Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S–209-468/2011
Teisėja Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Stasio Punio, Jūratės Damanskienės,
sekretoriaujant Vidai Šuminienei,
dalyvaujant prokurorui Margaritai Valantiejienei
nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo R. D. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
n u s t a t ė :
R. D. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 8 d., 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2009 m. vasario 26 d. Bausmės pabaiga: 2013 m. vasario 26 d. Nuteistasis 2/3 bausmės atliko 2011 m. spalio 26 d. Likusi bausmės dalis – 11 mėnesių ir 21 diena. Ankstesnių bausmių atlikimo metu nuteistajam 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 3 kartus – lygtinis paleidimas.
2012 m. vasario 13 d. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistojo R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl nuteistojo R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis R. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį, tenkinti jo skundą ir pastarąjį paleisti iš pataisos įstaigos lygtinio paleidimo būdu. R. D. nurodo, kad jis pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, įsidarbinti ir tuo pačiu pasistengti kuo greičiau atlyginti žalą. Be to, jis yra reikalingas savo šeimai – žmonai ir vaikams.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Nuteistojo R. D. skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatomis, teismas gali, o ne privalo, priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Pagal BVK 157 str. 3 d. 3 p. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti asmenys, pataisos namuose laikomi paprastosios grupės sąlygomis, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos Vilniaus pataisos namų teikimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis R. D. formaliai atitinka BVK 157 str. nurodytus kriterijus: nuteistasis laikomas paprastosios grupės sąlygomis, raštu įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Tačiau formalus nuteistojo atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams dėl lygtinio paleidimo yra nepakankamas pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.
Analizuojant nuteistojo R. D. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su teikimu dėl R. D. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis. Tai yra pataisos įstaigos pareiga - nuteistasis R. D. formaliai atitiko sąlygas, numatytas BVK 157 str. 3 d. 1 p. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, anksčiau įvykdytus nusikaltimus, dėl nuteistojo R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netarpininkauja.
Iš teismui pateiktos nuteistąjį R. D. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad pastarasis Vilniaus pataisos namuose laikomas paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, baustas 7 kartus už nurodymų nevykdymą, valstybinio turto gadinimą, narkotikų vartojimą, lokalizacijos pažeidimą, fizinio smurto naudojimą, neskatintas. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad pastarasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad R. D. atžvilgiu lygtinis paleidimas jau buvo taikytas 3 kartus, taip pat jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pastarasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė.
Šiuo metu R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra atlyginęs tik labai mažą dalį padarytos žalos. Jis anksčiau yra teistas 5 kartus (už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. D. rašytinis įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, pažadas nedaryti naujų nusikalstamų veikų nėra pakankamai įtikinamas, juolab, kad nuteistasis R. D. dėl savo elgesio bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.
Reikia pažymėti ir tai, kad visgi dar pakankamai didelė nuteistajam paskirtos bausmės dalis yra neatlikta (bausmės pabaiga: 2013 m. vasario 26 d.), o paleidus R. D. iš pataisos įstaigos lygtinai, valstybės taikomos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str. 2 d.).
Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad laisvėje jam bus suteikta darbo vieta ir kad jis reikalingas šeimai, negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo R. D. skundą nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi BVK 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė
Teisėjai Stasys Punys
Jūratė Damanskienė