Administracinė byla Nr. eA-1574-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00151-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas), 716,25 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2018 m. birželio 12 d. Administracijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-172-2018 (ROIK: 17070864503) (toliau – ir Nutarimas) jis buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jam buvo paskirta 80 Eur bauda už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d. 13.17 val., jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti 12 laikinų statinių (kioskų) būtų pastatyti suderinus nustatyta tvarka Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje jų projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, tuo pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7, 7.5, 26 ir 26.6 punktų reikalavimus;
2.2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 16 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 Administracijos Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai sprendimą motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2016 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys kioskai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymas, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, todėl jiems nereikalingas supaprastintas statybos projektas. Taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 yra konstatuota, jog kioskų projektai „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ yra suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu;
2.3. Plungės apylinkės teismas sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą, prisiėmė pareigą įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai, tačiau teismas įvertinęs įrodymų ir aplinkybių visumą, konstatavo, kad atsakovas šios savo pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę. Taip pat teismas vertino, kad apskritai atsakovas šioje byloje elgėsi pasyviai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, kas rodo visišką abejingumą pareigai apginti savo kaip kaltintojo poziciją ir imtis priemonių pašalinti visas abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės;
2.4. Administracija neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdama administracinę teiseną, surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalos ir ją privalo atlyginti. ANK nuostatuose yra numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Administracijai turėjo būti žinomas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendime minėtų įsiteisėjusių Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimų turinys, tačiau Administracijos pareigūnai juos ignoravo, sąmoningai piktnaudžiavo administracinės procedūros teise, demonstravo galią ir siekė patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn nesant tam teisėto pagrindo;
2.5. Administracinio nusižengimo byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Administracija administracinės teisenos iniciavimu, administracinio nusižengimo protokolo ir Nutarimo surašymu iš esmės siekė sudaryti nepatogumų pareiškėjui, priversti jį gintis nuo kaltinimo, kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, patirti bylinėjimosi išlaidų teisinei gynybai, kurios administracinio nusižengimo byloje nepriteisiamos, patirti nepatogumų ir pergyvenimų, o vėliau – bylą nagrinėjant teisme aktyviai nebepalaikė savo kaltinimo, elgėsi apatiškai ir pasyviai, nes akivaizdžiai suprato, jog pagal įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. birželio 3 d. sprendimus administracinis nusižengimas nėra padarytas;
2.6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas prašo priteisti jo turėtas advokato išlaidas. Pareiškėjas už skundo dėl Nutarimo panaikinimo parengimą ir dalyvavimą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 patyrė 716,25 Eur advokato išlaidų. Šios advokato išlaidos kaip turtinė žala susijusios su teisinių paslaugų teikimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018, pagal savo pobūdį tiesiogiai susijusios su aptartais Administracijos neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebūtų priimtas nepagrįstas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teismui ANK numatyta tvarka, ginti savo teises teismo posėdyje ir patirti su tuo susijusias išlaidas;
2.7. Taip pat pareiškėjas dėl Administracijos neteisėtų veiksmų patyrė 150 Eur neturtinės žalos. Administracijos neteisėti veiksmai jam sukėlė išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, pasityčiojimą iš savivaldybės institucijos pusės, nes pareiškėjas, esant įsiteisėjusiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimams tuo pačiu ginčo klausimu, patyrė diskomfortą, stiprius neigiamus išgyvenimus, kuriuos sukėlė Administracijos nenoras vadovautis privalomais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, vėl buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą, kreiptis teisinės pagalbos ir patirti bylinėjimosi išlaidų savo teisių gynybai. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) liga, o Administracijos neteisėti veiksmai sukėlė nervinę įtampą, dėl ko jis patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, jam pasikartojo sveikatos (duomenys neskelbtini) sutrikimai ir nors tuo konkrečiu atveju nesikreipė į gydymo įstaigą, tačiau gėrė anksčiau gydytojo paskirtus vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą tokiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio nusižengimo bylos nutraukimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, atlikdami veiksmus administracinio nusižengimo byloje veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Skundo teiginiai, jog Administracijos darbuotojai ne pirmą kartą pareiškėjo ar jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir sąmoningai siekia sudaryti nepatogumus, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais;
3.2. Remiantis administracinių teismų praktika, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teismo yra ir turi būti atlyginamos, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia;
3.3. Prašomos priteisti turtinės žalos dydžio apskaičiavimas nėra detalus bei išsamus. 716,25 Eur nesudėtingoje administracinio nusižengimo byloje yra neprotingai didelės bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėta administracinio nusižengimo byla iš pareiškėjo atstovės nepareikalavo specifinių teisinių ar kitų žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla yra nedidelės apimties bei išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį. Taip pat pareiškėjas skunde tik deklaratyviai, nesant jokių objektyvių duomenų, nurodo, kad patyrė 150 Eur dydžio neturtinę žalą. Kaip minima skunde (duomenys neskelbtini) diagnozė pareiškėjui nustatyta dar 2017 m. lapkričio 23 d., tačiau jokių duomenų apie pakartotinį kreipimąsi į gydymo įstaigas dėl nervinės įtampos ar kitokių neigiamų išgyvenimų ryšium su pradėta administracinio nusižengimo teisena nėra. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti valdžios institucijos civilinei atsakomybei, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 716,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 187,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė:
5.1. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjo atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-25-ANR_P-269-2018. Administracinio nusižengimo protokole teigiama, kad pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, jog jo vadovaujamos įmonės išnuomotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti dvylika laikinų statinių (kioskų) būtu pastatyti suderinus nustatyta tvarka Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje jų projektą ir gavus statybą leidžianti dokumentą. Pareiškėjas, pastatydamas be Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderinto projekto laikinus statinius išsinuomotame valstybinės žemės sklype pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.5 ir 26.6 punktų reikalavimus. Minėto protokolo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena;
5.2. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. birželio 12 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė Nutarimą. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjas savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, reglamentuotą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, ir nutariama pareiškėjui skirti administracinio poveikio priemonę – 80 Eur dydžio baudą;
5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, 2018 m. rugpjūčio 14 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Administracijos 2018 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-172-2018 ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Minėto skundo pagrindu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo pradėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-315-549/2018. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai išnagrinėję pareiškėjo skundą 2018 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė skundą tenkinti – panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį nutraukė. Bendrosios kompetencijos teismo nutarime teigiama, kad pareiškėjas viso kilusio ginčo metu laikėsi pozicijos, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotame žemės sklype dvylika kioskų yra pastatyti teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o Administracija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl pareiškėjo kaltės. Konstatuojama, jog ANK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių;
5.4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarime pažymima, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 yra konstatavęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys ginčo prekybos kioskai nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantis dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, todėl Administracija nepagrįstai reikalauja pateikti supaprastiną statybos projektą ir rašytinį Kultūros paveldo departamento pritarimą dėl to, kad jie pastatyti kultūros paveldo objekto teritorijoje. Taip pat Klaipėdos apygardos administracinis teismas minėtu sprendimu įpareigojo Administraciją tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini);
5.5. Kitame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 konstatuota, jog Administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 22 d. prašymu išduoti leidimus prekybai iš aštuonių kioskų yra gavusi visą reikšmingą medžiagą, įskaitant ir kioskų projektus „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė II“, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu bei Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, o Administracijos reikalavimas pateikti kioskų kaip I grupės nesudėtingo statinio (kiosko) projektą statybai, yra nepagrįstas;
5.6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Administracijos 2018 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-172-2018 panaikino, nustačius jog pareiškėjo veikoje administracinio nusižengimo požymių nebuvo.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, ANK nuostatomis, pabrėžė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutarime rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016.
7. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių kioskų projektai „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė“ II“ yra suderinti tiek su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu, tiek su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotame valstybinės žemės sklype stovintis kioskai atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, kadangi ginčo objektai teisės aktų prasme nelaikytini statiniais, todėl Administracija nepagrįstai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo kartu su prašymu dėl leidimo prekybai pateikti supaprastiną statybos projektą ir rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimą dėl to, kad jie pastatyti kultūros paveldo objekto teritorijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Nutarime esantys teiginiai, kad pareiškėjo vadovaujamos įmonės išsinuomotame žemės sklype esantys kioskai yra pastatyti nesuderinus jų projekto su Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi bei neturint statybą leidžiančio dokumento, yra nepagrįsti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu įpareigojo Administraciją tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Administracija vykdydama minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą 2017 m. gruodžio 6 d. išdavė pareiškėjo vadovaujamai bendrovei aštuonis leidimus prekiauti iš laikinų prekybos įrenginių.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. birželio 3 d. sprendimai yra įsiteisėję, bylose Administracija buvo proceso šalis. Teismas darė išvadą, kad Administracijai ir jos valstybės tarnautojams buvo žinomos aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimuose konstatavo, kad žemės sklype pastatyti kioskai yra suderinti su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi ir jiems statyti nėra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti leidimai prekiauti iš laikinų prekybos įrenginių, tačiau Administracijos valstybės tarnautojai vis tiek priėmė sprendimą pareiškėjo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Taisyklių 7.5 ir 26.6 punkto reikalavimų pažeidimo. Administracija pareiškėjo skundo bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai – nepateikė atsiliepimo į skundą, atstovas neatvyko į teismo posėdį ir t. t. Toks Administracijos abejingumas leidžia daryti išvadą, kad jai buvo žinoma, jog Administracijos Viešosios tvarkos pareigūnai neatliko išsamaus bei nešališko visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių įvertinimo ir pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.
9. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija neveikė taip kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.
10. Teismas, vertindamas skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui 716,25 Eur turtinės žalos atlyginimą (išlaidas už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose) pagrįstumą, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis turtinės žalos atlyginimą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas patirtą turtinę žalą grindžia 2018 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartimi, 2018 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų detalizacija administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 ir 2018 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 44. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokatei J. J. sumokėjo 641,25 Eur už skundo dėl Nutarimo panaikinimo parengimą ir 75 Eur už advokatės dalyvavimą 2018 m. rugsėjo 27 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose vykusiame posėdyje.
11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 esančiais duomenimis, nustatęs, kad pareiškėjo skundas bendrosios kompetencijos teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d., įvertinęs tai, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 895,2 Eur, sprendė, kad pareiškėjo už skundo bendrosios kompetencijos teismui parengimą advokatei sumokėta 641,25 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio – 2 238,00 Eur (895,2 x 2,5).
12. Teismas nurodė, kad maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimo teisme valandą siekia 89,52 Eur (895,2 x 0,1). Iš Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. informacinės pažymos teismas nustatė, kad advokatė pareiškėjo interesus teismo posėdyje atstovavo nuo 09.50 val. iki 10.12 val. (22 min). Pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala siekia 75 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte reglamentuoto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.
13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos dydis atitinka Rekomendacijose keliamus reikalavimus, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundas tenkintinas.
14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, darė išvadą, jog pareiškėjas plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Administracijos tarnautojų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai nustatyti dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nėra jokių duomenų, kad po patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigas dėl savijautos suprastėjimo. Taip pat teismas nenustatė, kad Administracijos valstybės tarnautojai sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą, sukelti jam neigiamus išgyvenimus, sutrikdyti sveikatą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl Administracijos neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
16. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo 375 Eur patirtų išlaidų, sumokėtų advokatei J. J. už skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengimą pagrįstas 2020 m. kovo 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-018 bei 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu, taip pat nustatęs, kad skundas teismui pateiktas 2020 m. vasario 7 d., o remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1317,6 Eur, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 3 294,00 Eur (1317,6 x 2,5), konstatavo, kad prašoma priteisti suma už skundo parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.
17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų skundo reikalavimų, vertino, kad pareiškėjas įgijo teisę į 187,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant skundą, priteisimą.
III.
18. Atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, proporcingai sumažinant pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistos turtinės žalos (kildinamos už administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-315-549/2018 suteiktas advokato paslaugas) ir bylinėjimosi išlaidų dydžius.
19. Atsakovas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistiną išlaidų už advokato paslaugas dalyvaujant teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 sumą, nevertino Rekomendacijų 9 punkto, kuris reglamentuoja, jog: teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Tokiu būdu iš atsakovo nepagrįstai pareiškėjui priteista 75 Eur dydžio suma už 22 minučių atstovavimą teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje;
19.2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-3090-342/2020, kurioje to paties pareiškėjo A. Ž. buvo reiškiamas analogiškas reikalavimas atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 713 Eur turtinės žalos, kildinamos iš išlaidų už advokato paslaugas, suteiktas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-549/2018: 1) už skundo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 panaikinimo parengimą – 638 Eur; 2) už dalyvavimą teismo posėdyje – 75 Eur. Tačiau šioje administracinėje byloje teismas nusprendė atmesti reikalavimą dėl 75 Eur išlaidų už atstovavimą iki 30 minučių trukusiame teismo posėdyje. Tokiu būdu tas pats teismas dviejose bylose tarp tų pačių šalių dėl analogiškų reikalavimų priešingai taiko Rekomendacijų nuostatas;
19.3. Teismas tik formaliai patikrino, jog prašoma priteisti 641,25 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismas nevertino administracinių teismų suformuotos praktikos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbu įvertinti tai, jog išnagrinėta administracinio nusižengimo byla nebuvo sudėtinga, bylos nagrinėjimas iš pareiškėjo atstovės nereikalavo naujų faktinių ar teisinių aplinkybių aiškinimosi, specifinių teisinių ar kitų žinių, kadangi advokatė J. J. atstovauja pareiškėją ir jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuose teisiniuose santykiuose jau ne pirmus metus, dar nuo 2015 metų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1933-243/2015 Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Be to, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, administracinio nusižengimo byla yra nedidelės apimties bei išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį (22 min.). Todėl vertinant patirtos 716,25 Eur turtinės žalos dydį, akivaizdu, kad tai yra neprotingai ir nepagrįstai dideli išlaidavimo nuostoliai, kuriuos pareiškėjas siekia padengti atsakovo sąskaita;
19.4. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, atlikdami administracinio nusižengimo teisenos veiksmus byloje, veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises;
19.5. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas priimtas 2018 m. spalio 16 d., pareiškėjo atstovės advokatės J. J. teisinių paslaugų detalizacija surašyta 2018 m. spalio 3 d., o pinigai pervesti tik 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus nutarimui. Pagal teisės analogiją ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog išlaidos turi būti patirtos ir pagrįstos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, vėliau padarytos ar pateiktos išlaidos nėra priteisiamos;
19.6. Iš bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje kildinama žala neatitinka keliamo pagrįstumo reikalavimo. Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ nuostatas gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą, tačiau iš 2018 m. spalio 3 d. dokumento matyti, kad po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo įsiteisėjimo prašomos sumokėti sumos apskaičiavimas nėra nei detalus, nei išsamus, nei realus.
20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
21. Pareiškėjas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
21.1. Atsakovo argumentus dėl nepagrįstai teismo pareiškėjui priteistos 75 Eur dydžio sumos reikia vertinti vadovaujantis protingumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų detalizacijoje nurodytos paslaugos „dalyvavimas teismo posėdyje, 75 Eur“ apima pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Rekomendacijų 8.19 punktas numato tokio paties dydžio įkainį (0,1) atskirai už vieną atstovavimo teisme valandą bei pasirengimo teismo posėdžiui valandą. Svarbu ir tai, kad Rekomendacijos numato maksimalų priteistiną užmokestį už atstovavimo teisme valandą – 89,52 Eur, kuri šio ginčo atveju neviršija šio dydžio, net ir vertinant, kad 75 Eur suma yra patirta už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje;
21.2. Rekomendacijų 8.2 punktas numato maksimalų priteistiną užmokestį už ieškinio (skundo) parengimą – 2 238 Eur. Teismo priteistas 716,25 Eur turtinės žalos dydis už skundo parengimą yra daugiau negu 3 kartus mažesnis už maksimalų priteistiną užmokestį už skundo parengimą. Visų antra, skundas parengtas kokybiškai, jame išsamiai nurodyti faktiniai ir teisiniai motyvai, analizuoti norminiai teisės aktai. Teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Nutarimo panaikinimo, nekilo papildomų klausimų, nebuvo poreikio tikslinti skundą ar teikti papildomą medžiagą. Todėl 716,25 Eur dydžio išlaidos už skundo dėl Nutarimo panaikinimo parengimą yra pagrįsto dydžio ir nelaikytinos dideliais išlaidavimo nuostoliais;
21.3. Kadangi administracinio nusižengimo bylose advokato išlaidos, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsniu, nėra priteisiamos, todėl ir atsakovo nurodyta įstatymo (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis) analogija netaikoma. Be to, nei ANK, nei BPK nenumato, kad bylą laimėjusio asmens advokato išlaidos turi būti sumokėtos iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareiškėjas prašė teismo priteisti 716,25 Eur advokato išlaidas kaip turtinę žalą CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuri taip pat nenumato, kad turtinė žala gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu tokios išlaidos yra apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos;
21.4. Pareiškėjas reikalavimą dėl turtinės žalos grindė 2018 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų detalizacija, kurioje yra detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, numatant suteiktų paslaugų pobūdį, sugaištą laiką ir kiekvienos iš jų kainą. Todėl teismo priteista 716,25 Eur dydžio turtinė žala yra detali, išsami ir reali.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Byloje kilo ginčas dėl 716,25 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir nubaudžiant pareiškėją už administracinio nusižengimo padarymą.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir, konstatavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą, priteisė pareiškėjui 716,25 Eur turtinės žalos, kurią sudarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 siekiant panaikinti nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu priimtą Nutarimą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą.
24. Apeliacinį skundą padavė atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, proporcingai sumažinant pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistos turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžius.
25. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.
26. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.
27. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
28. Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.
29. Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
31. Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).
32. Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
33. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvada, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
34. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.
35. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad šios pareiškėjo skundo dalies tenkinti nebuvo pagrindo, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.
36. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį pareiškėjo reikalavimą atmetė. Apeliacinis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nėra paduotas.
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjo naudai turtinės žalos atlyginimą ir tenkino išvestinį skundo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.
38. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
39. Pirmosios instancijos teismas už advokato suteiktas teisines paslaugas, proporcingai administracinėje byloje patenkintų reikalavimų apimčiai, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 187,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi galutiniu procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas atmestinas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo A. Ž. skundas dėl 716,25 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 187,5 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė