Baudžiamoji byla Nr. 1-698-1100/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10332-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2;
1.2.25.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,
kaltinamajam A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (dvi veikos) subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudos bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos) subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL dydžio baudos (2259,60 Eur) bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. 2021 m. balandžio 4 d. apie 12.40 val. Vilniaus r., Sužionių sen., Čubelės vs., 102 kelyje, ties Švenčionių rajono riba, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 4 d. 18.02 val. su savimi piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį, t. y. 0,052 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino – iki tol, kol 2021 m. balandžio 4 d. nuo 18.02 val. iki 18.04 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, šį nedidelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekį paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai.
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad praeitų metų balandžio 4 d., prieš Velykas, norėjo aplankyti šeimą, todėl pirmoje dienos pusėje vairavo išgėręs jam priklausantį automobilį Citroen. Iš vakaro gėrė brendį, dar išgėrė sidro, tačiau kiek, nepamena. Jautėsi normaliai, negalvojo, kad bus apsvaigęs, buvo praėję nemažai laiko. Nuvažiavus apie 15 km, buvo sustabdytas Vilniaus rajone. Jam nustatė 1,58 promiles neblaivumo. Kaltinamojo teigimu, nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų įgijo išgėręs per klaidą iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmens. Jas įgijo maždaug prieš savaitę iki įvykio, mokėjo 4–5 Eur ir visai apie tai pamiršęs laikė piniginėje. Radęs medžiagas, pabandė pavartoti kartu su alkoholiu. Pripažįsta, kad klydo, tuo metu dažnokai vartojo alkoholį. Šiuo metu nevartoja alkoholio daugiau kaip 10 mėnesių, yra savo iniciatyva užsikodavęs ir lanko anoniminių alkoholikų grupes. Mano, kad dabar taisosi, grupės lankymas tikrai padeda, taip pat dirba dviejuose darbuose. Pasak kaltinamojo, į narkotines medžiagas žiūri priešiškai. Anksčiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones, po to, ji buvo atimta. Žino, kad be teisių vairuoti negalima. Po įvykio administracine tvarka nebuvo baustas. Prašo palikti automobilį, nes jį pirko sugyventinei, kuri nori mokytis vairuoti.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas A. M. (A. M.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. balandžio 4 d. apie 12.52 val. dirbant 102 kelyje ties Švenčionių r., o tiksliau, apie 25 metrus iki ženklo „Švenčionių r.“, prie posto privažiavo Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K.. Bendraujant su asmeniu, jo kalba buvo nerišli, atrodė apsvaigęs, todėl nustačius neblaivumo požymius, buvo nuspręsta asmenį patikrinti bekontakčiu alkoholio matuokliu ARMM–0305, kuris parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Asmuo teigė, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. Vėliau buvo nuspręsta vairuotoją patikrinti alkoholio matuokliu Nr. ARFM–0210. Po pirmo pūtimo alkoholio matuoklis parodė 1,63 promiles, o antru pūtimu 13.08 val. parodė 1,58 promiles. Asmuo taip pat prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 127–129).
Liudytojas V. K. (V. K.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. balandžio 4 d. apie 14.35 val. į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas buvo pristatytas A. K., nes 102 kelyje, ties Švenčionių riba, asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių girtumas. A. K. atvykus į policijos įstaigą, buvo atlikta jo paviršinė apžiūra. Asmuo iš striukės kišenės ištraukė rudos spalvos piniginę, kurią pateikė ir padėjo ant stalo. Jam apžiūrint piniginę, išimant nuolaidos korteles, pastebėjo 1 maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai, kaip įtariama, narkotinė medžiaga. Toliau apžiūrint piniginę, pastebėjo dar 5 permatomus maišelius su baltos spalvos medžiagos likučiais, įtariama narkotinės medžiagos. Paklausus asmens, kokia tai yra medžiaga, jis į šį klausimą negalėjo atsakyti, kartojo, kad tai jo draugo, tačiau kokio, nepasakė. Patalpos, kuriose buvo atliekama sulaikyto asmens paviršinė apžiūra, yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 133–135).
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. balandžio 4 d. 12.52 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniaus r. sav., 102 kelyje, sustabdytas automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir yra neblaivus, pirmu pūtimu pripūtė 1,63 promiles (1 t., b. l. 21–23).
2021 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 7 vaizdo įrašų, įrašytų „Body“ kameromis, apžiūra.
Vaizdo įraše „2021_0404_124658_001“ (data – 2021 m. balandžio 4 d., įrašo pradžios laikas 12.46 val.) matoma, kaip prie policijos tarnybinio automobilio stovi asmuo (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – A. K.), jam policijos pareigūnas paduoda išsiimti alkoholio matuoklio antgalį iš maišelio. Policijos pareigūnas pasiteirauja vyro, ar šis turi galiojantį asmens pažymėjimą, asmuo parodo ranka link savo automobilio. Policijos pareigūnas dar kartą pasitikslina: „vairuotojo pažymėjimas yra? Taip?“, asmuo pasako: „jo“. Vairuotojas pučia į alkoholio matuoklį, alkoholio matuoklis parodo 1,63 promiles. Asmuo nurodo, kad buvo draugo gimtadienis, klausia, jeigu žmonai paskambins, ar vaikas gali automobilį paimti, ar pareigūnai automobilio nekonfiskuos. Vyras nurodo, kad vairuotojas atvažiuos ir automobilį pasiims. Policininkai nurodo, kad reikės antrą kartą pūsti. Policijos pareigūnė nurodo, kad bus mašinos konfiskavimas, jeigu asmuo be teisės vairuoti transporto priemones, policijos pareigūnė nurodo, kad asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo, nuo 2011 metų nėra galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Policijos pareigūnas praneša policijos budėtojui apie neblaivų vairuotoją, pirmo pūtimo rezultatą ir informuoja, kad reikalingas tralas, nes asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo.
Vaizdo įraše „2021_0404_125159_002“ (data – 2021 m. balandžio 4 d., įrašo pradžios laikas 12.51 val.) matoma, kad vyras nori, jog policijos pareigūnai atiduotų automobilį vairuoti atvažiavusiam asmeniui, policijos pareigūnas aiškina vyrui (A. K.), kad be vairuotojo pažymėjimo teisės aktai nustato, kad vairuoti negalima, ir dar asmuo neblaivus, o tai yra automobilio konfiskavimas. Asmuo klausia, kiek automobilyje daiktų, kur juos visus išimti. Policijos pareigūnas nurodo, kad daiktus atsiims vėliau, ir paklausia, ar šis nebijo su vaiku važiuoti neblaivus. Vyras klausia, ar žmoną šie praleistų, kad jį nuvežti iki namų. Policijos pareigūnas nurodo, kad tuoj bus antras pūtimas ir antras pūtimas tuoj viską parodys. Policijos pareigūnė pasiteirauja, ar asmuo paskambino žmonai, kad ši pasiimtų vaiką.
Vaizdo įraše „2021_0404_130157_004“ (data – 2021 m. balandžio 4 d., įrašo pradžios laikas 13.01 val.) vairuotojas ruošia vienkartinį vamzdelį antram pūtimui, vairuotojas pučia antrą kartą į alkotesterį.
Vaizdo įraše „2021_0404_130656_005“ (data – 2021 m. balandžio 4 d., įrašo pradžios laikas 13.06 val.) vairuotojas pučia antrą kartą į alkotesterį. Fiksuojamas alkotesterio parodymas – 1,58 promilės. Vairuotojas klausia, ar mašiną paims? Asmuo stovi prie tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas pakartoja kolegei, kad antras fiksuotas pūtimas yra 1,58 promilės.
Vaizdo įrašuose „2021_0404_125658_003“ „2021_0405_134240_006“ ir „2021_0405_134740_007“ tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 27–28). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2021 m. balandžio 4 d. vyriausiosios patrulės M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 4 d., patruliuojant kartu su A. M., 102 kelyje, ties Švenčionių r. riba, Vilniaus pusėje, patikrinti buvo sustabdytas automobilis Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu bendraujant su automobilio vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl buvo nuspręsta vairuotoją patikrinti bekontakčiu alkoholio matuokliu ARMM-0305, kuris parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Buvo nuspręsta vairuotoją patikrinti alkoholio matuokliu Nr. ARFM–0210, kuris pirmu pūtimu 12.49 val. parodė 1,63 promiles, o antru pūtimu 13.08 val. – 1,58 promiles. A. K. paaiškino, kad gėrė degtinę dieną prieš tai, vakare, taip pat prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 29).
2021 m. balandžio 4 d. tyrėjo V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 4 d. į Operatyvaus valdymo skyrių buvo pristatytas A. K., kuriam atliekant paviršinę apžiūrą, apie 14.45 val. rudos spalvos piniginėje buvo rasti permatomi maišeliai su baltos spalvos miltelių likučiais ir vienas maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga (1 t., b. l. 30).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 39).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Citroen C2, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 950 Eur (1 t., b. l. 40).
