Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė
byla Nr. 2A-304-210/2013
Teisėja A.
Monstavičienė Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02723-2012-1
Procesinio
sprendimo kategorija 75.4.3;75.8;77.4.2;121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11
d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų
Danutės Burbulienės ,Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje,
apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal
ieškovės L. T. ieškinį atsakovui S. T.,
institucija teikianti byloje išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant
kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. T. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą
prašydama: nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu (duomenys neskelbtini) Kelmės
rajono CMS; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; vaiko
gyvenamąją vietą nustatyti su ja, bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti
neprašė; priteisti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui po 350 Lt; padalinti
santuokoje įgytą nekilnojamą turtą butą ir jai priteisti butą, esantį (duomenys
neskelbtini), o atsakovui kompensaciją; padalinti santuokoje įgytą kilnojamą
turtą.
Ieškovė
nurodė, kad santuokos metu gimė sūnus M. gim. (duomenys neskelbtini), kuris
dar yra nepilnametis. Teigia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis
rodė jai nepagarbą, kėlė triukšmą, tinkamai nesirūpino šeima, piktnaudžiavo
alkoholiu. Įsitikinusi, kad toks atsakovo elgesys užkerta kelią bet kokiam jų
bendram gyvenimui. Abu supratę, kad santuokinis gyvenimas toliau nebeįmanomas,
bendro ūkio nebeveda. Išlaikymo priteisti sau neprašo kreditorinių įsiskolinimų
neturi.
Atsakovas S. T. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad savo
pareigas vykdė tinkamai ir atsakingai. Jis dirba, savo lėšomis prisidėjo prie
bendro šeimos turto išlaikymo, jų tarpusavio santykiai nutrūko nuo to laiko,
kai ieškovė padavė ieškinį teismui. Prašė teismo skirti 6 mėnesių terminą
susitaikymui, o nepavykus susitaikyti prašė nutraukti santuoką dėl abiejų
sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo
būtų nustatyta su ieškove, tačiau jeigu vaikas pageidaus, gali būti nustatyta
ir su juo. Sutinka mokėti išlaikymą sūnui po 350 Lt kaip nurodė ieškovė. Nesutiko
su ieškovės reikalavimu priteisti butą jai, nori, kad butas būtų padalintas po
½ dalį, nes jis neturi kitos gyvenamosios patalpos kur galėtų gyventi ir tai
pažeistų jo, kaip turto savininko teises. Dėl kilnojamo turto padalijimo
sutaria pasidalinti gražiuoju. Sutiko, kad ieškovės nurodyti daiktai, kaip
skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, yra skirti vaikui ir
nedalintini.
Institucija
teikianti byloje išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų
teisių apsaugos skyrius ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, palaikė. Dėl nekilnojamo
turto padalijimo palaikė ieškovės reikalavimą, kad butas būtų priteistas jai,
išmokant kompensaciją atsakovui, nes tai atitiktų ir nepilnamečio vaiko
interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės
teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai.
Santuoką, įregistruotą
(duomenys neskelbtini) tarp S. T., a. k (duomenys
neskelbtini), ir L. T., a. k (duomenys
neskelbtini) įregistruotą Kelmės rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys
neskelbtini), turinčių nepilnametį vaiką nutraukė dėl abiejų sutuoktinio kaltės.
Nutraukus santuoką paliko pavardes: T.,
T..
Padalino santuokoje
įgytą nekilnojamą turtą: dviejų kambarių butą 49,66 kv. m bendro ploto su 2,87
kv. m. rūsiu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), 70600 Lt vertės ir priteisė jį L. T., a.
k (duomenys neskelbtini)
Padalino santuokoje
įgytą kilnojamą turtą ir priteisė L. T.: televizorių „Sony
Bravia“ – 3000 Lt, šaldytuvą ,,Ardo“ – 500 Lt, virtuvinį stalą su 4 kėdėmis –
400 Lt, virtuvinę kampinę spintą – 800 Lt, mikrobangų krosnelę ,,Samsung“ – 50
Lt, televizorių „Tomson“ – 100 Lt, namų kino sistemą ,,Samsung“ – 400 Lt,
prieškambario spintą – 1000 Lt, viso kilnojamo turto už 6250 Lt .
Priteisė S. T. automobilį (duomenys neskelbtini) valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) – 4000 Lt, miegamojo baldus (spinta
3 durų, lova, 2 spintelės) – 2000 Lt, virtuvės baldų komplektą (11 spintelių) –
3000 Lt, dujinę viryklę ,,Beko“ – 300 Lt, muzikinį centrą ,,Aiwa“ – 100 Lt,
televizorių ,,Samsung“ – 300 Lt , šaldiklį ,,Exquisit“ – 600 Lt , skalbimo
mašiną ,,Bosch“ , viso kilnojamo turto už 10600 Lt.
Priteisė iš L. T., a.k (duomenys neskelbtini) S. T., a. k (duomenys neskelbtini), 30950
Lt piniginę kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį. Įpareigojo L. T. piniginę kompensaciją išmokėti per tris mėnesius nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kilnojamus daiktus
minkštų baldų komplektą – 1000 Lt, sekciją – 1000 Lt, žurnalinį staliuką – 50
Lt, kompiuterį ,,Samsung“ – 1500 Lt, rašomąjį stalą – 200 Lt, paliko naudotis
nepilnamečiam vaikui M. T..
Nustatė nepilnamečio
vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą
su L. T., a. k (duomenys neskelbtini)
Priteisė iš S. T., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymą
nepilnamečiam vaikui M. T. gim. (duomenys neskelbtini) po
350 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2012-06-05 iki jo pilnametystės .
Nepilnamečiam vaikui
skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jo motiną L. T.,
a. k (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje
ieškinį atmetė. Priteisė iš L. T., a. k (duomenys
neskelbtini) 688 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš S. T., a. k (duomenys neskelbtini),
1372,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas laikė, kad
ieškovė įrodymų dėl netinkamo atsakovo elgesio, nepateikė, o rėmėsi tik savo
teiginiais. Teismas nesirėmė liudytojos A. K. parodymais
pripažįstant atsakovą kaltu dėl netinkamo elgesio su ieškove. Teismas nurodė,
kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl smurto, grasinimo jai, kreipėsi į
policiją. Kadangi administracinis pažeidimas fiksuotas jau esant iškeltai šiai
civilinei bylai teisme, teismas juo nesivadovavo. Teismas atsižvelgė į
sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius iki faktinio
santuokos iširimo. Atsakovas siūlė ieškovei taikytis, prašė nustatyti terminą
iki 6 mėnesių susitaikymui, tačiau su tuo ieškovė kategoriškai nesutiko.
Remiantis išdėstytu teismas konstatavo, kad šalys nebuvo pakankamai lojalios
viena kitai, ieškovė pati priėmė sprendimą ir išsikėlė gyventi atskirai. Abiejų
sutuoktinių supratimas apie santuoką skirtingas, todėl teismas laikė, kad
šalims terminas susitaikyti nenustatytinas, nes santuoką nori nutraukti abi
šalys. Todėl teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę, nes tokia teisė
numatyta įstatymu.
Ieškovė pateikė
duomenis, kad šalys santuokoje pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijo
nekilnojamą turtą – butą, kuris įregistruotas ieškovės vardu, esantis (duomenys
neskelbtini), kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė prašė
priteisti jai butą, o atsakovui sutiko išmokėti piniginę kompensaciją. Ieškovė
nurodė, kad dalijamo buto vertė yra 60000 Lt, tačiau įrodymų nepateikė, nes iš
pateiktos Registrų centro pažymos teismas matė, kad buto vidutinė rinkos vertė
27989 Lt pagal 2000-10-23 duomenis. Atsakovas nurodė kitą dalintino turto –
buto vertę rinkos kaina – 70600 Lt, ir laikė, kad šią aplinkybę patvirtina
pateikta pažyma, todėl teismas pateiktą Registrų centro pažymą vertino kaip
buto vertės įrodymą ir ja rėmėsi. Dalindamas turtą natūra teismas atsižvelgė į
tai, kuriam iš sutuoktinių šis turtas reikalingesnis. Teismas pažymėjo, kad
atsakovas pageidavo, kad butas būtų padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį,
tačiau atskiro reikalavimo – priešieškinio nepareiškė. Iš pateiktos bylai
registrų centro pažymos teismas matė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini)
yra dviejų kambarių, todėl akcentavo, kad su reikalavimu padalinti butą,
turėtų būti išspręstas ir naudojimosi tvarkos butu nustatymas ir tokį
reikalavimą taip pat turėjo pateikti atsakovas. Teismas parinkdamas turto
padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgė į nepilnamečio vaiko
interesus. Iš pateikto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialisto pažymos
teismas matė, kad dalijant butą priimtinesnis variantas būtų priteisiant jį
natūra ieškovei, nes šalių konfliktų metu sūnus bijo dėl motinos saugumo,
vaikas nori pasilikti gyventi su mama, todėl tokiu būdu padalijus turtą būtų
išvengta ateityje galimų šalių konfliktų bei būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko
interesai. Teismui preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios,
ieškovei priteisiant butą su rūsiu natūra, atsakovui teismas priteisė piniginę
kompensaciją ½ buto vertės, kas sudaro 35300 Lt, prievolės įvykdymą atidėjo
ieškovės nurodytam trijų mėnesių terminui.
Ieškovė prašė
padalinti santuokoje įgytą kilnojamą turtą dėl kurio atsakovas prieštaravimo
nepareiškė, todėl teismas jį padalino ieškovės nurodytu variantu.
Ieškovės prašymą
nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus M. gyvenamąją vietą su ja teismas tenkino,
nes jie gyvena kartu ir tai jų interesų nepažeidžia. Ieškovė reikalavimo
nustatyti atsakovui bendravimo su vaiku tvarką neprašė, todėl teismas jo
nenustatė, nes nėra ginčo, o atsakovas kaip tėvas turi teisę ir pareigą
bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Ieškovė nurodė, kad
atsakovas neteikia išlaikymo savo vaikui. Iš pateiktos teismui ieškovės darbo
uždarbio pažymos teismas matė, kad jos gaunamas atlyginimas 1865 Lt, o
atsakovo pajamas sudaro 1000 Lt atlyginimas, todėl teismas reikalavimą
priteisti sūnaus M. išlaikymui po 350 Lt laikė pagrįstu, todėl tenkino.
Išlaikymą teismas priteisė nuo ieškinio priėmimo dienos. Nepilnamečiam vaikui
skirto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise teko ieškovei. Atitinkamai teismas
išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu
skundu atsakovas S. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl vaiko M. T. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui iš
atsakovo priteisimo, vaiko lėšų tvarkymo uzufrukto teise nustatymo,
nekilnojamojo daikto 2 kambarių buto, adresu
(duomenys neskelbtini), padalijimo ir
perduoti bylą Šiaulių miesto apylinkės teismui šioje dalyje nagrinėti iš
naujo. Iš ieškovės atsakovo naudai prašo priteisti
turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas
nurodo, kad pasikeitus vaiko norui likti gyventi su tėvu, nustatant pastarojo
gyvenamąją vietą būtina išklausyti paties sūnaus tikrąją valią. Be to, privalu
gauti vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą šiuo klausimu.
2.
Apeliantas sutinka, kad tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina sūnaus išlaikymui
turi skirti po 350 Lt kas mėnesį kiekvienas. Sutinkamai su tuo, kad vaiko
gyvenamoji vieta nustatytina su apeliantu, iš ieškovės sūnaus išlaikymui
priteistinas 350 Lt dydžio išlaikymas nuo 2012-12-04.
3. Kadangi
sūnus M. yra tvirtai nusprendęs gyventi su atsakovu, kitos gyvenamosios
patalpos, kurioje galėtų gyventi su vaiku, išskyrus šį butą, atsakovas neturi,
teismo parinktas buto padalijimo būdas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus,
atsakovo turtinė padėtis nesudaro galimybės
įgyti tokį gyvenamąjį būstą, kuriame būtų užtikrintos vaikui tinkamos gyvenimo
sąlygos augti bei harmoningai vystytis, už gautą kompensaciją neturėtų
galimybės įsigyti kito būsto, todėl teigia,
kad turtas gali būti padalintas natūra po ½ kiekvienai šaliai. Be to,
teismas priimdamas sprendimą dėl kompensacijos atsakovui sumokėjimo, nevertino
aplinkybių, ar ieškovė turi realią galimybę sumokėti atsakovo naudai teismo
priteistą kompensaciją.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą L. T. prašo apelianto apeliacinį
skundą atmesti.
Atsiliepimas
grindžiamas šiais argumentais:
Bylos aplinkybės pakankamai įrodo, kad atsakovas yra
neatsakingas, siekdamas savanaudiškų tikslų, o būtent ir toliau gyventi bute,
nekeičiant savo gyvenimo būdo naudojasi paauglystės amžiuje, ypač pažeidžiamu
sūnumi, ir daro jam akivaizdžią psichologinę žalą. Teismas, nustatydamas sūnaus
gyvenamąją vietą su ieškove, išsamiai ištyrė visas aplinkybes, atsižvelgė ne
tik į sūnaus norą, bet ir į tai, jog mamos asmeninės savybės, gyvenimo būdas
vaikui yra priimtinesnis. Teismo parinktas turto padalinimo būdas sudarytų
sąlygas vaikui - sūnus gyventų įprastoje aplinkoje, turėtų atskirą kambarį, kas
būtų neįmanoma atsakovo siūlymu padalinant po vieną kambarį tėvams, be to, vaikas
būtų apsaugotas nuo atsakovo netinkamo elgesio, keliamo triukšmo ir pan., t.y.
jo aplinka būtų socialiai saugesnė, nei gyvenant
su tėvu, o tai teiktų daugiau garantijų normaliam vaiko vystymuisi. Pateiktas
sūnaus noras gyventi su apeliantu atsirado ne natūraliai, ne be atsakovo
įtakos, todėl negali būti vertinamas kaip brandus, vaiko interesus atitinkantis noras. Atsakovas neteisingai
interpretuoja CK 3.127 str. 3 d. teigdamas,
kad turtas turi būti padalintas natūra ir mums bendrosios jungtinės nuosavybės
teise priklausantį dviejų kambarių butą būtent taip galima padalinti. Teikdama
ieškinį teismui, ieškovė apsvarstė savo galimybes, konsultavosi su banko
vadybininkais, įsitikino, kad gali gauti kreditą kompensacijai sumokėti, nes jos
gaunamos pajamos yra pakankamos ir pastovios.
IV.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant
apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis
(LR CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina L. T.;
išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. T. priteisimo;
nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skyrimo; santuokoje
įgyto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, padalijimo, t.y. šio turto
priteisimo L. T. ir kompensacijos mokėjimo S. T..
Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, aiškindamas CPK 327
straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės
instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos
taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo
atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš
esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip
svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio
1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų
aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų
aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti
išvadą, kad byla apeliacinės
instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais
aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės
neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą
nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine žodinio proceso tvarka
pažymi, jog teismo sprendimas yra
teisėtas ir pagrįstas, kai teismo išvados
atitinka įstatymo nustatytomis
įrodinėjimo priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas reikšmingas bylos
aplinkybes. Teismo išvados apie
faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik LR CPK 177 str. išvardytais įrodymais, gautais bei ištirtais bei
įvertintais įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju kai kurios bylos faktinės aplinkybės pasikeitė pateikus
apeliacinį skundą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas, priimdamas skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012
m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo;
nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skyrimo; santuokoje
įgyto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, padalijimo, neturėjo
galimybės vertinti pasikeitusių faktinių bylos aplinkybių, todėl tai lėmė šalių
pareikštų reikalavimų neišsamų išnagrinėjimą. Todėl skundžiamas sprendimas
apeliacinio skundo ribose naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl
vaiko noro, kaip esminę reikšmę bylai turinčio įrodymo teisinės reikšmės
Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti
savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio
jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per
atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177
straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo
išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus,
svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis
suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai
neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu
reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose
teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko
gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo
iš tėvų jis norėtų gyventi.
Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą ir
pateikus apeliacinį skundą, iš esmės pateikta vaiko, pasirenkančio gyvenamąją
vietą su vienu iš tėvų, pasikeitusi pozicija. Nagrinėjamu atveju yra
sprendžiama dėl M. T. gimusio, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios
vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Šiuo atveju teisiškai reikšminga ta
aplinkybė, kad vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos kilo ginčas tarp šalių,
nebėra mažametis, o turi dalinį civilinį veiksnumą. Toks asmuo iš esmės gali
pats savarankiškai sudarinėti sandorius, tik kai kurių iš jų sudarymui yra reikalingas
tėvų ar rūpintojų sutikimas (CK 2.8
straipsnis). Galimybė savarankiškai dalyvauti rinkoje yra paaiškinama paauglio
socialine branda. Paprastai tokio amžiaus vaikas jau yra savarankiškas, jo
pasaulėžiūra, moralinės vertybės yra susiformavusios, jis geba tinkamai suvokti
savo interesus, gyvenimo tikslus ir siekius, juos išreikšti. Todėl tokio vaiko
noras gyventi su vienu iš tėvų yra itin svarus įrodymas. Jeigu vaikas aiškiai
išreiškė norą pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi su kitu iš tėvų bei
faktiškai jau gyvena su tuo tėvu, teismas, siekdamas paneigti tokį įrodymą,
turi turėti kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog subrendusio
vaiko norai aiškiai neatitinka jo paties interesų, kenkia vaiko brandai ir
asmenybės vystymuisi.
Vertindamas
vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko
prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko
apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas
(natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo
ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis
pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks
reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005). Vaiko
interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų
praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip
sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir
tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Taigi,
vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų turi būti pagrįstas pasikeitusiomis
aplinkybėmis ir atitikti jo interesus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka,
teisėjų kolegija skyrė žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu buvo išklausyta M. T. valia, sprendžiant klausimą su kuriuo iš tėvų sūnus nori
likti gyventi. Teisėjų kolegija vertindama šią pasikeitusią situaciją pastebi,
kad aplinkybę lėmusią tokį vaiko apsisprendimą ar galimą apsisprendimą
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suinteresuotos ir atsakingos
institucijos netyrė, o iš byloje esančių aplinkybių ir vaiko apklausos kolegija
negali susidaryti tvirtos nuomonės ir pozicijos dėl vaiko apsisprendimo motyvų,
bei neįžvelgia patikimų argumentų, sąlygojusių vaiko apsisprendimo pasikeitimą.
Šiam klausimui išspręsti reikalingas išsamesnis tyrimas, todėl nagrinėjamu
atveju spręstina galimybė dėl pakartotinos vaiko apklausos ir šių klausimų
ištyrimo atsakingose institucijose, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes bei
sąlygas. Nors šios kategorijos bylose teismas įpareigotas būti ne tik aktyvus,
bet ir suteikta jam teisė viršyti pareikštus reikalavimus bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo
pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu
(CPK 376 str. 3 d.), bet visgi, nagrinėjamu atveju esant ginčui dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, pareikšti reikalavimą būtina ir tam, kurio iš
tėvų teisės yra pažeidžiamos. Todėl remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, į vaiko norą, kaip į vieną iš įrodomąją reikšmę
turinčių aplinkybių, privalo atsižvelgti visų kitų byloje nustatytų reikšmingų
aplinkybių kontekste, kurias dar būtina ištirti bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme.
Dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir kitų įrodymų
reikšmės, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK
3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko
teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui
išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir
vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).
Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai,
vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje
esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į
byloje surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu
atveju esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko teisių
apsaugos institucijos išvada yra būtina sprendžiant abiejų tėvų, t. y. ir
motinos, ir tėvo galimybes auginti vaiką. Be to, esant įrodymų apie vaiko
pamokų lankomumą, aktuali būtų socialinio pedagogo išvada. Šių aplinkybių
pirmosios instancijos teismas netyrė, o apeliacinės instancijos teisme ištirti
nėra galimybės.
Kartu
teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos bylose ieškinio (priešieškinio) dalyką ir
pagrindą šalys gali keisti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos – CPK 377 straipsnis. Kaip
matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovas jau pateiktame atsiliepime į ieškinį,
nesutiko su ieškovės nurodomu nekilnojamojo turto padalijimu, tačiau
priešieškinio reikalavimo nereiškė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos
teisme iš naujo, šalys įpareigotinos pateikti teismui nustatyta tvarka parengtą
padalijimo nekilnojamuoju turtu, buto, esančio (duomenys neskelbtini) projektą,
kad būtų galima spręsti dėl turto padalijimo galimumo ir naudojimosi padalintu
turtu racionalumo klausimą. Be to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos
teismas, netyrė ir nevertino ieškovės galimybės sumokėti atsakovui teismo
priteistą kompensaciją.
Kadangi teisėjų
kolegijos paminėti trūkumai negali būti pašalinti apeliaciniame procese, tuo
pačiu neužkertant dalyvaujantiems byloje asmenims teisės į apeliaciją, apelianto
ginčijama sprendimo dalis naikintina
ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327
str. 2 d., 329 str.
1 d.). Iš naujo nagrinėjant bylą ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą, buto
padalijimo klausimą bus galima įvertinti ir reikalavimų, dėl išlaikymo vaikui
priteisimo bei vaiko lėšų tvarkymo, pagrįstumą.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Kadangi
apeliantas nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, patenkinus
apeliacinį skundą jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo;
nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skyrimo; santuokoje
įgyto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, padalijimo panaikinti ir
perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė
Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė
Simonaitienė