoti. Specialistės nuomone, tai kad pareiškėjai pakartotinai atlikus tyrimą, šigelės sukėlėjų nerasta, gali reikšti, kad šigelės infekcija išnyko. Specialistė paaiškino, kad atliktas profilaktinis tyrimas neturėtų būti suprantamas kaip preliminarus, nepatikimas, kurio rezultatai galutinai turi būti papildomai tikrinami. Pareiškėja turėjo atlikti papildomą tyrimą infekcinėje ligoninėje tam, kad būtų nustatytas susirgimo formos sunkumas. Atlikus nurodytą tyrimą, paaiškėjo, kad pareiškėjai nebuvo diagnozuota sunkesnė susirgimo forma, tačiau nurodytu tyrimu nebuvo paneigta ankščiau nustatyta diagnozė. Nurodyta informacija atsispindi išrašuose iš medicininių dokumentų, kuriuose nėra jokių prieštaravimų.
Darytina išvada, kad pareiškėjai buvo diagnozuota šigelės infekcija (2005 m. gruodžio 23 d. kultūrų indentifikavimo protokolas Nr. 9201, t. I, b.l. 130; 2005 m. gruodžio 19 d. klinikinės medžiagos mikrobiologinio tyrimo protokolas Nr. 9201, t. I, b. l. 131), iš 2008 m. liepos 4 d. išrašo iš medicininių dokumentų (t. II, b. l. 13) matyti, kad pareiškėjai buvo pravestas penkių dienų šigeliozės gydymo kursas ambulatoriškai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Nacionalinės visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijoje 2005-12-14 pareiškėjai atlikto tyrimo rezultatais. Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl specialistės G. Glamazinos suinteresuotumo teismas negalėjo remtis jos paaiškinimais, nėra pagrįstas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008 m. gruodžio mėnesio kilusio šigelės protrūkio priežastimi buvo pareiškėjos nešiojama šigelės infekcija. Byloje yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjai vykdant prekybinę veiklą, asmenys buvo užkrėsti šigele: atlikus tyrimus K. J. ūkyje šigelės židinių nerasta, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriuje hospitalizuoti asmenys nurodė, kad visi valgė varškę ar grietinę, pirktą Karoliniškių ūkininkų turguje, vienintelis fasuojamas gamybos vietoje (K. J.) ūkyje pieno produktas yra sūris, tuo tarpu varškė ir grietinė fasuojama prekybos vietoje (b. l. 160-108), 2005 m. lapkričio 28-29 d. ir gruodžio 5-7 d. Karoliniškių turgavietėje prekiavo pareiškėja, kuriai epidemiologiniu tyrimu nustatyta šigelės infekcija, pareiškėjai atlikto epidemiologinio tyrimo metu išaugo to paties tipo (13 II g.) ir jautrumo antibiotikams Sh.Sonnei sukėlėjas kaip ir kitiems ligoniams (b.l. 139), duomenų, kad pieno produktų pirkėjai galėjo būti infekuoti kitu būdu, byloje nėra. Minėtos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo šigelės infekcijos nešiotoja ir būtent jai vykdant prekybinę veiklą maisto produktais buvo užkrėsti kiti asmenys.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei teisingumui nepadarė, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė