Civilinė byla Nr. e2A-1151-924/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09451-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-225-528/2020 pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl pripažinimo teisės įregistruoti kadastrinius matavimus ir naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB „Neldus“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą kadastrinių matavimų bylą; 2) ieškovui nustatyti naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), palėpės patalpomis, nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-14 ir 1-15, atsakovei nustatyti naudotis palėpės patalpa, pažymėta indeksu 1-11, ir patalpa be indekso (plane T.1 b. l. 151–152 pažymėta indeksu 1–17), esančia tarp patalpų pažymėtų indeksais 1-13 ir 1-12; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 72–74, dok. reg. Nr. DOK-9696). Nurodo, kad šalims po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas (toliau – ir ginčo namas) (duomenys neskelbtini), kurias jie įgijo atitinkamai iš V. ir K. D.. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu buvo nustatyta 2008 m. sausio 17 d. teismo sprendimu. Tuo metu nebuvo atlikti palėpės kadastriniai matavimai, todėl naudojimosi palėpe tvarka nebuvo nustatyta. Vėliau ieškovas atliko kadastrinius matavimus ir 2019 m. gegužės 29 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą juos įregistruoti. Ieškovo prašymas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo buvo atmestas, nes nepateiktas bendraturtės sutikimas. Bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi palėpe tvarkos, palėpės patalpos iki šiol neįregistruotos, todėl prašo pripažinti ieškovui teisę registruoti kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo. Ginčo name esančios pastogės patalpos, pažymėtos indeksais nuo 1-8 iki 1-12 yra registruotos Nekilnojamojo turto registre ir pagal teismo sprendimą jomis naudojosi atsakovės pirmtakas. Ginčo namo palėpės patalpos neturi indeksų ir jos neregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. balandžio 19 d. UAB „Neldus“ sudarė kadastrinių matavimų bylą, kurioje paskaičiuoti patalpų iki 1,60 m aukščio plotai. Iš sudaryto pastogės patalpų plano matyti, kad patalpa 1-11, kurios plotas buvo 1,18 kv. m, padidinta iki 3,97 kv. m palėpės patalpos 1-16 sąskaita. Nesant šio padidinimo, patalpa 1-16 būtų 9,83 kv. m ploto. Be to, atsakovė išgriovė patalpų 1-13, 1-9, 1-10, 1-11 pertvaras, todėl pasikeitė patalpų numeracija. Patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (T.1 b. l. 151–152), aukštis yra mažesnis nei 1,6 m, todėl ji kadastrinių matavimų byloje neturi indekso. Prašo nustatyti naudojimosi palėpės patalpomis tvarką, paskiriant ieškovui naudotis patalpomis 1-14 ir 1-15, nes jomis visą laiką naudojosi ieškovo tėvas, o atsakovei paskirti patalpas 1-11 ir patalpą be indekso, esančia prie patalpų 1-13 ir 1-12, kitame plane žymimą indeksu 1-17.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti atsiliepimuose nurodytais motyvais. Nesutikimas su patikslintu ieškiniu grindžiamas tuo, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl patalpų 1-16 ir 1-17, o tokių patalpų 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Neldus“ kadastrinių matavimų byloje nėra. Ieškovo prašymas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo buvo atmestas ne tik dėl bendraturtės sutikimo neturėjimo, bet ir dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos neatitikimo įstatymo reikalavimams, taip pat dokumento, kurio pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kaip juridinio pagrindo nepakankamumo. Atsisakymo registruoti kadastrinių matavimų bylą ieškovas neskundė, duomenų apie VĮ Registrų centro sprendime nurodytų trūkumų ištaisymą nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas dėl teisės be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ginčo namo kadastrinius matavimus pagal UAB „Neldus“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą kadastrinių matavimų bylą nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ydinga, nes ieškovo nurodomų patalpų 1-17 prašomuose įregistruoti kadastriniuose matavimuose ir patalpų be indekso tarp 1-12 ir 1-13 nėra. Ieškovo siūlomas patalpų naudojimosi variantas pažeidžia atsakovės teises, nes jai skiriamos patalpos, kurių aukštingumas mažesnis nei 1,60 m, todėl patalpai 1-11 iš viso negalėjo būti suteiktas indeksas. Patalpos 1-14 ir 1-15 turi būti skirtos naudotis atsakovei, nes patekimas į šias patalpas yra tik iš atsakovės patalpų. Be to, naudojimosi palėpės patalpomis tvarka gali būti nustatyta tik įregistravus kadastrinius matavimus, o VĮ Registrų centras atsisakė registruoti ieškovo pateiktus kadastrinius matavimus dėl jų neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo pataisytą ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo D. D. atsakovei L. B. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nagrinėjami ginčai dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos pastogės (palėpės) patalpomis, kurios įstatymų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos, nustatymo bei dėl ieškovo teisės įregistruoti pastogės (palėpės) patalpų kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be bendraturtės sutikimo. Ginčų dėl šalims priklausančių kitų ginčo namo patalpų, kurių naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, nėra.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti du skirtingi tos pačios bendrovės, tos pačios datos, tokios pat konfigūracijos pastato, bet nesutampantys pagal patalpų numeravimą ir adresus planai – viename nurodyta pastogės patalpų planas (duomenys neskelbtini), jame patalpos nuo 1-8 iki 1-16, kitame – palėpės patalpų planas (palėpės patalpos be h=1,60 m) (duomenys neskelbtini), jame patalpos nuo 1-8 iki 1-17 (dok. reg. Nr. DOK-125490).

6.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju šalių butai nėra suformuoti kaip atskiri kadastro objektai, todėl kadastriniai matavimai gali būti atliekami tik įrengtai pastogei, o šiuo atveju to nėra. Pažymėjo, kad pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas) plotai neįskaičiuojami į pastato vidaus plotus. (Taisyklių 147.2.3 punktas).

7.       Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytų ginčo patalpų aukščiai yra skirtingi – ieškovui prašomoje skirti 1-14 indeksu pažymėtoje patalpoje nuo 0,00 m iki 2,36 m, 1-15 indeksu pažymėtoje patalpoje nuo 0,00 m iki 2,26 m, o atsakovei prašomoje skirti 1-16 indeksu pažymėtoje patalpoje nuo 0,00 m iki 1,60 m (1,65 m aukštis pažymėtas iš esmės toje pat linijoje kaip ir 1,60 m aukštis). Patalpos, esančios šalia patalpų 1-12 ir 1-13 (ieškovo dar įvardijamos kaip 1-17, nors tokio žymėjimo ginčo kadastrinių matavimų byloje nėra), aukštis iš viso nenurodytas, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą į pastogės (palėpės) plotą negali būti įskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m (Taisyklių 144.2.3 punktas).

8.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu yra nustatytas ginčo namo kadastrinių matavimų bylos neatitikimas įstatymo reikalavimams, o įrodymai, kad nurodyti trūkumai ištaisyti ar kadastro tvarkytojo priimtas sprendimas buvo nepagrįstas ir panaikintas, nepateikti. Įvertinęs tai kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ydingą ginčo namo kadastrinių matavimų bylą, sudarytą 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Neldus“.

9.       Teismas konstatavo, kad nesant įstatymų nustatyta tvarka suformuotų ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre palėpės patalpų, kurių naudojimosi tvarką ieškovas prašo nustatyti, darytina išvada, jog faktiškai nėra objekto, dėl kurio naudojimosi tvarkos galėtų būti sprendžiamas bendraturčių ginčas, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos šiomis konkrečiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovui jau buvo išaiškinta, jog remdamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi konkrečiomis pastogės patalpomis nustatymo, tik jas įteisinęs ir atlikęs šių patalpų kadastrinius matavimus (2019 m. vasario 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-236-230/2019, kuria buvo paliktas nepakeistas 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-30-584/2018, o juo buvo atmestas ieškovo D. D. prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpe tvarką).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10.       Ieškovas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovui D. D. teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu detalizavo VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SPR5-3533 (14.4) argumentus, tačiau iš esmės nepasisakė dėl Civilinio kodekso 4.75 straipsnio bei 4.81 straipsnio normų, t. y. neatskleidė ginčo esmės.

10.2.       Teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą visą dėmesį ir argumentus koncentravo į kadastrinių matavimų duomenis ir jų neatitikimus. Pavyzdžiui, lygindamas UAB „Geometrą“ kadastrinių matavimų bylą, kurios duomenys registruoti Nekilnojamojo turto kadastre (t. l, b.l. 110-134) ir UAB „Neldus“ parengtą kadastrinių matavimų bylos projektą (t. 1, b.l. 9-22) atkreipė dėmesį, kad neatitinka plotai, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Geometrą“ kadastrinių matavimų byloje palėpių patalpos apskritai neapmatuotos, o UAB „Neldus“ parengtą kadastrinių matavimų bylos projekte užfiksuota faktinė padėtis po to, kai atsakovė L. B. savavališkai išgriovė pertvaras ir pakeitė patalpų konfigūraciją ir plotus.

10.3.       Nesuprantama ką teismas turėjo omenyje nurodydamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1, 4 dalis, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra 5 punktai, kuriuose išvardinti nekilnojamojo turto formavimo būdai, o 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, tačiau gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas registre.

10.4.       Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kuriomis remiasi pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai prieštarauja CK 4.81 str. 1 dalies normai, t.y. tuo pačiu pažeidžia nuosavybės teises (CK 4.37 str. 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo konstitucinį principą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės yra ne šios bylos ginčo objektas ir ne šio ieškinio dalyką reguliuojantis poįstatyminis norminis aktas.

11.       Atsakovė L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo D. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokius kadastrinius matavimus ieškovas prašo įregistruoti be bendraturtės sutikimo. Pažymėtina, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-225-528/2020 yra pateikęs ne vieną kadastrinių matavimų bylą. Ieškovui ne vieną kartą pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent nurodyti, kokius kadastrinius matavimus ieškovas siekia įregistruoti be atsakovės sutikimo. Svarbu pabrėžti, kad pataisytame ieškinyje yra minima ne viena kadastrinių matavimų byla, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat teismui negalėjo paaiškinti kokius kadastrinius matavimus siekiama įregistruoti, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas ir ieškovui leista dar kartų patikslinti ieškinį.

11.2.       Apeliantas tikslingai nenurodo, kokius kadastrinius matavimus siekia įregistruoti, nes teismui patenkinus tokius apeliacinio skundo reikalavimus - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą - pripažinti ieškovui D. D. teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, apeliantas galėtų įregistruoti bet kokią kadastrinių matavimų bylą, taip pažeidžiant atsakovės teises ir teisėtus interesus.

11.3.       Apeliantas teismui klaidingai nurodo, kad 2019 m. gegužės 29 d. jo prašymas buvo atmestas tik dėl to, kad nebuvo pateiktas bendraturtės sutikimas. Atsakovė niekada neatsisakė duoti sutikimo įregistruoti palėpės kadastrinius matavimus, tai patvirtina byloje pateiktas atsakovės 2019 m. balandžio 15 d. pranešimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad atsakovė duos sutikimą, ieškovui suteikus reikiamą informaciją.

11.4.       Iš apeliacinio skundo nėra aišku kodėl ieškovas apeliaciniame skunde remiasi teisės normomis, kurios reglamentuoja bendraturčių teisę nusistatyti naudojimosi tvarką, kadangi ieškovas apeliaciniame reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką nekelia.

11.5.       Šiuo atveju palėpės patalpos nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti valdomos bendrosios nuosavybės teisėmis, ir dėl to nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis konkrečiomis patalpomis tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, jog ieškovas D. D. ir atsakovė L. B. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems šis nekilnojamasis turtas priklauso dalinės nuosavybės teise, t.y. kiekvienam po ½ dalį. UAB „Geometra“ 2015 m. sausio 23 d. patalpų plane, įregistruotame Nekilnojamojo turto registre, nurodytos pastogės patalpos pažymėtos indeksais 1-8 (4,53 kv. m), 1-9 (1,49 kv. m), 1-10 (10,26 kv. m), 1-11 (1,18 kv. m), 1-12 (6,03 kv. m), 1-13 (12,86 kv. m). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-435/2008 buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, pastogėje esančios patalpos (pagal UAB „Geometra“ 2015 m. sausio 23 d. patalpų planą pažymėtos indeksais 1-8 (4,53 kv. m), 1-9 (1,49 kv. m), 1-10 (10,26 kv. m), 1-11 (1,18 kv. m), 1-12 (6,03 kv. m), 1-13 (12,86 kv. m) paskirtos naudotis K. D. (dabar atsakovė L. B.).

15.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų iškelta civilinė byla Nr. 2-2296-775/2020 (pagal L. B. ieškinį (teisme gautas 2015 m. lapkričio 17 d.), kuriuo ieškovė prašo pripažinti jai teisę be gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininko – atsakovo D. D. sutikimo, atlikti šio gyvenamojo namo, rekonstrukcijos darbus (šiuo metu civilinė byla sustabdyta dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos šios bylos).

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismuose pagal ieškovo D. D. ieškinį nagrinėtas šalių ginčas dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos pastogės (palėpės) patalpomis, kurios įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įteisintos ir įregistruotos, tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. 2-30-584/2018). Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-236-230/2019) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, išaiškinant, kad pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl naudojimosi pastogės patalpomis nustatymo iš esmės negalima išspręsti tik šiuo metu, tačiau ieškovui neužkertamas kelias atlikus pastogės patalpų kadastrinius matavimus ir juos įregistravus, kilus ginčui, kreiptis į teismą dėl naudojimosi jomis tvarkos nustatymo.

17.       2019 m. kovo 18 d. ieškovo atstovas perdavė atsakovės atstovui pasirašyti sutikimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir palėpės patalpų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. raštu ieškovui pranešė, kad duosianti sutikimą, kai ieškovas suteiks reikiamą informaciją ir dokumentus atsakovės teisininkui. 

18.       Ieškovas D. D., neturėdamas atsakovės L. B. rašytinio sutikimo dėl ginčo gyvenamojo namo palėpės (pastogės) patalpų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, 2019 m. gegužės 29 d. užpildė deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių) jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (- ų) paskirties pakeitimą, kurią kartu su 2019 m. balandžio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tą pačią dieną (2019 m. gegužės 29 d.) pateikė VĮ Registrų centrui dėl pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre.

19.       2019 m. gegužės 30 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius priėmė kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR5-3533 (14.4), nurodydamas, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nėra pakankamas juridinis pagrindas, o nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų bei Taisyklių, nes joje nustatyti neįrengtos pastogės kadastro duomenys.

20.       Taigi iš 2019 m. gegužės 30 d. VĮ Registrų centro sprendimo Nr. SPR5-3533 (14.4), matyti, kad pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ieškovas siekė 2019 m. balandžio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų pagrindu, kurioje yra 2019 m. balandžio 15 d. namo pastogės patalpų aukšto planas.

21.       Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą pirmosios instancijos teisme pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB „Neldus“ 2019 m. balandžio 9 d. (reikalavime nurodyta klaidinga data 2019 m. balandžio 15 d.) sudarytą kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo pateikta teismui kartu su pradiniu 2019 m. gegužės 30 d. ieškiniu, taip pat nustatyti naudojimosi šiomis patalpomis tvarką.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimo į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), palėpės (pastogės) patalpas.

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, savo sprendimą iš esmės argumentuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu yra nustatytas ginčo namo kadastrinių matavimų bylos neatitikimas teisės aktų reikalavimams, o įrodymai, kad nurodyti trūkumai ištaisyti ar kadastro tvarkytojo priimtas sprendimas buvo nepagrįstas ir panaikintas, nepateikti. Taip pat teismas konstatavo, kad nesant įstatymų nustatyta tvarka suformuotų ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre palėpės patalpų, kurių naudojimosi tvarką ieškovas prašo nustatyti, t.y. faktiškai nėra objekto dėl kurio naudojimosi tvarkos galėtų būti sprendžiamas bendraturčių ginčas, nėra galimybės nustatyti naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos.

24.       Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo buvo atmestas reikalavimas dėl teisės be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pasikeitusius kadastrinius matavimus (pagal UAB „Neldus“ 2019 m. balandžio 9 d. sudarytą kadastrinių matavimų bylą) pripažinimo nesutinka, bei prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovui D. D. teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.

25.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo teisės be bendraturtės sutikimo nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo, susijusius su palėpe (pastoge), kadastrinius duomenis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo

26.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.

27.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012).

28.       Nekilnojamieji daiktai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais. Į ginčo gyvenamąjį namą (tame tarpe ir palėpę) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos bendraturčių gyvenamojo namo idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau namo pastogės kadastriniai matavimai (duomenų pakeitimas) pagal UAB „Neldus“ kadastrinių matavimų bylą (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. balandžio 9 d.; pastogės patalpų aukšto plano parengimo data – 2019 m. balandžio 15 d.) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti.  

29.       Byloje tarp bendraturčių nekilo ginčo dėl gyvenamojo namo, tame tarpe jo palėpės, kadastrinių duomenų matavimų bei šių duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t.y. bendraturčio (ieškovo) siekiamos įgyvendinti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Atsakovė neginčija, kad būtų atlikti namo palėpės kadastriniai matavimai, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus, bei dėl to pasikeitę gyvenamojo namo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nesutinka su ieškovo jau atliktų namo palėpės kadastrinių matavimų įregistravimu. Šį savo nesutikimą atsakovė grindžia iš esmės dviem pagrindais: 1) neaišku būtent kokius atliktus namo kadastrinius duomenis ieškovas siekia įregistruoti (neaišku pagal kokį pastogės patalpų planą); 2) UAB „Neldus“ kadastrinių matavimų byla (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. balandžio 9 d.; pastogės patalpų aukšto plano parengimo data – 2019 m. balandžio 15 d.), teikta 2019 m. gegužės 29 d. VĮ Registrų centrui, neatitinka teisės aktų reikalavimams.

30.       Pažymėtina, jog suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

31.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pradiniu ieškiniu ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) buvo neaiškus, nes jame nebuvo nurodyta būtent kokius jau atliktus kadastrinius matavimus ieškovas siekia įregistruoti. Tačiau vėliau ieškovas šį reikalavimą patikslino ir aiškiai nurodė, kad prašo pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal UAB „Neldus“ sudarytą kadastrinių matavimų bylą (tik klaidingai vietoj kadastro duomenų nustatymo datos – 2019 m. balandžio 9 d., buvo nurodyta Plano parengimo data – 2019 m. balandžio 15 d.). Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad byloje nebuvo aišku būtent kokius kadastrinius duomenis ieškovas siekia įregistruoti.

32.       Kita vertus, ieškovas apeliaciniu skundu vėlgi, kaip ir pradiniu ieškiniu, prašo pripažinti ieškovui D. D. teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, vėlgi nenurodant būtent kokius konkrečius duomenis, taip pat nenurodant jokių argumentų, susijusių su jau atliktų kadastrinių matavimų atitikimu teisės aktų reikalavimams, taip suformuluodamas neaiškų reikalavimą, tarsi į ateityje atliktinus palėpės kadastrinius matavimus. Tačiau CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija vertina reikalavimo, nagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribose pagrįstumą.

33.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ieškovas savo, kaip gyvenamojo namo savininko (bendraturčio), teises turi įgyvendinti taip, jog tai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 77 punkte nustatyta, jog pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas. Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju, t.y. pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Tokiu atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

34.       Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, jog pagal Taisyklių 77 punktą, tam kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpės patalpų kadastriniai duomenys būtų įregistruoti, jos privalo būti įrengtos. Tiek teismui, tiek VĮ Registrų centrui pateiktos 2019 m. balandžio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis gyvenamojo namo 1A1p pastogės patalpos, pažymėtos 2019 m. balandžio 15 d. plane 1-11 (0,11 kv. m.), 1-14 (2,23 kv. m.) ir 1-15 (2,08 kv. m.) neįrengtos (tai patvirtina ir kadastrinių matavimų bylos Pastato patalpų plotų eksplikacija). Gyvenamojo namo kadastrinių duomenų pasikeitimas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tuomet kai tokie kadastriniai matavimai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškiniu prašomi įregistruoti kadastriniai duomenys, pagal UAB „Neldus“ 2019 m. balandžio 9 d. sudarytą kadastrinių matavimų bylą, nekilnojamojo turto registre įregistruoti negali būti, todėl ieškovui siekiant netinkamai įgyvendinti savo, kaip gyvenamojo namo bendraturčio, teises, atsakovės nesutikimas su ieškiniu laikytinas pagrįstu. Akcentuotina, jog tai, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų bei Taisyklių, nes joje nustatyti neįrengtos pastogės kadastro duomenys, jau buvo nustatyti kadastro tvarkytojo, t.y. 2019 m. gegužės 30 d. VĮ Registrų centro sprendimu Nr. SPR5-3533 (14.4)), kuris yra didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas dėl palėpės patalpų įrengimo yra susijęs su tuo, kad skaičiuojant užbaigto statybos statinio patalpų plotą, į šį plotą gali būti įskaičiuojamos tik įrengtos patalpos, priešingu atveju keičiasi namo baigtumo procentas.

35.       Pažymėtina ir tai, kad pastogėje esanti erdvė galėtų būti apskaitoma kaip patalpa, ji turi būti ne tik įrengta, bet ir ji turi atitikti jai keliamus aukščio reikalavimus. 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamento 4 priede, nustatančiame namo patalpų mažiausius aukščius, pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 metrai. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2.3 punktą skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Taigi nurodytos nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti formuojama kaip patalpa, suteikiant jai numerį plane, tik tuo atveju jeigu patalpa yra įrengta ir aukščiausioje vietoje yra ne žemesnė kaip du metrai, o žemiausioje vietoje ne žemesnė kaip 1,6 metro. Tačiau akivaizdu, kad neįrengtos palėpės patalpų kadastriniai duomenys skirsis nuo įrengtos. Neįrengtos pastogės patalpa iš esmės yra tik konstrukcinė erdvė, kuri namo su šlaitiniu stogu atveju yra konstrukciškai būtina, objektyviai esanti kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė įrodė savo atsisakymo leisti ieškovui įregistruoti atliktus ydingus kadastrinius matavimus pagrįstumą ir teisėtumą, atitinkamai savo teisių ir interesų pažeidimą, todėl sprendžia, kad skundžiamu sprendimu ieškinys atmestas pagrįstai (CPK 12, 178 straipsniai). Atitinkamai atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad kadastrinių matavimų bylos duomenų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

36.       Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad apeliantas į bylą yra pateikęs ne vieną UAB „Neldus“ parengtą pastogės patalpų planą, t.y du planai – 2016 m. balandžio 19 d. ir vienas – 2019 m. balandžio 15 d. (teiktas VĮ Registrų centrui), kurių nei vienas neatitinka Taisyklių 77 punkto reikalavimų, nes juose visuose yra nurodyti neįrengtų palėpės patalpų kadastriniai duomenys. Be to viename iš 2016 m. balandžio 19 d. planų patalpų kadastriniai duomenys (bendras plotas) nurodytas, nurodant ir patalpų, kurių aukštingumas mažesnis nei 1,60 m., plotą, kas neatitinka Taisyklių 147.2.3. punkto reikalavimų. Nepaisant to nei šie, nei kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti palėpės planų neatitikimai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šių skirtingų planų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes kaip nurodo ir pats apeliantas, jie į bylą pateikti ne dėl jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre, o tam, kad būtų galima palyginti palėpės patalpų plotus. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal UAB „Neldus“ sudarytą kadastrinių matavimų bylą. Tačiau akcentuotina, kad vien kadastrinių matavimų bylos sudarymas, konstatavus, kad ji neatitinka teisės aktų reikalavimų, net ir bendraturčiui sutinkant juos įregistruoti, Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti įregistruoti. Tokiu atveju, pateikus prašymą įregistruoti pakeistus ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, Kadastro tvarkytojas atsisakytų juos pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkto pagrindu (kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų), kas nagrinėjamu atveju jau ir buvo padaryta. 

37.       Kaip jau buvo minėta, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju, t.y. pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Šiuo atveju reikalavimas dėl neįrengtos pastogės patalpų suformavimo atskiru nekilnojamojo turto objektu nėra pareikštas, taip pat nebuvo keliamas ginčas dėl šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančios palėpės patalpų įrengimo, o ieškovo siekiami įregistruoti vienbučio gyvenamojo namo neįrengtos pastogės patalpų kadastriniai duomenys yra netinkami bei ydingi, todėl ieškovo reikalavimas dėl jų įregistravimo negali būti laikomas pagrįstu. Apelianto pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas pirma be bendraturčio sutikimo įregistruoti neįrengtų palėpės patalpų kadastrinius duomenis, o tik po to spręsti klausimą dėl jų įrengimo (ar dėl naudojimosi jomis tvarkos nustatymo, ar galimai ateityje ir dėl jų atidalijimo), neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad bendraturtė L. B. ieškiniu (teisme gautas 2015 m. lapkričio 17 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. 2-2296-775/2020) prašo pripažinti jai teisę be gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininko – atsakovo D. D. sutikimo, atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu, rekonstrukcijos darbus, pagal 2015 m. MB „AV Architektūros studija“ gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą (be kita ko pertvarkant pastogę), tačiau iki šiol ši byla dėl užvestų kitų bylų, susijusių su ginčais dėl namo palėpės, nėra išnagrinėta (šiuo metu sustabdyta). Todėl tarp bendraturčių ateityje kilus ginčui dėl palėpės patalpų įrengimo ar neįrengtos pastogės patalpų suformavimo atskiru nekilnojamojo turto objektu, ar naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos nustatymo, siekiant greičiau ir teisingiau ginčą išnagrinėti tai turėtų būti sprendžiama toje pačioje byloje (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

38.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kuriomis remiasi pirmosios instancijos teismas, prieštarauja CK 4.81 straipsnio 1 daliai bei pažeidžia jo nuosavybės teises (CK 4.37 str. 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo konstitucinį principą, bei kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės yra ne šios bylos ginčo objektas ir ne šio ieškinio dalyką reguliuojantis poįstatyminis teisės aktas. 

39.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomo teisės akto – Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek Civilio kodekso nuostatoms. Akcentuotina, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos negali pažeisti kito bendraturčio teisių ar teisėtų interesų į bendrą daiktą bei tai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurios yra viešosios teisės aktas, reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, kurios nuostatos nagrinėjamu atveju yra reikšmingos sprendžiant ar besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos nepažeidžia jų teisių ar teisėtų interesų į bendrą daiktą bei šioje byloje vertintos pagrįstai. Priešingas šios situacijos vertinimas paneigtų gyvenamojo namo bendraturčio galimybę prieštarauti kito bendraturčio iniciatyva kadastrinių matavimų byloje fiksuotiems matavimams, kurie dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra ydingi bei negali būti įregistruoti.

40.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo patikslintą (pataisytą) ieškinį dėl pripažinimo teisės be bendraturčio sutikimo įregistruoti kadastrinius matavimus.

42.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pripažinimo teisės įregistruoti kadastrinius matavimus apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio tikėjosi apeliantas, nedaro šio sprendimo neteisėto ir / ar nepagrįsto, taip pat nesuteikia pagrindo tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

44.       Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 600,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. B. iš apelianto D. D. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

                                                                     Žibutė Budžienė

                                                                        Edvardas Paliokas