Administracinė byla Nr. I-795-365/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-00477-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. prašymą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su prašymu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 1 810,14 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už 2007, 2008 metus (b. l. 1-12).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK) Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas. darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad atsakovai, apskaičiuodami priedus bei priemokas, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, ribojančią mokamų priedų ir priemokų dydį. Valstybės tarnybos įstatyme bei Vidaus tarnybos statute nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neišmokėti jam visų priklausančių priemokų už darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidžia valstybės garantuojamą kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), konstitucinį visų asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2009 12 11 nutarime konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir Konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi visi jam priklausantys priedai ir priemokos buvo neišmokami nepagrįstai, todėl atsakovai privalo išmokėti susidariusį atlyginimo skirtumą.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, patenkinus pareiškėjo prašymą taikyti senatį, sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Atsiliepime į prašymą (b. l. 25-29) nurodė, kad apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, numačiusią, kad valstybės tarnautojui mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas bei kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo šio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, praeityje susiklosčiusių santykių tokiais nutarimais pakeisti negalima. Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. ir 72 str. 1 d., aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai negalioja tik ateičiai (ex nunc), todėl teismo sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, kuris vėliau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus tai, kad Vilniaus apsk. VPK sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas priimti iki Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo paskelbimo, todėl Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b. l. 18?21) nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo jo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (KT 2004 12 13 nutarimas byloje Nr.51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Vilniaus apsk. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą, prašė taikyti senaties terminą.
Pareiškėjas, atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gauti pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas. Laikotarpiu 2007 m. liepos – rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, 2008 m. vasario, kovo, gegužės, liepos, spalio, lapkričio mėnesiais A. Z. buvo neišmokėta 1 810,14 Lt priemokų ir priedų dėl taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą (b. l. 13, 14,33, 34). Ginčo dėl priteistinų sumų byloje nėra.
Policijos pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų, darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos (VTĮ 4 str. 2 d.). Šis įstatymas numato, kad (25 str.1d.) mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002 04 23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002 04 23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 str. 3 dalį (2002 04 23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos. 2008 12 09 buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007 06 07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) įstatymas, kuriuo buvo pakeista bei papildyta VTĮ 23 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą ir šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 12 11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 04 23, 2007 06 07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 04 23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 06 07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 04 02 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Vidaus reikalų įstaigos vadovas pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurių kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatyme, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Toks KT sprendimas nedviprasmiškai kalba apie tai, jog aukščiau įvardintu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 06 07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo nuostatas, minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 06 07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 12 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 06 07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 11 14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011. Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 10 25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 06 07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbą) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 12 21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329). Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apsk. VPK, o ne Lietuvos valstybė. Nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš atsakovų solidariai. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių duomenų (b. l. 13, 14,33, 34) matyti, kad 2007 m. pareiškėjui liepos mėnesį nebuvo išmokėta 36,18 Lt, rugpjūtį –28,98 Lt, rugsėjį – 194,39 Lt, gruodį – 353,71 Lt, 2008 m. vasarį – 32,38 Lt, kovą – 238,86 Lt, gegužę – 58,26 Lt, liepą – 226,67 Lt, spalį – 616,08 Lt, lapkritį – 24,63 Lt, viso 1 810,14 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjui. Pareiškėjas į teismą skundu kreipėsi 2011 02 23, t. y. reikalavimų dalyje praleidęs senaties terminą. Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą, jis turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2011 m. vasario mėn. Pareiškėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neišmokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, tačiau prašo taikyti trejų metų senaties terminą.
Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Todėl, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, iš Vilniaus apsk. VPK A. Z. naudai už 2008 m. vasarį – 32,38 Lt, kovą – 238,86 Lt, gegužę – 58,26 Lt, liepą – 226,67 Lt, spalį – 616,08 Lt, lapkritį – 24,63 Lt, priteistina 1 196,88 Lt suma.
Atsakovas prašė atidėti sprendimo vykdymą. Prašymą motyvavo sunkia turtine padėtimi, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytą sumą, reikšmingai paveiks atsakovo dabartinę turtinę padėtį. Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumą - pareiškėjas nepriemoką patyrė 2007, 2008 m., skundas teismui pateiktas 2011 m. vasario mėnesį, byla išnagrinėta praėjus metams, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiškėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingą atlyginimą už darbą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011 11 14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011 09 15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 08 05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo A. Z. prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 196,88 Lt (vienas tūkstantis šimtas devyniasdešimt šeši Lt 88 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. Z. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis