Civilinė byla Nr. 2-462/2014

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00432-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Vilnius

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-864-425/2013 pagal pareiškėjų N. M. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skaiteka“.

   Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

   Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Skaiteka“ iškėlimo, bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad 2005 m. kovo 2 d. pareiškėja ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kuri bendru sutarimu buvo nutraukta 2012 m. kovo 1 d. Atleidimo iš darbo dieną atsakovas liko skolingas pareiškėjai 874,20 Lt darbo užmokesčio, 3 364,93 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas taip pat skolingas pareiškėjai 4 500 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., 2 377,35 Lt už vėlesnį laikotarpį, o iš viso 10 532,22 Lt. Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau ? ĮBĮ) 6 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

   Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius taip pat kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Skaiteka“, bankroto administratoriumi siūlė paskirti L. P. Nurodė, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimo suma sudaro 17 695,52 Lt.

   Atsakovas UAB „Skaiteka“ su pareiškėjų prašymais dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad įmonė vykdo aktyvią ūkinę-gamybinę veiklą, kuri nėra nuostolinga, įmonė nėra nemoki. Iki 2013 m. pabaigos atsakovas planuoja Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėti priskaičiuotus mokesčius už 2013 metus ir dalį priskaičiuotų mokesčių įsiskolinimo už 2012 metus, taip pat nori susitarti dėl visos skolos mokėjimo grafiko sudarymo. Su N. M. atsakovas planuoja atsiskaityti lėšomis arba susitarus – prekėmis.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

   Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Skaiteka“. Teismas, remdamasis į bylą pateiktu UAB „Skaiteka“ 2013 m. spalio 7 d. balansu, nustatė, kad bendrovė turi turto už 129 658 Lt (ilgalaikis materialus turtas – vandens skaitiklių patikros ir kalibravimo įrenginiai – įvertintas 45 000 Lt, už 22 860,00 Lt vertę prekės – buitiniai šalto ir karšto vandens skaitikliai, taip pat iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Bana“ gautina 61 771 Lt dydžio suma). Per vienerius metus bendrovė turi pareigą sumokėti 63 272 Lt sumą. 2013 m. spalio 7 d. pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovės grynąjį pelną sudaro 16 579 Lt. Pagal atsakovo pateiktą teismui kreditorių sąrašą UAB „Skaiteka“ 2013 m. spalio 7 d. buvo skolinga: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 16 020,48 Lt (įvertinus 600 Lt sumą, sumokėtą 2013 m. gruodžio 27 d. mokėjimo patvirtinimu), Valstybinei mokesčių inspekcijai – 17 083,78 Lt, R. A. – 7 641,84 Lt, G. P. – 5 073,69 Lt, taip pat 8 899,52 Lt darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio ir 6 877,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Iš viso UAB „Skaiteka“ turi 57 081,49 Lt dydžio pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Skaiteka“ iš dalies atsiskaitė su pareiškėjais: 2013 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 1 400 Lt, o 2013 m. gruodžio 27 d. – 600 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 2013 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 400 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos pareiškėjai N. M.. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas vykdo ūkinę-finansinę veiklą, gauna pajamas, jo valdymo organai siekia atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius nėra išsprendęs atsakovo UAB „Skaiteka“ 2013 m. gruodžio 27 d. pateikto prašymo dėl skolos išdėstymo per 2014 metus. Teismo nuomone, neatmestina, kad atsakovo prašymas gali būti išspręstas teigiamai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

   Apeliantė (pareiškėja) N. M. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? iškelti UAB „Skaiteka“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai formaliai išdėstė argumentus dėl atsakovo mokumo vertinimo. Toks atsisakymas iškelti bankroto bylą suvaržo darbuotojos, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesus ir galimybę atgauti priklausantį darbo užmokestį. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje nustatytų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą. Atsakovas pareiškėjai yra skolingas 12 715,02 Lt. Nors atsakovas prieš teismo posėdį iš dalies padengė įsiskolinimą pareiškėjai, sumokėdamas 400 Lt, tačiau ši suma, vertinant įsiskolinimo dydį ir laikotarpį, kurį atsakovas delsia atsiskaityti, yra labai nežymi. Pareiškėja yra priversta jau beveik du metus laukti atsiskaitymo, atsakovas atsisako bendrauti, o jo sumokėti 400 Lt prieš teismo posėdį yra pirmieji per visą uždelsimo laikotarpį. Apeliantė yra įsitikinusi, kad jai priklausančio darbo užmokesčio neatgaus, nes vertinant atsakovo finansinę būseną, akivaizdu, kad įmonė yra nemoki.

   Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? iškelti UAB „Skaiteka“ bankroto bylą. Nurodo, kad teismas, vertindamas įmonės finansinę būseną, vadovavosi 2013 m. spalio 7 d. bandomojo balanso duomenimis, tačiau šis balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės būklės, nes duomenys nėra tikslūs ir galutiniai (nėra veiklos sąnaudų, ilgalaikio materialaus turto įsigijimą pagrindžiančių dokumentų). Bandomuoju balansu galima būtų remtis tuo atveju, jei vertinant įmonės mokumą ar nemokumą, esant įrodymų visetui būtų galima daryti išvadą, kad įmonė yra moki. Šiuo atveju yra pagrindo abejoti UAB „Skaiteka“ pateiktų finansinių duomenų pagrįstumu ? tai įrodo nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais, mokesčių nemokėjimas, nors įmonė apskaitė 6 579 Lt grynąjį pelną. Šiuo metu įmonės turtą sudaro tik 2013 m. gruodžio 31 d. gautina suma iš UAB „Bana“ (61 771 Lt) bei kalibravimo įrenginiai (45 000 Lt), kurių realus egzistavimas ir vertė neįrodyti. Įmonės pelnas apskaičiuotas neteisingai, kadangi neišskaičiuotos 2013 m. veiklos sąnaudos, kurios 2012 m. sudarė 25 565 Lt. Įmonės turtas sumažėjo nuo 179 953 Lt 2012 metais iki 129 658 Lt 2013 metais. Be to, įmonė nepateikė sutarčių, kuriomis remiantis įrodinėja vykdomą veiklą, taip pat įrodymų, jog jos veikla teikia pajamas, kurios gali būti skirtos atsiskaitymams su kreditoriais. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Teismas netinkamai vertino atsakovo prašymo pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui „Dėl skolos išdėstymo per 2014 metus“. 2013 m. gruodžio 2 d. byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsakovui pareiškus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pageidauja pasinaudoti galimybe pateikti prašymą dėl skolos išdėstymo, ir teisminio proceso metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams sutikus su atsakovo prašymu, atsakovui buvo paaiškinta, kad pateikiant prašymą dėl įsiskolinimo išdėstymo reikia pateikti verslo planą, sudarytas bei vykdomas verslo sutartis ir kad tokį prašymą su dokumentais pateikti kuo skubiau. Dėl tos priežasties teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau atsakovas prašymą be nurodytų dokumentų pateikė paskutinę darbo dieną, baigiantis darbo laikui (2013 m. gruodžio 27 d., penktadienį, 15.45 val.). Tokį atsakovo veiksmą galima vertinti kaip neturėjimą pagrindo tinkamam prašymui pateikti arba siekį vilkinti teisminį procesą. 2014 m. sausio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius netenkino atsakovo prašymo dėl įsiskolinimo išdėstymo. Be to, konstatavus neatsiskaitymo su darbuotojais faktą, jis vertinamas kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Su pareiškėja N. M. atsakovas nėra atsiskaitęs.

   Atsakovas UAB „Skaiteka“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas 2013 m. vykdė aktyvią ir pelningą ūkinę veiklą, įsigijo įmonės gamybinės veiklos plėtrai 2014 m. reikalingos technologinės įrangos, materialaus ilgalaikio turto. 2013 m. spalio mėnesį atsakovas turėjo ir 2014 m. pradžioje taip pat turi prekių atsargų, kurias sudaro paklausios prekės, t. y. buitiniai šalto ir karšto vandens skaitikliai, turėjo pirkėjų įsiskolinimų už 2013 m. bei ankstesniu laikotarpiu parduotas prekes ir atliktas paslaugas. 2013 m. spalio mėnesį atsakovo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, iki 2013 m. pabaigos atsakovo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nedidėjo. 2014 m. sausio mėnesį atsakovas vykdo aktyvią ūkinę gamybinę veiklą, moka priskaičiuotus einamuosius mokėjimus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą ir kitus einamuosius mokėjimus. 2014 metų sausio mėnesį atsakovas pareiškėjai N. M. sumokėjo 500 Lt.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

   Nagrinėjamu atveju spendžiama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti atsakovui UAB „Skaiteka“ bankroto bylą. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

  Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo, siejamo su vėlavimu išmokėti darbuotojams atlyginimą, šis pagrindas neturi būti vertinamas formaliai, o kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis: įmonės mokumu, vėlavimo atsiskaityti priežastimis, vėlavimo trukme, tolesnėmis finansinės būklės pokyčių perspektyvomis. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai). Šiuo atveju sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui tuo pagrindu, kad jis laiku neatsiskaitė su darbuotojais, turi būti vertinamos darbdavio realios galimybės įvykdyti įsipareigojimus darbuotojams. Šios galimybės iš esmės nustatomos įvertinus įmonės mokumą. Jeigu įmonė neatsiskaito su darbuotojais, tačiau iš jos finansinių rodiklių matyti, kad ji yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus darbuotojams, pastarieji savo teises gali apginti kitais teisių gynimo būdais (pvz. pareiškiant ieškinį teisme dėl darbo užmokesčio priteisimo), tačiau nustačius, kad įmonė turi finansinių sunkumų, yra pagrindas iškelti bankroto bylą dėl vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

   Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė N. M. iki 2012 m. kovo 1 d. dirbo pas atsakovą, tačiau atleidimo iš darbo dieną atsakovas su apeliante neatsiskaitė. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu N. M. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš UAB „Skaiteka“ 3 654,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (suma nurodyta atskaičius mokesčius), 4 500 Lt vidutinį darbo užmokestį (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už visą uždelstą laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki visiško atsiskaitymo skaičiuojant po 29,35 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną (suma nurodyta atskaičius mokesčius). Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad sprendimo dalis dėl 618,08 Lt darbo užmokesčio išieškojimo vykdytina skubiai (7 b. l.). Tačiau pagal byloje esančius duomenis atsakovas po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo neįvykdė ir šios skubiam vykdymui nukreiptos sprendimo dalies. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad skundo pateikimo dieną atsakovo skola apeliantei sudarė 12 715,02 Lt. Fakto, kad yra skolingas apeliantei (kaip darbuotojai), neneigia ir pats atsakovas. Į bylą atsakovo pateiktame 2013 m. spalio 7 d. kreditorių sąraše apeliantės reikalavimas nurodytas už 10 532, 22 Lt sumą (64 b. l.). Skirtumą tarp apeliantės nurodomo reikalavimo dydžio atsakovui ir atsakovo kreditorių sąraše nurodomo reikalavimo dydžio sudaro vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki visiško atsiskaitymo – po 29,35 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuo atleidimo iš darbo dienos atsakovas apeliantei nemokėjo jokios dalies darbo užmokesčio, nepaisant to, kad apeliantės reikalavimas didėja kiekvieną dieną; atsakovas to nepadarė net ir apeliantei 2013 m. spalio 4 d. kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tik 2013 m. gruodžio 28 d., teisme jau nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės, atsakovas apeliantei sumokėjo 400 Lt (85 b. l.), dar vieną 500 Lt įmoką atsakovas sumokėjo po pareiškėjos atskirojo skundo pateikimo 2014 m. sausio 27 d. (119 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo 2012 m. kovo 1 d. su darbo santykiais susijusių išmokų nemokėjimo pareiškėjai faktas sudaro pagrindą abejoti atsakovo mokumu.

   Pirmosios instancijos teismui aplinkybė, kad atsakovas neseniai atliko dalinį mokėjimą apeliantei (atsakovas atliko dalinius mokėjimus ir kitam pareiškėjui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai: 2013 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 1 400 Lt, o 2013 m. gruodžio 27 d. – 600 Lt), leido daryti išvadą, kad atsakovas vykdo ūkinę-finansinę veiklą, gauna pajamas, kad jo valdymo organai siekia atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. Pareiškėjams atlikti daliniai mokėjimai nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą teisme, parodo ne rimtus ketinimus atsiskaityti su pareiškėjais (kreditoriais), o tik bandymą išvengti bankroto bylos iškėlimo. Be to, esant nustatytam faktui, jog atsakovas skolingas darbuotojams, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo realias galimybes įvykdyti įsipareigojimus darbuotojams, tačiau to nepadarė. Atsakovas, nurodydamas, kad vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamų, nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, taip pat įrodymų, jog veikla teikia pajamas, kurios gali būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Tas pagrįstai akcentuota ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą.

      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo (ne)mokumą, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas kartu su atsiliepimu į pareiškimus pateikė 2012 m. balansą bei tarpinį 2013 m. spalio 7 d. balansą. Iš metinio 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovas 2012 m. turėjo turto už 179 953 Lt, visą jį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 40 099 Lt, per vienerius metus gautinos sumos - 139 845 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai - 9 Lt). Atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 158 946 Lt sumą, visa ji mokėtina per vienerius metus (62 b. l.). Iš 2013 m. spalio 7 d. tarpinio balanso duomenų matyti, kad atsakovas 2013 m. spalio 7 d. turėjo turto už 129 658 Lt, iš kurio trumpalaikis turtas sudarė 84 658 Lt (atsargos - 22 860 Lt, per vienerius metus gautinos sumos - 61 771 Lt, gryni pinigai sąskaitose ir kasoje - 27 Lt). Atsakovo ilgalaikis  turtas buvo 45 000 Lt vertės, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 63 272 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 12 716 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 50 556 Lt (mokesčiai, atlyginimas ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 43 679 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 6 877 Lt) (67 b. l.). Pažymėtina, jog šie pateikti balansai atspindi iš esmės skirtingas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį, nors jų sudarymo laikotarpis skiriasi kiek daugiau nei puse metų. Iš pateiktų balanso duomenų nėra aišku, kokiu būdu atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nuo 158 946 Lt 2012 metais sumažėjo iki 50 556 Lt 2013 m. spalio 7 d., kai atsakovo turto sumažėjo tik 50 295 Lt suma. Šios aplinkybės svarbios dėl to, jog kintant atsakovo turimo turto apimčiai (atsargoms, gautinoms sumoms), mažėjant per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams, atsakovas nuo 2012 m. kovo 1 d. neatsiskaito su apeliante (darbuotoja), taip pat ir su valstybės bei socialinio draudimo biudžetais. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto rašto „Dėl UAB „Skaiteka“ įsiskolinimo VSDF biudžetui išdėstymo“ turinio matyti, kad atsakovas iki 2014 m. sausio 15 d. turėjo pervesti socialinio draudimo įmokas, priskaičiuotas nuo gruodžio mėnesį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos, tačiau iki 2014 m. sausio 17 d. įmokos nėra sumokėtos, kad įmokų atidėjimas negali būti taikomas bendrovėms, kurių įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui auga (103 b. l.). Visos šios aplinkybės įgalina abejoti atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais teiginiais, kad atsakovas 2013 m. vykdė aktyvią ir pelningą ūkinę veiklą, kad iki 2013 m. pabaigos atsakovo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams apskritai nedidėjo, kad 2014 m. sausio mėnesį atsakovas toliau vykdo aktyvią ūkinę gamybinę veiklą, moka priskaičiuotus einamuosius mokėjimus į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą ir kitus einamuosius mokėjimus. Duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Be to, nors atskirąjį skundą pateikė kreditorė, kurios reikalavimas atsakovui kilęs iš su darbo santykiais susijusių teisinių santykių, tačiau atsakovas neaiškina, dėl kokių priežasčių tokį ilgą laiką nėra įvykdęs šios kreditorės reikalavimo, taip pat nenurodo, kada ir kokiu būdu planuoja savo prievoles apeliantei įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu buvo pasibaigę 2013 finansiniai metai, todėl atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas galėjo pateikti duomenis apie turtinę padėtį per visus 2013 metus, tačiau to nepadarė.

   Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo klausimas UAB „Skaiteka“ perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pakartotinai nagrinėdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų ne formaliai vertinti įmonės mokumą pagal į bylą pateiktus apskaitos duomenis, o atsižvelgdamas į tai, kad dėl vėlavimo išmokėti atlyginimą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi buvusi atsakovo darbuotoja, su kuria atsakovas neatsiskaito dar nuo 2012 m. kovo 1 d., įvertindamas aplinkybių visetą (įmonės mokumą, vėlavimo atsiskaityti priežastis, terminus, tolesnes atsakovo finansinės būklės pasikeitimo perspektyvas, atsakovo, kaip darbdavio, realias galimybes įvykdyti įsipareigojimus darbuotojams). Teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl privalo imtis veiksmų, siekdamas išsiaiškinti tikrąją atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes tęsti ūkinę komercinę veiklą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams (šiuo atveju tai susiję su darbuotojo, kuriam ilgą laiką nesumokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, interesais) išvengiant bankroto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skaiteka“ iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                    Gintaras Pečiulis