Administracinė byla Nr. A-1369-629/2019

      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24163-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja G. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), (toliau – ir atsakovai) solidariai 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad gavo Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto surašytą Administracinių teisės pažeidimų 2015 m. rugpjūčio 31 d. protokolą Nr. 20AN-35107198-15 (toliau – ir Protokolas) su administraciniu nurodymu sumokėti baudą. Tą pačią dieną pareiškėja akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte sumokėjo 57 Eur baudą, taip su valstybe atsiskaitė. Sumokėjusi baudą ji grįžo į Kauno AVPK ir pateikė tai patvirtinantį kvitą. Pareiškėjai pateikus kvitą, Kelių policijos pareigūnas paaiškino, kad jiems baudos sumokėjimo kvitas yra nereikalingas, nes apie baudos sumokėjimą matys savo duomenų bazėje. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimtu 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20N-39209236-15 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai buvo skirta antra – 125 Eur bauda, nors ji buvo pranešusi apie paskirtos baudos pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinį nurodymą sumokėjimą. Paštu gavusi šį nutarimą, ji kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnus, nurodydama, kad ji dar 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskirta bauda, vykdydama nurodymą 57 Eur baudą sumokėjo, be to, tą pačią dieną buvo atvykusi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą ir parodžiusi kvitą apie sumokėjimo faktą pranešė pareigūnui. Pareiškėja nurodė, kad tai išklausęs Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas paaiškino, kad dėl šio fakto nereikia išgyventi, o, tiesai paaiškėjus, Nutarimas dėl 125 Eur baudos paskyrimo bus panaikintas. Po kelių dienų pareiškėja dar kartą buvo atvykusi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą išsiaiškinti, ar panaikintas Nutarimas, tačiau iš pareigūnų išgirdo analogišką paaiškinimą. Tačiau 2015 m. spalio 3 d. VMI iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos gavo Nutarimą dėl 125 Eur baudos išieškojimo ir VMI viršininkas priėmė 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-22474 „Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto“ (toliau – ir VMI Sprendimas) dėl 68 Eur nepriemokos, kaip laiku nesumokėtos baudos už administracinį teisės pažeidimą likučio iš 125 Eur baudos, ir šį sprendimą perdavė vykdyti antstoliui. Pareiškėjos nuomone, VMI, nustatydama baudos nepriemokos dydį, duomenų bazėje matė, jog pareiškėja vykdydama administracinį nurodymą, paskirtą 57 Eur baudą 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo ir taip su valstybe atsiskaitė. Tačiau, pareiškėjos teigimu, dėl VMI darbuotojų aplaidumo jai nebuvo pranešta apie VMI Sprendimą dėl 68 Eur išieškojimo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šių institucijų darbuotojai privalėjo veikti, todėl dėl jų aplaidumo darbe vykdant tiesiogines pareigas buvo priimti du neteisėti sprendimai. Pareigūnai, priimdami neteisėtus sprendimus, veikė aplaidžiai ir neatidžiai, savo veiksmais padarė pareiškėjai esminę žalą, taip sukeldami ilgalaikį pažeminimą, išgyvenimą, nemigą, sveikatos sutrikimų, piniginių išlaidų (reikėjo pirkti raminamųjų vaistų) bei nepasitikėjimą valstybės institucijų darbuotojais, nes būdama garbaus amžiaus privalėjo žemintis, vaikščioti po teismus įrodinėdama savo tiesą, jog baudą yra sumokėjusi. Dėl išdėstytų aplinkybių, pareiškėjos teigimu, atsakovai savo neteisėtais veiksmais, aplaidumu, neveikimu pareiškėjai padarė ne tik turtinę (išlaidos sutrikus sveikatai), bet ir moralinę žalą, nes visa tai psichologiškai pareiškėją sugniuždė, ji neteko pasitikėjimo savimi, o tai yra tiesiogiai susiję su pareigūnų atliktais neteisėtais veiksmais. Banke pareiškėja išsiaiškino, kad be įspėjimo pinigus areštavo antstolis dėl nesumokėtos baudos, kurią seniai buvo sumokėjusi. Ji liko suglumusi, nežinia nedavė ramybės, šios aplinkybės privertė kreiptis į gydytoją, rašyti skundus Kauno AVPK Kelių policijos valdybai ir VMI. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatos įpareigojo pareigūnus, priėmusius atitinkamus sprendimus, juos ir kontroliuoti, tačiau atsakovai nesilaikė kodekso reikalavimų. Atsakovai, gavę pareiškėjos skundą, nesiėmė pareigos, kaip to reikalauja įstatymas, panaikinti neteisėtus savo procesinius sprendimus, vilkino šio klausimo sprendimo priėmimą, taip didindami pareiškėjos nuostolius, t. y. išlaidas kelionei, gydymui ir kt. Toks pareigūnų elgesys yra netoleruotinas.

3.       Atsakovas VMI atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       VMI nurodė, kad vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų registro (toliau – ATPR) duomenimis, Kauno AVPK pareiškėjai už padarytą pažeidimą 2015 m. rugpjūčio 31 d. surašė Protokolą ir administraciniu nurodymu paskyrė 57 Eur baudą. Šiame nurodyme pažeidimą padariusiam asmeniui yra pateikta informacija, jog mokėjimo paskirtyje reikia nurodyti ROIK Nr. 07-15-9354651 (15006621724), įmokos kodas 1001. Pareiškėja tą pačią dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d., sumokėjo 57 Eur baudą, tačiau mokėjimo paskirtyje nenurodė ROIK numerio (nenurodyti skaičiai skliausteliuose). ATPR duomenimis, minėtas pažeidimas registre buvo užfiksuotas 2015 m. birželio 9 d., ROIK Nr. 07-15-9354651. 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta papildoma informacija iš ATPR, jog šiai įmokai priskirtas ROIK Nr. 15006621724. Dėl iš ATPR gautų nekorektiškų pranešimų, kurie neatitiko MAIS-ATPR specifikacijoje pranešimams numatytų eiliškumo taisyklių, iki 2016 m. sausio 25 d. nebuvo suformuota baudos prievolė. 2016 m. sausio 25 d. iš ATPR gavus korektišką pranešimą, 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėta 57 Eur suma padengė baudos prievolę, kurios ROIK 15006621724. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 16 d. rašte Nr. (6-2)9R-112 pažymėjo, kad administracinis teisės pažeidimas ROIK Nr. 07-15-9354651 (15006621724) buvo padarytas iki 2015 m. liepos 1 d. (jam suteiktas ROIK 07-15-9354651), o procesinis sprendimas priimtas po 2015 m. liepos 1 d., tai yra pagal naują baudų už administracinius teisės pažeidimus administravimo tvarką, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registro įstatymui, ATPK 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymui bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymui. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras laikomas reorganizuotu ir veiklą ATPR, baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimą pradėjo vykdyti VMI. VMI pažymėjo, kad ATPR ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) sąveika, reikalinga perduoti VMI paskirtų baudų duomenis ir gauti duomenis apie baudos padengimą iš VMI, grindžiama ROIK pagalba, tačiau, pareiškėjai nenurodžius mokėjimo paskirtyje ROIK numerio, baudos padengimas nebuvo vykdomas automatiniu būdu, o VMI nebuvo atsakinga už ATPR suvestų duomenų teisingumą. VMI paaiškino, kad Nutarimu paskyrus pareiškėjai 125 Eur baudą (ROIK Nr. 15006621724) ir nepadengus šios skolos, buvo priimtas VMI Sprendimas išieškoti 68 Eur likutį nuo paskirtos 125 Eur baudos, ir šį sprendimą perdavė vykdyti antstoliui M. P.. VMI iš ATPR 2016 m. gegužės 5 d. gavo pranešimą apie Nutarimo apskundimą, todėl 2016 m. gegužės 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 483-44603 sustabdyti VMI Sprendimo išieškoti baudą vykdymą ir tą pačią dieną perduotas vykdyti antstoliui M. P.. Iš ATPR 2016 m. gegužės 6 d. gavus pranešimą, kad Nutarimas panaikintas ir paliktas galioti administracinis nurodymas, kuriuo paskirta 57 Eur bauda, VMI 2016 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-45742 pripažinti netekusiu galios VMI Sprendimą ir perdavė vykdyti išieškojimą vykdžiusiam antstoliui. VMI paaiškino, kad mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 (VMI viršininko 2015 m. birželio 11 d. įsakymo redakcija), 4 punkte nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų baudų sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme nurodytą procesinio dokumento, kuriuo paskirta administracinių teisių pažeidimo (toliau – ir ATP) bauda, ROIK ar ATP identifikacinį numerį ir įmokos kodą. Pasibaigus mokėjimo terminui, MAIS automatiškai parengiamas sprendimas išieškoti iš turto ir per integracines sąsajas su Antstolių informacine sistema (toliau – AIS) perduodamas antstoliui. Tokia pačia tvarka buvo vykdomas VMI Sprendimo vykdymo sustabdymas bei šio sprendimo panaikinimas. Kadangi pareiškėja mokėjimo pavedime nenurodė ROIK numerio, todėl Kauno AVPK negalėjo matyti informacijos apie baudos sumokėjimą bei VMI neturėjo duomenų ir juridinio pagrindo įskaityti paskirtos 57 Eur baudos sumokėjimą. VMI teigimu, mokesčių administratorius pagrįstai priėmė VMI Sprendimą išieškoti iš pareiškėjos nesumokėtos baudos likutį – 68 Eur, ir perdavė išieškojimą vykdyti antstoliui, o paaiškėjus, kad Nutarimas panaikintas, VMI 2016 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-45742 pripažinti netekusiu galios VMI Sprendimą. VMI atkreipė dėmesį, kad byloje buvo pateikta informacija, jog iki 2016 m. sausio 25 d. teiktuose ATPR pranešimuose į MAIS apie paskirtą baudą pagal pažeidimą ROIK Nr. 07-15-9354651 (15006621724) buvo nurodyta klaidinga informacija: 2015 m. rugpjūčio 3 d. administracinė nuobauda buvo taikyta kitam asmeniui (R. G.), 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareigūnui priėmus sprendimą patraukti administracinėn atsakomybėn G. G., galimai dėl kelių suteiktų identifikavimo kodų ir pagal tą patį identifikavimo kodą siųstų skirtingų asmens duomenų, ATPR neatšaukė pirminio pranešimo į MAIS (dėl R. G.) ir buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas su kitais asmens ir baudos duomenimis (dėl G. G.). ATPR teikiamo į MAIS pranešimo informacija pagal pažeidimą ROIK Nr. 07-15-9354651 (15006621724) buvo ištaisyta tik 2016 m. sausio 25 d. VMI nurodė, kad iš ATPR duomenų matyti, jog Kauno AVPK suvesdama duomenis į ATPR atliko taisymus, todėl iš ATPR į MAIS buvo perduoti klaidingi duomenys.

5.       Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja Nutarimą gavo 2015 m. spalio 3 d. (priimtas 2015 m. rugsėjo 28 d.). G. G. nebuvo ganėtinai atidi ir rūpestinga, kadangi nesikreipė į policijos įstaigą, neišsiaiškino, kodėl buvo priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, o kreipėsi tik tuomet, kai buvo areštuotos lėšos. Byloje pateikti įrodymai, kad antstolis M. P., 2016 m. kovo 31 d. gavęs VMI Sprendimą dėl 68 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos, patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2016 m. balandžio 4 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymas areštuoti lėšas. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba patikrinusi informaciją duomenų bazėje, nustatė, kad G. G. nebuvo sumokėjusi jai administraciniu nurodymu skirtos baudos, tai įvyko, kaip patvirtino VMI 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (20.2 l-06)-RMA-6149, dėl duomenų apsikeitimo tarp ATPR ir MAIS problemų, už kurias Kauno AVPK Kelių policijos valdyba nėra ir negali būti atsakinga. Kauno AVPK nuomone, pareiškėjos patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad G. G. nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir neginčijo priimto Nutarimo ATP byloje. Kauno AVPK Kelių policijos valdyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas Nr. 20-AP-11005 ir G. G. telefonu buvo informuota, kad turi nuvykti į VMI pagal gyvenamąją vietą ir, gavusi patvirtinimą apie sumokėtą įmoką, parašyti nustatytos formos skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja G. G. laiku nesikreipė dėl areštuotų lėšų jos sąskaitoje, kadangi 2016 m. balandžio 10 d. sužinojusi, jog jos sąskaita užblokuota, ji tik 2016 m. balandžio 13 d. (trečiadienį) nuvyko į banką.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis M. P. (toliau – ir antstolis) atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Antstolis paaiškino, kad pareiškėja neįrodė žalos padarymo antstolio procesiniais veiksmai fakto. Iš antstoliui pateiktų dokumentų (skundas dėl antstolio veiksmų ir skundo priedai), banko sąskaitos išrašo buvo matyti, kad 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. balandžio 13 d. G. G. banko sąskaitoje buvo 5 316,38 Eur. Pagal 2016 m. balandžio mėn. antstolio patvarkymą, kredito įstaigai buvo pateiktas nurodymas areštuoti tik 185 Eur sumą. Ši 185 Eur suma buvo akivaizdžiai mažesnė nei buvęs pareiškėjos sąskaitos likutis – 5 316,38 Eur, todėl pareiškėja galėjo apsipirkti prekybos centre, nes sąskaita nebuvo užblokuota, kaip nurodoma skunde. G. G. 2016 m. lapkričio 23 d. išieškotos lėšos – 185 Eur, grąžintos į jos sąskaitą. Pareiga patikrinti, ar pažeidėja sumokėjo jai paskirtą baudą per ATPK 313 straipsnyje nustatytą terminą, teko šiuo atveju Kauno AVPK Kelių policijos valdybai, o ne antstoliui. Priešingai nei nurodo pareiškėja, jai atvykus į antstolio kontorą buvo detaliai išaiškinti vykdymo veiksmai ir jų atlikimo pagrindas, antstolio veiksmų apskundimas. Antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė ar galėjo sukelti pareiškėjai turtinę ir moralinę žalą. Vykdymo veiksmai 2016 m. kovo 31 d. – 2016 m. balandžio 4 d. buvo atlikti esant galiojančiam vykdomajam dokumentui ir VMI Sprendimui. Vykdymo veiksmų nebūtų buvę, jei nebūtų priimtas ir antstoliui perduotas VMI vykdomasis dokumentas.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos skundas tenkintas ir priteista iš atsakovų pareiškėjos naudai 200 Eur solidariai neturtinės žalos atlyginimas (III t., b. l. 92–101).

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2193-658-2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir šioje dalyje klausimą išsprendė iš esmės – panaikino antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00445 ir įpareigojo antstolį grąžinti iš pareiškėjos sąskaitos nurašytą 117 Eur sumą, skirtą vykdymo išlaidoms apmokėti. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad vykdymo procesas G. G. atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis).

11.       Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą ir dėl to jai buvo surašytas Protokolas bei administracinis nurodymas sumokėti 57 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinį nurodymą dėl 57 Eur baudos sumokėjimo įvykdė tą pačią dieną ir, kad nebūtų nesklandumų, atėjusi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą pranešė, jog nurodymą įvykdė, ir parodė baudos sumokėjimo kvitą, tačiau, atsakovas Kauno AVPK Kelių policijos valdyba, 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjai už tą patį pažeidimą buvo paskirta visa 125 Eur baudos suma. Tuo tarpu atsakovas VMI 2016 m. kovo 24 d. nusprendė iš pareiškėjos G. G. išieškoti tik 68 Eur baudos (125 Eur – 57 Eur). Taigi, VMI prieš priimant sprendimą dėl baudos išieškojimo buvo žinoma, kad dalis baudos yra sumokėta. Be to, VMI 2017 m. sausio 11 d. rašte nurodė, kad jai dar 2016 m. sausio 25 d. buvo žinoma, jog pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo 57 Eur, taip padengdama jai paskirtos baudos prievolę. Atsakovas VMI 2016 m. kovo 31 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl 68 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjos ir 2016 m. kovo 29 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu. Antstolis 2016 m. kovo 31 d. patvarkyme, kuriuo priėmė VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

12.       Teismas akcentavo, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Atsakovai šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtini viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimant administracinius aktus) privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Be to, atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

13.       Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja, jai priskirtą pareigą atliko nedelsdama, tą pačią dieną, kai buvo surašytas nurodymas, o tai įrodo jos rūpestingumą. Mokėjimo kvite buvo nurodytas ne visas ROIK numeris (dėl to ginčo nėra), tačiau baudą pareiškėja sumokėjo Lietuvos pašto skyriuje, kur operaciją atlieka operatorius (ne pati pareiškėja), o nenurodžius viso numerio buvo pasunkėjęs įmokos atpažinimas sistemoje. Siekdama išvengti nesusipratimų, pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, atvyko į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą ir parodė kvitą, o jai buvo paaiškinta, kad viskas gerai, gali nesijaudinti, tačiau bylos medžiaga rodė visiškai kitą įvykių eigą. Atsakovas Kauno AVPK 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmė Nutarimą ATP byloje, o atsakovas VMI 2016 m. kovo 24 d. priėmė Sprendimą ir pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, galiausiai pareiškėjos lėšos sąskaitoje buvo areštuotos.

14.       Teismo vertinimu, pareiškėja patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kadangi, sumokėjusi baudą jos paskyrimo dieną, buvo įsitikinusi, kad su valstybe atsiskaitė įstatymų nustatyta tvarka ir nėra skolinga. Nagrinėjamuoju atveju atsakovų darbuotojai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, pasitikėdami tik sukurta sistema, ir visiškai neatsakingai elgėsi su į juos besikreipiančiu asmeniu, kuris siekė patvirtinti aplinkybę, kad bauda sumokėta. Atidžiai patikrinęs pateiktą mokėjimo kvitą, pareigūnas turėjo pastebėti, jog ROIK numeris yra netikslus, ir imtis priemonių, jog mokėjimas būtų identifikuotas, prireikus susisiekti su VMI pareigūnais, tačiau to padaryta nebuvo, situacija nepaaiškėjo, ir viso to pasekmė tęsėsi. Teismas pažymėjo, kad nors pareigybės aprašyme visų konkrečių situacijų nurodyta nėra, tačiau, atsižvelgiant į gero viešojo administravimo principą, privatus asmuo, besikreipiantis į pareigūną, valdžios atstovą, tikisi sulaukti teisingo paaiškinimo, situacijos išsprendimo ar teisingo nurodymo – kur jam kreiptis rūpimu klausimu. Nagrinėjamuoju atveju atsakovų atstovai elgėsi formaliai, nerūpestingai ir taip pažeidė gero viešojo administravimo principą.

15.       Teismo nuomone, 200 Eur suma proporcingai teisinga patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi neturtinė žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais – Kauno AVPK neįsitikino, jog paskirta bauda yra sumokėta, ir priėmė kitą nutarimą – dėl 125 Eur baudos sumokėjimo, atsakovas VMI priėmė sprendimą išieškoti laiku nesumokėtos baudos dalį už administracinės teisės pažeidimą iš turto, neįsitikinusi, jog bauda sumokėta laiku, nors duomenis apie baudos sumokėjimą turėjo ir žinojo apie baudos sumokėjimą, kadangi prašė išieškoti tik baudos nepriemoką – 68 Eur, todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma teismo buvo priteista iš abiejų atsakovų solidariai.

III.

16.       Atsakovas Kauno AVPK Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (III t., b. l. 105–108).

17.       Atsakovas nurodo, kad jo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai veikė neteisėtai. Šioje byloje yra žymi sąsaja tarp G. G. neveikimo ir jos patirtos žalos. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo nuomone, pareiškėja neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Atsakovas teigia, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu laikėsi gynybinės versijos, kad buvo atvykusi į policijos įstaigą bei pateikusi baudos apmokėjimo kvitą, tačiau nustatyta, kad kvitą ji pateikė tik tada, kai buvo areštuotos lėšos jos sąskaitoje. Pareiškėja mokėjimo pavedime nenurodė ROIK numerio, todėl Kauno AVPK nebuvo įmanoma nustatyti ar įmoka sumokėta.

18.       Pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad policijos įstaiga, suvesdama duomenis į ATPR atliko taisymus, tačiau, atsakovo teigimu, tai ne taisymas, o prievolės suformavimas kitam asmeniui, kadangi pirminis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas G. G. sutuoktiniui kaip transporto priemonės savininkui. Kai pareiškėjos sutuoktinis, vykdydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, pateikė asmens duomenis ir nurodė kas vairavo jam priklausančią transporto priemonę, paskirtos piniginės baudos mokestinė prievolė perėjo pareiškėjai.

19.       Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kad G. G. patyrė šoką, nes negalėjo apsipirkti prekybos centre, tačiau, atsakovo nuomone, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi nustatyta, jog G. G. banko sąskaitoje buvo 5 316,68 Eur. Pagal 2016 m. balandžio mėn. antstolio patvarkymą, kredito įstaigai buvo pateiktas nurodymas areštuoti tik 185 Eur sumą. Minėta suma yra akivaizdžiai mažesnė nei buvęs sąskaitos likutis, todėl G. G. galėjo apsipirkti prekybos centre, nes sąskaita nebuvo užblokuota, kaip nurodyta bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, pareiškėjai 2016 m. lapkričio 23 d. išieškotos lėšos – 185 Eur, grąžintos į sąskaitą.

20.       Atsakovas pažymėjo, kad ATPR patikrinęs Kauno AVPK pareigūnas ar įmoka sumokėta, informacijos nematė, nes jos ten nebuvo, dėl to buvo priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi, atsakovo turimais duomenimis G. G. neįvykdė jai paskirto protokolo su administraciniu nurodymu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pareiškėjai neįrodžius Kauno AVPK Kelių policijos valdybos neteisėtų veiksmų, nes G. G. mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodžiusi ROIK numerio, nors Protokole aiškiai nurodyta mokėjimo tvarka. Atsakovo nuomone, nors mokėjimą vykdo pašto darbuotojas, tačiau mokėtojas taip pat turi būti atidus ir rūpestingas, sutikrinti suvestus duomenis, kadangi, mokestinė prievolė ir jos sumokėjimas tenka jam, šiuo atveju, G. G.. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepatyrė žalos, kadangi antstolis nurašytas lėšas grąžino į banko sąskaitą.

21.       Atsakovas VMI atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti (III t., b. l. 115–119).

22.       Atsakovo VMI teigimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VMI pabrėžia, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovai, atlikdami pareiškėjos nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. VMI pažymėjo, kad pareiškėjai mokėjimo pavedime nenurodžius viso ROIK numerio, Kauno AVPK negalėjo matyti informacijos apie baudos sumokėjimą, bei VMI neturėjo duomenų ir juridinio pagrindo įskaityti paskirtos 57 Eur baudos sumokėjimą. VMI nurodo, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, kadangi pati pareiškėja mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodžiusi viso ROIK identifikacinio numerio, kaip to buvo reikalaujama administraciniame nurodyme.

23.       VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovų pareiškėjos naudai 200 Eur solidariai neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai kad pareiškėja nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kokiu pagrindu galėtų būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš atsakovų. VMI nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnis), nevertino įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė.

24.       Pareiškėja G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (III t., b. l. 111–114).

25.       Pareiškėja nurodo, kad Kauno AVPK apeliaciniame skunde dėstydamas įvykių seką, sąmoningai nuslėpė pareiškėjos apsilankymus Kauno AVPK Kelių policijos valdyboje, taip bandydamas pareiškėją apkaltinti nepakankamu atidumu ir rūpestingumu. Pareiškėja teigia, kad Kauno AVPK lankėsi tris kartus: 2015 m. rugpjūčio 31 d., kai sumokėjo baudą ir grįžo pateikti tai patvirtinantį kvitą; po Nutarimo gavimo paštu; po kelių dienų nuo paskutinio apsilankymo, pareiškėja pakartotinai nuvyko išsiaiškinti ar buvo panaikintas Nutarimas. Pareiškėjos nuomone, apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos pareiškėjai yra nepagrįstos, nes jeigu pareigūnai būtų tinkamai ir rūpestingai atlikę savo pareigas, tai tokių pretenzijų reikšti pareiškėjai net nereikėtų, kadangi jų tiesiog nebūtų. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavęs faktines aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjos prašomos priteisti iš atsakovų solidariai, atlyginimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, konstatavęs, kad atsakovų darbuotojai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, pasitikėdami tik sukurta sistema, ir visiškai neatsakingai elgėsi su į juos besikreipiančiu asmeniu, kuris siekė patvirtinti aplinkybę, kad bauda sumokėta, bei tokiu elgesiu pažeidė gero viešojo administravimo principą. Teismo nuomone, 200 Eur suma yra proporcingai teisinga patirtai neturtinei žalai atlyginti.

28.       Kauno AVPK nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus ir neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi pati pareiškėja jai paskirtą baudą – prievolę vykdė netinkamai, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, o nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio.

29.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundas tenkintas. Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

31.       Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

32.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus. 

33.       Iš atsakovo Kauno AVPK apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas neįrodė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos neteisėtų veiksmų.

34.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

35.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012 ir kt.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

36.       Atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pavyzdžiui, aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios institucijos atstovais ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m.  gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

37.       Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2193-658/2019 (I t., b. l. 15–18), kurioje pagal pareiškėjos ieškinį buvo sprendžiama dėl antstolio vykdymo veiksmų ir vykdymo išlaidų išieškojimo teisėtumo, konstatavo, kad vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, visi vykdymo procese atlikti veiksmai laikytini neteisėtais. Be to, patys atsakovai, pripažindami savo veiksmų neteisėtumą, panaikino priimtus administracinius aktus: Kauno AVPK, gavęs pareiškėjos 2016 m. gegužės 4 d. skundą, priėmė 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 07-15-9354651 (15006621724), kuriuo panaikino Nutarimą ir paliko galioti 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinį nurodymą (II t., b. l. 168), o VMI 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą sustabdyti VMI Sprendimo vykdymą (I t., b. l. 69) ir 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-45742 pripažinti netekusiu galios VMI Sprendimą (I t., b. l. 70).

38.       Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, bei patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų dėl atsakovų veiksmų, kadangi, nagrinėjamu atveju, atsakovų darbuotojai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, bei neatsakingai elgėsi su į juos besikreipiančiu asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą, tačiau atsakovo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų patikrinta kvite nurodyta informacija, t. y. pareigūnai turėjo galimybę pastebėti ROIK numerio netikslumą ir išsiaiškinti situaciją ne tik iki Nutarimo priėmimo, bet ir po to, tačiau to nepadarė. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas ir turėjo savo teises ginti teisme. Kaip jau minėta, neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, pasireiškia ir tada, kai nustatoma jog valdžios institucijų darbuotojai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų atstovai elgėsi formaliai, nerūpestingai ir taip pažeidė gero viešojo administravimo principą.

39.       Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A261-3555/2011 ir kt.).

40.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo Kauno AVPK apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė