Baudžiamoji byla Nr. 1-2044-668/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31083-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.;1.1.8.1.; 1.2.14.3.1.;

2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.15.; 2.3.4.2.; 2.3.6.4.5.;

KAUNO APYLINKĖS  TEISMAS

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamajam R. L., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamajam V. D., jo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiajam A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

              R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

              1) 2009-08-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., paskirta bausmė – 40 parų arešto;

              2) 2009-09-09 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė – 10 MGL dydžio bauda;

              3) 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio bauda;

              4) 2010-03-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2009-11-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė –2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio bauda, kuri 2012-09-11 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 5 paras arešto;

              5) 2012-03-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., paskirta bausmė – 30 parų arešto, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., subendrinta visiškai pridedant prie Kauno rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 18 dienų;

              6) 2012-07-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patikslinta 2012 m  kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo.

              7) 2013-08-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., paskirta bausmė – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 641 str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-06-08 iki 2013-06-09, laikant, kad neatlikta bausmė yra 19 (devyniolika) parų arešto;

              8) 2013-09-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis (5 paros) 2013-08-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimą (1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai ir 5 dienos laisvės atėmimo.

              9) 2014-04-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., 290 str., paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d;

              V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

              1) 1991-05-30 pagal BK 90 str. 3 d., 225 str. 2 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

              2) 1993-12-15 pagal BK 148 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo;

              3) 1997-10-13 pagal BK 272 str. 3 d. – 7 metams  laisvės atėmimo;

              4) 2007-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

              5) 2007-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

              6) 2008-02-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., 9d., ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2007-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., 9 d., šią subendrintą bausmę subendrintus iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2007-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

              7) 2013-11-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. ir 641 str. nuostatomis paskirtas bausmes subendrinus ir sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

              8) 2015-01-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendį ir, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas V. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-06 iki 2013-03-07 (1 para) ir nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08 (1 para), teistumui neišnykus,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.

                                      Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n  u  s  t  a  t  ė  :

              R. L. ir V. D. 2015-06-02 apie 15 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, apiplėšė nukentėjusį A. K., o būtent: R. L. neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo A. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“ su dėklu, 300 eurų vertės, o nukentėjusiam bandant atsiimti savo turtą, V. D. pareikalavo A. K. gultis ant žemės ir nejudėti, taip atimdamas galimybę priešintis, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. D. iš A. K. rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 635“, 173,91 eurų vertės, bei nuo kaklo nutraukė medžiaginę kuprinę, 6 eurų vertės, su joje buvusia mėlynos spalvos pinigine su užrašu „Utenos“, 2 eurų vertės, 20 eurų, taip pat pagrobė juodos spalvos kuprinę, 5 eurų vertės, bei plastikinį maišelį, su jame buvusia TV antena „DVB-T“, su stiprintuvu, 12 eurų vertės, „Nike“ juodos spalvos džemperiu, 15 eurų vertės, pilka pavasarine striuke, 22 eurų vertės, padarant nukentėjusiajam bendrą 555,91 eurų turtinę žalą, po ko, A. K. ėmus sekti jį apiplėšusius asmenis, V. D., siekdamas išlaikyti nusikalstamu būdu užvaldytą nukentėjusiojo A. K. turtą, demonstruodamas rankoje turėtą peilį ir sakydamas „tave papjausiu“, pagrasino jam fiziniu susidorojimu.

Kaltinamasis R. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną jis ėjo pro stotį ir sutiko iš matymo pažįstamus asmenis, tarp kurių, kaip vėliau sužinojo, buvo V. D.. Jis pasiūlė minėtiems asmenims išgerti alaus. Po kurio laiko priėjo nukentėjusysis ir klausė dėl kažkokių cigarečių. Jis paprašė nukentėjusiojo telefono paskambinti. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kažkas jam užėjo, todėl pasisavino nukentėjusiojo telefoną ir nuėjo, tačiau nueidamas neturėjo tikslo jo užvaldyti. Nukentėjusysis sakė, kad taip nedaroma. Kas vyko po to, neprisimena, nematė, kad kažkas turėtų peilį ar kad būtų reikalavimas gultis ant žemės ir nejudėti. Ką įvykio metu darė V. D., jis nežino. Pripažįsta, kad paėmė telefoną ir jo negrąžino. Kai nuėjo ir po kurio laiko grįžo atgal, nieko įvykio vietoje nebebuvo. Telefoną nukentėjusiajam grąžino tą pačią dieną, nes kažką susitiko.

Kaltinamasis V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis su pažįstamais asmenimis vaikščiojo autobusų stotyje, kai prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris kalbėjo telefonu ir sakė, kad kažkas jį apgavo, nes jis asmeniui davė 40 eurų ir prašė atnešti cigarečių, tačiau minėtas asmuo cigarečių neatnešė. Nukentėjusysis jo paklausė, ar jis to asmens nepažįsta. Jis nukentėjusiajam atsakė, kad nepažįsta. Jie išsiskyrė ir po to susitiko iš matymo pažįstamą Romaną, su juo nuėjo gerti alaus. Po to, po penkių minučių dar kartą atėjo nukentėjusysis. Jie jam dar kartą pasakė, kad asmens, iš jo paėmusio 40 eurų, nepažįsta, jo ieškoti nežadėjo, aiškino, kaip duoda nepažįstamam žmogui į priekį pinigus, užkalbino nukentėjusįjį, išgėrė su juo alaus. Nukentėjusysis parodė savo turėtus du telefonus. R. L. ir kitas pažįstamas paprašė juos parodyti, todėl nukentėjusysis padavė jiems minėtus telefonus. R. L. atsikėlė išeiti, o nukentėjusysis sekė jam iš paskos. Tada jis (V. D.) liepė nukentėjusiajam gulti ant žemės ir nesiartinti prie jo pažįstamo, kad šis nepaimtų telefonų. Nukentėjusysis atsigulė ant žemės, o jis, paėmęs nukentėjusiojo kuprinę ir maišelį su daiktais, pats stovėjo prie krūmų ir laukė. Kai nukentėjusysis bandė atsikelti, jis išsitraukė peilį ir jam parodė, liepė vėl gultis, nes kitaip jį papjaus. Nukentėjusysis prigulė ir pabėgo. Kai nukentėjusysis nubėjo, jis pats nubėgo į kitą pusę. Nukentėjusiojo kuprinę ir kitus daiktus, tai yra džemperį, striukę, 20 eurų, televizoriaus anteną ir piniginę jis turėjo su savimi, o dokumentus ir banko korteles išmetė Ąžuolyno parke. Vienas nukentėjusiojo telefonas liko pas R. L., o kitas – pas kitą pažįstamą. Kada R. L. nukentėjusiajam grąžino telefoną, nežino. Po įvykio jis su niekuo nesusitiko, buvo Šv. Gertrūdos bare, išgėrinėjo ir atvažiavo nukentėjusysis sus dviem pažįstamais. Jie jį sulaikė, nuvažiavo į Ąžuolyno parką, susirinko visus daiktus ir jį pristatė į policiją. Įvykio metu buvo išgėręs, savo elgesį vertina blogai, gailisi.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad įvykio dieną jis norėjo važiuoti namo, kai prie jo priėjo narkomanas, su kuriuo jis pakalbėjo, davė jam pinigų, kad atneštų jam cigarečių. Minėtas asmuo nuėjo į viešbutį, per galines duris išėjo ir apsukęs ratą grįžo atgal, sakė, kad jo tikrai neapgaus ir atneš cigaretes, ir nuėjo link stoties turgaus. Jis minėtą asmenį pradėjo vytis. Po to sutiko R. L., jie pasikalbėjo. R. L. jį nusivedė pro stotį link turgaus. Priėjus prie turgaus, R. L. paklausė, ar jis turi 10 eurų, o, jam atsakius, kad neturi, R. L. paėjo link turgaus ir dingo. Jis visur jų ieškojo, nuėjo link bankomato ir nusiėmė paskutinius 20 eurų. Po to sutiko savo pažįstamą, nuėjo link stoties, kur buvo ir R. L., V. D., A. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, dar vienas vaikinas ir mergina, vardu Vaida. Jie kalbėjosi, kažkuris paklausė, ar jis turi muzikos, tuomet jis išsitraukė savo du telefonus. Telefoną su įskilusiu ekranu paėmė A. M., o naują telefoną „Nokia Lumia“ paėmė R. L.. A. M. paėmė „Nokia Lumia“ ir pradėjo įrodinėti, kad jis vogtas, o kitą telefoną paėmęs R. L. sakė, kad eina patikrinti, ar telefonas ne vogtas. R. L. praėjus eiti, jis norėjo sekti jam iš paskos, tačiau V. D. ir kitas prieš jį buvęs asmuo liepė jam atsigulti ir ištiesti kojas. Jis išsigando ir atsigulė. Jam gulint V. D. paėmė visus jo daiktus, nuo kaklo nuėmė rankinę, paėmė anteną, maišelį su striuke, džemperiu ir pradėjo eiti. Jis bandė V. D. vytis, tačiau V. D. išsitraukęs peilį jam liepė eiti atgal, nes papjaus. Jis nubėgo į kiemą ir palaukė, kol V. D. nuėjo. Stoties apsauga iškvietė policiją ir jie pradėjo ieškoti kaltinamųjų, bet nerado, nusivežė jį į policijos komisariatą, užvedė bylą. Po to jis paskambino draugui M. Č., kad atvažiuotų jo paimti, nes neturėjo pinigų. Atvažiavus draugui, jis paprašė nuvažiuoti iki įvykio vietos, nes tikėjosi ten rasti dokumentus. Jiems nuvažiavus, ten buvo policijos pareigūnai, kuriems jis parodė vietą, kur viskas įvyko. Jam einant palei „Stumbro“ tvorą, pamatė ten einantį R. L. ir M. Č. pasakė, kad tai tas pats asmuo. M. Č. jį griebė, jis pats pakvietė pareigūnus ir R. L. suėmė. Pagrobtą telefoną jie rado pas minėtą moterį tik tada, kai policija atliko kratą. Kažkas telefono akumuliatorių išmetė per tvorą. M. Č. perlipo tvorą ir jį paėmė. Jie ir R. L. nuvažiavo su pareigūnais, laukė, kol apklausė R. L.. Po to jis su Mariumi nuvažiavo prie Šv. Gertrūdos g. esančio baro ir ten kiemelyje pamatė rūkantį V. D.. Jiems užsukus, V. D. pabėgo, tačiau jie rado jį krūmuose ir susitarė gražiuoju, policijos nebuvo. V. D. geranoriškai įlipo į automobilį, jie nuvažiavo į Ąžuolyną, V. D. parodė, kur išmetė dokumentus, jie viską surinko: paskolų sutartis, pasą, banko kortelę, nuolaidų korteles, vėl įsėdo į automobilį ir pristatė jį į nuovadą. Iki šiol neatsirado tik jo telefonas „Nokia Lumia 635“ ir 20 eurų. A. M. – „(duomenys neskelbtini)“ buvo su jais, bet jis ne prie ko, nes tyrėja jį apklausė ir sakė, kad neturi, kaip prie jo prikibti, nes jis viską neigia. Paskutinį kartą kitą, ne R. L., paimtą telefoną jis matė A. M. rankose, tačiau kur jis atsirado vėliau, nežino. Jam padaryta 173,91 eurų žala dėl prarasto telefono ir 20 eurų, kurių neatgavo, viso 193,91 eurų.

Liudytojas M. Č. parodė, kad įvykio dieną jam būnant namuose, jam paskambino A. K., kuris pasakė, kad jį apgavo, jis bandė atpažinti apgavusį asmenį, jį sekė. Tačiau vėliau A. K. negalėjo prisiskambinti nei jis, nei jo tėvas, kuris skambino jam ir klausė, ar A. K. buvo jo namuose. Po kurio laiko A. K. jam paskambino iš policijos pareigūnų, pasakė, kad jis buvo policijoje, iš jo viską atėmė, ir prašė atvažiuoti. Jam nuvykus, A. K. paprašė nuvažiuoti į įvykio vietą, pažiūrėti, gal ras daiktus, tačiau jie nieko nerado. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie aprašė įvykį. Užsilipus ant tvoros, jie pamatė pro šoną einantį vieną iš nusikaltėlių su moterimi. A. K. jį atpažino, tai buvo R. L.. Jie minėtus asmenis sulaikė, apieškojo ir rado telefoną, kurį pasiėmė į komisariatą. Daiktai buvo jo kišenėje, akumuliatorių jis permetė per tvorą, o pas moterį buvo rastas telefonas. Visi nuvyko į policiją ir užpildė dokumentus. Po to, jiems žinant, kad nukentėjusįjį apiplėšę asmenys lankosi Šv. Gertrūdos bare, nuvažiavo ten pažiūrėti, kad ten ras jų daugiau. Vienas iš jų rūkė lauke, išsigando ir pabėgo, tačiau jie jį pasivijo ir rado krūmuose. Visus jo pagrobtus daiktus rado, nes jis juos laikė su savimi bare. Po to jie su minėtu asmeniu nuvažiavo į Ąžuolyną, jis pasakė, kur buvo jo išmesti dokumentai. Jie viską pasiėmė, nuvažiavo pas pareigūnus ir pasakė, kad rado dokumentus, o automobilyje sėdėjo vienas iš plėšikų. Pildant dokumentus, pareigūnai atnešė parodyti pas minėtą asmenį rastus du peilius, prašė juos atpažinti.

Liudytojas K. Š. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Įvykio metu jis dirbo su kolegomis R. B. ir Skromovu. Jie gavo pranešimą, kad autobusų stotyje laukė jaunuolis, kurį apiplėšė. Ten nuvykę jie pamatė A. K., kuris papasakojo, kad jam kažkas pasiūlė pirkti cigarečių, tačiau minėtam asmeniui nuėjus už kampo, prie nukentėjusiojo prisistatė grupė asmenų, jam grasino, atėmė telefonus ir piniginę. Jie pasisodino nukentėjusįjį į automobilį, apvažiavo teritoriją, tačiau jokių įtartinų asmenų, kuriuos nukentėjęs galėtų atpažinti, nerado. Nuvykus į nusikalstamų veikų registravimo skyrių parašyti pareiškimą, ten surašė tarnybinius pareiškimus. Po kurio laiko jiems patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad tyrėjas prašo pagalbos, nes buvo sulaikyti plėšime dalyvavę asmenys. Atvykus į autobusų stotį, ten rado sulaikytą moterį ir R. L.. Pas moterį buvo rastas vienas iš nukentėjusiajam priklausančių telefonų. Jie juos sulaikė ir pristatė į Centro policijos komisariatą.

2015-06-02 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas A. K. nurodė, kad 2015-06-02 apie 15 val. nepažįstami asmenys pagrobė iš jo du mobilaus ryšio telefonus ir kitus daiktus bei dokumentus (1 t., b. l. 9).

2015-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir įvykio vietos plane – schemoje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 10 – 12).

2015-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. L. pateikė mobilaus ryšio telefono „Nokia“ akumuliatorių (1 t., b. l. 19).

2015-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad J. N. pateikė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su odiniu dėklu, be akumuliatoriaus (1 t., b. l. 22).

2015-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. K. pateikė daiktus, kuriuos jam grąžino sulaikytasis V. D.: žalios spalvos medžiaginę piniginę, mėlynos spalvos medžiaginę piniginę „Utenos“, asmens tapatybės kortelę, „DNB“ banko kortelę, žalios spalvos segtuvą su dokumentais, maišelį su TV antena ir stiprintuvu, juodos spalvos sportinį krepšį, pilkos spalvos striukę, juodos spalvos džemperį su užrašu „Nike“ (1 t., b. l. 33).

2015-06-02 asmens kratos protokolas patvirtina, kad asmens kratos metu iš V. D. buvo paimtas atlenkiamas balto metalo peilis, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, atlenkiamas peilis geltona rankena ir kiti asmeniniai daiktai (1 t., b. l. 35).           

2015-06-05 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti R. L. pateiktas akumuliatorius, J. N. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir V. D. asmens kratos metu paimti daiktai (1 t., b. l. 36 - 45).

2015-07-20 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad A. K. atpažino peilį, paimtą iš V. D. asmens kratos metu kaip tą, kuriuo 2015-06-02 apie 16 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme plėšimo metu V. D. jam grasino, kad jį papjaus (1 t., b. l. 47 – 50).

2015-07-16 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas iš V. D. asmens kratos metu paimtas ir nukentėjusiojo A. K. atpažintas atlenkiamas peilis (1 t., b. l. 51 – 54).

2015-07-15 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad kaltinamasis V. D. parodė 2015-06-02 įvykio vietą, kurio buvo aprašyta ir užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 105 – 114).

Kaltinamų kaltę, padarius nusikalstamą veiką, įrodo kaltinamojo R. L. dalinis prisipažinimas, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasisavino nukentėjusiajam A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, ir kaltinamojo V. D. visiškas prisipažinimas, kad kaltinamajam R. L. paėmus telefoną ir bandant nueiti iš įvykio vietos, o nukentėjusiajam sekant jam iš paskos, jis dalyvavo pagrobiant nukentėjusiajam priklausančius daiktus, o būtent, siekdamas užkirsti kelią nukentėjusiajam sekti paskui R. L., grasino A. K. peiliu, liepdamas atsigulti ant žemės ir nesikelti, antraip jį papjaus. Nors kaltinamasis R. L. neigė dalyvavęs plėšime kartu su bendrininku V. D., nurodė, kad pats vienas pasisavino nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, nenaudojant smurto ir negrasinant jam, su kaltinamuoju V. D. jis iš anksto nesitarė bendrais veiksmais pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip vagystė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamųjų R. L. ir V. D. veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis V. D. prie nusikalstamos veikos prisijungė, kai kaltinamasis R. L. paėmė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ir siekė nueiti iš įvykio vietos. V. D., pamatęs, kad nukentėjusysis sekė R. L. iš paskos, liepė jam gulti ant žemės ir nesiartinti prie R. L., siekdamas užkirsti kelią jam atsiimti iš R. L. nukentėjusiajam priklausantį telefono aparatą. Tęsdamas šiuos veiksmus, nukentėjusiajam bandant atsikelti, jis išsitraukė peilį ir pademonstravęs jį A. K., liepė vėl gultis, nes kitaip jį papjaus. Tokie V. D. veiksmai traktuotini kaip prisijungimas konkliudentiniais veiksmais prie R. L. daromos veikos, jis suvokė, kad veikė bendrai su R. L., grasindamas nukentėjusiam padėjo R. L. pasiekti bendro tikslo ir to norėjo, o R. L. tam neprieštaravo, t.y. konkliudentiniais veiksmais pritarė, todėl darytina išvada, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., t.y. plėšimą, nes svetimas turtas buvo užvaldytas, grasinant panaudoti fizinį smurtą.

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės apie pagrobtus dokumentus ir mokėjimo korteles, nes šie daiktai nėra kaltinamajame akte nurodyto nusikaltimo objektai, o kaltinimai pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius nėra pareikšti.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis R. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis R. L. teistas, be kita ko už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 7 – 20), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 21 – 37), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 41), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 43), todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamasis V. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis V. D. teistas, be kita ko už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 50 – 75), teistumui neišnykus, neatlikęs bausmės kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymui, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 73 – 76), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 80), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 82), todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė 193,91 eurų civilinį ieškinį dėl jam kaltinamųjų R. L. ir V. D. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. A. K. dėl tyčinių kaltinamųjų R. L. ir V. D. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, ginčo dėl jos dydžio nėra, civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-27 ir 2015-08-28 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-3200 ir TP-7-(2.10)-3219, kuriose nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. D., išlaidas sudaro 256,73 Eur advokato užmokestis, o antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. L., išlaidas sudaro 85,92 Eur advokatų užmokestis (2 t., b. l. 104, 105).

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų R. L. ir V. D. valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Be to, 2015 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kadangi abu kaltinamieji yra suimti (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamųjų teisę į gynybą, kai šis yra suimtas, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Kaltinamiesiems R. L. ir V. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, peilis, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str.,

n  u  s  p  r  e  n  d  ė  :

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. L. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015-06-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-01-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra – 2 (dveji) metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. D. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015-06-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – suėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. L. ir V. D. nukentėjusiajam A. K. 193,91 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 91 ct)) turtinės žalos atlyginimą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                               Raimundas Mikšta