Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-355-88/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11167-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,
sekretoriaujant Vaidai Skinulytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui adv. A. P.,
išnagrinėjęs R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
R. K. 2013-09-29, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, aktyviais veiksmais (bandė smūgiuoti rankomis bei kojomis) pasipriešino policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d.
Apklaustas teismo posėdyje R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo savo bute. A. S. gėrė su R. M., jie nuolat mušasi, kai prisigeria. Jie vėl susimušė, jis, t. y. R. K., atidarė buto duris, pareigūnai pasakė, kad nori užeiti į butą. Jis pasakė, kad negalima. Tada pareigūnai jį pastūmė, jis nukrito. Bute buvo rungtynės. Pareigūnai pasakė, kad nieko nebus, jis nieko neįrodys, jie panaudojo fizinį smurtą. Gulėjo žirklės, pareigūnai jas paėmė ir pasakė, jog pasakys, kad tai jis juos puolė. Jis, t. y. R. K., norėjo paimti žirkles. Susigrūmė su pareigūnais, pastarieji žirkles sulaužė. Jis, t. y. R. K., bute buvo sumuštas, bandė išeiti, pareigūnai panaudojo elektrošoką, ištempė jį iš buto. Jis pradėjo rėkti, pareigūnai pradėjo šmeižti, kad jis praskėlė R. M. galvą. Jam, t. y. R. K., yra keršijama, kad jis palaiko tvarką, neleidžia gerti. Pareigūnai bendravo su R. M.. Jį, t. y. R. K., suėmė, protokolą surašė jam nežinant. Pareigūnai neturi teisės jo vieno apklausti, nes yra lygių galimybių kontrolieriaus pažyma, kad jo vieno negalima apklausti, tačiau jie to nesilaikė. Jis, t. y. R. K., nesikeikė, tik paprašė, kad pareigūnai išeitų iš buto, prieštaravo jiems, klausė, kodėl jie nori užeiti, smūgiuoti jiems taip pat nebandė. R. M. jis galvos nepraskėlė. Jis, t. y. R. K., buvo blaivus, pareigūnai jam blaivumo tikrintis nesiūlė, prieš panaudojant elektros šoką neįspėjo. Jie žinojo, kad jis yra neįgalus, jis yra rašęs ant tų pareigūnų skundus dėl jų piktnaudžiavimo, jie suvedinėja sąskaitas.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas pareigūnas O. Z. parodė, kad R. K. pažįsta, jis būna komisariate ir kaip pareiškėjas, ir kaip pristatytas asmuo. Jis, t. y. O. Z., žinojo, kad R. K. neįgalus. Jis priėjo prie R. K., paaiškino jam, ką parašė patruliai ir paklausė, ar sutinka ar ne su pažeidimu, jis atsisakė priimti protokolo kopiją. Ar jis, t. y. O. Z., matė žirkles, nepamena, įvykio jis pats nematė, liudytojų neapklausinėjo, rašto, kad R. K. negalima apklausinėti be atstovo, nematė. Jis turi teisę surašyti protokolus, tokią teisę jam davė viršininkas. Vakare viršininko nebūna, protokolas yra surašomas be vizos. Viršininko pareigas atlieka budėtojas, jis žodžiu davė nurodymą surašyti protokolą. Jis, t. y. O. Z., su R. K. asmeniškumų neturi, jam nebuvo iškelta byla, vidaus tyrimo metu jis buvo tik apklaustas. R. K. pareiškė, kad pas jį įvykio metu dingo dvi piniginės.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas pareigūnas A. N. parodė, kad R. K. pažįsta, nes seniai dirba policijoje, jų santykiai tarnybiniai. Ant jo, t. y. A. N., skundų gal nėra, nors jis skundžiasi ant visos pamainos. R. K. buvo atvežtas, nes buvo įtariamas, kad primušė kaimyną, pasipriešino policijos pareigūnams. Jis, t. y. A. N., paties įvykio nematė, kai pradėjo tarnybą, apie 20 val., A. K., jau buvo pristatytas. Protokolą surašė O. Z., jis, t. y. A. N., tuo metu buvo su juo kartu, perskaitė R. K. protokolą, kadangi pastarasis sako, kad nemoka skaityti. Ar R. K. buvo duota pasirašyti, nepamena, atrodo, jis pasiaiškinti ir pasirašyti atsisakė. A. Z. turi teisę pradėti teiseną, rašyti protokolą. Apie kontrolierės pažymą jis girdėjo, nes buvo ne vienas tarnybų raštas. Budinčių advokatų administraciniame procese nėra numatyta. R. K. yra ant jo, t. y. A. N., skundęsis, jei bylinėjosi, galutinis sprendimas buvo toks, kad R. K. kaltas. Ant jo pykčio nelaiko.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja pareigūnė D. V. parodė, kad R. K. yra jos aptarnaujamos apylinkės gyventojas. Kai R. K. buvo pristatytas, jam jau buvo surašytas protokolas, prie jo buvo pridėtas daiktinis įrodymas – žirklės. Dėl protokolo įteikimo ji nepamena.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas pareigūnas E. L. parodė, kad R. K. nepažįsta, su juo santykių nepalaiko, ir patvirtino savo tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad 2013-09-29, apie 18.00 val., patruliuojant kartu su patruliu G. R., gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur sumuštas vyriškis. Atvykus minėtu adresu kreipėsi R. M., kuriam buvo praskelta galva ir stipriai kraujavo žaizda. Jis paaiškino, kad su gumine lazda jam galvą praskėlė R. K.. Bendraujant laiptinėje pasirodė įtariamasis, kuris laikė rankoje žirkles, buvo girtas (sklido stiprus alkoholio kvapas), šūkavo, keikėsi ir įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Bandant sulaikyti R. K. ji pradėjo grasinti žirklėmis, buvo agresyviai nusiteikęs. Pareikalavus padėti žirkles ant grindų, nes jos kelia grėsmę jų gyvybei ir sveikatai, R. K. nereagavo (komanda buvo paduota garsiai ir įtariamasis ją puikiai girdėjo). Kai R. K. pradėjo link jų, t. y. pareigūnų, eiti ir atstumas tapo pavojingu, buvo panaudotas elektros prietaisas „Taser“ ir kovinių imtynių veiksmai, tačiau R. K. toliau priešinosi aktyviais veiksmais (bandė suduoti smūgius rankomis bei kojomis, puikiai suprantantis, kad nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų). Uždėjus antrankius R. K. toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, grasino fiziniu susidorojimu, atleidimu iš darbo bei aukšto rango pareigūnais. Nukentėjęs R. M. buvo išvežtas į Žalgirio ligoninę, R. K. sulaikytas ir apie 18.45 val. pristatytas į 2 PK (b. l. 3).
Papildomai teismo posėdyje E. L. parodė, kad įvykis įvyko laiptinėje, į koridorių buvo išėjusios kaimynės. Jis, t. y. E. L., į R. K. butą nebuvo įėjęs, ar buvo užėjęs porininkas, nepamena. Tame bute jokio įvykio nebuvo. Jie įėjo į 102, nukentėjusiojo, butą, kur pastarasis ir buvo. Su R. K. bendravo koridoriuje. R. K. nesakė, kad yra silpnos sveikatos.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas pareigūnas G. R. parodė, kad R. K. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini), 10 metų ten važinėja dėl nuolatinių iškvietimų. Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), 5 aukšte, žmogui praskelta galva. Atvykus kreipėsi R. M., kuriam buvo praskelta galva. Jis pareiškė, kad R. K. jam davė per galvą policijos lazda ir ją praskėlė. Buvo iškviesta greitoji. Į butą atėjo R. K., kuris buvo neblaivus (sklido alkoholio kvapas), pradėjo juos, t. y. pareigūnus, įžeidinėti. Pareikalavus nutraukti veiksmus, jis juos tęsė toliau. R. K. buvo paaiškinta, kad jei nenutrauks įžeidinėjimų jis bus sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. Jis nesuprato, nėjo namo. Jie, t. y. pareigūnai, pradėjo sulaikinėti R. K. už įžeidinėjimus ir galvos praskėlimą. R. K. priešinosi, dešinėje rankoje turėjo žirkles, kurių neišmetė, todėl buvo panaudotas elektros šokas. Viską matė kaimynai, buvo iškviestas antras ekipažas, kuriam atvykus, R. K. buvo nuvestas į apačią, į tarnybinį automobilį, pristatymo metu ir komisariate toliau įžeidinėjo. R. K. kategoriškai atsisakė eiti, pabandžius griebti už rankos – apibrozdino. Elektros šokas buvo panaudotas, nes R. K. galėjo juos, t. y. pareigūnus, sužaloti. Į R. K. butą jis, t. y. G. R., užėjęs nebuvo, kad R. K. serga, nežinojo.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. M. parodė, kad R. K. pažįsta, jie gyvena viename name, santykiai blogi, nes jis ateina prisigėręs. Įvykio dieną jis, t. y. R. M., ant lovos skaitė laikraštį, atėjo girtas R. K. su bananu, paėmė laikrodį, atidarė langą ir išmetė tą laikrodį, striukę. Paklausus, ką jis daro, R. K. trenkė su bananu per galvą. Tada R. K. iškvietė greitąją. Kai atvažiavo policija R. K. buvo atėjęs pas jį, t. y. R. M., į butą. Ar R. K. konfliktavo su pareigūnais, pasakyti negali. Pareigūnai buvo užėję į R. K. kambarį.
R. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis buvo sumuštas, pareigūnai jam keršija, jis pareigūnams neprieštaravo, smūgiuoti jiems taip pat nebandė, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojai pareigūnai E. L. ir G. R. parodė, kad R. K. juos įžeidinėjo, keikėsi, sulaikomas priešinosi, rankose laikė žirkles, kuriomis grasino. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jų parodymus vertina kaip objektyvius.
R. K. taip pat teigia, jog pareigūnai neturi teisės jo vieno apklausti. Iš byloje esančios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymos matyti, kad R. K. nemoka skaityti bei rašyti ir dėl šių priežasčių ne visada gali savarankiškai įgyvendinti savo teisę į gynybą ikiteisminio tyrimo bei teisėsaugos institucijose, dėl ko yra būtina, kad surašant procesinius dokumentus dalyvautų jo globėjas ar kitas jo atstovas, galintis perskaityti šių dokumentų turinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. pastarojo atstovas nedalyvavo, tačiau iš protokole esančių pastabų matyti, kad protokolas jam buvo perskaitytas žodžiu, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pareigūnai O. Z. ir A. N.. Taip pat iš byloje esančio 2014-01-13 teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėto teismo posėdžio metu R. K. buvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje, kurias jis suprato, buvo perskaitytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis pats nurodė, kad kas perskaityta girdėjo ir pats davė paaiškinimus dėl įvykio. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad, nors surašant protokolą R. K. atstovas nedalyvavo, tačiau R. K. teisės nebuvo pažeistos, protokolas jam buvo perskaitytas pareigūnų, o vėliau ir teisėjo teismo posėdžio metu.
Kadangi R. K. yra kaltas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., todėl baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimu padarė neįgalus asmuo, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo skirtos administracinės nuobaudos, kad pažeidimus padarė asmuo, kuris prieš tai buvo teistas už nusikaltimą, todėl jam skirtinos vidurkio dydžio nuobaudos – baudos, numatytos įstatymo sankcijoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., 33 str., 286-287 str., teismas,
n u t a r i a:
R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. skirti 750 litų dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. skirti 400 litų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą nuobaudą R. K. paskirti 750 litų dydžio baudą.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) baudos mokėjimo kvito, šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Antanas Virbalas