Civilinė byla Nr. 3K-3-419/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
93.2.12; 106.6; 30.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levicko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. P. ir E. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žalos atlyginimo bei pažeistų teisių atkūrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu bei Kauno apskrities viršininko 1998 m. balandžio 28 d. sprendimais ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į motinos nuosavybės teise turėtą žemės sklypą Kaune. Ieškovėms neatlygintinai suteiktas L. P. naujas žemės sklypas individualiajam namui statyti (duomenys neskelbtini), o E. P. – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Abiejų ieškovių nuosavybės dokumentuose pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo nurodyta namų valda, jokių žemės naudojimo apribojimų nenustatyta. 2005 m. ieškovės kreipėsi į atsakovą dėl projektavimo sąlygų gyvenamojo namo statybai išdavimo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius atsisakė išduoti projektavimo sąlygas dėl to, kad ieškovių sklypų teritorija bendrajame teritorijos plane įtraukta į Lazūnų–Nėries krantinės tilto prieigų teritoriją. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta organizuoti ir rengti ieškovėms priklausančių žemės sklypų detalųjį planą bei reikiamus dokumentus dėl šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovės pažymėjo, kad, atsakovui atsisakius išduoti sąlygas gyvenamųjų namų statybai ginčo sklypuose ir nusprendus šiuos sklypus paimti visuomenės poreikiams, jokių konkrečių veiksmų dėl žemės paėmimo nevykdoma ir nebandoma kitu būdu išspręsti šios situacijos. Nepradedant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, ribojama ieškovių, kaip savininkių, teisė disponuoti turima nuosavybe. Ieškovės nurodė, kad privalo būti pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir atsakovas turi kreiptis į Kauno apskrities viršininką dėl žemės sklypų paėmimo.
Ieškovės 2005 m. vasario 9 d. pasirašė su E. L. preliminariąją žemės sklypų pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2006 m. balandžio 1 d. parduoti ginčo žemės sklypus kartu su juose pastatytais pamatais ir visa priklausančia projektine dokumentacija, skirta dviejų aukštų gyvenamojo namo su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu statybai. Šia sutartimi ieškovės įsipareigojo, pažeidus sutarties nuostatas ir dėl kokių nors priežasčių atsisakius pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti pirkėjui 5000 Lt baudą. Atsakovui atsisakius išduoti projektavimo sąlygas, ieškovės negalėjo įvykdyti preliminariosios sutarties reikalavimų, todėl 2006 m. balandžio 20 d. sumokėjo E. L. baudą. Ieškovės mano, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų patyrė žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti.
Ieškovės 2006 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą ir prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimui apskųsti, 2) atkurti jų, kaip žemės sklypų savininkių, pažeistas teises - įpareigoti atsakovą pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, nustatant sprendimo vykdymo terminus t. y. per vieną mėnesį ar kitą teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypų detalųjį planavimą, parengti dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Lt žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad apribojimų, susijusių su ieškovių sklypais, atsirado Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu patvirtinus Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Dėl to Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas nepažeidžia ieškovių, kaip savininkių, teisių, nes joms neapribojama teisė naudotis šiais sklypais. Šiuo atveju teismas netaikė CK 4.98 straipsnio ir netenkino ieškovių reikalavimo dėl Savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimo, nes šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad dėl ginčijamame sprendime nurodytų veiksmų atlikimo specifikos (detaliojo planavimo trukmė priklauso ne tik nuo detaliojo planavimo organizatoriaus, bet ir nuo šį planą derinančių, tikrinančių institucijų; tik Savivaldybės administracija, rengianti savivaldybės biudžeto projektą, gali įvertinti, kada ir kiek lėšų tikslinga skirti šiam projektui, įvertindama lėšų poreikį kitoms miesto reikmėms, ir pan.) negali būti nustatyti konkretūs jų atlikimo terminai. Ieškovių prašomas į ginčijamą sprendimą įrašyti vieno mėnesio terminas organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalųjį planavimą, parengti reikiamus dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams neatitinka protingumo principo, nes vien detaliojo plano rengimas gali užtrukti kelerius metus, todėl, tenkinus ieškovių reikalavimą ir nustačius sprendimo įvykdymo terminus, būtų sutrikdyta atsakovo veikla. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovių sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į minėtą perspektyvinę infrastruktūros teritoriją. Tačiau ieškovės nereiškė reikalavimo dėl bendrojo plano nuginčijimo Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Teismas konstatavo, kad ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą nepagrįstas, nes įsipareigojimą parduoti E. L. žemės sklypus su juose esančiais pamatais, kartu perduodant projektavimo sąlygas, statybos leidimą bei visą kitą projektinę dokumentaciją, reikalingą dėl žemės sklypuose vyksiančios gyvenamojo namo statybos, ieškovės prisiėmė savo rizika. Teismas taip pat nurodė, kad nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovės neįrodė, jog savivaldybė neteisėtai atsisakė išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo statybai ginčo sklypuose; kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadą atsisakyta išduoti pagrįstai ir teisėtai. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškime ieškovės 5000 Lt žalą grindė statybų pabrangimu, o patikslintuose pareiškimuose jau teigė, jog žalą patyrė sumokėdamos baudą už dėl jų kaltės neįvykdytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas laikė, kad ieškovės nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimą dėl atsakovo kaltės, nes be ginčo sumokėjo pirkėjai baudą, dėl kurios iš esmės nebuvo kaltos. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą tarybos sprendimui apskųsti, o ieškovių nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, todėl ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą dėl apskųstos dalies ir priėmė naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas nustatė atsakovui Kauno miesto savivaldybei vienerių metų terminą nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimui „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ įvykdyti, t. y. organizuoti žemės sklypų detalųjį planavimą, parengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams; ieškovių reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimui „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams” apskųsti, atmesti. Teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal savo prigimtį kasatorių (ieškovių) reiškiamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, bylos kreipimosi į teismą dieną atsakovas nebuvo atlikęs savo sprendimu nustatytų veiksmų, todėl ieškovių pareikštam reikalavimui taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmiau nurodytų argumentų spręsta, kad ieškovės ieškinio senaties termino Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimui apskųsti nepraleido, šis reikalavimas yra perteklinis, todėl dėl šios dalies ieškinio reikalavimas atmestinas.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovui nevykdant prisiimtos pareigos, negali būti nustatyti konkretūs jų atlikimo terminai. Negalima toleruoti valstybinės institucijos neveikimo, kuri pati nevykdo net savo priimtų sprendimų ir, nepradėdama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pažeidžia ieškovių, kaip žemės savininkių, teises ir sudaro jų atžvilgiu teisiškai neapibrėžtą situaciją. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo priėmimo praėjo 3,5 metų, tačiau atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ar kokiu kitokiu būdu bandė išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovo neveikimą patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2008 m. vasario 21 d. raštas, kuriuo atsakovas informavo ieškoves, kad Kauno m. savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas nėra pradėtas vykdyti. Parengiamasis darbas, numatant lėšų poreikį, proceso organizavimo apimtis, terminus ir kt., realiai nepradėtas ir nėra net preliminariai žinoma, kada bus atliekamas naujai planuojamas tilto per Neries upę prieigų teritorijos detalusis planavimas. Ateityje prietilčio zonoje atsiras pakankamai stambus transporto mazgas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepradėdamas vykdyti 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo savo neveikimu pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus jų lūkesčius, todėl teismo sprendimas dėl apskųstos dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti iš dalies - atsakovui nustatant 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti vienerius metus (CK 1.2, 1.5, 4.98 straipsniai).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, savarankiškai nustatydamas ieškinio dalyką, pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovą pakeisti jo priimtą sprendimą, nurodant šio sprendimo punktuose konkrečius terminus. Teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tenkindamas apeliacinį skundą iš dalies, iš esmės pakeitė ieškinio dalyką ne tik nurodydamas kitą terminą, nei ieškinyje buvo prašoma, bet ir kitą subjektą, kuriam šį terminą taikė. Teismas neįpareigojo atsakovo pakeisti ginčijamo sprendimo, o įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos turėjo atlikti kitas viešojo administravimo subjektas - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.
2. Teismas nurodė, kad buvo pažeistos ieškovių, kaip žemės savininkių, teisės. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normą, reglamentuojančią nuosavybės teisės turinį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tarybos sprendimas, įpareigojantis administracijos direktorių parengti dokumentus, reikalingus kreiptis į Kauno apskrities viršininką dėl sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, neapriboja nei valdymo, nei naudojimosi, nei disponavimo daiktais teisių. Šis sprendimas nėra nei savaime pagrindas naudotis svetimu turtu, nei suteikiantis teisėtą pagrindą kitiems subjektams naudotis svetimu turtu, nei apribojantis ieškovių teisę naudotis savo turtu.
3. Teismo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra neprotingas, nerealus ir nustatytas netinkamai taikant teisės normas. Vien detaliojo plano parengimas gali užtrukti apie metus, be to, atliktini ir kiti veiksmai.
4. Net ir konstatavus tariamą ieškovių teisių pažeidimą, įpareigojus atsakovą atlikti veiksmus, ieškovių teisės nebus atkurtos. Atsakovas nedaro įtakos Kauno apskrities viršininko veiksmams ir negali užtikrinti, kad apskrities viršininkas sudarys su ieškovėmis norimus sandorius ar priims jų norimus sprendimus. To neįmanoma užtikrinti šiuo teismo sprendimu.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl dispozityvumo pricipo pažeidimo. Savivaldybė, kaip viešasis asmuo, turi kelias institucijas: savivaldybės tarybą, savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotojus. Visi šie subjektai, taip pat savivaldybės taryba nėra juridiniai asmenys. Jie yra vieno juridinio asmens – savivaldybės, institucijos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įpareigojo juridinį asmenį vykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o ne atskirą šio juridinio asmens instituciją. Tas pats pasakytina ir apie terminą, kurį teismas nustatė. Ieškovės prašė nustatyti vieno mėnesio ar kitą teismo nuožiūra protingą terminą. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie dispozityvumo principo pažeidimą nepagrįsti.
2. Kasacinio skundo argumentai dėl nuosavybės nesuvaržymo nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovo veiksmais pažeidžiamos savininkų teisės disponuoti turima nuosavybe. Ieškovės turi nuosavybės teise žemės sklypus, kurių paskirtis – namų valda, bet negali naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį, nes jie bus paimami visuomenės poreikiams. Tačiau atsakovui nevykdant savo pareigos ir nesikreipiant į apskrities viršininką dėl ieškovių sklypo paėmimo, susidariusi situacija lieka teisiškai nesureguliuota. Taip yra pažeidžiamos ieškovių nuosavybės teisės, nes yra apribota CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovės mano, kad toks nuosavybės teisų pažeidimas turi būti pašalintas teisminiu keliu, nes susirašinėjimas su atsakovu ir konkrečių terminių aiškinimasis jokių rezultatų nedavė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais nuosavybės teisė pasibaigia, paimant nuosavybę visuomenės poreikiams. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams galimybė įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje su išlyga, kad turtas gali būti paimtas visuomenės poreikiams remiantis tarptautinės teisės bendraisiais principais, reiškiančia, jog savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Vadinasi, tokio pobūdžio sprendime turi būti nurodytas sprendimo vykdymo terminas kaip ieškovių, žemės savininkių, nuosavybės teisių garantija.
3. Kasatorius teigia, kad nustatytas vienerių metų terminas yra neprotingas, tačiau nagrinėjant bylą teisme nenurodė konkrečių terminų, per kuriuos galėtų atlikti sprendime nurodytus veiksmus. Tarybos sprendimas jau ketverius metus nėra pradėtas vykdyti.
4. Teismo sprendime nurodyti veiksmai sukelia Žemės įstatymo 46 ir 48 straipsniuose nurodytas teisines pasekmes. Šie veiksmai būtini, kad apskrities viršininkas priimtų sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, o šiuos veiksmus privalo atlikti savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl dispozityvumo principo
Dispozityvumas civiliniame procese reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio principo turinį sudaro tokie elementai: 1) civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva, o teismas negali jos iškelti savo iniciatyva ir niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį; 2) bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys; teismas negali keisti ieškinio dalyko arba pagrindo; teismas negali priteisti ieškovui to, ko šis neprašė ir negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė; 3) šalys turi teisę baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas turi teisę ieškinį pripažinti; 4) ieškovas turi teisę didinti ar mažinti savo reikalavimų apimtį, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą; 5) šalys turi teisę skųsti teismo sprendimą ir šia teise naudojasi savo nuožiūra; 6) šalys gali vesti bylą pačios ar per atstovus; 7) šalis gali pripažinti faktus, kuriais remiasi kita šalis; 8) vykdymo procesas paprastai prasideda tik išieškotojo iniciatyva.
Dispozityvumo principas pažeidžiamas, jeigu šalims ar kitiems proceso dalyviams be teisėto pagrindo apribojama ar kokiu nors būdu panaikinama teisė naudotis procesinėmis teisėmis. Kaip dispozityvumo principo pažeidimas nurodoma, kad teismas, sprendime nurodydamas kitą terminą negu prašė ieškovai, pakeitė ieškinio dalyką. Teismas, priimdamas sprendimą dėl termino nustatymo, vertina, ar prašoma nustatyti termino trukmė yra protinga, reali, pakankama atitinkamiems veiksmams ar procedūroms atlikti. Konkreti termino trukmė yra fakto klausimas. Jeigu teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti terminas yra per trumpas, tai sudaro pagrindą reikalavimą patenkinti iš dalies ir nustatyti ilgesnį terminą, kuris atitiktų konkrečias aplinkybes. Toks termino trukmės nustatymas teismo sprendime nelaikomas ieškinio dalyko pakeitimu ir negali būti vertinamas kaip dipsozityvumo principo pažeidimas, nes ieškinio dalykas yra tinkamo termino atitinkamiems veiksmams atlikti nustatymas. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nepatvirtinančius CPK 13 straipsnio pažeidimo, kasacinio skundo 1 punkto argumentus dėl termino, ilgesnio nei prašyta ieškiniu nustatymo. Kadangi terminas nustatytas ilgesnis nei prašyta ieškiniu, tai ieškovų padėtis pabloginta ir negalima vertinti, kad teismas priteisė daugiau negu prašė ieškovai, ar tai, ko jie neprašė. Kartu kaip faktinio pobūdžio atmetami kasacinio skundo 4 punkto argumentai dėl teismo nustatyto termino trukmės, nes neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Kasacinio skundo argumentais teigiama, kad teismas įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos turi atlikti kitas asmuo. Ieškovų teises pažeidžiančiu pripažintas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo nuspręsta savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, bet nenurodyti jų įvykdymo terminai. Teismas, sprendime pripažinęs, kad termino nenurodymas yra teisių pažeidimas, ir teismo sprendimu nustatęs atsakovui Kauno miesto savivaldybei, o ne jos pareigūnui vykdymo terminą, nepažeidė dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) – nepakeitė ieškovų reikalavimo, jo apimties ar pagrindo, o sprendimą priėmė dėl tinkamo atsakovo. Juridiniai asmenys teises ir pareigas įgyja savo vardu. Savivaldybė yra juridinis asmuo (CK 2.35 straipsnis). Juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu savivaldybė savo vardu įgyja pareigas, kurias privalės atlikti konkretūs savivaldybės pareigūnai, bet teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis procesinės teisės nuostatų ar CPK 13 straipsnio. Jis neprieštarauja ir kitoms teisės normos, nes savivaldybės administracijos direktorius pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį yra savivaldybės vykdomoji institucija. Civilinių teisių ir pareigų įgijimo požiūriu savivaldybės vykdomoji institucija ir savivaldybė negali būti traktuojami kaip skirtingi asmenys, nes juridiniai asmenys civilines teises ir pareigas įgyja savo vardu patys ar per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo 1 punkto argumentus.
Dėl nuosavybės teisių pažeidimo
Nuosavybės teisės pažeidžiamos, jeigu be teisėto pagrindo ribojamos savininko teisės valdyti, naudotis ar disponuoti daiktu. Jeigu ketinama paimti visuomenės poreikiams asmens turtą esant pagrindui, teisingai atlyginant, laikantis įstatymo nustatytos procedūros ir tvarkos, tai savininko teisė nepažeidžiama. Nuosavybės suvaržymo ar paėmimo procedūra ir tvarka turi būti nustatyta ir aiški. Jos aiškumas apima ir tai, kad turi būti nustatyti terminai ir jų laikomasi, o jeigu jie pratęsiami, tai esant pagrindui ir tik būtinais atvejais, t. y. dėl svarbių priežasčių. Jeigu sprendžiama, kad daiktas iš savininko gali būti paimtas, tai turi būti nustatomas terminas aplinkybėms išsiaiškinti ir sprendimui priimti, ar daiktas bus paimamas ir kokie iki to ribojimai skiriami daikto savininkui. Kitu atveju būtų sudaromos sąlygos nesant svarbių priežasčių ir be teisinio pagrindo varžyti savininko teises neribotą laiką. Nagrinėjamu atveju, kai priimamas sprendimas organizuoti žemės sklypų detalųjį planavimą, parengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras, bet nenurodomi vykdymo terminai, tai gali būti vertinama kaip savininko teisių pažeidimas, nes stokojama procedūrų aiškumo ir apibrėžtumo. Kol procedūros nevykdomos, savininkai negali įgyvendinti teisių į kompensaciją, o teisės statyti yra varžomos tuo pagrindu, kad sklypai bus paimti visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė CK 4.37 straipsnio 1 dalį ir atmeta kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad asmenų nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama tais atvejais, kai asmenims nenustatomi jų nuosavybės teisės suvaržymo terminai arba jie negali reikalauti kompensacijos (pvz., 1982 m. rugsėjo 23 d. byla Sporrong and Lönnroth v. Sweden; Nr. 7151/75; 7152/75 ir kt.).
Kolegija pažymi, kad kasacinio skundo 4 punkto argumentai neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl nesudaro kasacijos nagrinėjimo dalyko.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti teismo išvadų, padarytų skundžiamame sprendime, nepagrįstomis ir konstatuoti, jog buvo netinkamai taikytos materialinės ar procesinės teisės normos (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Netenkinant kasacinio skundo, iš kasatoriaus valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti galioti.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės valstybei 40,30 Lt (keturiasdešimt litų 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas