Administracinė byla Nr. I1-3181-423/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03226-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 5 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas procesiniame skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki reorganizacijos Marijampolės pataisos namai; toliau – ir Marijampolės kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis bendruoju dušu ir tinkamas kalinimo sąlygas. Dušų čiaupai (galvutės) buvo įrengti vienas prieš kita 4-5 metrų atstumu, tarp kiekvieno iš jų įrengtos tik šoninės 2 metrų pertvaros, nebuvo užuolaidėlių, todėl maudantis jis buvo matomas kitų asmenų, negalėjo pilnai laikytis higienos, jautė diskomfortą, nepilnavertiškumą. Dušai nebuvo aprūpinti baldais ir inventoriumi. Po kiekvienu dušo čiaupu (galvute) nebuvo padėtų taburečių, kėdučių ar suolo, nebuvo kilimėlių ar grotelių, nebuvo įrengtų lentynėlių higienos priemonėms laikyti. Tai sukeldavo nepatogumus ir baimę, higienos priemones teko dėti ant grindų. Po dušo jausdavosi pažemintas. Iki 2023 m. vasario 10 d. (kol nebuvo perkeltas į 13-ą būrį) kalinimo įstaigoje buvo blakių, kurios įkąsdavo, naktys buvo bemiegės, po nakties be poilsio tekdavo eiti į darbą. Tapo irzlus, nervingas, nepasitikintis savimi ir teisingumu. Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023 ir priteisti prašomą neturtinės žalos sumą bei palūkanas.

Atsakovės atstovė – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 7-12) nurodė, kad Marijampolės kalėjimo dusinėje įrengtos dvi atskiros patalpos t. y. persirengimo patalpa ir prausimosi patalpa, dušai atskirti pertvaromis. Teisės aktai neįpareigoja dušinėse įrengti dušų kabinas. Uždarų dušų įrengimas nenumatytas net viešųjų pirčių, baseinų dušinėse. Dušinės persirengimo patalpoje yra suolai, prie kiekvienos sėdimos vietos yra grotelės, higienos priemonėms pasidėti yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, kad būtų galima pasidėti daugiau priemonių nei ant mažų lentynėlių. Persirengimo patalpoje yra sieninės pakabos drabužiams ir 98 kabliukai drabužiams pasikabinti. Bendrojoje dušinėje yra 15 dozatorių, jie pildomi kiekvieną dieną. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolatos prižiūri, tikrina ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Pagal nuteistųjų skundus ar prašymus institucijos atlieka patikrinimus dėl patalpų atitikties teisės aktų, higienos normų reikalavimams. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinęs 2 būrio gyvenamąsias patalpas dėl nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) buvimo pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Marijampolės kalėjimo administraciją ir psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Į įstaigos medikus dėl blakių įkandimų nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. vasario 10 d. taip pat nesikreipė. Pažymėjo, kad atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, tinkamai juos įgyvendina, neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi galėjo būti netinkamos kalinimo sąlygos. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei prašomos priteisti neturtinės žalos suma, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d., neužtikrinant privatumo duše, dušų neaprūpinimo baldais ir inventoriumi, taip pat iš Marijampolės kalėjime buvusių nariuotakojų (blakių) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. vasario 10 d. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo duše nesant užuolaidų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), 13 punkte nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros ir užuolaidos, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. 

Atsakovo į bylą pateiktos dušinių fotonuotraukos (b. l. 44-47) iliustruoja, kad pertvaros tarp dušo čiaupų (galvučių) yra. Pareiškėjas atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų dokumentų neginčijo, skunde nurodė, kad prie kiekvieno dušo čiaupo (galvytės) įrengtos šoninės 2 metrų pertvaros, todėl laikytina, kad dėl dušuose tarp čiaupų (galvučių) buvusių 2 metrų pertvarų ginčo byloje nėra.

Pareiškėjas privatumo naudojantis dušu pažeidimą kildina iš pernelyg atvirų dušų, tarp pertvarų nesant užuolaidėlių. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, t. y. kas konkrečiai (pareigūnai ir / ar nuteistieji), kada jį galėjo stebėti/matyti, kai maudėsi duše, esant įrengtoms pertvaroms, nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų dėl nesančių užuolaidėlių, todėl teiginiai apie jo privatumo pažeidimą (kitų asmenų žiūrėjimą) maudantis duše laikytini deklaratyviais, nelemiančiais išvados apie atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinant privatumo duše. Teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, tarp dušo čiaupų (galvučių) esant įrengtoms dviejų metrų pertvaroms, pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu ir nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Toks aplinkybių dėl privatumo duše pažeidimo, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, vertinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš dušuose nebuvusių taburečių, kėdučių ar suolo, nebuvusių kilimėlių ar grotelių, nebuvusių lentynėlių higienos priemonėms laikyti.

Minėta, kad dušinėse būtinus baldus ir inventorių reglamentuoja Normų 13 punktas. Dušinėse turi būti: suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė – 1-a sėdima vieta 1-am besiprausiančiam asmeniui (13.2 p.); kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos (13.3 p.); lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės; 13.6 p.). Normos nereglamentuoja, kad taburetės, kėdės ar suolai, kilimėliai ar grotelės turi būti po kiekvienu dušo čiaupu (galvute), todėl tokios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir iš to kildinamas teisių pažeidimas vertintini kritiškai. 

Atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos iliustruoja, kad dušo patalpose buvo suolai, medinės grotelės (b. l. 39-43, 46), muilo dozatoriai (b. l. 45, 47). Pareiškėjas dėl atsakovo fotonuotraukose užfiksuotų dušinėse esančių baldų ir inventoriaus prieštaravimų į bylą nepateikė, todėl laikytina, kad su atsakovo pateiktais įrodymais sutiko.

Kita vertus, iš atsakovo į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) nėra lentynėlės higienos priemonėms. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad  higienos priemonėms pasidėti yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, tačiau tokį nuteistųjų pageidavimą įrodančių duomenų į bylą nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad dušų įrengimas, nesant lentynėlių higienos priemonėms, neatitinka Normų 13.6 punkte nurodyto reglamentavimo ir yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui perteklinius nepatogumus.

Pareiškėjas nurodo, kad iki 2023 m. vasario 10 d. (kol nebuvo perkeltas į 13-ą būrį) kalinimo įstaigoje buvo blakių, kurių įgėlimai sukeldavo niežėjimą.

Higienos normos 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovo į bylą pateiktos su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ (b. l. 20-24) ir uždarąja akcine bendrove „Dezinfekcijos paslaugos“ (b. l. 27-37) sudarytos atitinkamai Paslaugų teikimo ir Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartys, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija (b. l. 16), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai (b. l. 59, 62, 63, 66-67, 68-69, 79-80) patvirtina, kad dezinsekcijos darbai yra atliekami kiekvieną mėnesį. Tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu, blakės buvo pastebėtos, atliekamas jų naikinimas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. atlikę patikrinimą pagal nuteistojo skundą dėl nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) buvimo Marijampolės kalėjime, vizualiai matomų nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) požymių nenustatė, tačiau nustatė, kad UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ vykdė darbus, kurių metu buvo naikintos blakės (b. l. 17-19). Teismas vertina, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo blakių, ir daro išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (blakių) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami (ABTĮ 56 str.), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl skunde nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) jis patyrė diskomfortą, nepilnavertiškumą, nepatogumus, baimę, pažeminimą, bemieges naktis, tapo irzlus, nervingas, nepasitikintis savimi ir teisingumu, tačiau duomenų, patvirtinančių kokį nors žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateiktos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymos (b. l. 15) ir Marijampolės kalėjimo psichologės pažymos (b. l. 25) matyti, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl blakių įkandimų, o taip pat į kalinimo įstaigos psichologus dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje nustatytų Normų, reglamentuojančių būtiną lentynėlių higienos priemonėms dušuose įrengimą, ir Higienos normos, nepakankamai naikinant nariuotakojus (blakes), pažeidimo (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo (dušuose neįrengtų lentynėlių higienos priemonėms, ir nepakankamo nariuotakojų (blakių) naikinimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją pinigais, nurodo LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamą praktiką tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 15 str. 1 d.). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Pareiškėjo nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, be kita ko, kai asmeniui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, be to konstatuota, kad dušų atskyrimas sienelėmis (pertvaromis) iš abiejų pusių, užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu. Nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje vertinamos faktinės aplinkybės ir jų apimtis nesutampa, todėl prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, atsižvelgiant į skunde nurodytą LVAT nutartį, negali būti tenkinamas. 

Pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl neturtinės žalos pinigais priteisimo. Todėl netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos pinigais priteisimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. D. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 procentų metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja            Asta Urbonienė