Baudžiamoji byla Nr. 1-56-1000/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09903-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1;

1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei,

dalyvaujant prokurorui T. D.,

kaltinamajam S. P., jo gynėjui advokatui Raimondui Kurkliečiui,

nukentėjusiajam E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005-02-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2005-12-20 nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą; 2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-09-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme; 4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. S. P. 2019 m. kovo 9 d. apie 14 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio E. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtą E. V. atžvilgiu, pasikėsino jį apiplėšti, tai yra, reikalaudamas pinigų, delnais suduodamas smūgius į veidą, galvą, uždėdamas suplėšytą kuprinę ant veido ir ją laikydamas, po to virvele spausdamas kaklą, dvipuse keptuve spausdamas dešinę ranką, galvą, padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, viršutinėje lūpoje, pakaušio srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, abiejuose antakiuose, dešinio smilkinio srityje, dešiniame žande, kairės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, taip padarydamas nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą E. V. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis E. V. pinigų neturėjo.

2. Įrodymai

2.1. Kaltinamasis S. P. dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, jis, M. V., M. V. ir A. V. nuvažiavo pas E. V. į namus. Atsivežė alaus ir ten gėrė. M. V. rūkė, o E. V. paprašė jo palikti jam parūkyti, M. V. jam rūkyti nepaliko, tuomet E. V. trenkė jam ir iš rankų išmušė cigaretę. M. V. atsisukęs trenkė E. V. per galvą. Jie toliau gėrė. M. V. E. V. ant galvos ir ant kaklo užpylė alaus, trenkė į krūtinę. Jis išėjo į namus atnešti dar alaus, kai grįžo, E. V. buvo surištos rankos su maišeliu. Kad kas dėtų E. V. ant galvos maišelį, jis nematė. Vienu metu jis sėdėjo ant kėdės prie televizoriaus, M. priėjo, spyrė į kėdę ir nulaužė kėdės koją, jis griuvo ir išlaužė durų fanerą, duris įdėjo atgal. Pas E. V. buvo neilgai, pusė pirmos po pietų jau buvo Žadeikonyse. Konfliktas įvyko dėl to, jog E. V. M. išmušė cigaretę, M. E. trenkė per veidą, galvą. Nurodė, kad jis nemušė E. V. ir nereikalavo iš jo pinigų. M. V. E. V. prašė, kad sumokėtų už elektrą, nes E. V. anksčiau gyveno jų bute. Jis pats E. V. padeda, E. V. sunkiai vaikšto, todėl jis nuperka jam maisto, atneša malkų, užkuria pečių. Jų santykiai su nukentėjusiuoju geri.

2.2. Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019 m. kovo 9 d. jis, M. V., M. V. ir A. V. nuėjo pas E. V., gėrė alų. Tiksliai nepamena, bet kažkur apie 13 val. jis, M. V., M. V. ir A. V. išvažiavo iš E. į Pasvalio r., Žadeikonių k. esančią aludę. Jis E. V. nei mušė, nei smaugė, nei dusino, nei su perlenkiama blynų keptuve jam nespaudė nei rankos, nei galvos, taip pat nereikalavo iš jo pinigų (t. II, b. l. 57-60; 65-67).

2.3. Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo mėnesį pas jį į namus atėjo S. P., M. V., M. V. ir A. V.. Jie atsinešė alaus ir pasiūlė išgerti, jis atsisakė. Tuomet jam pylė alų ant galvos, krūtinės. Jį mušė, smaugė, jam grasino broliai V.. Uždėjo ant galvos maišelį ir pasakė: „žvenk kaip arklys“. Taip pasakė M. V.. Jie vėl klausė, ar jis gers, o jis atsakė, kad nenori. Tuomet jie atnešė alaus ir pylė jam į lovą, ant galvos. Daužė per veidą. Parodė, kad tai V. kalti, o ne S. P.. S. P. jo nemušė, nekankino. V. prašė jo pinigų, prašė, nes galbūt norėjo išgerti. Prašė visi. Sakė, kad jei neduos, tai bus blogai. Kai jis pasakė, kad pinigų neturi, jie jam sudavė smūgius į krūtinę. Išgertuvių metu S. P. buvo parėjęs namo, jį paliko su V.. Jie jam surišo rankas, kai S. P. grįžo, jis rankas jam atrišo. Maišelį ant galvos, virvę ant burnos jam dėjo M. V.. Per veidą mušė taip pat M. V.. M. padėjo jį smaugti, kankinti. M. ir M. dvyniai, bet jie jo giminės, jis juos skiria. Kai S. P. buvo išėjęs į namus, V. jį kankino. Kai buvo uždėta keptuvė ant galvos, S. P. ją nuėmė. S. P. pasakė V.: „ko lendi prie kaimyno? Pensininko?“ Keptuvę ant galvos uždėjo, galvą su ja spaudė ir daužė V.. S. P. jį apgynė. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu jis sakė tiesą, gal ir buvo taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Gerai neatsimena, galbūt S. P. jam ir sudavė pora smūgių, jį skriaudė, bet nestipriai, galbūt ir kalbėjo apie pinigus, spaudė jo galvą keptuve, bet jis nekaltas. Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes bijojo V., sakydamas šias aplinkybes teismui, gal nemeluoja, negali pasakyti, kada sakė tiesą – ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu, jokių pretenzijų jis S. P. neturi. Jei jis jam kažką ir padarė, jis jam atleidžia, jie geri draugai.

2.4. Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, jog 2019 m. kovo 9 d. į jo namus atvyko S. P., M. V., M. V. ir A. V.. Jie ten gėrė alų. Vienu metu S. P. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, suprato, kad dėl alaus. Jis pasakė, kad pinigų neturi, M. V. pavadino jį ubagu, pradėjo grasinti, jeigu neduos pinigų, gaus į nosį. S. P. neblaivus dažnai būna agresyvus. Pirmiausiai supykęs, kad jis neduoda pinigų, jį pradėjo mušti S. P., delnais sudavė 5 ar 6 smūgius jam į veidą, galvą, kai tuo metu jis sėdėjo ant savo lovos virtuvėje. Po to jį mušti ėmė M. V., jis irgi sudavė delnais 5 ar 6 smūgius į veidą, galvą. Pasakė, kad pinigų neduos, tuomet S. P. laužė ir sukiojo abi jo rankas paėmęs už riešų, jam labai skaudėjo, vėliau ant abiejų rankų atsirado mėlynės. Nuo smūgių buvo nugriuvęs ant lovos, gulėjo ant nugaros, S. P. jį užgulė, savo kūnu užspaudė kojas, o rankomis įsirėmė į krūtinę ir laikė prispaudęs prie lovos, kol M. V. radęs lovoje kažkokį medžiaginį maišelį užmovė jam ant galvos, uždengdamas nosį, burną, laikė tą maišelį. Jam pradėjo trūkti oro, S. P. rėkė, kad dabar jam bus blogai. Daugiausiai veiksmų jo atžvilgiu atliko S. P.. Dar buvo su maišeliu ant galvos, kai S. jį paleido, pasiėmė kažkokią virvelę, uždėjo ją jam ant kaklo ir stipriai spaudė prie lovos, dar labiau dusindamas, tiesiog smaugdamas, jis negalėjo išsilaisvinti iš S. ir M., jie laikė ir dusino jį, jis rėkė, prašė jį paleisti, jie nesitraukė, vis sakydami: „duok pinigų“. Jo rankos buvo laisvos, praplėšė maišelį, tuomet jį paleido. S. P. pamatęs virtuvėje esančią keptuvę, kuri iš dviejų dalių, paėmė keptuvę ir į ją įkišo jo dešinę ranką, abiem keptuvės dalimis stipriai ranką suspaudė, jam labai skaudėjo, rėkė iš skausmo. Paleidęs ranką S. P. ta pačia keptuve suspaudė galvą, jam labai skaudėjo. Labiausiai išgėrę buvo S. ir M., jie daugiausiai ir mušė, kankino. Kiti broliai jam nieko nedarė, buvo blaivesni. A. jo visai nemušė, ne visą laiką buvo jo namuose. M. V. irgi mažiau gėrė, todėl jo nemušė, smūgių nesudavė, jis tik sėdėjo tame pačiame kambaryje, gėrė alų ir matė, kas vyksta. Po to visi išėjo (t. I, b. l. 61-64; 65-69; 70-71).

2.5. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo rytas, kovo 9 ar 10 diena, jam paskambino S. P. ir pasiūlė važiuoti nusipirkti alaus. S. pasiūlė eiti pas E.. Jis, M., A. ir S. nuėjo pas E. ir ten gėrė, negėrė tik A.. Smurto nebuvo, tik pasityčiojimas. S. buvo išgėręs. Jis buvo uždėjęs kuprinės virvelę E. ant burnos, sakė, kad reikia pažaboti, buvo uždėjęs ir kuprinę ant burnos. Uždėjo kuprinę ir greitai ją numetė. Juokais sakė, kad uždusins, pagąsdins. Nurodė, kad S. buvo išspyręs virtuvėje durų kartoną, jis dėjo kartoną atgal gal keturis kartus. Jis pats buvo paėmęs E. už rankos, bet jos nesuko, nelaužė. Vienu metu buvo išėjęs nusišlapinti ir kai atėjo, E. pasakė, kad jį apipylė alumi. Paklausė, kas jį apipylė, o jis atsakė, kad nesvarbu. Neatsimena, kad būtų prašęs pinigų, E. buvo skolingas jo tėvui 100 Eur už elektrą, galbūt juokais ir prašė tų pinigų. Negirdėjo, kad S. prašė E. pinigų. Vėliau posėdžio metu parodė, kad S. paprašė E. 50 Eur juokais, nes E. buvo skolingas jo tėvui, jis taip pat E. klausė, kada jis gražins pinigus jo tėvui. Policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, jog S. galėjo prašyti E. pinigų, nebuvo tikras, todėl pasakė, kad rašytų, jog prašė. E. rankos jau mėlynos buvo, jis yra sakęs, jog griuvo. Anksčiau jis gyveno Vietname, jam rankos visada šaldavo. Iki įvykio tarp S. ir E. pykčių nebuvo, tačiau E. yra sakęs, kad jam nepatinka „Pleškiukai“. Jo paties santykiai su S. P. geri, jo broliai su juo taip pat nesipyksta.

2.6. Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. kartu su S. P. ir broliais M. ir A. nuvyko pas E. V. į namus, ten gėrė alų. S. P. pasigėrė ir ėmė kabinėtis prie E. V.. S. P. taip elgėsi dėl girtumo, gal norėjo pasirodyti kietas prieš juos - brolius. S. P. nuo virtuvės grindų paėmė medžiaginę kuprinę, ją uždėjo E. ant veido ir juokaudamas sakė, kad E. uždusins. E. pats nusiėmė nuo veido kuprinę ir numetė ant žemės. Jis nematė, kaip S. P. apipylė E. veidą alumi, tik grįžęs iš lauko matė, kad jo veidas šlapias, klausė, kas atsitiko, E. pasakė, kad S. P. apipylė alumi. Dar matė, kad S. P. gulinčiam lovoje E. V. buvo uždėjęs ant kaklo virvelę, kurią ištraukė iš tos pačios kuprinės, kurią suplėšė prieš dėdamas ant veido. S. P. trumpai palaikė virvelę prispaudęs prie E. kaklo, po to numetė ant žemės. Matė E. virtuvėje dviejų dalių keptuvę, bet nepamena, ar S. P. dėjo keptuvę E. ant galvos ir su ja spaudė galvą, pats buvo girtas, ne viską atsimena. Atsimena, kad S. spardė virtuvės duris, jis kelis kartus įdėjo jo išspirtą durų kartoną, bet atsibodo dėlioti, po paskutinio išspyrimo kartono nebeįdėjo. Tai darydamas, S. P. iš E. pinigų nereikalavo, jei gerai atsimena, jau po visko, išeinant iš buto, S. P. paprašė E. duoti 50 Eur, jis atsakė, kad dar negavęs pensijos, pinigų neturi. Jie ir išėjo, išvažiavo į Žadeikonių k. (t. I, b. l. 111-115).

2.7. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną nuvežė M., M. ir S. pas E.. Jie ten gėrė. Sumanė pakvailioti. Matė, kaip S. paėmė už rankos E. ir pakėlė. M. pakišo pagalvę po nugara, kad gerdamas neapsipiltų. E. negalėjo išlipti iš lovos, nes buvo susimušęs. E. jau buvo mėlyna ranka, kai jie atvažiavo. E. nepakilo iš lovos, šlapinosi į lovą dėl girtumo. S. buvo neblaivus, bet kai toks būna, jis nesimuša. Jam E. sakė, kad pats griuvo ir susimušė. Parodė, kad jau tiksliai nepamena, ar S. užkrito ant E., galbūt ir užkrito, nes norėdamas pakelti, kad atsisėstų, susvirduliavo. Visi buvo neblaivūs, jis vienas buvo blaivus. Nieko nematė, nes vaikščiojo, išeidavo parūkyti. Po to visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) švęsti gimtadienio. Išvažiuodami iš E. atsisveikino, davė jam cigaretę. Pats nebuvo patalpoje, todėl visų įvykio aplinkybių nežino. Važiuojant iš E. S. sakė, kad jie, t. y. S., M. ir M., gerdami šaipėsi iš E.. Parodė, kad nebuvo jokių muštynių. Tarp S. ir E. nebuvo jokios kalbos apie pinigus. Jis paklausė E., kada jis grąžins jo tėvui pinigus. Po įvykio E. sakė, kad niekas čia nekaltas. E. sakė, kad jam policija liepė rašyti pareiškimą, nes nori, kad visi, t. y. jis, S., M., M. „atsisėtų“. E. sakė, kad nei vienas jam nieko nedarė.

2.8. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad įvykio dieną jis kartu su broliais M. ir M., S. P. atvyko pas E. V. į namus, atsivežė alaus. Jis vienas alaus negėrė, nes vairavo, todėl bute nesėdėjo, vis išeidavo į automobilį, į lauką. Vienu metu grįžo į butą, pamatė, kad S. stovi prie lovos ir viena ranka yra suėmęs už riešo kairę E. ranką. Jis nesuprato, ką S. nori padaryti E.. Laikydamas už rankos, S. užkrito ant E., E. suaimanavo ir rankomis stūmė nuo savęs S.. Jis matė, kad ant E. kairės rankos viršutinės plaštakos dalies yra sumušimo žymė, ji buvo tamsiai mėlynos spalvos, 5 cm skersmens. Kitų sužalojimų nesimatė. Po to vėl išėjo į lauką, bute pasiliko likusieji draugai. Jam paskambino pažįstamas, pakvietė į (duomenys neskelbtini). Tuomet visi ir išvažiavo, važiuojant S. pasakojo, kad jie, t. y. jis, M. ir M., gerdami alų šaipėsi iš E.. Vadino jį „mėlynosiu“, iš E. plaukų darė įvairias pasišaipymo šukuosenas, važiuojant jie pasakojo daugiau detalių, kaip šaipėsi iš E., tačiau jis vairavo automobilį ir daug ko neišgirdo, nekreipė dėmesio (t. I, b. l. 82-85).

2.9. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskambino S. ir pakvietė atvažiuoti išgerti. Nusipirko alaus, S. pasiūlė nueiti pas E.. Jis, A., M. ir S. nuėjo pas E., ten gėrė. Kai atvažiavo, E. gulėjo lovoje, suprato, kad jis apsišlapinęs. S. buvo E. surišęs rankas, tačiau E. niekas nemušė. Rankas surišo, nes galbūt norėjo pasirodyti. Buvo užmetęs kuprinėlę ant veido. S. spaudė E. galvą su keptuve, skirta kepti čirvinius blynus. Nespaudė, tik uždėjo. M. ir A. tuo metu nebuvo, jie buvo išėję. Jis pats E. nieko nedarė, prieš jį nesmurtavo. S. sakė baigti taip elgtis, bet jis neklausė. Nepamena, ar S. prašė E. pinigų. Galbūt S. ir galėjo prašyti E. pinigų. Durų fanerą pas E. namuose išspyrė S. su koja, M. tvarkė duris. M. galbūt taip pat buvo užmetęs kuprinėlę E. ant veido. S. buvo girtas, kai būna išgėręs, jis žiaurus. Kai atėjo pas E., ant jo kūno nematė jokių sužalojimų. S. E. sudavė kelis nestiprius smūgius per veidą. S. vartė E. lovoje, iš jo juokėsi, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. prašė jį paleisti, matėsi, kad jam skauda. S. E. buvo surišęs rankas ir uždėjęs virvelę ant veido. E. sakė: „ai, ai, ai“. Jo nemušė stipriai, tai yra taip, kad liktų žymės. S. rišo E. rankas, jis matė, kaip S. tai darė, norėjo pasityčioti. Kai S. rišo rankas ir dėjo virvelę į burną, matė tik jis, nes abu broliai buvo išėję. E. ir S. santykiai iki įvykio buvo geri, nors E. yra sakęs, kad S. „žulikas“. S. jam skambino, prašė jo prisiimti kaltę. Sakė, kad sakytų, jog jis E. į veidą du kartus trenkė su „kuloku“. Jo santykiai su S. nėra blogi, jis neturi pagrindo jo apkalbėti.

2.10. Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. kartu su M., A. ir S. atvyko pas E. V.. Gėrė alų, negėrė tik brolis A., nes vairavo. Alkoholis ėjo į pabaigą, S. P. pasigėrė ir ėmė „durniuoti“, jis neblaivus darosi agresyvus, kabinėjasi prie žmonių, mėgsta iš jų pasišaipyti. Ne visai pamena įvykių eiliškumo, nes pats buvo neblaivus. Vienu metu S. P. ėmė kabinėtis prie lovoje gulinčio E. V., pradėjo iš jo šaipytis, pilti jam ant galvos alų, alaus pripylė į jo lovą. Kai alus ėjo į pabaigą, S. P. pradėjo E. prašyti 5 ar 10 eurų, gerai sumos nepamena. S. niekur nedirba, pinigų tą dieną neturėjo, mano, kad jis prašė pinigų dėl alaus, nes norėjo jo nusipirkit dar. E. V. pasakė, kad jis pinigų neturi, nes dar negavo pensijos. S. vis labiau darėsi neblaivus, išspyrė koja virtuvės durų faneros gabalą, tas duris bandė sutvarkyti brolis M.. Pirmas prie E. V. pradėjo kabinėtis S. P., po to prisidėjo ir jo brolis M.. Jis juos bandė raminti, bet jie nekreipė dėmesio. Jie pradėjo E. mušti, iš jo tyčiotis, jie tą darė iš girtumo, tiesiog šaipėsi be priežasties, mušdami jie pinigų nereikalavo. Jis matė, kad S. P. kelis kartus gulinčiam E. V. sudavė delnais į veidą, gal 2-3 smūgius. Vienu momentu E. V. prisišlapino į lovą, S. ėmė jį vartyti lovoje, iš jo juoktis, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. V. prašė paleisti, matėsi, kad jam skauda. Kai S. atleido jo rankas, matė, kad viena ranka yra nubrozdinta, iš jos bėgo kraujas. Po to S. P. rado virtuvėje kažkokią numestą kuprinę, raudonos spalvos, nuo jos nuplėšė virvę ir užgulė E., uždėjo jam ant kaklo tą virvę ir spaudė E. prie lovos, E. gulėjo ramiai, nesipriešino ir nesimuistė, tik prašė jį paleisti. Po to S. laikė E. V. rankas, jį užgulęs visu kūnu, o jo brolis užmetė E. ant galvos tą raudoną kuprinytę, jos nelaikė, tai S. prispaudė kuprinę prie lovos ir neleido E. jos nusiimti. Kai S. atleido kuprinę, E. pats nusimetė ją nuo galvos. S. P. virtuvėje rado dviejų dalių keptuvę, su ja buvo suspaudęs E. V. ranką, galvą. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, S. P. paskambino jam ir liepė prisiimti kaltę, sakyti, kad jis pradėjo konfliktą su E. V., jis liepė policijai sakyti, kad jis rūkė, o E. V. paprašė jo cigaretės, jis nedavė, E. jam trenkė į veidą, o jis jam sudavė atgal, daugiau E. niekas nemušė. Suprato, kad S. P. bijo prisipažinti, ką padaręs, nori, kad jis prisiimtų kaltę (t. I, b. l. 104-108).

2.11. Iš 2019 kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), prie įvykio vietos apžiūros protokolo paimti daiktai – keptuvė, virvutė, maišelis bei DNR biologinis pėdsakas nuo keptuvės, daiktai apžiūrėti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. I, b. l. 27-36; 37-42).

2.12. 2019 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 286/2019 (05) užfiksuota, kad E. V. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, viršutinėje lūpoje, pakaušio srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, abiejuose antakiuose, dešinio smilkinio srityje, dešiniame žande, kairės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, paveikus bukais daiktais, 12 trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 51).

3. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

3.1. Kaltinamasis S. P. kaltės dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog įvykio dieną buvo pas nukentėjusįjį E. V. namuose, gėrė alų, tačiau pinigų iš jo nereikalavo, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, iš jo nesityčiojo ir jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Nurodė, jog konfliktas kilo, tiesa, tarp E. V. ir M. V.. M. rūkė, o E. V. paprašė jo palikti jam parūkyti, M. rūkyti jam nepaliko, tuomet E. V. trenkė jam ir iš rankų išmušė cigaretę. M. atsisukęs trenkė E. V. per galvą. Jie toliau gėrė. M. E. V. ant galvos užpylė alaus, alaus užpylė ir ant kaklo, trenkė į krūtinę. Jis išėjo į namus atnešti dar alaus, kai grįžo, E. V. buvo surištos rankos su maišeliu. Nežino, kas jas surišo. M. V. prašė E. V. pinigų, nes jis buvo skolingas jų tėvui už elektrą. Pats jis gerai sutaria su nukentėjusiuoju E. V., padeda jam buityje. Kaltinamojo parodymų patikimumą teismas vertina atsižvelgdamas į jų atitikimą kitiems bylos įrodymams.

3.2. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjant teisme proceso dalyvių pozicijos išsiskyrė, jie nurodė skirtingas aplinkybes, pagrindinis įrodymų šaltinis šioje byloje yra ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. kovo 9 d. į jo namus atvyko S. P., M. V., M. V. ir A. V., pas jį gėrė alų. Išgertuvių metu S. P. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, suprato, kad dėl alaus, pasakė, kad pinigų neturi. Pirmiausiai supykęs, kad jis neduoda pinigų, jį pradėjo mušti S. P., delnais sudavė 5 ar 6 smūgius jam į veidą, galvą. Po to jį mušti ėmė M., sudavė delnais 5 ar 6 smūgius į veidą, galvą. S. P. laužė ir sukiojo abi jo rankas paėmęs už riešų, jam labai skaudėjo, vėliau ant abiejų rankų atsirado mėlynės. Nuo smūgių buvo nugriuvęs ant lovos, gulėjo ant nugaros, S. P. jį užgulė, savo kūnu užspaudė kojas, o rankomis įsirėmė į krūtinę ir laikė prispaudęs prie lovos, kol M. radęs lovoje kažkokį medžiaginį maišelį užmovė jam ant galvos, uždengdamas nosį, burną, tą maišelį laikė, kad jis nenusiimtų. Jam pradėjo trūkti oro. Dar buvo su maišeliu ant galvos, kai S. jį paleido, pasiėmė kažkokią virvelę, uždėjo jam ant kaklo ir stipriai spaudė prie lovos, dar labiau dusindamas, tiesiog smaugdamas, S. ir M. jį laikė ir dusino, jis rėkė, prašė jį paleisti, jie nesitraukė, vis reikalavo pinigų. Jo rankos buvo laisvos, praplėšė maišelį, tuomet jį paleido. S. P., paėmė virtuvėje esančią keptuvę ir į ją įkišo jo dešinę ranką, abiem keptuvės dalimis stipriai ranką suspaudė. Paleidęs ranką, S. P. ta pačia keptuve suspaudė galvą. Jis pažymėjo, kad daugiausiai jį mušė, kankino S. ir M. Kiti broliai jam nieko nedarė, buvo blaivesni.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis iš esmės pakeitė savo poziciją. Nukentėjusysis nurodė, jog S. P. nereikalavo iš jo pinigų, jo nemušė, priešingai, S. P. jį apgynė, nes jį kankino ir mušė V., vienu metu S. P. iš viso nebuvo namuose, jis buvo išėjęs, kaip tik tuomet V. surišo jo rankas maišeliu. Tiesa, nukentėjusysis teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, tai yra tai, jog jį mušė, smaugė, kankino, dėjo maišelį jam ant galvos, virvę ant burnos, keptuvę ant galvos, pylė ant jo alų, jam grasino, atliekant šiuos veiksmus, reikalavo iš jo pinigų, nukentėjusysis tik įvardijo kitus asmenis, atlikusius šiuos veiksmus. Teisme nukentėjusysis taip pat parodė, jog ir S. P. atliko jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, gal ir pinigų reikalavo. Ikiteisminio tyrimo apklausų metu jis akcentavo, jog jį mušė ir kankino S. P. ir M. V., tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu jis jau nurodė, kad maišelį ant galvos, virvę ant burnos jam dėjo M. V., per veidą mušė taip pat M. V.. Pažymėtina, jog M. V. ir M. V. dvyniai, tačiau nukentėjusysis teisme nurodė, jog jie giminės, jis juos skiria. M. padėjo jį smaugti, kankinti, kiti broliai jį taip pat kankino. Jie jam grasino, reikalavo iš jo pinigų. Sakė, kad jei neduos, tai bus blogai. Kai jis pasakė, kad pinigų neturi, jie jam sudavė smūgius į krūtinę. S. P. jį gynė. Atkreiptinas dėmesys, jog visų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nukentėjusysis laikėsi analogiškos pozicijos, dėstė tas pačias įvykio aplinkybes, jų neatitikimas minimalus. Jis patvirtino, jog frazę: „duok pinigų“, kartu naudodami smurtą jo atžvilgiu, sakė S. P. ir M. Daugiausiai veiksmų jo atžvilgiu atliko S. P.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog A. jo visai nemušė, nes ne visą laiką buvo jo namuose, M. irgi mažiau gėrė, todėl jo nemušė, smūgių nesudavė, jis tik sėdėjo tame pačiame kambaryje, gėrė alų ir matė kas vyksta.

3.4. Pažymėtina, jog nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė aplinkybes, kurias jau bylą nagrinėjant teisme nurodė ir kaltinamasis S. P.. Kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, jog jie visi gėrė alų pas E. V., tačiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, pinigų nereikalavo, buvo pas E. V. trumpai, po to išvyko, bylą nagrinėjant teisme jau nurodė, jog konfliktas buvo, jis kilo tarp nukentėjusiojo ir M. V., smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko M. V.. Pažymėtina tai, jog nei kaltinamasis S. P., nei nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo ir jį mušė M. V., kaip ir to, jog S. P. vienu metu buvo išėjęs, o patyčių veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko broliai V.. Atkreiptinas dėmesys, jog visų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nukentėjusysis nurodė, jog smurto ir patyčių veiksmus prieš jį naudojo S. P. ir M. V.. M. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėtina, jog liudytojas M. V. jau 2019 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog S. P. jam skambino ir prašė prisiimti kaltę, apklausos metu policijos pareigūnams nurodyti, jog tarp jo ir E. V. kilo konfliktas dėl cigaretės, tai yra būtent tas aplinkybes, kurias jau teisme nurodė ir pats S. P., ir nukentėjusysis. Pažymėtina ir tai, jog būtent liudytojo M. V. parodymai nekito nuo pat tyrimo pradžios, tai yra tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme jis laikėsi analogiškos pozicijos, vienintelis nurodė, jog S. P. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai. M. V. parodymai sutapo su nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime nurodytomis aplinkybėmis, tai yra jis patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl smurto prieš nukentėjusįjį bei pinigų reikalavimo. Be kita ko, pažymėtina, kad pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. V. sėdėjo tame pačiame kambaryje, gėrė alų ir matė kas vyksta.

3.5. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai vertinami kartu su liudytojų parodymais. Liudytojas M. V. teisme parodė, kad įvykio dieną jis su broliais ir S. P. nuvyko pas E. V., ten gėrė alų. Smurto prieš nukentėjusįjį nebuvo, tik pasityčiojimas – S. P. buvo uždėjęs kuprinės virvelę E. ant burnos, sakė, kad reikia jį pažaboti, buvo uždėjęs kuprinę ir ant burnos, uždėjo tą kuprinę nesmarkiai ir greitai numetė. Juokais sakė, kad uždusins, pagąsdins. E. pasakė, kad jį apipylė alumi, paklausė, kas jį apipylė, o šis atsakė, kad nesvarbu. S. P. prašė E. 50 Eur, juokais, nes E. buvo skolingas jo tėvui, jis pats taip pat prašė pinigų dėl skolos tėvui, nes E. V. buvo skolingas už elektrą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. nurodė, jog kartu su M., A. ir S. atvyko pas E. V., gėrė alų. Alkoholis ėjo į pabaigą, S. P. pasigėrė ir ėmė „durniuoti“, jis neblaivus agresyvus, kabinėjasi prie žmonių. S. P. ėmė kabinėtis prie lovoje gulinčio E. V., pradėjo iš jo šaipytis, pilti jam ant galvos alų, alaus pripylė į jo lovą. Kai alus ėjo į pabaigą, S. P. pradėjo E. prašyti 5 ar 10 Eur, mano, jų reikėjo alui. E. atsakė, kad neturi. S. ir M. pradėjo E. mušti iš jo tyčiotis, jie tą darė iš girtumo, tiesiog šaipėsi be priežasties, mušdami pinigų nereikalavo. S. P. kelis kartus gulinčiam E. V. sudavė delnais į veidą, gal 2-3 smūgius. E. V. prisišlapino į lovą, S. ėmė jį vartyti lovoje, iš jo juoktis, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. V. prašė paleisti, matėsi, kad jam skauda. Matė, kad viena ranka yra nubrozdinta, iš jos bėgo kraujas. S. P. rado virtuvėje kažkokią numestą kuprinę, nuo jos nuplėšė virvę ir užgulė E. V., uždėjo jam ant kaklo tą virvę ir spaudė E. prie lovos. Po to S. laikė E. V. rankas, jį užgulęs visu kūnu, o jo brolis užmetė E. ant galvos tą raudoną kuprinytę. S. P. su dviejų dalių keptuve buvo suspaudęs E. V. ranką, galvą. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dieną nuvežė M., M. ir S. pas E., jie gėrė, pats negėrė, nes vairavo. Matė, kaip S. paėmė už rankos E. ir pakėlė. E. negalėjo išlipti iš lovos, nes buvo susimušęs, E. ranka jau buvo mėlyna, kai jie atvažiavo. Jis vienas buvo blaivus, nieko nematė, nes vaikščiojo, išeidavo parūkyti. Jau išvykus iš E. kiti buvusieji mašinoje pasakojo, kad jie, tai yra S., M. ir M., gerdami šaipėsi iš E.. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019 m. kovo 9 d. jis, broliai ir S. P. buvo pas E. V., jie gėrė alų, jis vairavo. Vis išeidavo į lauką, vienu metu grįžęs į vidų matė, kad S. stovi prie lovos ir viena ranka yra suėmęs už riešo kairę E. ranką. Laikydamas už rankos, S. užkrito ant E., E. suaimanavo ir rankomis stūmė nuo savęs S.. Matė, kad ant E. kairės rankos viršutinės plaštakos dalies yra sumušimo žymė, ji buvo tamsiai mėlynos spalvos, 5 cm skersmens. Išvažiavus S. pasakojo, kad jie, t. y. jis, M. ir M., gerdami alų šaipėsi iš E.. Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, jog jis, A., M. ir S. nuėjo pas E., ten gėrė. S. P. buvo užmetęs kuprinėlę E. ant veido, spaudė E. galvą su keptuve, skirta kepti čirviniams blynams. M. ir A. tuo metu nebuvo, jie buvo išėję. Jis pats E. nieko nedarė, prieš jį nesmurtavo. S. galbūt ir galėjo prašyti E. pinigų. S. buvo girtas, kai būna išgėręs, jis žiaurus. Taip pat nurodė, jog S. E. sudavė kelis nestiprius smūgius per veidą. S. vartė E. lovoje, iš jo juokėsi, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. prašė jį paleisti, matėsi, kad jam skauda. S. E. nemušė stipriai, tai yra taip, kad liktų žymės. Kai S. rišo rankas ir dėjo virvelę į burną, matė tik jis, nes abu broliai buvo išėję.

3.6. Pažymėtina, jog liudytojų, kurie dalyvavo įvykyje ir matė jo aplinkybes, parodymai iš dalies sutapo su nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, visi jie nurodė, jog iš nukentėjusiojo buvo pasityčiota – S. P. dėjo kuprinę E. V. ant galvos, virvelę ant burnos, keptuvę ant galvos, rišo rankas, detaliau šias aplinkybes nurodė M. ir M. V., A. V. vairavo, alkoholio nevartojo, todėl ne visą laiką buvo viduje. Pažymėtina ir tai, jog visi minėti daiktai buvo rasti pas nukentėjusįjį namuose (t. I, b. l. 30-42) ir yra pridėti prie bylos. Liudytojas M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog S. P. tyčiojosi iš E. V., jį mušė, reikalavo nukentėjusiojo pinigų. Nepaisant to, kad liudytojai yra kaltinamojo pažįstami ir įvykio dieną šventė kartu, jie iš dalies patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jų dėstomos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojų nurodoma aplinkybė, jog prieš nukentėjusįjį nebuvo naudotas smurtas, iš jo buvo tik pasityčiota, laikytina pačių liudytojų situacijos vertinimu ir nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių. Be kita ko, M. V. ir A. V., kaip patys nurodė, ne visą laiką buvo bute ir negalėjo matyti visko, kas vyko.

3.7. 2019 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 286/2019 (05) patvirtina, jog nukentėjusiajam E. V. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku.

3.8. Kaip minėta aukščiau, nukentėjusysis viso ikiteisminio tyrimo metu laikėsi analogiškos pozicijos, jo parodymai buvo nuoseklūs. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis nurodė visai kitą asmenį, smurtavusį prieš jį, tai yra M. V., taip pat, kad iš jo tyčiojosi ir kiti V.. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis aplinkybes vis keitė, nurodė, jog sakė tiesą ikiteisminio tyrimo metu, po to, kad teisme. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme parodė, kad S. P. galbūt jį truputį ir mušė, bet nestipriai, galbūt ir kalbėjo apie pinigus, spaudė galvą keptuve, po to vėl kategoriškai laikėsi nuomonės, jog jį mušė tik V., o S. P. vienintelis jam nieko nedarė, jį apgynė. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė visiškai priešingas aplinkybes, tai yra, kad S. P. yra žiaurus, nuosekliai pasakojo, kokius smurtinius ir patyčių veiksmus jis jo atžvilgiu atliko, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. V., A. V. jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, liudytojai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nurodė, jog patyčių veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko S. P., M. V. nuo pat tyrimo pradžios patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo pozicijos nebuvo galima aiškiai suprasti, kadangi jis dvejojo nurodydamas, kada sakė tiesą, nukentėjusiojo parodymai vertintini kaip galimas siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi teisme jis nurodė, jog su kaltinamuoju jie draugai ir jei jis jam ką ir padarė, atleidžia, nori, kad byla būtų nutraukta.

3.9. Pasak kaltinamojo, taip pat liudytojų M. V. ir A. V., nukentėjusysis E. V. buvo skolingas liudytojų Vainauskų tėvui pinigų, todėl iš nukentėjusiojo išgertuvių metu jų ir buvo reikalaujama. Teismas versiją dėl pinigų reikalavimo dėl skolos, vertina atsižvelgdamas į tai, jog pastaroji atsirado jau bylą nagrinėjant teisme, ikiteisminio tyrimo metu nei kaltinamasis, nei liudytojai neužsiminė apie skolą už elektrą, ši versija, kuri nėra patvirtinta jokiais įrodymais, atsirado jau bylą nagrinėjant teisme, todėl ji, teismo nuomone, laikytina nepatikima ir siekiu pateisinti pinigų reikalavimą iš nukentėjusiojo. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme laikėsi analogiškos pozicijos, nurodė, kad iš jo buvo reikalauta pinigų, buvo vartojama frazė: „duok pinigų“, jo nuomone, jų reikėjo alui, jam atsakius, kad pinigų jis neturi, prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas, atlikti patyčių veiksmai, be kita ko, ir liudytojai V. ikiteisminio tyrimo metu užsiminė, jog S. P. pradėjo reikalauti iš E. V. pinigų, jų teigimu, pinigų jam reikėjo alui, nes jų neturėjo, tuo tarpu jie patys pinigų turėjo, todėl jų reikalauti iš nukentėjusiojo jiems nereikėjo.

3.10. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

3.11. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą.

3.12. Teisės doktrinoje pažymima, jog formuluodamas plėšimo sudėtį, įstatymų leidėjas siekė pirmiausia uždrausti atvejus, kai iš žmogaus atimamas turtas panaudojant smurtą. Pagrindiniu nusikaltimo objektu yra laikoma tokia vertybė, kurią pirmiausia norėjo apsaugoti įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veiką. Plėšimo kaip nusikalstamos veikos specifiškumą lemia tai, jog šis nusikaltimas pagal objektą yra priskiriamas nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, rūšiai. Plėšimo atveju yra siekiama pagrobti svetimą turtą, todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra konkreti nuosavybė. Plėšimo sudėtyje (BK 180 straipsnio 1 dalyje) numatyti plėšimo metu atliekami smurtinio pobūdžio veiksmai (panaudojamas fizinis smurtas ar atimama galimybė nukentėjusiam asmeniui priešintis), lemia tai, jog papildomu tiesioginiu šio nusikaltimo objektu laikoma asmens sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog plėšimą sunkesniu nusikaltimu paverčia būtent smurto, grasinimo juo ar žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo elementas, kurio pasekmės gali būti ir sunkios, nepaisant to, jog juo kėsinamasi tik į papildomą šio nusikaltimo objektą, o turtinė netektis, pažeidžiant pagrindinį šio nusikaltimo objektą, dažnu atveju būna smulki.

3.13. Aptartų nustatytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad yra nustatyta, jog S. P., atvykęs pas nukentėjusįjį į namus, išgertuvių metu, reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, nukentėjusiajam atsisakius duoti pinigų, jis panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kitus patyčių veiksmus, kuriais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos, tai yra svetimo turto pagrobimo, kaltinamasis nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tai yra todėl, kad nukentėjusysis pinigų tuo metu neturėjo. Teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas apiplėšti.

3.14. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nereikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, neatliko patyčių veiksmų, tai yra nesikėsino nukentėjusiojo apiplėšti, juos paneigia kiti byloje ištirti įrodymai. Teismas remiasi nukentėjusiojo E. V. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų A. V., M. V., M. V., dalyvavusių įvykyje, parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina padarytus sužalojimus, kurie galėjo atsirasti esant minėtai situacijai ir nurodytu laiku ir yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, jog ištirtų įrodymų kontekste akivaizdu, kad S. P., išgertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtą E. V. atžvilgiu, pasikėsino jį apiplėšti, tai yra, reikalaudamas pinigų, delnais suduodamas smūgius į veidą, galvą, uždėdamas suplėšytą kuprinę ant veido ir ją laikydamas, po to virvele spausdamas kaklą, dvipuse keptuve spausdamas dešinę ranką, galvą, padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, viršutinėje lūpoje, pakaušio srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, abiejuose antakiuose, dešinio smilkinio srityje, dešiniame žande, kairės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, taip padarydamas nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą E. V. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis E. V. pinigų neturėjo. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl S. P. pripažįstamas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti bylos klausimai

4.1. Skiriant bausmę S. P. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

4.2. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę S. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje – kaltinamasis jos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – S. P. praeityje teistas, teistumas išnykęs (t. II, b. l. 4-9), administracine tvarka nebaustas (t. II, b. l. 3), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. II, b. 29, 30). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejiems) metams, kadangi teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, nepaisant to, jog S. P. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nustatyta, jog su nukentėjusiuoju jie susitaikė, pats nukentėjusysis tą patvirtino teisme, pretenzijų kaltinamajam neturi, kas iš esmės reiškia, jog kaltinamasis stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes. Teismas vertina, jog S. P. praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, tačiau atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo jauną amžių, siekiant išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant galimybę taisytis, bausmės vykdymas atidedamas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. P. skiriami įpareigojimai – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai). Į bausmės laiką įskaitomas laikas (2 paros), kurį kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas (BK 66 straipsnis).

4.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – panaikinamos.

4.4. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvė, esanti pakete Nr. 1, pridėtame prie bylos; virvutė, esanti voke, pridėtame prie bylos; maišelis, esantis voke, pridėtame prie bylos – grąžinami nukentėjusiajam E. V.; DNR biologinis pėdsakas nuo keptuvės, esantis voke, pridėtame prie bylos – paliekamas prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, S. P. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti S. P. įpareigojimus – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį S. P. buvo laikinai sulaikytas (2 paras).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvę, esančią pakete Nr. 1, pridėtame prie bylos; virvutę, esančią voke, pridėtame prie bylos; maišelį, esantį voke, pridėtame prie bylos – grąžinti nukentėjusiajam E. V.; DNR biologinį pėdsaką nuo keptuvės, esantį voke, pridėtame prie bylos – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja                                                                                                                   Šarūnė Butkuvienė