Civilinė byla Nr.2-7713-812/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06620-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 116.1;
(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,
sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,
dalyvaujant pareiškėjui Z. J. S.,
suinteresuotam asmeniui A. I. Š.,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. N. K., S. R. B., Vilniaus m. 36 notaro biuro notarei J. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I. Š., E. N. K., S. R. B. ir Vilniaus miesto 36-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Z. J. S. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos S. S. mirties 1998-02-25 priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1998 m. vasario 25 d. mirė jo motina S. S. Palikėja S. S. savo mirties dieną neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusių savininkų P., M., S., P. S. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Panevėžio rajono Vepų kaime nekilnojamąjį turtą - 2,97 ha žemės sklypą. Iki S. S. mirties nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo pasibaigęs, po motinos mirties pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti jos palikimą ir kaip paveldėtojas toliau dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese - domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, teikė reikalingus dokumentus, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, dėl žemės sklypų vietos, ribų, dalyvavo ženklinant suformuotų žemės sklypų ribas, pasirašinėjo visuose dokumentuose, susijusiuose su nuosavybės teisių atkūrimu. Nuosavybės teisės į žemę S. S. vardu buvo atkurtos 2005 m. kovo 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. spalio 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotos jam, kaip S. S. turto paveldėtojui Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Suinteresuoti asmenys A. I. Š., E. N. K. ir S. R. B. sutinka su pareiškėjo pareiškimu, kad jų brolis Z. J. S. priėmė mamos S. S. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą (b.l. 62).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A.I. Š. visiškai sutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jas pilnai patvirtindama. Paaiškino, kad motina mirė būdama našle, motinos sutuoktinis ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų tėvas B. S. mirė 1961 m., po vyro mirties S. S. naujos santuokos nesudarė, suinteresuoti asmenys nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, visus reikalingus dokumentus rinko, teikė, pasirašinėjo pareiškėjas.
Vilniaus m. 36 notaro biuro notarė J. D. neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas po motinos S. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (b.l. 63-64).
Pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str.). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 str. 1d. 1p.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 6d.). Palikimą sudaro palikėjo turtinės bei kai kurios neturtinės teisės bei pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos.
Nustatyta, kad pareiškėjas Z. J. S. yra palikėjos S. S., mirusios 1998-02-25, sūnus (b.l. 8-9). Palikėja S. S. be pareiškėjo turi dar tris dukteris A. I. Š., E. N. K., S. R. B. (b.l. 8, 10-16). Palikimo atsiradimo metu S. S. turėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises, kuri palikėjos vardu buvo įgyvendinta Panevėžio apskrities viršininkui 2005 m. kovo 16d. ir 2005 m. spalio 26 d. išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą (b.l. 31-37). Pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teises į šį paveldimą turtą, t.y. jis atliko veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą – 2001-10-23, 2004-11-03 pareiškėjas teikė prašymus Panevėžio rajono Žemėtvarkos skyriui dėl žemės grąžinimo natūra, pasirašė už palikėją S. S. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose, abrisuose, sprendimo projektuose (b.l. 23-30), tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Palikimo atsiradimo metu S. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą dar neturėjo, tačiau turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas Zenonas J. S. priėmė palikimą po motinos S. S. mirties 1998-02-25, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtinę teisę, pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjas paveldės po S. S. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas.
Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškimą patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. vasario 25 d. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtinę teisę.
Priteisti iš pareiškėjo Z. J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėja Daina Lisaitė