Administracinė
byla Nr. I-2218-189/2009
Proceso
Nr. 3-61-3-01083-2009-6
Procesinio
sprendimo kategorija 9.1.3.; 9.5.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės
ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant
pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei Kristinai
Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. L. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas
skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Finansų ministerijos 2009-06-05 sprendimą Nr. 68-152 (b.l.18-24), kuriuo
patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-08
sprendimas Nr.(21.26)-256-153 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir jame
papildomai apskaičiuotų 126288 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM),
35659 Lt GPM delspinigių, 828,58 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 414,29 Lt VSD
įmokų bazinei pensijai baudos, 690,24 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai,
345,12 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos ir 12629 GPM baudos.
Paaiškino, kad 2003 - 2006 m. buvo ne vienas pirkimo – pardavimo sandoris,
tačiau jie buvo vykdomi be individualios veiklos požymių, todėl ir mokesčiai,
kuriuos priskaičiavo mokesčių inspekcija yra nepagrįsti. Vien formalus sandorių
sudarymo faktas nėra pagrindas skaičiuoti mokesčius. Jis vykdo veiklą,
susijusią su nekilnojamojo turto nuoma ir moka su tokia veikla susijusius
mokesčius. Tai, kad jis įsigijo ne vieną nekilnojamojo turto objektą nėra
pagrindas vertinti tai kaip individualią veiklą. Vertinant ar gyventojo veikla
gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos
savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo –
ekonominės naudos siekimo buvimą. Tai, kad jis įsigijo nekilnojamojo turto tiek
savo asmeniniams šeimos poreikiams, tiek kaip ilgalaikę investiciją bei norint
išnuomoti (jo vykdoma veikla pagal patentą), nesudaro sąlygų vertinti sandorius
kaip vykdant individualią veiklą, už kurią reikia mokėti papildomus mokesčius.
Įgytas nekilnojamas turtas yra kaip ilgalaikė investicija nenešanti jokio
pelno. Žemės sklypai buvo parduoti siekiant patenkinti asmeninius poreikius,
todėl parduoti žemės sklypai nėra PVM objektas, dėl to papildomi mokesčiai
neturi būti skaičiuojami. Be to, jis yra išsiskyręs su I. L.,
turtas yra padalintas ir kiekvienas iš jų disponuoja savo turto dalimi
individualiai. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą,
neatsižvelgė į tai, kad įvyko skyrybos bei, kad turtas, o taip pat ir gautos
pajamos, yra padalintas. Todėl neteisinga priskirti visas pajamas, gautas 2003
– 2006 metais jam, nes tokiu atveju tektų iš jo buvusios žmonos atimti dalį
turto.
Teismo
posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad
pareiškėjas investavo į žemės sklypus, o nesiekė juos pirkti ir parduoti, t.y.
nevykdė individualios veiklos.
Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime
(b. l. 37-45) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčas kilęs
dėl pareiškėjo 2005 – 2006 metais vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo –
pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veiklai, bei iš šios veiklos gautų
pajamų apmokestinimo bei dėl specialaus mokesčio apskaičiavimo būdo taikymo
trims nekilnojamojo turto sandoriams, nustatant šių sandorių kainą pagal
mokesčių administratoriaus įvertinimą. Patikrinimo metu, apskaičiuojant 2004 –
2006 metais pareiškėjo gautas pajamas, 2004-12-16 2,1 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., įsigijimo sandoriui Nr.
(duomenys neskelbtini), žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini)
k., Elektrėnų sav. 2006-05-16 dovanojimo sandoriui Nr. (duomenys
neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje
2006-11-24 įsigijimo sandoriui Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti
2004-04-13 Lietuvos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243,
toliau – MAĮ) 70 str. ir 10 str., mokesčio bazę nustatant ir mokėtiną mokesčio
sumą apskaičiuojant neatsižvelgiant į formalią sandorio išraišką, viršenybę
teikiant tikrajam šių santykių dalyvių veiklos turiniui. Apskaičiuojant 2005 m. gautas pajamas, 2005-05-12 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. pirkimo
– pardavimo sandoriui Nr. (duomenys neskelbtini), taikyta 2002-07-02
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (Žin., 2002, Nr.73-3085, toliau
– GPMĮ) 15 str. 2 d., t.y. konstatuota, kad sandoris sudarytas tarp asocijuotų
asmenų ir sandorio sudarymo sąlygos bei nekilnojamojo turto vertė neatitinka
rinkos kainos. 2003 – 2006 metų laikotarpiu sutuoktiniai S. L.
ir I. L. įsigijo 26 ir pardavė 5 nekilnojamojo turto
objektus, kurių pagrindinę dalį sudarė žemės sklypai. Pareiškėjas teigia, kad
įsigijo ne 26 objektus kaip nurodyta patikrinimo akte, o tik 17 objektų,
kuriems prireikė 26 sandorių. Faktiškai pardavė tik 1 objektą UAB
„Transekspedicija“, kiti 4 atvejai yra turto perskirstymo operacijos, todėl iš
šio turto pardavimo gautos pajamos nepriskirtinos individualios veiklos
pajamoms. Pareiškėjas paaiškina, kad 2004-11-22 įsigyti ir 2005-08-03 1/2 dalis
parduoti du žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini) km.
Elektrėnų sav. ir (duomenys neskelbtini) km. Elektrėnų sav., turėtų būti
laikoma kaip vienas nekilnojamojo turto objektas ir vienas sandoris, tačiau šie
žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) km. ir (duomenys
neskelbtini) km. turi skirtingus unikalius numerius (Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), plotus, buvo nupirkti
pagal atskiras pirkimo - pardavimo sutartis, žemės sklypų ribos kadastro
žemėlapiuose pažymėtos 2004-10-26, t. y. prieš pareiškėjui įsigyjant šiuos du
nekilnojamojo turto objektus, todėl nėra teisinio pagrindo dviejų nekilnojamojo
turto objektų pardavimą, net jie yra šalia vienas kito, laikyti kaip vieną
nekilnojamojo objekto pardavimą tol, kol šie sklypai nėra sujungti į vieną.
Pareiškėjas paaiškina, kad minėtą teritoriją buvo siekiama pritaikyti kaimo
turizmo reikmėms ir dėl to abu sklypai buvo išnuomoti teisę ūkininkauti
turintiems K. M. ir S. K., paruošti
kadastriniai matavimai, tačiau su šiais asmenimis pareiškėjas ir UAB „Gektar“
nuomos sutartis su užstatymo teise neterminuotam laikotarpiui, bet ne ilgiau
kaip 99 metams sudarė tik 2007-04-04, praėjus daugiau kaip dviem metams po to,
kai pareiškėjas 1/2 dalį žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys
neskelbtini) k. pardavė UAB „Gektar“ (2005-08-03 pirkimo-pardavimo
sutartis). K. M. ir S. K. tik
2007-04-18 baigė kursus pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir jiems
suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija, tačiau pagal
Inspekcijoje turimą informaciją, duomenų apie tai, kad S. K. ir
K. M. būtų įsiregistravę ūkininkų ūkius nėra. Pareiškėjo
pateiktuose prieduose ūkininko sodybos statybos vietos parinkimo schemose
nurodyta data 2009-02-13 ir kad statytojas yra K. M., o ne
pareiškėjas. Todėl Inspekcija pagrįstai pajamas gautas iš 2005-08-03 parduotų ½
dalių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) km. ir (duomenys
neskelbtini) km. priskyrė pajamoms gautoms iš individualios nekilnojamojo
turto pirkimo - pardavimo veiklos. Dėl 2004-12-16 įsigyto ir 2005-05-12
parduoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k.,
Vilniaus raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo
paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėjas siekė kito (vystyti sklypą įkurti
ūkininko sodybą) tikslo, nei gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos iš
nekilnojamojo turto pardavimo, kadangi šis sklypas po pardavimo UAB „GL Invest
plėtra“ buvo išnuomotas tik 2006-09-22 T. D., t. y.
pareiškėjui jau nuo 2005-05-12 nesant sklypo savininku, ūkininko ūkis (duomenys
neskelbtini) k. įregistruotas 2006-10-13 T. D. vardu
ir 2006-10-18 projektavimo sąlygų sąvadas gautas taip pat T.
D. - statytojo (užsakovo) vardu. 2005-04-25 įsigytas ir 2006-01-27
parduotas UAB „Varalda“ administracinis pastatas su priklausiniais (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, buvo įsigytas su tikslu renovuoti ir nuomoti
statinius, tai reiškia, kad siekis investavus pinigus gauti materialinę naudą
žymi gyventojo veiklos individualumą tuo tarpu įsigijus turtą asmeniniams
poreikiams tenkinti, tokios naudos nesiekiama. Pareiškėjas veikė savarankiškai,
nepriklausomai nuo kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės
teise priklausė pareiškėjui, kuris savarankiškai sprendė visus su šiais
sandoriais susijusius klausimus. Nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami
nei pareiškėjo nei jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjo
įsigyti žemės sklypai ir administracinis pastatas buvo skirti ne asmeniniams
poreikiams tenkinti, bet, kaip nurodo ir pats pareiškėjas jie buvo įsigyti su
tikslu įvairiems verslo projektams vystyti, t.y. ekonominei veiklai vykdyti.
Pareiškėjas pagal 2005-05-12 pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) k., Vilniaus r. už 10000 Lt pardavė UAB „GL Invest plėtra“,
kurios 100% akcijų valdo pagrindinė įmonė UAB „GL Invest“, kurios direktorius
ir 25% akcijų savininkas yra pareiškėjas. UAB „GL Invest“ užsiima nekilnojamojo
turto prekyba. 2,1 ha ploto (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.
esančio žemės sklypo 2005-05-12 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys
neskelbtini) yra sudaryta tarp asocijuotų asmenų pagal GPMĮ 2 str. 32 d. 1
ir 2 punkto nuostatas, todėl šis pardavimo sandoris laikytinas kontroliuojama
transakcija. Nustatant sandorio kainą Inspekcija vadovavosi Lietuvos Respublikos
finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. IK-123 patvirtintomis Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 str. 2 d. įgyvendinimo
taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Nepriklausomas turto vertintojas, taikydamas
lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, nustatė, kad pareiškėjas,
pagal 2005-05-12 sutartį UAB „GL Invest plėtra“ už 10000 Lt parduoto žemės ūkio
paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. vertė pardavimo
dienai buvo 179000 Lt, todėl Inspekcija kontroliuojamos transakcijos žemės
sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. pardavimo kaina laiko
179000 Lt. Be to, kilus abejonėms dėl sandorio kainos ir nesant galimybės
nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio
įstatyme nustatyta tvarka, mokesčio dydis turi būti apskaičiuojamas pagal
mokesčio administratoriaus pasirinktą vertinimą. Kilus įtarimams dėl žemės
sklypų įsigijimo ir pardavimo kainų atitikimo rinkos kainoms, nepriklausomi
nekilnojamojo turto vertintojai atliko trijų žemės sklypų esančių (duomenys
neskelbtini) km, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir (duomenys
neskelbtini) km. Elektrėnų sav. vertinimą bei nustatė šias rinkos vertes: 2,1 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (2004-12-16) -171000 Lt;
11985/35950 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje
(2006-11-24) - 132000 Lt; 0,95 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
k., Elektrėnų sav. (2006-05-16) - 85500 Lt. Pagal 2004-12-16 žemės sklypo
pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas
bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 10000 Lt (48 Lt už 1 arą) įsigijo 2,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Pagal
2005-05-12 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą
sklypą sutuoktiniai pardavė UAB „GL Invest plėtra“ už tą pačią 10000 Lt sumą. Pagal
turto vertintojo VĮ Registrų centras pateiktą ataskaitą žemės sklypo vertė
įsigijimo metu 2004-12-16 buvo 171000 Lt (814 Lt už 1 arą), o pardavimo metu 2005-05-12
179000 Lt (852 Lt už l arą). Pagal 2006-11-24 žemės sklypo pirkimo - pardavimo
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bendrosios jungtinės
nuosavybės teise už 23970 Lt (po 2000 Lt už 1 arą) įsigijo 11985/35950 dalį 0,3595 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą viso žemės sklypo
vidutinė rinkos vertė 320851 Lt (8925 Lt už 1 arą). Pagal turto vertintojų
pateiktą ataskaitą Nr. VZ-483 (2008/10) žemės sklypo dalies vertė pirkimo
dienai 2006-11-24 sudarė 132000 Lt (11014 Lt už 1 arą). Pagal pateiktą
ataskaitą 0,3595 ha žemės sklypas yra Pilaitės seniūnijoje, apie 6 km atstumu nutolęs nuo Vilniaus m. centro. Pardavimo datai (2006-11-24) galiojančio Vilniaus m.
bendrojo plano koncepcijos sprendimais (patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės
2006-04-26 sprendimu Nr. 1-1116) teritorijoje, kurioje yra vertinamas žemės
sklypas, buvo numatyta mažo užstatymo intensyvumo mažaaukštė statinių statyba. Pagal
2006-05-16 dovanojimo sutartį Nr. 1-3143, T. J. pareiškėjui
padovanojo 9500/33000 dalį 3,3 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
k., Elektrėnų sav. šalių susitarimu įvertintas 1396 Lt (15 Lt už 1 arą) su
daržine ir sandėliu, kurių vertė šalių susitarimu įvertinta 722 Lt. Pagal
2008-10-14 turto vertintojo ataskaitą Nr. VZ-484 (2008/10), 0,95 arų žemės
sklypo tikroji rinkos vertė 2006-05-16 sudarė 85500 Lt (900 Lt už 1 arą), arba
60 kartų viršija vertę nurodytą dovanojimo sutartyje. Vertinamo žemės sklypo
dalis yra Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų sav., Neries nacionaliniame parke
ant Neries upės kranto. Tai reiškia, kad pareiškėjas įsigydamas šiuos sklypus
gavo pajamas natūra. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti mokesčio
mokėtojo įsigytų, realizuotų prekių bei paslaugų arba turto vertę (kainą),
jeigu įtaria, kad ši vertė (kaina) yra sumažinta arba padidinta, turi teisę
remtis ne mokesčio mokėtojo pateiktais dokumentais (sutartimis, buhalterinės
apskaitos dokumentais, deklaracijomis), o paties atliktu įvertinimu.
Nagrinėjamu atveju turto vertinimą atliko VĮ Registrų centras.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu
nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad sklypai ir
patalpos nebuvo įsigyti asmeniniams poreikiams tenkinti. Buvo parduoti 5
objektai ir taip vykdoma individuali veikla.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b.l. 36) prašo atmesti skundą kaip
nepagrįstą.
Skundas
atmestinas.
Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę,
pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas,
t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus,
liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo
ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus
skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais
rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais
arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR
ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.). Atkreiptina, jog negali būti
įrodymo šaltinis asmens pareiškimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam
tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę.
Pareiškėjas
skunde nurodytais motyvais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais neįrodė,
jog mokesčių administratoriaus priimti sprendimai yra neteisingi. Skunde
sandorių sudarymo motyvacija (b.l. 3) yra neįtikinama (rašytinių įrodymų ir
teisės aktų pagrindimo prasme) ir nenuginčijanti mokesčių administratoriaus
išvadas.
Atsakovo
atsiliepimo į skundą argumentacija teisiškai pagrįsta ir adekvati patikrinimo
akte sprendimuose nurodytiems teisės aktams, rašytiniams įrodymams.
Rašymo
klaida dėl patikrinimo akto numerio yra aptartas VMI prie FM sprendime (b.l. 7,
19, 165, I t., patikrinimo 2009-02-10 akto Nr.(21.26)-04-77-17.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
(toliau - Inspekcija) atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau -
GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą už
laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31. Ginčo esmę sudaro tai, ar pagrįstai
mokesčių administratorius pareiškėjo pajamas, gautas 2005 - 2006 m. pardavus atitinkamą nekilnojamąjį turtą, priskyrė individualios veiklos pajamoms ir jas
apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu kaip pajamas iš individualios veiklos.
Iš bylos matyti, jog patikrinimo metu, apskaičiuojant
2004 - 2006 metais pareiškėjo gautas pajamas: 2004-12-16 2,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj., įsigijimo sandoriui Nr.
(duomenys neskelbtini);
žemės sklypo, esančio Paaliosės k., Elektrėnų sav.
2006-05-16 dovanojimo sandoriui Nr. 1-3143;
žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, 2006-11-24 įsigijimo sandoriui Nr. (duomenys neskelbtini),
taikyti 2004-04-13
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
(Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 70 ir 10 straipsniai, mokesčio bazę
nustatant ir mokėtiną mokesčio sumą apskaičiuojant neatsižvelgiant į formalią
sandorio išraišką, viršenybę teikiant tikrajam šių santykių dalyvių veiklos
turiniui.
Apskaičiuojant 2005 metais gautas pajamas, 2005-05-12
žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. pirkimo-pardavimo
sandoriui Nr. (duomenys neskelbtini) taikyta 2002-07-02 Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085, toliau
- GPMĮ) 15 str. 2 dalis, t. y. konstatuota, kad sandoris sudarytas tarp
asocijuotų asmenų ir sandorio sudarymo sąlygos bei nekilnojamojo turto vertė
neatitinka rinkos kainos.
Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - ir GPMĮ) 2 straipsnio
7 dalyje. Individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis
gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį
laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla,
įskaitant tą, kuria verčiamasi turinti verslo liudijimą; 2) savarankiška
kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą
kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4)
savarankiška atlikėjo veikla.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė
teisėjų kolegija, aiškindama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus
individualios veiklos požymius, 2006 m. birželio 16 d. sprendime
administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 9,
p. 44-56) yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti
kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos
savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo -
ekonominės naudos siekimo - buvimą taip pat tokios veiklos priskirtinumą
įstatyme išvardytoms veiklos rūšims.
Iš
byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, jog pareiškėjas nekilnojamąjį
turtą pradėjo pirkti ir parduoti nuo 2003 metų ir mokesčių administratorius
patikrinimo akte, sprendimuose kiekvieną sandorį yra aptaręs (b.l. 165 –
patikrinimo aktas, b.l. 9, 18 - sprendimai). Sandorių kiekybė ir jų sudarymo
motyvacija (b.l. 3) konstatuoja, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo
veikla nebuvo vienkartinė, atsitiktinė. Darytina išvada, jog 2003 - 2005 metais
įsigytas ir realizuotas nekilnojamasis turtas nebuvo skirtas ir naudojamas
asmeniniams (šeimos narių) poreikiams tenkinti. Sandorių gausa ir nuolatinis
nekilnojamojo turto sandorių sudarymas parodo veiklos tęstinumo požymį.
Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo 15 str. (Žin., 2002, Nr.73-3085) pažymi, jog
gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias
pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi
pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos
tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių
leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios
ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės
operacijos tikrąją rinkos kainą. Pagal šio straipsnio 2 d. jei asocijuotų
asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba
nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų
asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas
(pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų
asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to
asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios
dalies įgyvendinimo taisykles (2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintos
taisyklės).
Mokesčių
administratorius tiriamojoje medžiagoje, patikrinimo akte, sprendimuose yra
nurodžiusi, jog pareiškėjas pagal 2005-05-12 pirkimo-pardavimo sutartį, žemės
sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. už 10000 Lt pardavė UAB
„GL Invest plėtra“, kurios 100% akcijų valdo pagrindinė įmonė UAB „GL Invest“,
kurios direktorius ir 25% akcijų savininkas yra Pareiškėjas. UAB „GL Invest“
užsiima nekilnojamojo turto prekyba.
Inspekcija patikrinimo akte pagrįstai konstatavo, kad 2,1 ha ploto (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. esančio žemės sklypo 2005-05-12
pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta tarp
asocijuotų asmenų pagal GPMĮ 2 str. 32 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, todėl
minėtas pardavimo sandoris pagrįstai laikytinas kontroliuojama transakcija.
Nustatant sandorio kainą Inspekcija vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintomis Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 str. 2 dalies įgyvendinimo taisyklėmis
(toliau - Taisyklės). Pagal GPMĮ 2 str. 20 dalį tikroji rinkos kaina, tai yra
suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį
sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti
asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
Tikroji rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp
nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų. Sudarydami tokius
sandorius asmenys veikia sąžiningai, laisva valia, nevaržomi jokiais
apribojimais ar tarpusavio ryšiais (santykiais), galinčiais turėti įtakos
sandorio objekto kainai, susiklosčiusiomis rinkos sąlygomis siekdami abipusės
maksimalios ekonominės naudos.
Nepriklausomas turto vertintojas, taikydamas
lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, nustatė, kad pareiškėjas,
pagal 2005-05-12 sutartį UAB „GL Invest plėtra“ už 10000 Lt parduoto žemės ūkio
paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. vertė pardavimo
dienai buvo 179000 Lt. Inspekcija vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis,
įvertinusi pareiškėjo įvykdytą kontroliuojamąją transakciją bei atsižvelgusi į
turto vertintojo nustatytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k.,
Vilniaus r. vertę (pritaikius palyginamosios nepriklausomos kainos metodą),
pagrįstai kontroliuojamos transakcijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
k., Vilniaus r. pardavimo kaina pripažįsta 179000 Lt.
Mokesčių
administravimo įstatymo 70 str. pažymi, jog mokesčio apskaičiavimas pagal
mokesčių administratoriaus įvertinimą gali būti tais atvejais, kai mokesčių
mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius,
bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos
ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti
mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo
mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti
mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą
įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą
informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus,
atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės
prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis 2004-05-24 Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko
įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių
administratoriaus įvertinimą taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 4.1 punktu,
įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių
mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo
mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba
netinkamai vykdo savo pareigas; apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio
deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento),
įrašo neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės
išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruojamas pajamas ir
kitais atvejais.
Patikrinimo metu atlikta analizė dėl žemės sklypų
įsigijimo ir pardavimo kainų atitikimo rinkos kainoms, nepriklausomi
nekilnojamojo turto vertintojai atliko žemės sklypų esančių (duomenys
neskelbtini) km, Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir (duomenys
neskelbtini) km. Elektrėnų sav. vertinimą bei nustatė šias rinkos vertes: -
2,1 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (2004-12-16)
-171000 Lt; 11985/35950 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini),
Vilniuje (2006-11-24) - 132000 Lt; 0,95 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav. (2006-05-16) - 85500 Lt.
Pagal 2004-12-16 žemės sklypo pirkimo - pardavimo
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bendrosios jungtinės
nuosavybės teise už 10000 Lt (48 Lt už l arą) įsigijo 2,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Pagal
2005-05-12 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą
sklypą sutuoktiniai pardavė UAB „GL Invest plėtra“ už tapačią 10000 Lt sumą. Turto
vertintojas VĮ Registrų centras pateiktoje ataskaitoje konstatuoja, jog žemės
sklypo vertė įsigijimo metu 2004-12-16 buvo 171000 Lt (814 Lt už 1 arą), o
pardavimo metu 2005-05-12 179000 Lt (852 Lt už 1 arą).
Pagal 2006-11-24 žemės sklypo pirkimo - pardavimo
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bendrosios jungtinės
nuosavybės teise už 23970 Lt (po 2000 Lt už 1 arą) įsigijo 11985/35950 dalį 0,3595 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą viso žemės sklypo
vidutinė rinkos vertė 320851 Lt (8925 Lt už 1 arą). Pagal turto vertintojų
pateiktą ataskaitą Nr. VZ-483 (2008/10) žemės sklypo dalies vertė pirkimo
dienai 2006-11-24 sudarė 132000 Lt (11014 Lt už 1 arą). Ataskaitoje pažymėta,
jog 0,3595 ha žemės sklypas yra Pilaitės seniūnijoje, apie 6 km atstumu nutolęs nuo Vilniaus m. centro. Pardavimo datai (2006-11-24) galiojančio Vilniaus m.
bendrojo plano koncepcijos sprendimais (patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės
2006-04-26 sprendimu Nr. 1-1116) teritorijoje, kurioje yra vertinamas žemės
sklypas, buvo numatyta mažo užstatymo intensyvumo mažaaukštė statinių statyba.
Pagal 2006-05-16 dovanojimo sutartį Nr. 1-3143, T. J. pareiškėjui padovanojo 9500/33000 dalį 3,3 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav. šalių susitarimu įvertintas 1396
Lt (15 Lt už 1 arą) su daržine ir sandėliu, kurių vertė šalių susitarimu
įvertinta 722 Lt. Pagal 2008-10-14 turto vertintojo ataskaitą Nr. VZ-484
(2008/10), 0,95 arų žemės sklypo tikroji rinkos vertė 2006-05-16 sudarė 85500
Lt (900 Lt už 1 arą), arba 60 kartų viršija vertę nurodytą dovanojimo
sutartyje.
Yra
pagrįsta Inspekcijos išvada ir paaiškinimas, jog pareiškėjas įsigydamas minėtus
sklypus gavo pajamas natūra. Natūra gautos pajamos apmokestinamos pagal tokias
pat taisykles ir taikant tokius pačius GPM tarifus, kaip ir pinigais gautos
pajamos.
GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje pajamos natūra apibrėžtos
kaip lengvatinė kaina, neatlygintinai arba mainais gautas nuosavybėn arba
gautas naudoti turtas ar gautos paslaugos bei kita nauda, kai to turto,
paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal įstatymo nuostatas
priskiriamas pajamoms. Nauda natūra, t.y. neatlygintinai gautas nuosavybėn
turtas (turto dalis) savo esme atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau - CK) nuostatas, reglamentuojančias dovanojimo teisinius santykius.
Pagal CK 6.466 straipsnio 2 d. nuostatas, kai vienas asmuo perduoda turtą kitam
asmeniui už atlyginimą, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta dėl tos turto
ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę. Vadovaujantis šia
nuostata, neatlygintinai gauta turto vertė, t. y. turto tikrosios rinkos vertės
ir gyventojo sumokėtos sumos skirtumas yra laikomas nepinigine dovana.
Vadovaujantis GPMĮ 9 str. ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu
Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708) patvirtintos „Dėl pajamų, gautų natūra,
pripažinimo ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Tvarka) 2.3. punktu,
nepiniginės dovanos pripažįstamos pajamomis, gautomis natūra. Natūra gautos
pajamos apmokestinamos pagal tokias pat taisykles ir taikant tokius pačius GPM
tarifus, kaip ir pinigais gautos pajamos.
Mokestinio
patikrinimo metu surinkta informacija ir paminėtos aplinkybės patvirtina, jog
pareiškėjas, sudarydamas šalių aptariamus sandorius, siekė gauti pajamų ar
kitokios ekonominės naudos. Analizuojant mokestinio patikrinimo metu surinktą
informaciją, nustatyta, kad pajamos parduodant nekilnojamąjį turtą buvo
pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis ir 2005 m. sudarė 95 %, o 2006 m. - 68 % visų gautų pajamų.
Pagal 2008-04-08 pareiškėjo paaiškinimą, žemės ūkio
paskirties žemės sklypus įvairiose vietovėse įsigijo tam, kad pritraukti
Europos sąjungos lėšas (kaimo turizmo veiklai vystyti) arba juos išnuomoti
ūkininkams su užstatymo teise. Pagal pareiškėjo paaiškinimą, nurodytuose
sklypuose nuomininkai kuria ūkininko sodybas, o jis už tai gauna nuomos pajamas.
2008-11-13 paaiškinime pareiškėjas teigia, kad, pagal 2005-08-03
pirkimo-pardavimo sutartį, 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
k., Elektrėnų sav. ir 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k.,
Elektrėnų sav. pardavė UAB „Gektar“, nes reikėjo lėšų, tačiau norėdamas minėtus
sklypus išlaikyti pardavė tik po 54 dalį. UAB „Gektar“ ir S.
L. 2007-04-04 su fiziniais asmenimis K. M. ir S. K. pasirašė žemės sklypo nuomos sutartis. Pagal 2007-04-04
žemės sklypo nuomos sutartį S. L. ir UAB „Gektar“ 2,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav. išnuomavo K.
M., o 5,3300 ha žemės sklypą išnuomavo S. K.. Nuomos
sutartys su užstatymo teise sudarytos neterminuotam laikotarpiui, bet ne ilgiau
kaip 99 metams. Pagal inspekcijoje turimą informaciją, duomenų apie tai, kad
sklypų nuomotojai S. K. ir K. M. būtų
įsiregistravę ūkininkų ūkius nėra. Pagal S. K. ir K. M. paaiškinimus, žemės sklypus išsinuomojo tam, kad ten
galėtų statyti gyvenamą namą, tačiau atsiradus geresniam variantui įsigijo kitą
nekilnojamąjį turtą, jokių veiksmų minėtuose sklypuose neatliko ir nuomos
pajamų pareiškėjui nemokėjo, abu nuomininkai ketina nutraukti nuomos sutartis.
Iš to seka, jog pareiškėjas turi galimybę ateityje parduoti minėtų žemės sklypų
dalis. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai prieštaringi ir neatitinka tikrovės.
Nors S. ir I. L. minėtus žemės sklypus įsigijo 2004 m., tačiau nuomos sutartis sudarė tik 2007 m. ir tik po to, kada 1/2 dalis minėtų sklypų buvo
parduota UAB „Gektar“. Pagal bylos duomenis iki šiol S. L. yra
įregistravęs ūkininko ūkį Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) k., o I. L. Molėtų rajone.
S. L. 2003 - 2006 metų laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo
turto pardavimo veikla atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. apibrėžtai individualiai
veiklai būdingus požymius.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
atmesti
S. L. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas
per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas
apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant
skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės
instancijos teismui.
Teisėjai Bronius
Januška
Irena
Paulauskienė
Halina
Zaikauskaitė