2021 m. balandžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. K. pateikė vyresniajam tyrėjui 5 permatomus maišelius su baltos spalvos medžiagos likučiais ir permatomą maišelį, kuriame yra baltos spalvos milteliai (1 t., b. l. 66–67).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-881977-21 nurodyta, kad:
1) baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimtų paviršinės apžiūros metu pas A. K., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,052 g;
2) nuoplovose, paimtose nuo A. K. rankų (vokas Nr. 1), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;
3) ant dviejų plastikinių maišelių (vokas Nr. 1), paimtų paviršinės apžiūros metu pas A. K., vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino – pėdsakai. Ant vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimto paviršutinės apžiūros metu pas A. K., vidinių paviršių rasti psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino – pėdsakai. Ant vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimto paviršutinės apžiūros metu pas A. K., vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino – pėdsakai. Ant vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimto paviršutinės apžiūros metu pas A. K., vidinių paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 73–75).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM–0210 2021 m. balandžio 4 d. 12.49 val. patikrinus A. K. blaivumą, nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o 13.08 val. – 1,58 promilių neblaivumas (patikros sertifikatas Nr. 1361437, alkotesteris galiojo iki 2021 m. balandžio 15 d.). 2021 m. balandžio 4 d. neblaivumo nustatymo akte A. K. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 137–140).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 753/2021(01) užfiksuota, kad A. K. šlapime, paimtame 2021 m. balandžio 5 d. 9 val., rasta metamfetamino, amfetamino, tiaprido, nustatyta mažiausia koncentracija l,56 promilės etilo alkoholio. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 44).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Citroen C2, kai jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. balandžio 4 d. vyriausiosios patrulės M. K. tarnybinis pranešimas, 2021 m. balandžio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio rodmenys. Be to, A. K. kaltę patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota A. K. atlikto blaivumo patikrinimo eiga. Teismas pažymi, kad minėtas A. K. neblaivumo laipsnis nustatytas neabejotinu įrodymu – alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ rodmenimis (šio alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2021 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 137). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkoholio matuokliu ir juo nustatytu kaltinamojo neblaivumo laipsniu (1,58 promilės). Taigi darytina išvada, kad A. K. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos (metamfetamino) kiekiu, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamasis A. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje disponavo psichotropine medžiaga, kurią laikė savo piniginėje. Tai, kad sulaikymo metu A. K. savo piniginėje laikė psichotropinę medžiagą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina jo paties 2021 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 30) ir 2021 m. balandžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 66–67) užfiksuotos aplinkybės.
Aplinkybę, kad A. K. neteisėtai disponuojama medžiaga jo žinioje (piniginėje) yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 21 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, metamfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g. Taigi A. K. neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekis (šiuo atveju rasta 0,052 g) nesiekė ir neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kaltinamojo parodymus apie psichotropinės medžiagos įgijimo, vartojimo aplinkybes ir į patį rastos tokios medžiagos kiekį. Pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis vartojo tos pačios rūšies psichotropinę medžiagą, kuria jis disponavo.
Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja psichotropine medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad A. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 4 d. 18.02 val. su savimi piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį, t. y. 0,052 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino – iki tol, kol 2021 m. balandžio 4 d. nuo 18.02 val. iki 18.04 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, šį nedidelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekį paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitą – susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis).
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, kad vien naujo tyčinio nusikaltimo padarymą, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, o teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pakanka pripažinti, kad asmuo yra recidyvistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra.
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Būtent tokia aplinkybė nurodyta ir A. K. pateiktame kaltinime. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos, atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2015). Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. K. teigė, kad metamfetaminą įgijo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kita vertus, A. K. pareikštame kaltinime pagal BK 259 straipsnio 2 dalį šios psichotropinės medžiagos įgijimas neinkriminuojamas. Nagrinėjamu atveju nenustatytas konkretus laikas, kurį kaltinamasis neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą (pagal paties A. K. parodymus, aptariamą medžiagą įgijo maždaug prieš savaitę iki transporto priemonės vairavimo neblaiviam, ją laikė piniginėje ir buvo pamiršęs, o prisiminęs pavartojo), taip pat nenustatyta, kad jis visą laikę laikė draudžiamą medžiagą būdamas neblaivus. Tai, kad A. K. įgijo psichotropinę medžiagą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje inkriminuojamam psichotropinės medžiagos laikymui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį savaime neturi įtakos sprendžiant dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Be to, vien ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog po A. K. sustabdymo vairavus automobilį neblaiviu buvo rastas metamfetaminas, savaime nereiškia, kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos (psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo) padarymui. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis neteisėtai laikytų šią draudžiamą medžiagą piniginėje nepaisant to, ar jis būtų blaivus, ar neblaivus. Taigi vien A. K. neblaivumo fakto neužtenka pripažinti, kad tokia jo fiziologinė būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymui. Todėl teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. anksčiau teistas tris kartus, du kartus teistas už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam – padarymą (2 t., b. l. 6–10). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamas veikas, įrodytas šioje byloje, padarė (2021 m. balandžio 4 d.) praėjus mažiau kaip 1 metams po to, kai jis buvo išbrauktas (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iš probuojamųjų asmenų sąrašo kaip atlikęs bausmę po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 101–107). A. K. šiuo metu dirba dviejose darbovietėse. Kaltinamasis nesikreipė į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ir/ar konsultavimo (2 t., b. l. 41), nesigydė Psichikos sveikatos centre (2 t., b. l. 42). Tiek šioje byloje įrodyta nusikalstama veika (transporto priemonės vairavimas neblaiviam), tiek anksčiau padarytos analogiškos nusikalstamos veikos neleidžia abejoti tuo, kad A. K. turi priklausomybę nuo alkoholio vartojimo. Jis taip pat neteisėtai disponavo kita psichika veikiančia medžiaga – metamfetaminu. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (šiek tiek didesnę, nei sankcijos vidurkis), o už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – 27 parų areštą (BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).
Teismo vertinimu, tokių bausmių paskyrimas A. K., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas ir areštas, bausmėmis atitinkamai už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą A. K. nėra tikslinga, nes dar nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2259,60 Eur baudos ši visa bauda nėra išieškota. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, A. K. nemoka net paskirtų nedidelių sumų baudų už administracinius nusižengimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam laisvės apribojimo bausmės paskyrimas už baudžiamąjį nusižengimą, o arešto bausmės paskyrimas už nusikaltimą taip pat būtų akivaizdžiai per švelni valstybės reakcija. Pastebėtina, kad A. K. net paskirta laisvės atėmimo bausmė už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmės, ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir 15 dienų. Švelnesnės bausmės dalis pridėtina atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamu atveju bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nenustatyta, kad A. K. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Pirma, įstatymų leidėjas nustatė už nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, didžiausią vienų metų laisvės atėmimo bausmę, o nesunkiais pripažįstami nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme nustatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi palyginus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą didžiausią laisvės atėmimo dydį su BK 11 straipsnio 3 dalyje nustatytu didžiausiu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, įstatymų leidėjas prilygina BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką prie mažiau pavojingų nesunkių nusikaltimų. A. K. buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, nedaug viršijantis ribą (1,51 promilės), nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą neteisėtai disponuodamas psichotropine medžiaga (metamfetaminu), kuri paprastai yra pavojingesnė už narkotines medžiagas. Įvertinus A. K. neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekį, taip pat negalima daryti neabejotinos išvados, kad šis baudžiamasis nusižengimas savaime labai skiriasi pagal pavojingumą nuo padaryto nusikaltimo, nustatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Todėl vien A. K. padarytų nusikalstamų veikų priskyrimo skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims nepakanka paskirtoms bausmėms taikyti apėmimo būdą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Byloje taip pat nustatyta, kad, A. K. darant šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu buvo subendrinta su nauja paskirta laisvės atėmimo bausme, nebuvo visa išieškota. Gautais duomenimis, 2022 m. vasario 4 dienai neišieškota baudos dalis yra 2220,51 Eur (2 t., b. l. 120). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrinama su nesumokėta baudos bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. K. yra teisinis pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas tris kartus, du kartus teistas už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam – padarymą. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, padarymą (2 t., b. l. 26–29), o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jis taip pat pripažintas už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, padarymą (2 t., b. l. 23–25). Taigi jis vien per 2018 m. keturis kartus vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršijo 1,5 promiles alkoholio. Nagrinėjamu atveju jis jau penktą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. A. K. pagal abu nuosprendžius buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskutiniu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu net didžiausiam – 3 metų – laikotarpiui. Kita vertus, A. K. nepateisino teismo pasitikėjimo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi jam bausmės vykdymas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 30–31). Kaip minėta, po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. K. 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų sąrašo kaip atlikęs bausmę (1 t., b. l. 115). Kita vertus, nepraėjus nė vieneriems metams jis padarė šiame nuosprendyje įrodytas nusikalstamas veikas, o viena iš jų – analogiška (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles). Taigi A. K. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė nei prieš tai taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nei realus šios bausmės atlikimas pataisos įstaigoje. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tuo metu, kai jam buvo paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi A. K. vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai itin neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, kaip linkusią ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pasak A. K., jis nuvažiavo automobiliu apie 15 km, t. y. nemažą atstumą. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo vairuoti transporto priemonę. Vien noras aplankyti šeimą nelaikytina pateisinama priežastimi daryti pavojingą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų jis 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu, be kita ko, nubaustas už 2021 m. balandžio 16 d. transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (nutarimas nepanaikintas, taigi galiojantis) (2 t., b. l. 101–107). Taigi net ir padaręs šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas A. K. toliau preciziškai nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tiek šioje byloje įrodyta nusikalstama veika (transporto priemonės vairavimas neblaiviam), tiek anksčiau padarytos analogiškos nusikalstamos veikos neleidžia abejoti tuo, kad A. K. turi priklausomybę nuo alkoholio vartojimo. Jis taip pat neteisėtai disponavo kita psichika veikiančia medžiaga – metamfetaminu. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, iš esmės nedaro jokių išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad, A. K. teigimu, jis šiuo metu nevartoja alkoholio, yra savo iniciatyva užsikodavęs, lanko anoniminių alkoholikų susitikimus, dirba dviejose darbovietėse ir turi du nepilnamečius vaikus. Pastebėtina, kad A. K., darančiam nusikalstamas veikas, buvo žinomos aplinkybės, kad jis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, tačiau neatsižvelgė į šeimos interesus, o nepilnamečių vaikų turėjimas neatgrasė nuo šių veikų darymo. Teismas teigiamai vertina kaltinamojo siekį koreguoti savo elgesį, priklausomybes teigiama linkme, jo požiūrį į darbą (dirba dviejose darbovietėse), tačiau vien to, įvertinus visas anksčiau aptartas reikšmingas aplinkybes, nepakanka atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad šiuo metu dėl A. K. nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Citroen konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, nuvažiavo nemažą atstumą transporto priemone (pasak kaltinamojo, apie 15 km). Nėra abejonių, kad A. K. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad A. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta. Pažymėtina, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Be to, A. K. ne kartą baustas administracine tvarka už KET nesilaikymą, be kita ko, už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, A. K. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka už KET nesilaikymą, be kita ko, už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, nustatyta jo viena atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė.
Taigi A. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 5 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Citroen, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (1 t., b. l. 39). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. K. priklausantis automobilis Citroen konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 950 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. K. priklausančio automobilio Citroen – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak A. K., jis pirko automobilį sugyventinei, kuri nori mokytis vairuoti. A. K. nusikalsdamas žinojo tokią aplinkybę, tačiau tai nesustabdė nuo pavojingų veiksmų darymo. Nagrinėjamu atveju visuomenės interesas apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo yra viršesnis už A. K. šeimos nario asmeninius interesus.
VI. Kiti klausimai
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 158–159). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 4 d. 12.49 val. iki 2021 m. balandžio 5 d. 11.04 val. (viena diena) (1 t., b. l. 148–149, 157). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:
1) sunaikinti po tyrimo likusių miltelių kiekį, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotų į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį–saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 73–75);
2) sunaikinti 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti du vokus, šešis tuščius plastikinius maišelius, plastikinį indelį su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. balandžio 28 d. kvitas B, serija BBB, Nr. VRPK004302) (2 t., b. l. 76–78);
3) prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam automobiliui Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 41–42), kuris pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 31 d. nutartimi iki 2022 m. balandžio 7 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas).
Šioje byloje prašoma priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas – 122 Eur su PVM už transporto priemonės Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje nuo 2021 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į pirmiau minėtų įstatymų nuostatas bei į tai, jog transporto priemonė priklauso A. K., byloje turėtos transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidos –122 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmės, ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir 15 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 10 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta likusia 2220,51 Eur bauda ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę su 2220,51 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt eurų ir penkiasdešimt vieno euro cento) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 4 d. 12.49 val. iki 2021 m. balandžio 5 d. 11.04 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuosprendį dėl 2220,51 Eur baudos išieškojimo vykdymo pateikti antstoliui ir baudą išieškoti pagal šį teismo nuosprendį. Jei nuo nuosprendžio paskelbimo iki jo pateikimo vykdyti iš A. K. bus išieškota dalis baudos, ją įskaityti į minėtą baudos dydį.
Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. balandžio 5 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę, valstybės naudai.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:
1) sunaikinti po tyrimo likusių miltelių kiekį, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotų į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį–saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7;
2) sunaikinti 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti du vokus, šešis tuščius plastikinius maišelius, plastikinį indelį su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. balandžio 28 d. kvitas B, serija BBB, Nr. VRPK004302);
3) prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Priteisti iš A. K. 122 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą, pavardę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis