Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-04][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-1169-1072-2018].docx
Bylos nr.: 1-1169-1072/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Viešieji darbai (BK 46 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1169-1072/2018

Teisminio proceso numeris 11-01-1-19329-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

                                                                           

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 
T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 4 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19329-18, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. gegužės 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m laikotarpiui;

2) 2015 m. balandžio 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidėti 2 m.; turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Kaltinamasis E. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 25 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. D. gyvenamajame name, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir brolio A. D. metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė A. D. į veidą, tuo nukentėjusiajam A. D. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena motinai V. D. priklausančiame gyvenamajame name, kartu su tėvu bei broliu A. D.. Su broliu A. D. gyvena viename kambaryje. 2018 m. balandžio 25 d. kartu su draugais vartojo alkoholį, į namus grįžo apie 17 val. Tuo metu tėvas miegojo savo kambaryje, buvo taip pat neblaivus. E. D., pavalgęs, savo kambaryje atsigulė į lovą ir miegojo. Panašiai apie 19 val. 30 min. jis pabudo nuo triukšmo, nes A. D., kuris buvo neblaivus, konfliktavo su mama. Mama liepė A. D. eiti pavalgyti arba eiti miegoti, o jis pradėjo sakyti, kad jam neaiškintu ir, kad jis darys, ką norės. E. D. pradėjo raminti brolį A. D., tačiau pastarasis ėmė keikti ir E. D. bei sakyti, kad tai jo namai, jį, t. y. E. D., varė lauk. A. D. ėmė kaltinti, kad jų vidurinysis brolis pasikorė per E. D., t. y. ėmė sakyti, kad jis kaltas dėl brolio mirties. Jis (E. D.) supykęs vieną kartą ranka sudavė A. D. į veidą. Nuo jo suduoto smūgio A. D. atsisėdo ant kėdės, stovėjusios už jo, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Girdėjo kaip mama kalbėjo telefonu, kvietė taksi automobilį. Apie 21 val. 40 min. į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b. l. 75-76).

Kaltinamojo E. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis ir brolis E. D. gyvena pas tėvus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su broliu dažnokai vartoja alkoholį, niekur nedirba, sutaria gerai. 2018 m. balandžio 25 d. namuose nuo pietų gėrė alų su broliu E. D.. Gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų, kaip visą laiką, išgėrė alaus daug, buvo smarkiai neblaivus. Dėl ko įvyko namuose konfliktas tarp jo ir, kaip supranta, jo brolio E. D., dėl neblaivumo neatsimena, buvo stipriai neblaivus, kiek žino nustatė neblaivumą virš 3 promilių. Kaip įvyko konfliktas neatsimena, kas sužalojo nosį – sulaužė ją, neatsimena, bet mano, kad tai padarė jo brolis E. D., nes niekas kitas nosies sulaužyti negalėjo, pats nosies, mano, susilaužyti negalėjo. A. D. mano, kad jam skaudėjo dėl nosies lūžio. Vėliau brolis E. D. jo atsiprašė. Broliui, t. y. E. D., pretenzijų neturi, šis jo atsiprašė, jie susitaikė. Kaip po nosies lūžio jis kreipėsi į priėmimo skyrių, jį apžiūrėjo, jam nosį švietė, bet jis daugiau niekur vėliau nesikreipė, niekur nesigydė ir niekur tikrai nesiruošia gydytis, nieko jo nosiai baisaus nėra, kaip iš gydytojų suprato, jo nosis ne kiek lūžo, o kiek įskilo (b. l. 22-23).

Liudytoja V. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 25 d., apie 18 val. 15 min., į namus grįžo visiškai girtas sūnus A. D., kuris namuose pradėjo prie visų esančių kibti, triukšmauti. Viename iš kambarių lovoje gulėjo sūnus E. D., kuris buvo išgėręs. V. D. sūnų E. D., parėjusi į namus apie 13 val., rado gulintį lovoje jau neblaivų. Ji padavė valgyti A. D., kuris bevalgydamas triukšmavo, šukavo. Atsikėlęs E. D. pareikalavo, kad A. D. eitų miegoti ir netriukšmautų, o pats išėjo į lauką. Sugrįžus, kabinant striukę ant pakabos, tarp brolių kilo konfliktas, kurio metu A. D. ranka pastūmė E. D., po ko jis atsitrenkė į sieną.  E. D. atsisuko ir ranka sudavė vieną kartą į veidą A. D.. Pamačiusi konfliktą ji juos išskyrė, kadangi A. D. bėgo kraujas, ištino nosis, išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo kartu su A. D. į ligoninės priimamąjį, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis (b. l. 55-56).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp brolių A. D. ir E. D., kurio metu E. D. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą A. D., dėl ko pastarajam lūžo nosis. Taigi, E. D. sukėlė fizinį skausmą A. D. (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas vienšlaitis, dalinai medinis namas. Įėjimo į namą durys praviros, laužimo žymių nėra. Namo kieme sudėti įvairūs daiktai, ant stalo išgerti plastikiniai alaus buteliai. Pro duris patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje uždaros durys, vedančios į virtuvę. Atidarius duris matoma ant sienos dešinėje pusėje įrengta drabužių pakaba, ant kurios kabo įvairūs drabužiai. Apžiūrėjus įvykio vietą grumtynių pėdsakų nesimato, įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nerasta (b. l. 11-13, 14-18).

Iš fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenys nustatyta, kad A. D. nustatytas 3,07 promilės neblaivumas, o E. D. nustatytas 2,35 promilės neblaivumas (b. l. 19, 20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. Laurinavičius, susipažinęs su A. D. suaugusiojo paciento ambulatorinės apžiūros lapo kopija, padarė išvadą, kad A. D. objektyvių kūno sužalojimo požymių nekonstatuota (b. l. 41).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis E. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos        nariui – broliui A. D. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiojo, liudytojos parodymai ir kita) pagrįsti E. D. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. D. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 96-98).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo E. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau buvo teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 80-91), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 92). E. D. šiuo metu yra bedarbis (b. l. 94), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 95). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. D. asmenybę, padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

Iš 2018 m. balandžio 26 d. nutarimo nustatyta, kad E. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 25 d. 21 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 26 d. 13 val. 49 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 70)

2018 m. balandžio 26 d. nutarimu E. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 71-72).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 17,61 eurų (b. l. 45-46), kurį kaltinamais E. D. atlygino (b. l. 52), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė:

 

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam  9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, E. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 722 straipsnis).

Į bausmės laiką įskaityti E. D. sulaikymą nuo 2018 balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (viena sulaikymo diena) BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                                                                                                   Eglė Venckienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • 2K-152-693/2016
  • BPK
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 42 str. Bausmių rūšys
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės