Civilinė byla Nr. e3K-3-214-403/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00961-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.3.6.1.1.10; 3.2.3.6.1.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, uždarajai akcinei bendrovei „ICOR“, A. J., L. S., A. Z. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo, kai susijusi byla nagrinėjama investiciniame arbitraže.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 240 703 696 Eur žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, savo neteisėtais veiksmais sukūrė ir įgyvendino sudėtingą ir plataus masto schemą, kurios tikslas – pasipelnyti Lietuvos Respublikos vartotojų sąskaita; dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos ekonomikai padaryta žala, nes atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė aukštesnes šilumos kainas Lietuvos vartotojams, todėl jie didesnę savo pajamų dalį turėjo skirti sąskaitoms už šilumos energiją ir karštą vandenį apmokėti, tai neigiamai paveikė jų perkamąją galią ir atitinkamai Lietuvos ekonomikos vystymąsi bei bendrąjį vidaus produktą. Reikalaujamą atlyginti žalą ieškovė apskaičiavo CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu metodu, pagal kurį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, Lietuvos Respublikos ekonomikos augimas būtų buvęs spartesnis, nes jis nebūtų paveiktas tokio masto korupcijai tolygių veiksmų; atsakovų kaltė preziumuojama.
4. Ieškovė nurodė, kad, inicijuodama šią civilinę bylą, ji tęsia teisių gynimą tarp jos ir „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ (toliau kartu – ir „Veolia“ įmonių grupė) vykstančiame ginče. 2016 m. vasario 10 d. „Veolia“ įmonių grupė kreipėsi į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą (toliau – ir ICSID) dėl tariamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 23 d. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. I-2787 ir įsigaliojusios 1995 m. kovo 27 d., (toliau – Dvišalė sutartis) pažeidimo. ICSID pradėjus arbitražo procesą, ieškovė 2017 m. rugsėjo 17 d. pagal Dvišalę sutartį pareiškė arbitražo byloje priešieškinį dėl „Veolia“ įmonių grupės padarytos žalos Lietuvos Respublikai atlyginimo.
5. Vykstant ICSID arbitražo bylos nagrinėjimui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) Didžioji kolegija 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Achmea byloje C-284/16 (toliau – Achmea byla), kuriuo nusprendė, kad tokio pobūdžio valstybių narių susitarimai dėl investicijų apsaugos kaip Dvišalė sutartis yra nesuderinami su Europos Sąjungos (toliau – ES) teise. Atsižvelgdamos į šį ESTT sprendimą ES valstybės narės, įskaitant Lietuvos Respubliką ir Prancūzijos Respubliką, 2019 m. sausio 15 d. pasirašė deklaraciją (toliau – Deklaracija), kuria susitarė nutraukti dvišales investicijų apsaugos sutartis ir imtis priemonių arbitražo procesams nutraukti.
6. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į Achmea bylos sukeliamas teisines pasekmes, ICSID arbitražo teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti tarp ieškovės ir „Veolia“ įmonių grupės kilusio ginčo. Todėl ieškovė atsiėmė savo priešieškinio reikalavimus ICSID arbitražo byloje ir pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme.
7. Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto (toliau – SCC) byloje Nr. V2016/183 sprendžiamas „Veolia“ įmonių grupės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčas. Nurodytoje arbitražo byloje Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra pareiškusios „Veolia“ įmonių grupei priešieškinį dėl žalos, padarytos vykdant šalių 2002 m. sudarytą šilumos ūkio nuomos sutartį, atlyginimo.
8. Po ieškinio priėmimo šioje byloje atsakovės „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ pateikė prašymą stabdyti bylą, iki bus išnagrinėtos nurodytos ICSID ir SCC bylos, kiti atsakovai prašymą palaikė.
9. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindu pradėtą civilinę bylą laiko tiesioginiu ICSID bylos tęsiniu – priešieškinio iš ICSID bylos perkėlimu. Šioje civilinėje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai taip pat susiję su SCC byloje nagrinėjamais reikalavimais, kurie savo esme yra tapatūs. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir ICSID bei SCC bylų yra tiesioginis ryšys, jo neneigia pati ieškovė. Dėl tokio ryšio buvimo šios civilinės bylos negalima tinkamai išnagrinėti nesulaukus arbitražo bylų pabaigos.
10. Atsakovai pažymėjo, jog ieškovė teigia, kad ji ICSID byloje atsiėmė priešieškinį ir inicijavo šią civilinę bylą, tačiau ieškovės priešieškinis nėra atsiimtas (paliktas nenagrinėtas), priešieškinio aplinkybės vis dar yra nagrinėjamos ICSID byloje – Lietuvos Respublika nurodytas aplinkybes toliau palaiko ir prašo priimti sprendimą dėl faktų, taigi arbitražo teismui teks spręsti dėl ieškovės reikalavimų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais. Taigi ši ieškovės inicijuota civilinė byla ir ICSID byla yra taip susijusios, kad jų negalima nagrinėti paraleliai, nes abiejose bylose yra pareikšti tapatūs reikalavimai, kurie grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.
11. Atsakovai taip pat nurodė, kad šios civilinės bylos atsakovės – „Veolia Environnement S. A.“ ir UAB „Vilniaus energija“ – yra ieškovės SCC byloje, be to, atsakovės pagal SCC byloje Vilniaus miesto savivaldybės ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareikštą priešieškinį. Atsakovės patvirtina, jog dalis šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų yra nagrinėjami SCC byloje, kurioje atsakovės (ir ieškovės pagal priešieškinio reikalavimus) yra Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“. SCC bylos procesas yra griežtai konfidencialus. Ieškovė, pareiškusi tapačius reikalavimus šioje civilinėje byloje ir juos bandydama pagrįsti įrodymais, gautais konfidencialaus SCC bylos proceso metu, patvirtina, kad ieškinio reikalavimai ir SCC byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję (ieškovė konfidencialaus dokumento iš SCC bylos naudojimo tariamam teisėtumui pagrįsti nurodė, kad ICSID ir SCC bylos iš esmės sutampa).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė, iki bus išnagrinėtos ICSID byla Nr. ARB/16/3 ir SCC byla Nr. V2016/183.
13. Teisėjų kolegija, siekdama teisingai pritaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 10 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, įvertino ieškinio dėl žalos atlyginimo įrodinėjimo dalyką šioje civilinėje byloje ir įrodinėjimo dalyką arbitražo bylose tiek, kiek informacijos iš konfidencialių arbitražo procesų nagrinėjamu atveju yra atskleista.
14. Ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas – atsakovų neteisėti ir nesąžiningi bendri veiksmai, dėl kurių, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė patyrė žalos, o teisinis ieškinio pagrindas yra susijęs su deliktinės civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.263 straipsnyje, taikymu atsakovams. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, inicijuodama šią civilinę bylą, ji tęsia teisių gynimą tarp jos ir „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ ICSID vykstančiame ginče, nors ieškiniu išplėtė atsakovų ratą. Civilinėje byloje taip pat yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys tai, kad su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais yra susijusi ir SCC byla, kurioje šalių pareikšti iš esmės tapatūs (iš dalies sutampantys) ieškinio reikalavimai.
15. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčija pirmiau nurodytų aplinkybių, glaudaus neatsiejamo teisinio ryšio tarp bylų buvimo, pareikštų reikalavimų dalies tapatumo, priešingai – juos vedamuose arbitražuose pripažįsta ir patvirtina.
16. Įvertinusi šalių nurodytus argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjama civilinė byla ir arbitražo bylos yra susijusios taip, jog ICSID byloje pačios ieškovės prašymu reikalaujami nustatyti faktai ieškovės pasirinkimu ir valia turės įrodomąją, prejudicinę galią šiai civilinei bylai.
17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė neneigia, jog arbitražo byla dėl jos priešieškinio nėra baigta ir nėra išspręstas prašymas dėl priešieškinio atsiėmimo ar arbitražo bylos (dalies) nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė reiškia, jog ieškovės civilinėje byloje pareikšto ieškinio patenkinimui ar atmetimui, be kita ko, gali būti reikšmingas ieškovės priešieškinio arbitražo byloje (ne)atsiėmimo vertinimas, arbitražo byloje nustatomų faktų vertinimas, kurie taip pat gali lemti senaties terminų, kuriuos taikyti reikalauja atsakovai, eigos pradžios skaičiavimą, taip pat arbitražo byloje esančių įrodymų teikimą į šią bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje negali pats nustatyti aplinkybių, kurios sudaro reikšmingą dalį materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, taip pat ir atsakovų teise į šiuos reikalavimus atsikirsti. Kadangi teismas negali visų teisiškai reikšmingų faktų šioje nagrinėjamoje byloje nustatyti pats, o ieškovė dalį savo priešieškinio arbitražo byloje vis dar palaiko, savo pasirinkimu ir valia prašydama arbitražo teismo nustatyti šiai bylai nagrinėti reikšmingą dalį faktų – atsakovių neteisėtus veikslus, vertinant juos tiek tarptautinių, tiek Lietuvos Respublikos (nacionalinių) teisės normų kontekste – būtent arbitražo byloje, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog tarp bylų yra aiškus prejudicinis ryšys.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp bylų taip pat yra ir kitas glaudus teisinis ryšys, kurį lemia arbitražo bylų konfidencialumas, kuris, kaip matyti iš pateiktų duomenų, iš dalies reguliuojamas pačių arbitražo ginčo šalių. Kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovė dalį reikšmingų civilinės atsakomybės sąlygoms taikyti aplinkybių grindžia duomenimis, pateiktais iš arbitražo bylų. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas negali visų teisiškai reikšmingų faktų šioje nagrinėjamoje byloje nustatyti pats, o ieškovė, savo priešieškinį perkeldama į civilinę bylą, kaip nurodoma ieškinyje, grindžia būtent arbitražo byloje nustatytomis (atskleistomis) aplinkybėmis ir (ar) dokumentais, kuriems taikomas konfidencialumo ribojimas tiek arbitražo procedūrine nutartimi, tiek nacionaline teise (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 8 straipsnio 3 dalis).
19. Kolegijos vertinimu, ginčas šioje byloje galės būti teisingai ir objektyviai išnagrinėtas tik ICSID išsprendus ginčą dėl šalių neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo ir esant apibrėžtai ieškovės į nacionalinį teismą perkeliamo jos arbitražo byloje pareikšto priešieškinio atsiėmimo bei konfidencialios informacijos atskleidimo apimčiai. Dėl to, vadovaudamasi CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija tenkino atsakovių prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, arbitražo bylos, kuriose, be kitų, keliamas klausimas dėl tų pačių šalių nurodytų faktų ir aplinkybių, investavimo bei neteisėtų susitarimų ir pasipelnymo schemos, kaip ieškinyje nurodo ieškovė, organizavimo bei vykdymo asmenims bendrai susitarus, dėl ko kilo žala Lietuvos Respublikai, savo klausimų bei nustatomų aplinkybių pobūdžiu yra pirminės nagrinėjamai bylai; jose sprendžiami tiek materialinio, tiek procesinio pobūdžio klausimai turi esminę reikšmę šioje byloje. Todėl teisėjų kolegija nusprendė atsakovių prašymu sustabdyti bylą iki arbitražo bylų išnagrinėjimo ir, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta diskrecija, pripažino, jog bylą sustabdyti šiuo atveju yra būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, atsižvelgiant į ieškovės perkeliamą arbitraže jau nuo 2016 m. vykstantį šalių ginčą.
21. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad civilinė byla sustabdoma iki tol, kol ICSID byloje bus priimtas galutinis sprendimas.
22. Spręsdama dėl civilinės bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta ICSID byla, kolegija atmetė ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad ICSID neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ir „Veolia“ įmonių grupės ginčą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ESTT priimtas sprendimas Achmea byloje tiesioginius teisinius padarinius sukelia tik ES valstybėms narėms ir nedaro įtakos ICSID procesui, nes ICSID arbitrai vadovaujasi ICSID konvencija. Taigi ESTT sprendimas Achmea byloje, taip pat ES valstybių narių 2020 m. gegužės 5 d. Susitarimas dėl ginčų sprendimo savaime nepanaikina ICSID jurisdikcijos spręsti šalių, kurios yra susitarusios ginčus spręsti investiciniame arbitraže, ginčą, juolab kai abi šalys toliau aktyviai dalyvauja arbitražo procese.
23. Kolegija pažymėjo, kad nors ICSID byloje ieškovė 2019 m. liepos 21 d. yra pareiškusi apie priešieškinio reikalavimų atsiėmimą, tačiau ICSID iki šiol nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl priešieškinio atsiėmimo (palikimo nenagrinėto). Iš viešai prieinamos informacijos kolegija nustatė, kad ieškovė ir po pareiškimo apie priešieškinio atsiėmimą toliau dalyvavo ICSID bylos posėdžiuose, teikė procesinius dokumentus, gindamasi nuo „Veolia“ įmonių grupės ieškinio, vis dėlto prašo, kad ICSID nustatytų ir įvertintų „Veolia“ įmonių grupės neteisėtus veiksmus, veikiant Lietuvos Respublikos šilumos ūkyje, kurie nurodomi kaip šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ICSID byloje arbitražo teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo atsiimti priešieškinį, taip pat tai, kad tiek ICSID byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios ginčo šalys (Lietuvos Respublika ir „Veolia“ įmonių grupė), tiek arbitražo byloje, tiek šioje civilinėje byloje įrodinėjamų aplinkybių dalis (dėl „Veolia“ įmonių grupės neteisėtų veiksmų Lietuvos šilumos ūkyje, įgyvendinant sudėtingas ir plataus masto schemas, kuriais įrodinėjama reikalaujama atlyginti žala, padaryta Lietuvos Respublikos ekonomikai) sutampa, taigi ICSID byloje nustatytų aplinkybių reikšminga dalis gali turėti prejudicinę ar įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šios civilinės bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta ICSID byla (KAĮ 11 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu šiuo konkrečiu atveju nebūtų pakankamo pagrindo civilinę bylą sustabdyti nurodytu privalomuoju pagrindu, tai ji turėtų būti sustabdyta naudojantis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo diskrecija, nes būtų racionalu ir ekonomiška sulaukti ICSID sprendimo dėl nurodytų aplinkybių (ne)nustatymo. Kolegija pažymėjo, kad ICSID byloje arbitražo sprendimo netektų laukti ilgai, nes procesas iš esmės pasibaigė 2021 m. liepos mėn., dabar arbitražo teismas rašo ir turi paskelbti galutinį sprendimą, taigi nagrinėjamos bylos sustabdymas iki arbitražo sprendimo ICSID byloje priėmimo, įvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybes, būtų pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais.
25. Spręsdama dėl bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta SCC byla, kolegija pažymėjo, kad į bylą nepateiktas SCC 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas, išverstas į valstybinę kalbą, ir nėra duomenų, ar ginčo šalys nėra padavusios skundų dėl jo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra išnykęs apeliacijos objektas, ir nutraukti apeliacinį procesą dėl apskųstos nutarties dalies, kuria civilinė byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta SCC arbitražo byla.
26. Vertindama bylų ryšį, kolegija pažymėjo, kad skiriasi nagrinėjamos bylos ir SCC bylos šalys – Lietuvos Respublika nėra SCC bylos dalyvė, toje arbitražo byloje kaip atsakovės pagal ieškinį ir ieškovės pagal priešieškinį dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – vien dėl šios priežasties SCC byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje.
27. Kolegija taip pat pabrėžė, kad SCC bylos įrodinėjimo dalyko dalis, susijusi su įrodinėjamais „Veolia“ įmonių grupės neteisėtais veiksmais, sutampa su nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio faktinio pagrindo dalimi, tačiau SCC bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos dalykas ir pagrindas vis dėlto yra iš esmės skirtingi: SCC bylos dalykas yra šalių sudarytos nuomos sutarties vykdymo aplinkybės ir dėl jos pažeidimo vartotojams galbūt padarytos žalos nustatymas; nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė Lietuvos Respublika siekia valstybei, kaip savarankiškam civilinių santykių subjektui, padarytos žalos atlyginimo, kildindama žalą iš generalinio delikto. Ta aplinkybė, kad abiejose nurodytose bylose skirtingi subjektai reikalauja žalos, apskaičiuotos tuo pačiu metodu – pagal atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gautą naudą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), atlyginimo, kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad sutampa bylų dalykas ir pagrindas.
28. Dėl nurodytų argumentų kolegija nusprendė, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir SCC bylos nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, dėl kurio nagrinėjama civilinė byla negalėtų būti išnagrinėta ir turėtų būti sustabdyta privalomuoju pagrindu (KAĮ 11 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nėra ir fakultatyviojo pagrindo sustabdyti bylą iki SCC bylos išnagrinėjimo (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
29. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta ICSID byla, ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovų prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismai pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes net ir tuo atveju, jeigu arbitražo teismas priimtų sprendimą ICSID byloje, šis sprendimas neturėtų teisinės galios ES ir nesaistytų Lietuvos nacionalinių teismų. Nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje ESTT jurisprudencijoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad investicinio arbitražo procesai tarp valstybės narės investuotojo ir kitos valstybės narės negalimi. Skundžiama nutartis prieštarauja ESTT priimtame sprendime Achmea byloje pateiktam išaiškinimui, kad jokie investicinio arbitražo procesai tarp valstybės narės investuotojo ir kitos valstybės narės nėra galimi, bei Susitarimui dėl ginčų sprendimo. Atitinkamai teismo išvada, kad reikšminga ICSID byloje nustatytų aplinkybių dalis gali turėti prejudicinę ar įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįsta, kadangi net ir arbitražo priimtas sprendimas ICSID byloje neturėtų teisinės galios ES ir juo remtis Lietuvos nacionaliniai teismai negalėtų. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ieškovės atskirajame skunde pateiktų svarbių aplinkybių, kad ieškovės pareikštas priešieškinis ICSID byloje yra atsiimtas, ir tai, kad ICSID neturi jurisdikcijos nagrinėti tarp ieškovės ir „Veolia“ įmonių grupės kilusio ginčo. Europos Komisija 2019 m. vasario 19 d. ICSID procese pateikė savo nuomonę (lot. amicus curiae), jog ginčas yra nearbitruotinas ES teisės prasme ir dėl to arbitražo procesas turėtų būti nutrauktas. ICSID 2020 m. gruodžio 18 d. procesiniame sprendime patvirtino, jog Lietuvos Respublika turi teisę su civiliniu ieškiniu kreiptis į Lietuvos teismus, aiškiai nurodė, kad ieškovė atsiėmė priešieškinį, todėl nebus priimamas sprendimas dėl atsakovų nesutartinės atsakomybės, ir tai, kad bet kokie Lietuvos teismų sprendimai neturės jokio poveikio ICSID bylai. Teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad ESTT priimtas sprendimas Achmea byloje ir Susitarimas dėl ginčų sprendimo nesaisto ICSID arbitrų, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios ICSID nurodytai pozicijai, kad ieškovės priešieškinis ICSID byloje nebus nagrinėjamas. Nepagrįsti ir teismo argumentai, susiję su ieškovės dalyvavimu ICSID byloje. Ieškovė, atsiėmusi savo priešieškinio reikalavimus ICSID byloje, padarė viską, kad arbitražo procedūra, kuri prieštarauja ES teisei, būtų užbaigta, tačiau ieškovė negali priversti „Veolia“ įmonių grupės atsiimti savo reikalavimų ir (ar) sustabdyti ICSID proceso.
29.2. Vilniaus apygardos teismas gali pats vertinti ir išspręsti arbitražo bylų konfidencialumo ir ieškinio senaties klausimus, kurie yra nacionalinio pobūdžio ir nėra susiję su ICSID sprendimu, t. y. šie procesiniai klausimai nebus sprendžiami ICSID byloje. Teismui galint ir turint galimybę byloje nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus, bylos stabdymas negali būti pateisinamas, nes faktinių aplinkybių nustatymas bei teisinė šalių santykių kvalifikacija yra išimtinė teismo kompetencija.
29.3. Šiuo metu net nėra aiški ICSID galutinio sprendimo priėmimo data. Bylos sustabdymas neapibrėžtam laikotarpiui būtų nesuderinamas ne tik su proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, bet ir su teisinio tikrumo principu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas beveik prieš ketverius metus, o byla dar nėra nagrinėjama iš esmės.
29.4. Teismo išvada, kad byla turėtų būti sustabdyta pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, jei nebūtų pagrindo bylą sustabdyti privalomuoju pagrindu, yra formali bei nemotyvuota.
29.5. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų byloje, ir priėjo prie klaidingos išvados, kad ieškovės pareikšto priešieškinio ICSID byloje atsiėmimo klausimas nėra išspręstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai ankstesnėse nutartyse, priimtose šioje byloje, kiek tai susiję su ieškinio priimtinumu Lietuvos nacionaliniuose teismuose, ir tai, kad ieškinys galiausiai buvo priimtas nagrinėti Lietuvos nacionaliniuose teismuose, pagrindžia, kad ieškovė yra atsiėmusi pareikštą priešieškinį ICSID byloje.
30. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovės „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus Energija“, UAB „Litesko“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Egzistuoja tiek privalomasis, tiek fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, skundžiama nutartis dėl bylos sustabdymo atitinka teismų panašiose situacijose formuojamą praktiką. Nutartį dėl bylos sustabdymo priėmęs teismas tinkamai nustatė šios civilinės bylos ir ICSID bylos įrodinėjimo dalyką – tariamai bendrovių atliktus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, tariamą pelnymąsi per tariamai korupcines schemas, tariamai sukėlusius žalą ieškovei; tinkamai įvertino faktą, jog šią civilinę bylą ir joje pareikštą ieškinį ieškovė pati laiko ICSID bylos tęsiniu; pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir fakultatyvus civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekis išvengti skirtingų sprendimų bylose priėmimo bei siekis taupyti institucijų (teismų) žmogiškųjų išteklių laiką ir biudžeto lėšas sudaro tiek privalomąjį, tiek fakultatyvųjį pagrindą sustabdyti bylą. Pažymėtina, kad ICSID byloje tiriamų ir vertinamų įrodymų kiekis ir apimtis yra ypač dideli. Pakartotinis visų šių įrodymų tyrimas šioje byloje, net nesulaukiant, kaip jie bus įvertinti ICSID sprendžiant dėl identiškų ieškovės nurodomų faktų, reikštų neekonomišką šalių ir teismo resursų naudojimą.
30.2. ICSID sprendimas yra privalomas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje. Ieškovės samprotavimai yra nesuderinami su jos (Lietuvos Respublikos) tarptautiniais įsipareigojimais, įtvirtintais ICSID konvencijoje ir Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės, ir apskritai yra sunkiai suprantami, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublika yra demokratinė valstybė, kurioje galioja teisės viršenybės principas. ICSID konvencija yra galiojanti tarptautinė sutartis, Lietuvos Respublika yra šios sutarties šalis, įsipareigojusi gerbti ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. ICSID konvencijos 54 straipsnio 1 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai ICSID sprendimą prilygina galutiniam ir neskundžiamam susitariančiosios valstybės aukščiausiojo teismo sprendimui. Kitaip nei komercinio arbitražo atveju, ICSID arbitražo atveju Lietuvos teismai neturi teisės peržiūrėti ar atsisakyti pripažinti Lietuvos teritorijoje ICSID sprendimus. ICSID sprendimai negali būti atsisakyti pripažinti ir vykdyti nei viešosios tvarkos, nei kokiais nors kitais Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnyje ar Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nustatytais pagrindais, kadangi nei Komercinio arbitražo įstatymas, nei Niujorko konvencija nėra taikoma ICSID sprendimams. Lietuva negali remtis ES valstybių narių vidaus dvišalių investicijų apsaugos sutarčių statusu pagal ES teisę, teigdama, kad ICSID procesas neva pažeidžia ES teisę, ir negali išvengti savo tarptautinių įsipareigojimų pagal ICSID konvenciją vykdymo. Ieškovės cituojama ESTT praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Tiek Achmea byloje, tiek ir vėlesnėse Komstroy ir PL Holdings bylose nebuvo sprendžiami klausimai dėl ICSID konvencijos pagrindu vykstančių investicinio arbitražo bylų suderinamumo su ES teise, valstybių tarptautinių įsipareigojimų pagal ICSID konvenciją ir ES sutartis santykio. ESTT neturi kompetencijos spręsti dėl ICSID konvencijos, kuri nėra ES teisinis dokumentas, galiojimo, taikymo ir (ar) aiškinimo.
30.3. Ieškovė nėra atsiėmusi ICSID byloje pareikšto priešieškinio. Priešieškinio (ne)atsiėmimo klausimas apskritai nenagrinėtinas kasaciniame teisme, nes tai yra fakto klausimas. Kasacinis teismas turėtų vadovautis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatyta aplinkybe, jog ieškovės priešieškinis ICSID byloje nėra atsiimtas. Priešieškinio atsiėmimo klausimas galutinai bus išspręstas tik galutiniu ICSID sprendimu. Ieškovės samprotavimai, esą kasacinis teismas šioje byloje jau yra nustatęs, kad ieškovė atsiėmė priešieškinį ICSID byloje, yra nepagrįsti, ieškovė klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 pateiktus išaiškinimus. Susitarime dėl ES vidaus dvišalių investicinių sutarčių nutraukimo, kuriuo remdamasi ieškovė „perkelia“ savo reikalavimus iš ICSID bylos į Lietuvos teismus, nebuvo nustatyta tokia taisyklė, kad valstybė ES narė turi teisę perkelti savo reikalavimus užsienio investuotojui iš arbitražo į savo pačios nacionalinius teismus. Teisės moksle aiškinama, kad šalių tikslas sudarant arbitražinę išlygą (valstybei duodant sutikimą dėl arbitražo ir investuotojui šiuo sutikimu pasinaudojant) yra išvengti nacionalinių teismų jurisdikcijos. Investuotojo ir valstybės, kurioje investuojama, santykių atžvilgiu toks šalių sprendimas yra visiškai racionalus, kadangi investuotojas baiminasi vietos valstybės teismų šališkumo, ypač atvejais, kurie susiję su itin didelėmis pinigų sumomis.
30.4. Ieškovė kasaciniame skunde mėgina suabsoliutinti būtinybę operatyviai išnagrinėti civilinę bylą. Arbitražo galutinis sprendimas ICSID byloje, labiausiai tikėtina, turėtų būti priimtas dar šiais metais. Civilinės bylos nagrinėjimas dar nėra prasidėjęs.
30.5. Argumentai dėl ieškovės į bylą teikiamų SCC ir ICSID bylų dokumentų naudojimo byloje teisėtumo bei civilinės bylos medžiagos konfidencialumo, ieškinio senaties termino civilinėje byloje (ne)praleidimo visiškai nesusiję su kasacinio skundo objektu.
31. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė UAB „ICOR“ prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Ieškovė peržengė kasacijos ribas tiek remdamasi aplinkybėmis, kurių nenurodė apeliaciniam teismui ir kurių šis neturėjo galimybės ištirti (dėl tariamo CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo), tiek keldama fakto vertinimo klausimus, net nenurodydama, kurios CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisyklės buvo pažeistos.
31.2. Skundžiama nutartimi nepažeistas nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas, nei CPK 164 straipsnio 4 dalis, pagrįstai nustatant, kad būsimas ICSID sprendimas gali turėti įrodomąją galią bylai. Bylos nagrinėjimo sustabdymas iki būsimo ICSID sprendimo priėmimo buvo pagrįstas ir net būtinas. Teismų pagrįstai konstatuota, kad būsimas ICSID sprendimas gali turėti glaudų ryšį su byla. Ieškovė iš esmės nekvestionuoja ICSID ir šios bylos tapatumo. Nei KAĮ 11 straipsnio 3 dalis, nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas nesieja bylos stabdymo su būsimo arbitražo sprendimo pripažinimu ir vykdymu Lietuvoje. Minėtų nuostatų taikymui svarbu tik nustatyti, kad bus priimtas arbitražo sprendimas ir juo bus išspręsti analogiški fakto ar teisės vertinimo klausimai, kurie sprendžiami nacionalinėje teisminėje byloje. Bylos stabdymo klausimą nagrinėjantis teismas nesvarsto ir negali svarstyti būsimo arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimo. Nei Achmea bylos sprendime, nei Susitarime nėra jokios nuostatos dėl būsimo ICSID sprendimo negaliojimo ir (ar) teisinės galios neturėjimo. Priešingai, Susitarimas aiškiai apibrėžė, kad iki Achmea bylos sprendimo (2018 m. kovo 6 d.) pradėti arbitražo procesai nėra negaliojantys, t. y. juose arbitražo tribunolai gali ir turi priimti sprendimus jų jurisdikcijai pavestais klausimais. ICSID sprendimo pripažinimas Lietuvoje nereikalauja egzekvatūros procedūros. Nagrinėjamoje byloje ICSID bylos šalys ir kiti ICSID proceso dalyviai (liudytojai) patvirtino, kad ICSID byloje ieškovė įrodinėja tas pačias faktines aplinkybes kaip sustabdytoje byloje. Nei KAĮ 11 straipsnio 3 dalis, nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas nereikalauja nustatyti prejudicinio ryšio bylai sustabdyti – tam pakanka nustatyti „kitą glaudų ryšį“. Teismų pagrįstai konstatuota, kad būsimas ICSID sprendimas gali turėti įrodomąją galią bylai. Kaip nurodyta Susitarimo 9 straipsnio 14 dalies a punkto 1 papunktyje, 10 straipsnio 5 dalyje, nacionaliniai teismai privalo atsižvelgti į arbitražo procedūras, be kita ko, šiose procedūrose priimtų sprendimų įvykdymą siekiant išvengti dvigubo kompensavimo. Taigi, būsimas ICISD sprendimas gali turėti itin svarbių padarinių būsimam teismo sprendimui šioje byloje. Dabartinėje proceso stadijoje dar negalima konstatuoti, kad būsimas ICSID sprendimas neturės įrodomosios galios, nes tik apygardos teismas ir tik gavęs ICSID sprendimą pats galės įvertinti šią įrodomąją priemonę kitų byloje surinktų įrodymų viseto kontekste.
31.3. Skundžiama nutartimi nėra pažeistas proceso operatyvumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). Ieškovė pati siūlė Lietuvos teismams įvertinti bylos nagrinėjimo sustabdymą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ieškovės aktyvus rungimasis ICSID byloje paneigia jos argumentus dėl neoperatyvaus ir nekoncentruoto ginčų sprendimo. Bet kokiu atveju, teisinė taika tarp šalių nebus atkurta, kol nesibaigs ir ši, ir ICSID byla. Labiausiai tikėtina, kad ieškovė suinteresuota abiejų bylų paraleliniu nagrinėjimu (nestabdant bylos) tik todėl, kad trijuose forumuose pareiškė tapačius reikalavimus ir tikisi prisiteisti tos pačios tariamos žalos atlyginimą kelis kartus, kryptingai siekia, kad kiekvienas forumas bylą nagrinėtų savarankiškai. Be abejo, tai yra piktnaudžiavimas teisėmis. Būtų itin neekonomiška ignoruoti tarptautinį procesą, Lietuvos Respublikoje net po Achmea bylos sprendimo tebelaikomą prioritetiniu lėšų skyrimo prasme, ypač atsižvelgiant į tai, kad ICSID teismas pasisakys dėl tų pačių kaltinimų, kuriais paremtas ieškinys ir kurie pareikšti atsakovams. Pati ieškovė ir jos atstovė Energetikos ministerija nurodo, kad ICSID byloje nagrinėjama konfidenciali medžiaga, kuri negali būti pateikta į bylą. Tuo pat metu ieškovė teigia, esą apygardos teismas, neturėdamas prieigos prie reikšmingos informacijos, gali pats nustatyti visus reikšmingus klausimus byloje. Proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo prasme yra nelogiška nesulaukti būsimo ICSID sprendimo, kuriame gali būti pateikti svarbūs ICSID motyvai dėl konkrečių faktinių aplinkybių, kurių apygardos teismas negali savarankiškai vertinti dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė nekvestionuoja, kad 8 metus trunkantis ICSID procesas pasibaigs artimiausiais mėnesiais.
31.4. Skundžiama nutartimi nėra nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų byloje. Kasacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. ir 2023 m. kovo 30 d. nutartimis išnagrinėtų bylų kasacijos ribas sudarė išimtinai ieškinio priėmimo ir jo nagrinėjimo Lietuvos jurisdikcijoje klausimai (CPK 137 straipsnis). Kasacinis teismas nesprendė teisinės situacijos, susiklosčiusios po ieškinio priėmimo, įskaitant bylos sustabdymo CPK 163 ir 164 straipsnių pagrindais teisėtumą, taigi nurodytos nutartys net neturėjo turėti kokios nors įtakos sprendžiant sustabdymo klausimą. Ieškovė neginčijo skundžiama nutartimi padarytų fakto išvadų dėl ICSID bylos ir šios bylos sąsajumo ir priešieškinio atsiėmimo aplinkybių.
32. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas A. J. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Skundžiamoje nutartyje, skirtingai nei nurodo ieškovė, Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė, kad ICSID sprendimas turėtų teisinę galią ES ar saistytų Lietuvos teismus. Skundžiamoje nutartyje tokie klausimai nebuvo spręsti. Akivaizdu, kad Achmea bylos sprendimo įtaka ICSID sprendimui galėtų pasireikšti tik tuomet, kada kiltų klausimas dėl ICSID sprendimo pripažinimo ir vykdymo ES, jo prejudicinės ar kitokios teisinės galios ar įtakos. Lietuvos apeliacinis teismas tik sprendė procesinį klausimą dėl bylos sustabdymo ir pagrindinis teismo argumentas buvo tai, kad iš tiesų byloje ir ICSID byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių dalis visiškai sutampa. To neginčija ir ieškovė. Skundžiama nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisėta, nes KAĮ 11 straipsnio 3 dalis ar CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas nereikalauja nustatyti būtinai formalaus prejudicinio ryšio – pakanka nustatyti „kitą glaudų ryšį“. Kasaciniame skunde pateikti argumentai, neva ieškovė savo priešieškinį ICSID byloje atsiėmė, nes ICSID teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti tokio ginčo ir tai neva patvirtino ir pats ICSID teismas, yra nepagrįsti ir klaidinantys kasacinį teismą.
32.2. Apygardos teismas negali pats nustatyti visų teisiškai reikšmingų faktų byloje. Bylos stabdymui itin svarbi aplinkybė dėl ICSID bylos medžiagos konfidencialumo. Ieškovė neneigia, kad iš ICSID bylos į šią bylą selektyviai pateikė įrodymus, kurie naudingi tik jai. Vis dėlto ICSID byloje yra daugybė kitų įrodymų, liudytojų parodymų ir ekspertų išvadų, kurių į bylą neįmanoma pateikti, nes ICSID byla ir joje esanti medžiaga yra konfidenciali. Ši aplinkybė tik sustiprina grėsmę, kad nesulaukus ICSID sprendimo ir sprendžiant bylą egzistuoja akivaizdi nesuderinamų sprendimų rizika, o atsakovų teisė į gynybą ir rungtynišką procesą yra apribota. Susidaro visiškai nesąžininga situacija, kai A. J. privalo dalyvauti byloje, prie kurios duomenų dalies net neturi prieigos nei jis, nei teismas. Tik tuomet, kada ICSID galutinai pasisakys dėl priešieškinio arbitraže (ne)atsiėmimo, pateiks teisinį šios aplinkybės vertinimą, apygardos teismas byloje galės tinkamai nustatyti ieškinio senačiai skaičiuoti svarbias aplinkybes.
32.3. Egzistuoja pagrindas sustabdyti bylą ir pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį. Akivaizdu, kad tiek ICSID, tiek SCC byloje (kuri jau baigta) jau yra ir bus priimti sprendimai, kuriuose bus nagrinėjamos analogiškos ir net identiškos aplinkybės. Todėl galimai bus priimti prieštaringi teismų sprendimai atskirose bylose. Pirmiausia turi būti išspręsti šalių ginčai arbitražuose, ir tik tada galima pagrįstai spręsti, ar tolimesnis bylos nagrinėjimas Lietuvos teismuose įmanomas, ir jeigu taip – tai kokia konkrečia apimtimi.
32.4. Bylos sustabdymas yra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo tikslais. Būtina užkardyti akivaizdų ieškovės ir jos advokatų piktnaudžiavimą teise. Akivaizdu, kad teisminių procesų dubliavimas, tokių didžiulės vertės (240 mln. Eur) reikalavimų nepagrįstas teikimas neva valstybės vardu lemia A. J. ir kitų neteisėtai įtrauktų atsakovų žlugdymą ir visišką piktnaudžiavimą valdžia, veikiant prieš suvereno suteiktus įgaliojimus. Valstybės institucijos (ieškovė ir jos advokatai) pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 18 straipsnį, nes akivaizdžiai piktnaudžiaujama valstybės teisine sistema.
32.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėse nutartyse nėra sprendęs skundžiamoje nutartyje nagrinėtų klausimų – apskritai nenagrinėtas bylos ryšys su arbitražo procesais CPK 163 ir 164 straipsnių prasme, nenagrinėti itin svarbūs bylų sąsajumo įrodymai, pateikti į bylą jau po nurodytų nutarčių priėmimo, spręsti visiškai kiti ir nesusiję su CPK 163 ir 164 straipsniais procesiniai klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol neturėjo galimybės susipažinti su į bylą pateiktais konkrečiais SCC byloje ir šioje byloje pareikštų reikalavimų tapatumo įrodymais.
33. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas L. S. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ICSID byloje priimtas arbitražo sprendimas bylai neturės jokios teisinės galios. Apeliacinis teismas skundžiama nutartimi ne tik nesprendė dėl to, ar ICSID turi kompetenciją nagrinėti ICSID bylą ir kokia bus būsimo arbitražo sprendimo teisinė galia, tačiau šių klausimų Lietuvos teismai apskritai net neturi kompetencijos spręsti. Lietuvos teismai neturi jokio pagrindo šiuo metu iš anksto nuspręsti dėl dar net nepriimto sprendimo ICSID byloje nepripažinimo Lietuvos Respublikoje ir kad toks būsimas sprendimas Lietuvoje neva negalės sukelti jokių teisinių pasekmių. Ieškovės išankstiniai teiginiai, kad būsimas ICSID sprendimas neva neturės teisinės galios Europos Sąjungos valstybėse, prieštarauja jos pačios veiksmams toliau aktyviai dalyvaujant ICSID procese. Civilinės bylos sustabdymas dėl kitos bylos nėra siejamas su būsimo sprendimo kitoje byloje pripažinimu ir įvykdymu Lietuvoje. Net jei ICSID byloje priimtas būsimas sprendimas iš tikrųjų neįgytų prejudicinės galios Lietuvoje, tai nepaneigtų aplinkybės, jog toks sprendimas turėtų ypač reikšmingą įrodomąją galią nagrinėjamai bylai, nes ICSID byloje yra nagrinėjamos daugiausia tos pačios aplinkybės ir abiejose bylose ieškovė savo poziciją grindžia tais pačiais faktiniais pagrindais.
33.2. Bylos sustabdymas iki ICSID bylos išnagrinėjimo yra racionalus ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. ICISD procesas vyksta jau nuo 2016 metų. Taigi, tiek šiai bylai, tiek ICSID bylai aktualios faktinės aplinkybės yra ypač sudėtingos ir joms išnagrinėti reikia labai daug laiko ir atitinkamai ilgo bei sudėtingo proceso. Be to, ICSID medžiaga ir visas procesas yra konfidencialūs. L. S., A. J., A. Z. ir UAB „ICOR“ net nėra ICSID bylos šalys ir neturi prieigos prie minėtos bylos medžiagos, jie neturi galimybės šioje byloje pasinaudoti ICSID byloje surinkta informacija. Įvertinant tai, kad ICSID byloje jau 8 metus yra nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus byloje, sprendimas bylą sustabdyti ir sulaukti ICSID bylos išnagrinėjimo yra visiškai racionalus, ekonomiškas, užkertantis kelią tarpusavyje prieštaringų teismo ir arbitražo sprendimų priėmimui bei atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
33.3. Byla pagrįstai sustabdyta pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Aplinkybė, kad ICSID byla po 8 metų nagrinėjimo yra praktiškai išnagrinėta ir artimiausiu metu joje turi būti paskelbtas sprendimas, sudaro galimybę ir šioje byloje pasinaudoti ilgo arbitražo proceso rezultatais, kurie gali gerokai palengvinti bylai aktualių aplinkybių nustatymą. Esant galimybei pasinaudoti ICSID padarytomis išvadomis, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas byloje neabejotinai sutrumpėtų ir jam tikrai nereikėtų net panašaus termino, kurio prireikė šioms aplinkybėms išnagrinėti ICSID. Ieškovė nenurodo, kokios yra atsiradusios naujos aplinkybės, kurios galėtų lemti papildomą ICSID proceso užsitęsimą ir papildomą sprendimo minėtame procese paskelbimo atidėjimą.
33.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinis teismas tariamai pažeidė proceso teisės normas, nes neva nesivadovavo byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau pateiktomis išvadomis, jog ICSID byloje ieškovės pareikštas priešieškinis jau yra atsiimtas ir šį klausimą ICSID jau yra išsprendęs. Šiais argumentais ieškovė ne tik klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje jau priimtas nutartis, bet ir kelia fakto klausimus, kurie apskritai negali būti bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovės priešieškinis ICSID byloje būtų laikomas atsiimtu, tai niekaip nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodytų bylos sustabdymo pagrindų – ieškovės atsikirtimų į „Veolia“ įmonių grupės ieškinį ICSID byloje ir ieškinio nagrinėjamoje byloje faktinio tapatumo.
34. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. Z. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Ieškovė savo poziciją dėl skundžiamos nutarties dalies grindžia argumentu, kad ICSID sprendimas neturėtų teisinės galios ES ir nesaistytų Lietuvos nacionalinių teismų, tačiau tuo pat metu ICSID procese reikalauja nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurias vėliau, be abejonės, jei jos būtų naudingos ieškovei, naudotų byloje. Pagal kasacinio teismo taikomą visuotinai pripažįstamą teisės principą „to paties negalima kartu ir teigti, ir neigti“ (lot. allegans contraria non est audiendus), kasacinis teismas apskritai neturi pagrindo išklausyti prieštaringų ieškovės teiginių.
34.2. Teismai pagrįstai nustatė esant pagrindą pirmiausia sulaukti ICSID bylos rezultato. Tik tuomet galima objektyviai, išlaikant šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nustatyti, kokia apimtimi gali būti nagrinėjamas ieškovės investicinis ieškinys. Prieš pradedant nagrinėti investicinį ieškinį, iš esmės būtina išnagrinėti, kokie reikalavimai (ne)patenka į ICSID, kokie reikalavimai yra (nėra) tapatūs, kurie (ne)bus išnagrinėti, ir tik tuomet spręsti, ar atitinkamą dalį ginčo galima priimti nagrinėti civilinio proceso tvarka, ar vis dėlto pirmiausia investicinis ieškinys turi būti patikslintas.
34.3. ICSID ir SCC bylų baigtys yra reikšmingos nagrinėjamai bylai dėl A. Z. teisės į teisingą teismą užtikrinimo. Ieškovė neteisėtai atskleidė ICSID ir SCC surinktų dokumentų turinį šioje byloje. A. Z. liudijo ICSID. Apygardos teismas neturi galimybių pats įvertinti A. Z. liudijimų bei visos ICSID bylos medžiagos kontekste pateikti savo vertinimą dėl liudytojo duotų parodymų patikimumo ir pagrįstumo.
34.4. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, Achmea bylos sprendimo įtaka nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes dėl šios įtakos nebuvo ir neturėjo būti sprendžiama priimant skundžiamą nutartį.
34.5. Ieškovė niekaip nepagrindė, kaip bylos sustabdymas galėtų prieštarauti bylos trukmei ir intensyvumui. Bylos nagrinėjimo sustabdymas pirminėje stadijoje, iki bus gauti arbitražų sprendimai, kuriuose bus visapusiškai įvertintas 8 metų trukmės ginčas (vien jau priimtas SCC sprendimas yra virš 600 psl.), nepažeidžia jokių CPK principų, reglamentuojančių bylos eigą ir trukmę, o juos užtikrina.
35. Atsakovė UAB „ICOR“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi pažeidė KAĮ 11 straipsnio 3 dalį ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktą, spręsdamas, kad Lietuvoje priimtas SCC sprendimas, kuriame jau buvo išnagrinėtos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios nagrinėjamos ir civilinėje byloje, nesukelia teisinių padarinių ir arbitražo byloje nedalyvavusiems asmenims, dėl to neva neegzistuoja nei prejudicinio, nei tiesioginio teisinio ryšio, dėl kurio nagrinėjama civilinė byla negalėtų būti išnagrinėta ir turėtų būti sustabdyta privalomuoju pagrindu. Skundžiama nutartimi nepagrįstai spręsta, kad arbitražo sprendimas gali sukelti teisinių padarinių tik arbitražo byloje dalyvavusiems asmenims. Akivaizdu, kad civilinėje byloje ir SCC byloje nagrinėjami visiškai tie patys reikalavimai, identiškos faktinės aplinkybės. Tai, kad civilinėje byloje skiriasi šalys, nereiškia, kad SCC sprendimas, kuris buvo priimtas Lietuvoje, nesukelia jokių teisinių padarinių arbitražo byloje nedalyvavusiems asmenims. SCC byloje ir civilinėje byloje pareikšti tie patys reikalavimai (išskyrus nedidelę dalį, susijusią su atsakove UAB „Litesko“) grindžiami tais pačiais išgalvotais ieškovės kaltinimais ir tais pačiais teisiniais argumentais. Kasacinio teismo praktikoje nėra išsamiai išaiškinta, kokie tai yra atvejai, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau nagrinėjamu atveju yra žinoma, kad aplinkybės, susijusios su galimais įstatymų pažeidimais, „Veolia“ grupės įmonėms organizuojant Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarčiai vykdyti reikalingų prekių ir paslaugų pirkimus bei laimėtojomis paskiriant su UAB „ICOR“ susijusias įmones, galima permoka su UAB „ICOR“ susijusioms įmonėms, sudaro ne tik faktinį civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindą, bet ir labai reikšmingą įrodinėjimo dalį SCC byloje. SCC byloje nustačius, jog vykdant Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartį ir įsigyjant tam reikiamas prekes bei paslaugas (įskaitant iš su ICOR susijusių įmonių) nebuvo nustatyta teisės aktų pažeidimų ir (ar) permokų, tokios aplinkybės turėtų būti laikomos turinčiomis prejudicinę galią civilinei bylai, nors ir formaliai abiejose bylose (civilinėje byloje ir SCC byloje) procesiniu statusu nedalyvavo tie patys asmenys. Svarbu ir tai, kad KAĮ 11 straipsnio 3 dalis ar CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas nereikalauja nustatyti būtinai prejudicinio ryšio – pakanka nustatyti „kitą glaudų ryšį“. Lietuvoje priimtas SCC sprendimas yra laikomas galutiniu, įgijusiu res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, ir yra vykdytinas (KAĮ 41 straipsnis). Tai reiškia, kad Lietuvos teismai negalės nepaisyti SCC sprendimo ir jame nustatytų aplinkybių bei pateiktų išvadų dėl tų pačių (identiškų) faktinių aplinkybių, kurias išspręs SCC teismas ir kurios keliamos ieškinyje.
35.2. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 164 straipsnio 4 punktą, spręsdamas, kad, vien tik atsižvelgiant į skirtingas ginčo šalis, iš dalies besiskiriančius reikalavimų teisinius pagrindus ir dalyką, nėra ir fakultatyviojo pagrindo sustabdyti bylą iki SCC bylos išnagrinėjimo, ignoruodamas tai, kad egzistuoja dviejose bylose nagrinėjamų faktų sutaptis (glaudus teisinis ryšys) bei iš to kylanti tarpusavyje prieštaraujančių sprendimų rizika, todėl, net ir nesant formalios prejudicijos, tai gali būti pagrindu sustabdyti bylą fakultatyviuoju pagrindu. SCC procese nagrinėtos civilinei bylai itin svarbios aplinkybės ir kaltinimai, kurių nagrinėti teismas negali, kadangi jie patenka į galiojančią arbitražinę išlygą (KAĮ 11 straipsnio 3 dalis, CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl akivaizdu, kad SCC sprendimo išvados dėl tariamos korupcijos, per didelių kainų ir kitų tariamai neteisėtų veiksmų turės lemiamą įtaką nagrinėjant ieškinį civilinėje byloje. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė žalą ieškinyje kildina ne tik iš delikto, bet ir iš netinkamo nuomos konkursų taisyklių ir nuomos sutarčių vykdymo, o šie klausimai patenka į SCC teismo kompetenciją, todėl apygardos teismas privalės vadovautis SCC sprendimo išvadomis. Byloje ieškovė prašo taikyti restitucinių nuostolių institutą dėl atsakovų pajamų, gautų vykdant Vilniaus ir kitų miestų šilumos ūkių nuomos sutartis ar susijusių su jomis, t. y. prašo šias pajamas pripažinti jos nuostoliais. SCC byloje Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ irgi prašo taikyti restitucinių nuostolių institutą ir tas pačias atsakovų gautas pajamas perkelti SCC bylos ieškovėms. Taigi, potencialiai nesuderinamų sprendimų SCC byloje ir Lietuvos teismų nagrinėjamoje civilinėje byloje rizika yra akivaizdi. Nors ieškovė byloje nurodo siekianti žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu, neteisėtus veiksmus apibūdina kaip įvairius pažeidimus, padarytus vykdant daugiausia Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, tai yra glaudžiai susiję su SCC byla ir patenka į galiojančią arbitražinę išlygą. Taigi, esant pačios ieškovės taip suformuluotam ieškinio faktiniam pagrindui, pagal kurį yra poreikis vertinti šilumos ūkio nuomos sutarties (sutarčių) vykdymo teisėtumą, teismas neturi galimybės nagrinėti bylą iš esmės atsietai nuo SCC bylos baigties.
36. Atsakovai „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, A. J., L. S. ir A. Z. prisideda prie atsakovės UAB „ICOR“ kasacinio skundo.
37. Atsiliepimu į atsakovės UAB „ICOR“ kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
37.1. SCC byloje 2023 m. lapkričio 30 d. yra priimtas galutinis sprendimas, jis nebuvo apskųstas, įsiteisėjo ir visiškai visų SCC bylos šalių įvykdytas, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą iki SCC bylos išnagrinėjimo. Kadangi bylos stabdymo pagrindas yra išnykęs, kasacinis skundas neturi jokios reikšmės ginant atsakovės UAB „ICOR“ teises, o jos kasaciniame skunde išdėstyta pozicija nėra susijusi su bylos stabdymo klausimu ir skundžiama nutartimi. Dėl kasaciniame skunde pateikiamų argumentų dėl SCC byloje priimto sprendimo įrodomosios galios (be kita ko, dėl to, ar jis gali sukelti teisinių padarinių tik SCC byloje dalyvavusiems asmenims) visų pirma pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
37.2. Aukštesnės instancijos teismai jau yra išsprendę klausimą dėl nagrinėjamos bylos ir SCC bylos prejudicijos bei ieškinio / priešieškinio tapatumo – skiriasi šalys, reikalavimų pagrindas ir dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja nei privalomasis, nei fakultatyvusis pagrindas sustabdyti bylą iki SCC bylos išnagrinėjimo – tarp nagrinėjamos bylos ir SCC bylos nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio. UAB „ICOR“, ir toliau piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, kelia tuos pačius klausimus dėl tariamo ieškinio ir priešieškinio SCC byloje tapatumo ir prejudicijos, kurie jau buvo išnagrinėti aukštesnės instancijos teismų, sprendžiant ieškinio teismingumo Lietuvos teismams klausimą, ir įgijo res judicata galią.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį ir fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindus, aiškinimo ir taikymo
38. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
39. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).
40. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).
41. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas KAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas privalo sustabdyti bylą, jeigu tos bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, tokiu atveju, kai negalima nagrinėti civilinės bylos teisme, iki bus išnagrinėta arbitražo byla, taikytini tie patys kriterijai, kaip stabdant bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
42. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).
43. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; kt.).
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartą praktiką, konstatuoja, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio arbitražo proceso gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje.
Dėl ICSID nagrinėjamos bylos kaip pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą
46. Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino esant būtinumą sustabdyti civilinę bylą tiek privalomuoju, tiek fakultatyviuoju pagrindais dėl vykstančio ICSID proceso, remdamiesi aplinkybe, kad ICSID byloje nustatytų aplinkybių reikšminga dalis gali turėti prejudicinę ar įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje.
47. Taigi siekdama įvertinti bylos sustabdymo poreikį, teisėjų kolegija turi nustatyti šios civilinės bylos ir ICSID bylos ryšį. Šis ryšys vertintinas atsižvelgiant ne tiek į bylose pareikštus reikalavimus ir įrodinėjamas faktines aplinkybes, kiek į investicinio arbitražo sprendimų pripažinimo ir įgyvendinimo ES valstybėse narėse problematiką, kurią lemia tarptautinės investicijų teisės ir ES teisės kolizija. Lietuvos Respublika yra ICSID konvencijos dalyvė, tačiau kaip ES valstybė narė taip pat privalo laikytis ES teisės, o tai gali sukelti prieštaravimų pripažįstant arbitražo sprendimus.
48. ICSID byloje nagrinėjamas 2016 m. vasario 10 d. „Veolia“ įmonių grupės reikalavimas Lietuvos Respublikai (ieškovei) dėl žalos atlyginimo dėl Dvišalės investicijų sutarties pažeidimo. Ieškovė ICSID byloje buvo pareiškusi priešieškinį dėl „Veolia“ įmonių grupės padarytos žalos Lietuvos Respublikai atlyginimo, tačiau vėliau, atsižvelgdama į Achmea bylos sukeliamas teisines pasekmes ir vadovaudamasi Susitarimo 8 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, atsiėmė savo priešieškinio reikalavimus ICSID byloje ir pareiškė ieškinį šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinio atsiėmimo priėmimo klausimu ICSID, tikėtina, turės pasisakyti galutiniame sprendime, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga šioje proceso stadijoje sprendžiant dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo.
49. Spręsdama dėl ICSID sprendimo „Veolia“ įmonių grupės byloje teisinės galios, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad arbitražo sprendimas prejudicinę galią valstybėje įgyja tik tuo atveju, jei jis joje pripažįstamas kaip vykdytinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad investicinio arbitražo ginčai skiriasi nuo komercinio arbitražo, be to, ICSID sistema skiriasi nuo kitų arbitražo sistemų, nes ICSID sistema yra visiškai nepriklausoma nuo bet kokių nacionalinių teisinių sistemų. ICSID sprendimai turi ypatingą teisinį statusą – pagal ICSID konvencijos 53 straipsnio 1 dalį, sprendimas ginčo šalims yra privalomas ir negali būti skundžiamas ar peržiūrimas jokia kita tvarka, išskyrus šioje konvencijoje nustatytąją; pagal 54 straipsnio 1 dalį, kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta, kad vadovaujantis šia konvencija priimtas sprendimas yra jai privalomas, ir užtikrina sprendime nustatytų turtinių prievolių įvykdymą savo teritorijoje taip, kaip užtikrina savo teismų galutinių sprendimų vykdymą. Komercinis arbitražas kyla iš laisvai išreikštos šalių valios ir jam pagal Niujorko konvenciją taikoma ribota arbitražo sprendimų peržiūros nacionaliniuose teismuose galimybė, o investicinis arbitražas kyla iš tarptautinės sutarties, pagal kurią valstybė sutinka netaikyti savo teismų jurisdikcijos, taigi ir teisminio gynimo būdų, kuriuos ES valstybės narės įpareigojamos nustatyti srityse, kurias apima ES teisė, nes ginčai gali būti susiję su šios teisės taikymu ar aiškinimu (žr. ESTT Didžiosios kolegijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimo byloje Achmea, C?284/16, 55 punktą), be to, net ir ribotos tokio arbitražo sprendimų teisminės kontrolės.
50. Šioje byloje anksčiau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose jau buvo nurodyta, kad ESTT praktika investicinio arbitražo srityje nuosekliai plėtojama ta linkme, jog investiciniai arbitražai tarp ES valstybių narių yra nesuderinami su ES teise ir negalimi (ESTT Didžiosios kolegijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Achmea, C?284/16; 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas byloje Komstroy, C-741/19; 2021 m. spalio 26 d. sprendimas byloje PL Holdings, C-109/20).
51. Ši ESTT pozicija grindžiama tuo, kad investiciniai ginčai tarp ES valstybių narių gali būti susiję su ES teise ir arbitražo tribunolai bus priversti taikyti ES teisę, ypač susijusią su įsisteigimo laisve ir kapitalo judėjimo laisve, tačiau investicinio arbitražo tribunolai nėra ES teismų sistemos dalis, kuri garantuoja nuoseklų ir vienodą ES teisės aiškinimą, užtikrinamą prejudicinio sprendimo institutu, kaip tai įtvirtinta Sutarties dėl ES veikimo (toliau – SESV) 267 ir 344 straipsniuose, be to, galimybė valstybės narės teismui atlikti investicinio arbitražo sprendimo kontrolę itin ribota. Pažymėtina, kad ICSID atveju tokia ES valstybės narės teismo kontrolė išvis negalima.
52. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-916/2022 padaryta išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja galiojantis arbitražinis susitarimas.
53. Siekdamos įgyvendinti pirmiau aptartą ESTT doktriną dėl investicinių arbitražų tarp ES valstybių narių negalimumo, ES valstybės narės 2020 m. gegužės 5 d. pasirašė Susitarimą, kuriame susitarė, kad visos dvišalės sutartys tarp ES valstybių narių, taigi ir Dvišalė investicijų sutartis, yra nutraukiamos, investicinių ginčų sprendimas arbitraže tarp ES valstybių narių pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis nėra ir nebuvo galimas nuo to momento, kai abi tokios dvišalės sutarties valstybės tapo ES valstybėmis narėmis. Valstybės narės taip pat susitarė, kad ieškiniai ir priešieškiniai, pareikšti arbitražo procesuose, galės būti pareikšti nacionaliniuose teismuose, kai bus atsiimti arbitraže. Susitarimas ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2021 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-476, skelbtas 2020 m. gegužės 29 d. ES oficialiajame leidinyje L169, Lietuvos Respublikai įsigaliojo 2021 m. rugsėjo 4 d.
54. Susitarimo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu susitariančiosios šalys yra dvišalių investicijų sutarčių, kurių pagrindu buvo pradėta arbitražo procedūra, dalyvės, jos turi paprašyti kompetentingo nacionalinio teismo, įskaitant bet kurioje trečiojoje valstybėje esantį teismą, atitinkamai atidėti ar panaikinti arbitražo sprendimą arba jo nepripažinti ir neužtikrinti jo vykdymo.
55. Atsižvelgiant į ESTT doktriną dėl investicinių arbitražų tarp ES valstybių narių negalimumo, grindžiamą tuo, kad ES valstybės narės įsipareigojimai pagal SESV užtikrinti ES teisinės sistemos autonomiją turi viršenybę prieš valstybių narių tarpusavio tarptautinius įsipareigojimus, nurodytos Susitarimo nuostatos reiškia, kad ES valstybės narės negali pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimų, priimtų pagal ES vidaus dvišales investicijų sutartis, nes tai prieštarautų ES teisės viršenybės principui.
56. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad tarp ICSID bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos negali būti nustatyta prejudicinio ar kitokio privalomojo ryšio, nes ICSID sprendimas šiuo atveju pagal ES teisę negalės sukelti teisinių padarinių ir būti vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teismas privalo užtikrinti ES teisės viršenybę ir autonomiją, todėl negali remtis ICSID procesu, kuris gali prieštarauti ES teisei. Atitinkamai ICSID byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje, o jų teisinis vertinimas negalės turėti įtakos nacionaliniam teismui sprendžiant civilinę bylą.
57. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios bylos stabdymas, iki bus išnagrinėta ICSID byla, neatitiktų pirmiau aptartos civilinės bylos sustabdymo instituto paskirties, prieštarautų teisingumo, ES teisės viršenybės ir efektyvaus proceso principams, neužtikrintų šalių teisės į teisminę gynybą ir proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo.
58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog ICSID byloje nustatytų aplinkybių reikšminga dalis gali turėti prejudicinę ar įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje, dėl to yra tiek privalomasis, tiek fakultatyvusis šios civilinės bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta ICSID byla, pagrindai, prieštarauja ES teisės viršenybės principui ir padaryta netinkamai pritaikius CPK 163 straipsnį, 164 straipsnio 4 punktą.
Dėl SCC bylos proceso kaip pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą
59. Atsakovė UAB „ICOR“ kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, konstatavęs, jog nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta ir SCC byla. Šios atsakovės nuomone, arbitražo sprendimas SCC byloje sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims, dėl to joje nustatytos faktinės aplinkybės turėtų būti laikomos turinčiomis prejudicinę galią civilinei bylai, nors formaliai abiejose bylose (civilinėje byloje ir SCC byloje) procesiniu statusu ir nedalyvavo tie patys asmenys.
60. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, teisinius padarinius nedalyvavusiems toje byloje asmenims (lot. erga omnes, visiems) sukelia sprendimai dėl pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), pavyzdžiui, sprendimai dėl juridinių faktų nustatymo, nutartys iškelti bankroto bylą, kuriomis nustatytas nemokumo faktas, ir kt. SCC byloje buvo sprendžiamas „Veolia“ įmonių grupės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčas dėl žalos, padarytos vykdant šalių 2002 m. sudarytą šilumos ūkio nuomos sutartį, atlyginimo. Taigi, tai yra byla dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublika nėra SCC bylos dalyvė, dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad SCC byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje.
61. Pažymėtina, kad nors abiejose nurodytose bylose skirtingi subjektai reikalauja atlyginti žalą, apskaičiuotą tuo pačiu metodu – pagal atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gautą naudą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), tačiau bylose keliamas klausimas dėl žalos, padarytos skirtingiems subjektams, skirtingoms saugotinoms vertybėms, ir net tie patys „Veolia“ įmonių grupės ir kitų atsakovų veiksmai (faktinės aplinkybės) skirtingų subjektų atžvilgiu gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus teisinius pagrindus (sutartinę ar deliktinę atsakomybę). Šiuo atveju SCC bylos dalykas yra šalių sudarytos nuomos sutarties vykdymo aplinkybės ir dėl jos pažeidimo vartotojams galbūt padarytos žalos nustatymas; civilinėje byloje ieškovė Lietuvos Respublika siekia valstybei, kaip savarankiškam civilinių santykių subjektui, padarytos žalos atlyginimo, kildindama žalą iš generalinio delikto.
62. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).
63. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog dėl aptartų SCC ir nagrinėjamos civilinės bylos skirtumų, nėra nei privalomojo, nei fakultatyviojo pagrindo sustabdyti bylą iki SCC bylos išnagrinėjimo, padaryta tinkamai pritaikius CPK 163 straipsnį, 164 straipsnio 4 punktą ir juos aiškinančią kasacinio teismo praktiką.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Apibendrindama visus pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje priimtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
65. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl bylos sustabdymo išsprendimui.
66. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
67. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį; priimti naują sprendimą – prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas