Civilinė byla Nr. e2A-1141-852/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01195-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opusauto“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) išnagrinėti darbo ginčą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už nedraudiminius laikotarpius iš esmės – panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Opusauto“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotą ieškovo A. S. nedraudiminį laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Opusauto“ ieškovo A. S. naudai 1 517 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių); 3) priteisti iš atsakovės UAB „Opusauto“ ieškovo A. S. naudai netesybas; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Opusauto“ ieškovo A. S. naudai bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad ginčas kilęs dėl ieškovo darbo pas atsakovę laikotarpio nuo 2020-09-16 iki 2021-01-08, kuris atsakovės deklaruotas kaip ieškovui suteiktos nemokamos atostogos, nors šis laikotarpis turi būti vertinamas kaip prastova. Per šį laikotarpį ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl darbo suteikimo, tačiau atsakovė jam darbo nesuteikė. Nepaisant to, žymėjo darbo grafikuose tą laikotarpį kaip nemokamas atostogas, nors atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes šis laikotarpis turėjo būti žymimas kaip prastova. Šis laikotarpis turėjo būti apmokėtas, todėl ieškovas ir reiškia reikalavimą minėtą laikotarpį pripažinti prastova. Už šį laikotarpį ieškovas prašo priteisti 1 517 Eur, neatskaičius mokesčių. Nurodė, kad su ieškovu jo atleidimo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta, dėl to prašo priteisti ieškovui netesybas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 ir 2 dalys. Nurodė, kad ieškovas ieškinio pirmu reikalavimu siekia, kad minėtas laikotarpis ieškovo darbo ir poilsio apskaitos dokumentuose būtų apskaitytas kaip prastova, o ne kaip nemokamos atostogos. Jeigu pažeistos žmogaus teisės tuo, kad jam netinkamai yra įforminamas buvimo ar nebuvimo darbe laikotarpis, tai tam yra darbo teisės normos, kad šias teises apginti. Tai, kad atsakovė nesuteikė darbo ieškovui laikotarpiu nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08, patvirtina prie ieškinio pridėtas šalių susirašinėjimas – 2020-10-20, 2020-11-03 per programėlę „Viber“ siųsti trumpi pranešimai. Šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu, kuri visą minėtą laikotarpį galiojo, atsakovė turėjo suteikti minėtu laikotarpiu ieškovui darbą, kitu atveju darbo teisiniai santykiai tarp šalių netenka prasmės. Darbo sutartis buvo nutraukta 2021-01-08. Paaiškino, kad prašoma priteisti 1 517 Eur suma paskaičiuota pagal darbdavio pateiktus duomenis į Darbo ginčų komisijos nagrinėtą bylą,
2. Atsakovė UAB „Opusauto“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017-10-27 ieškovas A. S. (toliau – ieškovas, Darbuotojas) ir atsakovas UAB „Opusauto“ (toliau – atsakovas. Darbdavys, Bendrovė) sudarė darbo sutartį Nr. 17/10/27-01 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas 2018-02-02 pradėjo savo kaip tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbą. 2018-01-30 ieškovas pateikė prašymą, kuriame nurodė: „Prašau kiekvieną kartą man grįžus iš komandiruotės suteikti neišnaudotas kasmetines atostogas bei kiekvieną kartą atostoginius išmokėti kartu su darbo užmokesčiu. Atostogoms pasibaigus prašau suteikti nemokamas atostogas iki mano išvykimo į sekančią komandiruotę“. Šis prašymas, surašytas lietuvių-rusų kalbomis bei pasirašytas ieškovo, buvo pateiktas atsakovui. Bendrovei sutikus su tokiu prašymu, juo šalys vadovavosi ir vykdė beveik trejus darbo santykių metus. Darbuotojas nereiškė jokių pretenzijų dėl šio prašymo ir (ar) jo vykdymo, jo taip pat niekada nėra atšaukęs. 2021-01-07 Darbuotojui pateikus prašymą dėl Darbo sutarties nutraukimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 55 straipsniu, 2021-01-08 darbo santykiai nutrūko. Tik pasibaigus darbo santykiams ir praėjus beveik trims mėnesiams, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kurios, be kita ko, prašė priteisti darbo užmokestį už nedraudiminius laikotarpius, o būtent, už laiką, kai ieškovas, jo prašymu, buvo nemokamose atostogose. Ieškovas pateiktą reikalavimą dėl jam neva neišmokėtų sumų grindžia tuo, jog laikotarpis nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08, t. y. ieškovui jo prašymu esant suteiktose nemokamose atostogose, turi būti pripažįstamas prastova. Tokia pozicija yra ne tik nepagrįsta jokiais įrodymais, tačiau ir neatitinka realiai susiklosčiusios faktinės situacijos, elgesio ir susitarimų tarp darbo sutarties šalių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu nusprendė nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Opusauto“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotą ieškovo A. S. nedraudiminį laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08, kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti atsakovei UAB „Opusauto“ iš ieškovo A. S. 2 376,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, kad byloje kilęs ginčas dėl ieškovui jo darbo pas atsakovę metu suteiktų nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08, kuris, ieškovo nuomone, turi būti pripažintas prastova, taip pat dėl darbo užmokesčio už prastovą bei netesybų priteisimo.
5. Teismas nustatė, kad 2017-10-27 tarp ieškovo A. S. ir atsakovės UAB „Opusauto“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 17/10/27-01, pagal kurią ieškovas nuo 2018-02-02 dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pagal Darbo sutarties 4 punktą, nustatoma darbo laiko norma – suminė darbo laiko apskaita. Ieškovo prašymu darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2021-01-08 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovas 2021-04-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau ir – DGK), kurios, be kita ko, prašė priteisti darbo užmokestį už nedraudiminius laikotarpius, o būtent, už laiką, kai ieškovas buvo nemokamose atostogose. Darbo ginčų komisija 2021-04-30 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-6746 atmetė ieškovo A. S. prašymą išieškoti iš darbdavės UAB „Opusauto“ neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Opusauto“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotą ieškovo A. S. nedraudiminį laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08, konstatavo, kad tai, kaip yra deklaruotas laikotarpis nuo VSDF duomenyse, tai yra faktinė aplinkybė, kurios pagrindu reiškiamas ieškovo reikalavimas dėl 1 517 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą, vertina faktines aplinkybes visų byloje surinktų įrodymų kontekste, tačiau nepriima sprendimo dėl kiekvienos aplinkybės. Ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimas tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukurtų, todėl teismas bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Opusauto“ deklaruotą ieškovo A. S. nedraudiminį laikotarpį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti 1 517 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir netesybas, vertino, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovas ir jo atstovė šiuos reikalavimus grindžia tuo, kad į bylą pateiktą 20180130 ieškovo prašymą, kurio galiojimo terminas nenurodytas ir pagal kurį kiekvieną kartą ieškovui grįžus iš komandiruotės jam suteikiamos neišnaudotos kasmetinės atostogos, o šioms atostogoms pasibaigus – nemokamos atostogos iki išvykimo į kitą komandiruotę, ieškovas pasirašė atsakovės nurodymu. Remdamasi šiuo prašymu atsakovė suteikinėjo ieškovui kasmetines bei nemokamas atostogas laikotarpiais tarp komandiruočių. Paskutinis laikotarpis – nuo 20200909 iki 20210108. Tai patvirtina VSDF administratoriaus duomenys, ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštis, atsiskaitymo lapelių duomenys. Nurodytu laikotarpiu nemokamos atostogos ieškovui buvo suteiktos nuo 20200916 iki 20210108 (nuo 20200909 iki 20200915 – kasmetinės atostogos). Nurodė, jog, kaip matyti iš ieškovo susirašinėjimo su atsakovės darbuotojais, 20201020 ieškovas kreipėsi į darbdavį, prašydamas suteikti jam darbo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad aprūpinti darbu nėra galimybės. Analogišką prašymą ieškovas pateikė ir 20201103, tačiau atsakovė jam darbo nesuteikė. Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo iniciatyva, darbdaviui sutikus, o ne darbdavio nurodymu. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas imtų nemokamas atostogas. Pažymėjo, jog 20180130 prašymas padiktuotas ieškovui pačios atsakovės, siekiant iš anksto „pateisinti“ būsimus faktinio nedarbo laikotarpius tarp ieškovo komandiruočių, o tai, ieškovo nuomone, prieštarauja nemokamų atostogų instituto paskirčiai – suteikti darbuotojui galimybę neatvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių. Taip pat pažymėjo, kad ieškovui buvo suteikta daugiau nei 2,5 mėn. nemokamų atostogų, o tai prieštarauja įstatymo – DK 137 straipsnio 1 dalies, kuri aiškiai apibrėžia nemokamų atostogų suteikimo pagrindus ir trukmę. Teismas pažymėjo, kad 2018-01-30 ieškovas pateikė prašymą (toliau ir – Prašymas) darbdaviui, kuriame nurodė: „Prašau kiekvieną kartą man grįžus iš komandiruotės suteikti neišnaudotas kasmetines atostogas bei kiekvieną kartą atostoginius išmokėti kartu su darbo užmokesčiu. Atostogoms pasibaigus prašau suteikti nemokamas atostogas iki mano išvykimo į sekančią komandiruotę“. Šio prašymo pagrindu ieškovui tarp komandiruočių buvo suteikiamos neišnaudotos kasmetinės atostogos, o joms pasibaigus – nemokamos atostogos. Iš į bylą pateikto 2018-01-30 ieškovo prašymo matyti, kad jis surašytas dviem kalbomis – lietuvių kalba ir rusų, t. y. ieškovui suprantama, kalba. Teismas vertino, kad tikėtina, jog prašymą parengė atsakovė, kadangi jo tekstas yra atspausdintas, tačiau prašymas užpildytas ir pasirašytas ieškovo A. S. Šią aplinkybę ieškovas pripažino, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nors, ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, ieškovas aiškino, kad jis minėto prašymo nepasirašė. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, ieškovas iš pradžių paaiškino, kad jis nežinojo apie 2018-01-30 prašymą dėl nemokamų atostogų, apie šį dokumentą ieškovas sužinojo iš profsąjungos atstovų, kai pateikė dokumentus į Darbo ginčo komisiją. Vėliau pripažino, kad 2018-01-30 prašyme yra jo parašas, jis jį pasirašė, bet jo nenagrinėjo. Dar vėliau paaiškino, kad dokumentai, kuriuos jam davė pasirašyti, jam įsidarbinant pas atsakovę, buvo lietuvių kalba, rusų kalba teksto jis nematė ir neskaitė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas juos vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Teismo posėdyje duodamas paaiškinimus apie jo 2018-01-30 prašymo pasirašymo aplinkybes, ieškovas paaiškino, kad kai jis su kitais vairuotojais paklausė atsakovės darbuotojos, vardu A., kurios pavardės nežino, kas bus, jeigu jie nepasirašys dokumentų, kuriuos ji davė jiems pasirašyti (taip pat, ir minėtą prašymą), buvo atsakyta: „Norite dirbti, turite pasirašyti“. Šie ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis tikrai susipažino su 2018-01-30 jo prašymo turiniu, jį suprato ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindamas, kad jį tenkina toks jo darbo ir poilsio režimas. Kadangi, atsižvelgiant į atsakovės UAB „Opusauto“ vykdomos veiklos pobūdį bei ieškovo darbo pobūdį ir ypatumus, toks ieškovo darbo organizavimas tenkino abi šalis, tiek ieškovas, tiek atsakovė beveik trejus metus laisva valia šiuo ieškovo 2018-01-30 prašymu vadovavosi, jį vykdė iki pat 2021-01-08, kuomet ieškovo prašymu DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) jis buvo atleistas iš darbo UAB „Opusauto“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs norą šį prašymą atšaukti, kad jis būtų pareiškęs pretenzijas dėl šio prašymo ar jo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigė, kad per 3 jo darbo metus šioje įmonėje pretenzijų dėl jam suteikiamų nemokamų atostogų, dėl to, kad darbdavys nefiksavo prastovų (o suteikinėjo nemokamas atostogas), nereiškė, nes nežinojo, kad jam buvo suteikiamos nemokamos atostogos, manė, kad jam yra suteikiamas laisvas laikas už dirbtus viršvalandžius. Tačiau, teismo vertinimu, tokie ieškovo paaiškinimai taip pat vertintini kritiškai ir atmestini. Neįtikėtina, kad ieškovas per beveik trejus jo darbo metus pas atsakovę nepastebėjo ir nesuprato, kad jam nėra mokamas darbo užmokestis už jo poilsio namuose tarp komandiruočių laikotarpius, t. y. už atsakovės jam jo prašymu suteiktų nemokamų atostogų laiką. Tokius nelogiškus ieškovo paaiškinimus paneigia į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas ne tik kad neprašė jam suteikti darbo tarp komandiruočių, o darbas jam nebuvo suteikiamas, bet pats atsisakinėjo atvykti, kviečiamas grįžti į darbą. Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas bei 2018-01-30 ieškovo prašymas patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę tokie teisiniai santykiai ir praktika, kad ieškovui tarp komandiruočių būdavo suteikiamos neišnaudotos kasmetinės atostogos, o joms pasibaigus – nemokamos atostogos iki išvykimo į kitą komandiruotę, kitos komandiruotės (kadencijos) yra suderinamos ieškovo ir atsakovės susitarimu, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią, pateikdamas 2018-01-30 prašymą, pagal jį nusistovėjusi praktika ieškovą tenkino visą darbo santykių laikotarpį, toks darbo organizavimo modelis visiškai atitiko tiek ieškovo, tiek atsakovės valią ir neprieštarauja įstatymo normoms (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovo darbo pas atsakovę laikotarpis nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08 buvo ne prastova, o jam jo paties prašymu suteiktos nemokamos atostogos, todėl teismas atmetė ir kitus ieškovo ieškinio reikalavimus, t. y. reikalavimą pripažinti šį laikotarpį prastovą ir priteisti netesybas dėl to, kad darbo sutarties nutraukimo metu darbdavys pilnai su juo neatsiskaitė.
8. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas A. S. pateikė apeliacinė skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriame prašo skundžiamą teismo sprendima? panaikinti, gra?z?inti civiline? byla? nagrine?ti pirmosios instancijos teismui is? naujo, netenkinus pras?ymo gra?z?inti byla? nagrine?ti pirmosios instancijos teismui is? naujo, ies?kovo A. S. ies?kini? tenkinti visis?kai, priteisti is? atsakove?s ies?kovo naudai jo patirtas byline?jimosi is?laidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo iniciatyva, darbdaviui sutikus, o ne darbdavio nurodymu. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas priverstinai imtu? nemokamas atostogas. I?statymas draudz?ia suteikti nemokamas atostogas tais atvejais, kai i?mone?je ne?ra darbo, uz?sakymu?, kai vykdomos prastovos ir panašiai. Ies?kovo klausimus, kada reike?s vykti i? komandiruote?, atsakove?s darbuotoja atsako: „situacija pasikeite?, s?iuo momentu ne?ra galimybe?s is?vykti i? reisa?. Kai situacija pasikeis, as? pranes?iu“, „kol kas visus tik gra?z?iname is? reiso, nes ne?ra vietu? tiems, kas nori is?vykti. Pries?s?ventinis chaosas“; kitoje z?inute?je i? ies?kovo klausima? „Reike?s vaz?iuoti i? kadencija? s?i? penktadieni? ar ne?“ atsakoma „Kol kas ne?ra vietu?“. Toks Atsakove?s elgesys, kai ies?kovui pras?ant suteikti darbo, jam, pries? jo valia?, buvo suteikiamas nemokamas laisvas laikas, pripaz?intinas, kaip pries?taraujantis sa?z?iningumo principui, i?tvirtintam DK 24 straipsnio 1 dalyje, darbdaviui siekiant is?vengti piniginiu? prievoliu?, susijusiu? su prastovos ne de?l darbuotojo kaltės paskelbimu. DK 6 straipsnio 2 dalyje ais?kiai i?tvirtina, kad tuomet, kai abejojama de?l darbo santykių, reglamentuojanc?iu? sutarc?iu? sa?lygu?, jos ais?kinamos darbuotoju? naudai. Be to, darbuotojas, kuris nežino kalbos, neišmano teisės aktų, bijo neprarasti turėtų lėšų įsidarbinimui, nėra aukštos kvalifikacijos specialistas, negali dalyvauti lygiavertėse derybose tariantis dėl darbo sąlygų.
9.2. Darbuotojui esant nemokamose atostogose ilgiau nei viena? me?nesi?, de?l nutru?kusio valstybinio socialinio draudimo i?moku? moke?jimo ne?ra kaupiamas staz?as ligos, motinyste?s, vaiko priez?iu?ros is?mokoms bei senatve?s pensijai, nemokamu? atostogu? metu susirge?s z?mogus negali gauti ligos is?mokos, o slaugydamas s?eimos nari? – slaugos is?mokos, prireikus registruotis Uz?imtumo tarnyboje, nedarbo is?moka bu?tu? maz?esne? arba jos is? viso nebu?tu? galima skirti, jei z?mogus nebus sukaupe?s teise?s aktuose numatyto nedarbo draudimo staz?o – 12 me?nesiu? per paskutinius 30 me?nesius, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas panaikinti atsakove?s Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruota? ies?kovo nedraudimini? laikotarpi? nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 8 d. nesukuria teisinių pasekmių ir bylą nutraukė.
9.3. Teismas ne tik kad nebuvo aktyvus darbo byloje, bet pries?ingai – buvo bandoma kuo greic?iau baigti bylos nagrine?jima?, teismo pose?dyje ies?kovui nebuvo leista pateikti is?samius paais?kinimus ir is?sakyti visus argumentus, jis buvo „spaudz?iamas“ kalbe?ti kaip galima trumpiau, tuo tarpu atsakove?s atstovas buvo is?klausytas jo nepertraukiant.
9.4. Ies?kovas teismo pose?dyje nurode? asmenis, galinc?ius paliudyti bylai reiks?mingas aplinkybes (pvz., atsakove?s darbuotoja A., nurodz?iusi pasiras?yti 2018¬ m. sausio ¬30 d. pras?yma?), tac?iau teismas i? tai nereagavo. Teismas taip pat atmete? ies?kovo atstove?s pras?yma? leisti pateikti is?samius pras?omos priteisti darbo uz?mokesc?io sumos skaic?iavimus, nors s?i? klausima? teismo pose?dz?io metu primygtinai ke?le? atsakove?s atstovas. Teismas visis?kai nesistenge? objektyviai ir visapusis?kai is?tirti visu? bylos aplinkybiu?.
9.5. I?rodymu? tyrimas atliktas paz?eidz?iant CPK 250 straipsnyje numatyta? tvarka?. Ies?kovo paais?kinimai buvo is?klausyti po atsakove?s atstovo paais?kinimu? ir tik po diskusijos apie ies?kovo dalyvavimo galimuma? (bu?tinuma?), nors ies?kovo teise? asmenis?kai dalyvauti tiriant i?rodymus is? viso negali bu?ti kvestionuojama.
9.6. Ies?kovas reis?ke? pras?yma? leisti pakeisti ies?kinio dalyka?, praplec?iant pradinio ies?kinio reikalavimus. Tam buvo reikalinga atlikti darbo laiko ir darbo uz?mokesc?io skaic?iavimus uz? visa? ies?kovo darbo santykiu? su atsakove laikotarpi?, o tai ies?kovui, neturinc?iam buhalterio is?silavinimo, buvo sude?tinga ir uz?e?me? nemaz?ai laiko. Atsiz?velgiant i? tai, parengiamajame teismo pose?dyje buvo pras?oma teismo suteikti papildomo laiko ies?kinio dalykui pakeisti, o kad tai neuz?vilkintu? bylos nagrine?jimo, buvo pras?oma paskirti ies?kovui termina? visis?kai suformuluoti ies?kinio dalyka?. S?is pras?ymas buvo atmestas.
9.7. Ies?kovas paskaic?iavo darbo valandas, uz? kurias su juo nebuvo atsiskaityta, ir kurios susidare? atsakove?s administracijai verc?iant klastoti tachografo duomenis. Ies?kovo teigimu, buvo duotas nurodymas vengti z?yme?ti tachografe „plaktukus“ (z?enklus, reis?kianc?ius „kitas darbas“), krovinio pakrovimo ir is?krovimo laika? z?yme?ti kaip pauze? ar poilsio laika?, arba is? pradz?iu? pasikrauti krovini? ir tik po to „atidaryti pamaina?“ tachografe. Tuo tarpu darbo uz?mokestis skaic?iuojamas pagal tachografo z?enklus „ratas“ (laikas, kai transporto priemone? vairuojama), „plaktukas“ (krovinio pakrovimas / is?krovimas, transporto priemone?s apz?iu?ra, kiti su vairavimu nesusije? darbai) ir „vokas“ (laikas, skirtas dokumentams forminti). Netinkamai z?ymint tachografe, nebuvo apskaitomas ir apmokamas laikas, skirtas kroviniu? pakrovimui / is?krovimui, krovinio dokumentu? forminimui, kitiems vairuotojo atliekamiems darbams. Kartu s?is laikas virsdavo poilsio laiku, nors darbine?s funkcijos bu?davo atliekamos. Be to, i? darbo laika? nebu?davo i?traukiamas laikas, kuri? vairuotojas praleisdavo vaz?iuodamas is? Lietuvos iki savo vilkiko, stovinc?io kur nors Europoje. Nuvaz?iuoti tekdavo apie 2000 km, keleivini? mikroautobusa? vairuojant pakaitomis su kitais vairuotojais. Neapskaitomas bu?davo taip pat ir gri?z?imo is? komandiruote?s laikas, transporto priemones apz?iu?ros ir paz?eidimu? fotografavimo, komplektacijos sutikrinimo, akumuliatoriaus krovimo laikas (tai vairuotojas ture?davo atlikti poilsio valandomis). Pasak ies?kovo, per visa? darbo santykiu? laikotarpi? jis buvo as?tuoniose komandiruote?se, kuriu? metu jam nebuvo sumoke?ta uz? 1 314 val. 46 min. papildomo darbo laiko, 32 val. mokymosi laiko, 384 val. kelione?s iki vilkiko ir gri?z?imo laiko, 163 val. 30 min. akumuliatoriaus krovimo laiko, kas viso sudaro 1 894 val. 16 min. Uz? s?i? laika?, anot ies?kovo, atsakove? jam liko skolinga viso 24 546 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) su darbo santykiais susijusiu? is?moku?.
10. Atsakovė UAB „Opusauto“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ies?kovo apeliacini? skunda? atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti is? ies?kovo byline?jimosi is?laidas atsakovės naudai. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Tik pasibaigus darbo santykiams ir prae?jus beveik trims me?nesiams, ieškovas kreipe?si i? Darbo ginc?u? komisija?, kurios patikslintu pras?ymu pras?e?: is?ies?koti is? atsakovės darbo uz?mokesti? uz? darba? nakti?, s?venc?iu? dienomis bei uz? virs?valandini? darba?; priteisti minimalu? darbo uz?mokesti? uz? nedraudiminius laikotarpius darbo santykiu? metu. Ieškovas 2021 m. geguz?e?s 29 d. pateike? patikslintą ies?kini? teismui, kuriuo pras?e?: priteisti is? atsakovės naudai netesybas ir byline?jimosi is?laidas advokato paslaugoms apmoke?ti.
10.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė nurodė jam parašyti prašymą ar jį padiktavo. Teisme ieškovas keitė poziciją dėl šio prašymo pateikimo.
10.3. Konkliudentiniai veiksmai rodo, kad trejus metus šalis tenkino veiksmai dėl atostogų suteikimo.
10.4. Ieškovas nei karto neišreiškė noro pakeisti prašymą, ar atšaukti jį. Ieškovas tiksliai z?inojo, kad gri?z?us is? komandiruote?s jis ture?s laisva? laika?, t. y. arba kasmetines, arba nemokamas atostogas, ir, atitinkamai, gale?jo planuotis savo laika?.
10.5. Nėra suprantama, kaip asmuo, kas me?nesi? gaunantis darbo uz?mokesti?, gale?tu? nesuprasti, jog trejus metus tam tikri laikotarpiai ne?ra apmokami. Jokiu? pretenziju? darbo santykiu? metu jis neteike? ir de?l paskutinio nedraudiminio laikotarpio, kuris truko kelis me?nesius. Toks ies?kovo elgesys gale?tu? bu?ti paais?kinimas tik noru pasibaigus darbo santykiams papildomai pasipelnyti atsakovės atz?vilgiu. Duodamas paais?kinimus teismo pose?dyje, ieškovas is? pradz?iu? paais?kino, kad jis nez?inojo apie pras?yma? de?l nemokamu? atostogu? ir apie ji? suz?inojo is? profsa?jungos atstovu?, kai pateike? dokumentus Darbo ginc?o komisijai, paskui pripaz?ino, kad pras?yme yra jo paras?as, bet jo nenagrine?jo, ve?liau Darbuotojas nurode?, kad dokumentai, kuriuos jam dave? pasiras?yti buvo lietuviu? kalba, rusu? kalba teksto jis nemate? ir neskaite?. Galiausiai, ies?kovas uz?e?me? pozicija?, kad rusu? kalba pras?ymas buvo padiktuotas ir nurodytas atsakovės. Akivaizdu, kad ies?kovas nesa?z?iningai naudojasi jam suteiktomis teisine?s gynybos priemone?mis, galimai siekiant pasipelnyti is? atsakovės pasibaigus darbo santykiams – bandoma rasti i?tikinamiausia? versija?, kuri pagristų? jo reikalavimą? dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio.
10.6. Akivaizdu, kad ieškovas suprato, jog atostogų laikotarpis prasidės pasibaigus komandiruotei ir pasibaigs tuomet, kai atsakovė, o ne ieškovas, nurodys vyks į kitą darbą. Ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu rodo ir tai, kad ieškovas į darbo ginčus nagrinėjantį organą kreipėsi tik dėl paskutinio nedraudiminio laikotarpio.
10.7. Jei teismas būtų? patenkinęs ieškovo reikalavimą? nedraudiminius laikotarpius laikyti prastova, atsakovė būtų išgijusi pareiga? patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikta? informacija?. Toks ieškinio reikalavimas yra nesukuriantis tiesiogiai pasekmių? ir dėl to pagristai buvo laikomas kaip perteklinis, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi. Šio reikalavimo ieškovas nekėlė darbo ginčų komisijoje, kuri yra privaloma darbo ginčų atveju.
10.8. Tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos.
10.9. Ieškovo reikalavimai dėl netinkamo atsiskaitymo už? darbą? naktį?, švenčių? dienomis bei viršvalandini? darbą? (su kuriuo atsakovas kategoriškai nesutinka) buvo reiškiami Darbo ginčų? komisijoje, priimtas sprendimas netenkinti šios reikalavimų dalies laikytinas išspręstu, kadangi ieškovas šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies neginčijo. Ieškovo teikiami nauji įrodymai, yra susiję su įsiteisėjusia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi. Ieškovas bando įrodyti aplinkybes, kurių neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šį prašymą apeliantas motyvuoja netinkamu teismo procesu, dėl ko, apelianto teigimu, jam buvo suvaržyta galimybė suformuluoti ieškinio reikalavimus.
13. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos faktus ir neteisingai išsprendė ginčą dėl nemokamų atostogų suteikimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos aplinkybes, pritaria apelianto argumentams, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.
Dėl ieškovo teisės tikslinti ieškinio reikalavimus
15. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalimi, kuria yra atmestas jo reikalavimas priteisti 1 517 Eur darbo užmokesčio už prastovą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 8 d. ir netesybas.
16. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė leisti tikslinti ieškinio reikalavimus ir be pareikštų reikalavimų taip pat prašė priteisti ieškovui darbo užmokestį už viršvalandžius ir naktinį darbą, t. y. prašė šioje byloje išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir dėl kitų Darbo ginčų komisijai ieškovo pareikštų reikalavimų (2021 m. spalio 11 d. teismo posėdis, garso įrašas 4 min.).
17. Nei teismo posėdžio protokolinėje pažymoje, nei garso įraše nefiksuota, kaip teismas konkrečiai išsprendė šį ieškovo atstovės procesinį prašymą. Teismas nurodė, kad pritaria atsakovo atstovo išdėstytiems argumentams ir jų nekartoja. T. y. teismas protokoline nutartimi faktiškai atmetė šį ieškovo atstovės prašymą pritardamas atsakovo atstovo argumentams, kuriais jis prieštaravo ieškovo prašymui dėl ieškinio tikslinimo teigdamas, kad ieškovas neturi tokios teisės, nes Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl nurodytų reikalavimų, susijusių su viršvalandiniu ir naktiniu darbu, vykstančio parengiamojo teismo posėdžio metu jau yra įsiteisėjęs pagal DK 229 straipsnio nuostatas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad ieškinio reikalavimų patikslinimo klausimo išsprendimas nurodytu būdu neatitinka civilinio proceso įstatymo reikalavimų ir tuo labiau procesinių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų.
19. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, įtvirtinti Civilinio proceso kodekso XX skyriuje, reikalauja, kad nagrinėdamas darbo ginčus teismas veiktų aktyviai, padėtų silpnesnei proceso šaliai – darbuotojui realizuoti savo procesines teises, gintų jas tam tikrais atvejais net ir nesant darbuotojo prašymo. Darbo ginčų procese teismui yra suteikti platūs įgaliojimai spręsti su ieškinio pagrindu ir reikalavimo patikslinimu susijusius klausimus, kuriuos pagal CPK 413 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi spręsti ne formalizuotai, bet betarpiškai parengiamajame teismo posėdyje. Ieškinio trūkumus teismas gali nustatyti tik, jei jie yra esminiai ir negali būti pašalinti atliekant reikiamus patikslinimus parengiamajame posėdyje.
20. CPK 226 straipsnis nustato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Paminėtos pasirengimo bylai nuostatos, be kitą ko reiškia, kad ieškovo prašymai susiję su ieškinio dalyko ir pagrindo tikslinimu, gali būti ir turi būti išdėstyti parengiamajame teismo posėdyje, o toks jų pareiškimas šiame posėdyje laikytinas tinkamu ir savalaikiu.
21. DK 229 straipsnis nustato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Darbo kodekso straipsnis, kuriuo remiantis teismas atmetė ieškovo prašymą dėl ieškinio patikslinimo, reglamentuoja Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo tvarką, tačiau jame nėra numatytas draudimas ieškovui teikti ieškinį ir dėl įsiteisėjusio komisijos sprendimo ar jo dalies. Tuo atveju, jei ieškovas yra praleidęs Darbo kodekso 231 straipsnyje numatytą terminą ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimą (jo dalį), teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį. Pagal kasacinio teismo praktiką Darbo kodekso 231 straipsnyje numatytas terminas laikomas procesiniu ir sukelia būtent tokias jo praleidimo pasekmes, nebent teismas nuspręstų jį atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Tačiau teismo sprendimas atsisakyti priimti ieškinį (patikslintus reikalavimus) turi būti įforminamas nutartimi, kuri be to gali būti skundžiama.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė teismo posėdyje išdėstė ne tik prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus, bet nurodė ir aplinkybes, dėl kurių tokie papildomi ieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti teikiant pradinį ieškinį, t. y. ieškovo atstovė teigė, kad šalys vedė perspektyvias derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo ir laikė netikslingu apkrauti ginčą papildomomis aplinkybėmis, dėl kurių šalys iš esmės sutarė. Tokius ieškovo atstovės paaiškinimu parengiamajame teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovas.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos pasirengimo bylai taisyklės ir tai užkirto kelią ieškovui efektyviai ginti savo darbo teises. Su tuo susijęs pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje.
Dėl ieškovo ginčijamų nemokamų atostogų suteikimo teisėtumo
24. Ieškovas ieškiniu prašė laikotarpį nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 8 d. pripažinti prastova, t. y. laikotarpiu, kai darbdavys dėl savo kaltės nesuteikė jam darbo.
25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą šioje dalyje, taip pat pritaria apeliantui, jog nemokamų atostogų suteikiamas, pagal visas aplinkybes, kuriomis tokios atostogos ieškovui buvo suteiktos, prieštarauja darbo įstatymų imperatyvams.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Darbo kodekso 137 straipsnio nuostatas nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu, darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas išeitų nemokamų atostogų (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1071-524/2021 ir kt.).
27. Nemokamos atostogos yra tikslinės atostogos, t. y. suteikiamos tam tikram tikslui (Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Nemokamų atostogų suteikimo tikslas (priežastis) turi būti susijęs su darbuotojo interesais. Darbo kodeksas neapibrėžia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių darbuotojui gali būti suteiktos nemokamos atostogos (Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalis). Priežasčių svarbumas šiuo atveju nėra itin reikšmingas – svarbu, kad priežastys būtų tikros ir patikrinamos. Priežastys turi būti tokios, kad įtikinamai pagrįstų darbuotojo norą ir iniciatyvą naudotis tokiomis atostogomis.
28. Darbo kodeksas nenustato, kaip darbuotojas turi pateikti prašymą dėl nemokamų atostogų. Toks prašymas gali būti pateikiamas žodžiu ir raštu, gali būti išankstinis ir daugkartinis. Tačiau visais atvejais, kilus ginčui, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad prašymas buvo tikras ir kad nemokamų atostogų iniciatorius buvo darbuotojas.
29. Ieškovo A. S. 2018 m. sausio 30 d. prašymas dėl atostogų suteikimo, kurio pagrindu darbdavys teigia jam suteikęs atostogas (nuo 20200909 iki 20200915 – kasmetinės atostogos, ir nuo 20200916 iki 20210108 nemokamas atostogas), paminėtų kriterijų neatitinka. Prašymas yra parengtas dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Tai rodo, kad prašymą parengė darbdavys, nes ieškovas yra Baltarusijos pilietis ir lietuviškai nesupranta. Prašymo tekstas taip pat leidžia spręsti, kad tokio prašymo iniciatorius buvo darbdavys, o ne darbuotojas. Prašyme nurodoma, kad „prašau kiekvieną kartą man grįžus iš komandiruotės suteikti neišnaudotas kasmetines atostogas bei kiekvieną kartą atostoginius išmokėti kartu su darbo užmokesčiu. Atostogoms pasibaigus, prašau suteikti nemokamas atostogas iki mano išvykimo į sekančią komandiruotę“. Kaip matyti, prašyme nurodytas atostogų suteikimo terminas yra siejamas su „išvykimu į sekančią komandiruotę“, t. y. su aplinkybe, priklausančia nuo darbdavio valios ir noro, o ne su darbuotojui svarbių priežasčių pabaiga. Paminėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų priešingai, t. y. kad nemokamų atostogų suteikimui buvo konkrečios priežastys (tikslas), kad jos buvo individualios ir susijusios su darbuotojo asmeniniais reikalais.
30. Teismas be pagrindo rėmėsi susiklosčiusia šalių bendravimo praktika. Praktika, kuria pažeidžiami darbo įstatymai, neįpareigoja. Paminėtina, kad ieškovas duodamas paaiškinimus teisme iš esmės neginčijo, kad jis žinojo apie savo prašymą dėl atostogų suteikimo grįžus iš komandiruotės, anksčiau naudojosi tokiomis atostogomis ir teigė, kad dėl ankstesnių laikotarpių pretenzijų neturi – laiko, kad tai atitiko jo valią. Tačiau ieškovas pažymėjo, kad paskutinį kartą darbdavys jam liepė nemokamai atostogauti neprotingą laiko tarpą, o taip pat negrąžino jo į darbą net ir po to, kai 2020 m. spalio 20 d. jis paprašė darbdavio išsiųsti jį į reisą (komandiruotę). Dėl nurodytų priežasčių, t. y 2020 m. spalio 20 d. darbdaviui pateiktos žinutės (ieškinio priedas „susirašinėjimas su darbdaviu.docx“), ieškovas laiko, kad jo valia dėl nemokamų atostogų pasibaigė.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. kad darbdavys nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 8 d. be pagrindo tęsė ieškovo nemokamas atostogas savo, o ne darbuotojo iniciatyva, per šį laikotarpį nesuteikė ieškovui darbo ir nepaskelbė šio laikotarpio prastova, teismas turėjo tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą nurodytą laikotarpį, nes tokia situacija atitinka neteisėtą darbuotojo nušalinimą nuo darbo. Neteisėto nušalinimo atveju darbuotojo darbo teisės yra ginamos pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neteisėto nušalinimo laikotarpį.
32. Pirmosios instancijos teismas nesurinko byloje įrodymų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Darbo ginčų komisijai darbdavio pateikta vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažyma už 2021 m. sausio mėn. (DGK bylos 81 lapas, ieškinio priedas .zip formate), neatitinka tikrovės, t. y. vidutinis darbo užmokestis ieškovui yra apskaičiuotas iš laikotarpio, kai darbdavio vertinimu ieškovas buvo nemokamose atostogose ir negavo darbo užmokesčio (t. y. imant 2020 m. spalio – gruodžio mėnesius). Todėl ši pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo reikalavimų ir šia pažyma negalima remtis sprendžiant ginčą. Be to, kaip minėta, byloje ieškovas ginčijo ir kitas su darbo užmokesčio apskaičiavimu susijusias aplinkybes t. y. įrodinėjo nepriemokas už viršvalandinį darbą ir dabą naktį, o tai taip pat gali turėti reikšmės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nėra galimybės priimti sprendimą dėl minėto ieškovo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ieškovo reikalavimo patikslinti socialinio draudimo duomenis
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis teismas nusprendė nutraukti bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Opusauto“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui deklaruotą ieškovo A. S. nedraudiminį laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2021-01-08. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo reikalavimu ieškovas prašė nustatyti faktinę aplinkybę, o ne apginti ginčijamą teisę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio reikalavimo esmę sudaro ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nesiaiškino, kokio teisinio rezultato ieškovas iš tikrųjų siekia ir koks yra šio reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindas. Konstatavęs, kad teisės aktai darbdavį įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su teisingu socialinio draudimo duomenų teikimu, teismas turėjo vertinti, kaip darbdavys tas pareigas vykdė. Teismas, nutraukdamas bylą, neatskleidė ginčo esmės dėl šio reikalavimo.
Dėl ginčo procesinės baigties
34. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).
35. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, nepaisant to, tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino visų esminių šio darbo ginčo aspektų, netinkamai vykdė pasirengimą darbo bylos nagrinėjimui, nesurinko visų įprastai darbo ginčui reikšmingų įrodymų, netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir neatskleidė ginčo esmės. Esant tokioms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujai. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Ieškovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko