Civilinė byla Nr. e2A-263-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26244-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.4; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltusa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltusa“ ieškinį atsakovui D. T. dėl darbdaviui skirtos baudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriuo jai skirta 170 Eur bauda, nes ji neįvykdė darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteista 3215,13 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Pastarąjį sprendimą vykdo antstolis Gintas Badikonis (vykdomoji byla Nr. 0040/20/00868). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. spalio mėn. dirbo ieškovės įmonėje vairuotoju. Atsakovas, vairuodamas ieškovei priklausantį krovininį automobilį „Citroen Berlingo“, sukėlė autoįvykį. Atsakovas pripažino savo kaltę, įsipareigojo atlyginti įmonei padarytą turtinę žalą, bet savo įsipareigojimo neįvykdė. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodo, kad yra kilę nemažai ieškovės ir atsakovo ginčų, ieškovės padėtis sunki. Ieškovė pažymėjo, kad darbo ginčų komisijai ir antstoliui pateikė prašymus išdėstyti sprendimo vykdymą. Antstolis prašymą tenkino, darbo ginčų komisija nenagrinėjo prašymo.

2.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas teisėtas, nėra pagrindo jo naikinti. Atsakovas pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas neįvykdytas iki šiol. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, jog ji nėra pajėgi atsiskaityti su atsakovu. Ieškovė turėjo realias finansines galimybes įvykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsakovui priteistas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai taikytini padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo tinkamo ir greito įvykdymo. Atsakovas mano, kad darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog nėra įgaliota keisti savo sprendimo, jeigu jame nenurodytas sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis, šį klausimą turi spręsti antstolis. Ieškovė kreipėsi į antstolį išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 2020 m. liepos 22 d., t. y., kai darbo ginčų komisija nagrinėjo ginčą dėl baudos skyrimo. Atsakovas nurodo, jog aplinkybė, kad dalį priteistos pagal darbo ginčų komisijos sprendimą sumos antstolis jau yra išieškojęs, neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės, numatytos DK 232 straipsnyje, ieškovei paskirta minimali 170 Eur bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 170 Eur baudą už darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo nevykdymą ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteista 3215,13 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, 2020 m. gegužės 15 d. įsiteisėjo. Atsakovas, praėjus mėnesiui ir dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo bei keturiolikai dienų nuo teismo nutarties, kuria ieškovei grąžintas ieškinys, nepašalinus trūkumų, įsiteisėjimo, dėl nevykdomo darbo ginčų komisijos sprendimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas skirti darbdavei baudą.

5.       Teismas nustatė, kad antstolis 2020 m. liepos 1 d. raginimu pasiūlė ieškovei sumokėti atsakovui skolą pagal pirmiau nurodytą sprendimą (vykdomoji byla Nr.0040/20/00868). Ieškovė 2020 m. liepos 22 ir 24 d. kreipėsi į antstolį G. Badikonį dėl skolos mokėjimo dalimis, po 500 Eur per mėnesį, o 2020 m. liepos 23 d. – darbo ginčų komisiją, prašydama leisti priteistą sumą sumokėti dalimis – po 200 Eur į mėnesį.

6.       Teismas nurodė, kad, atsakovui kreipiantis į darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo, darbo ginčų komisijos sprendimas buvo įsiteisėjęs ir turėjo būti vykdomas, bet nebuvo pradėtas vykdyti ir ieškovė nebuvo pasikreipusi į antstolį dėl sprendimo išdėstymo.

7.       Teismas nustatė, kad darbo ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu skyrė ieškovei 170 Eur baudą už 2020 m. balandžio 14 d. darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą.

8.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nevykdė 2020 m. balandžio 14 d. darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, laiku ir tinkamai neatliko atsiskaitymų pagal priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą su atsakovu tol, kol darbuotojas nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl baudos darbdaviui skyrimo.

9.       Teismas nurodė, kad darbdavė ėmėsi iniciatyvos, kad darbo ginčų komisijos sprendimas būtų išdėstytas dalimis, po to, kai atsakovas iniciavo procesą dėl sankcijos darbdavei už sprendimo nevykdymą skyrimo. Ieškovės veiksmai nepaneigia jos, kaip darbdavės, pareigos vykdyti įsiteisėjusį darbo ginčų komisijos sprendimą.

10.       Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl darbdavio kitų ginčų su šiuo darbuotoju, darbdavio apsunkintos finansinės padėties, nesant pateiktų rašytinių įrodymų apie realią sudėtingą finansinę situaciją 2020 m. balandžio – birželio mėnesiais, kuri galėjo būti kliūtimi ieškovei įvykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, neturi reikšmės. Antstolio leidimas sprendimą vykdyti dalimis savaime neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės pradėti vykdyti sprendimą, mokėti darbuotojui priteistas sumas, po sprendimo įsiteisėjimo.

11.       Teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti ieškovei baudą už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą nuo 2020 m. gegužės 15 d. (įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimui) iki darbo ginčų komisijos sprendimo realaus pradėjimo vykdyti – 2020 m. rugpjūčio 7 d. (kai į antstolio sąskaitą buvo pervesta 500 Eur suma). Teismo vertino darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos dydį, vengimo pradėti vykdyti sprendimą laikotarpį (aštuonios savaitės), aplinkybes, kad pirmiau nurodytas sprendimas, susijęs su darbo užmokesčio išieškojimu darbuotojui, pradėtas vykdyti ir sprendė, kad darbo ginčų komisijos paskirtos 170 Eur baudos dydis atitinka bendrus teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

12.       Teismas nurodė, kad atleisti darbdavę nuo atsakomybės už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą būtų nesąžininga ir neteisinga darbuotojo atžvilgiu, nes byloje nėra duomenų, kad darbdavė būtų bendradarbiavusi su atsakovu, ieškojusi galimybių atsiskaityti su juo, nepradedant priverstinio vykdymo proceso.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė teigia, kad nevengia geranoriškai atsiskaityti su atsakovu, bet neturi galimybės įvykdyti sprendimą iš karto. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino esminių aplinkybių dėl kurių įmonė negalėjo ir iki šiol negali tinkamai įvykdyti darbo ginčų komisijos sprendimo.

13.2.                      Įmonės padėtis nuo 2020 m. pradžios yra labai apsunkinta. Įmonė turi 62 darbuotojus, visiems jiems reikia mokėti atlyginimus, mokesčius Sodrai. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. kovo 27 d. nurodymą, ieškovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. gali atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, jei atsiskaitymo suma viršija 10 Eur. VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovė nuo 2020 m. balandžio 2 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, nes pirkėjai nutraukė bendradarbiavimo sutartis ir ieškovė prarado pagrindines pajamas. Šis sprendimas apskųstas teismui, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki lapkričio 6 d. ieškovei paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apribojimas tęsiamas iki šiol (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00057-20). Ieškovė teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių įmonė negalėjo laiku tinkamai įvykdyti darbo ginčų komisijos sprendimo.

14.       Atsiliepime atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Darbdavys privalo vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimus. DK 232 straipsnio 1 dalies nuostatos skatina darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Atsakovui kreipiantis dėl baudos skyrimo darbdavei, sprendimas nebuvo įvykdytas ir iki šiol nėra įvykdytas.

14.2.                      Ieškovė nepateikė darbo ginčų komisijai ir pirmosios instancijos teismui objektyvių duomenų, kad nėra finansiškai pajėgi įvykdyti darbo ginčų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia naujais įrodymais (VMI nurodymu mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais, prokuroro nutarimu, kuriuo apribota nuosavybės teisė). Ieškovė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi ieškinyje.

14.3.                      Aplinkybė, kad ieškovė įpareigota vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais, negalėjo apsunkinti darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo. Prokuroro nutarimas nekliudė antstoliui vykdyti priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turi sąskaitą Šiaulių banke (iš šios sąskaitos apmokėtas žyminis mokestis), kuriai jokie apribojimai netaikomi. Dėl to ieškovė gali atsiskaityti su atsakovu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje keliamas darbdavei paskirtos baudos už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą pagrįstumo klausimas.

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

17.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – VMI VMI 2020 m. kovo 27 d. mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

19.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu priteisė iš ieškovės 3 215,13 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (darbo byla Nr. APS-131-3982). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, ieškovė, nesutikdama su nurodytu sprendimu, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuris grąžintas ieškovei 2020 m. birželio 6 d. nutartimi, nes ieškovė nepašalino teismo nustatytų trūkumų (civilinė byla Nr. e2-19427-727/2020). Dėl to pirmiau nurodytas darbo ginčų komisijos sprendimas 2020 m. gegužės 15 d. įsiteisėjo.

20.       Atsakovas 2020 m. birželio 26 d., t. y. praėjus šešioms savaitėms nuo sprendimo įsiteisėjimo arba dviem savaitėms nuo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei, priėmimo, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas skirti ieškovei baudą, nes ieškovė nevykdo pirmiau nurodyto darbo ginčų komisijos sprendimo.

21.       Antstolis 2020 m. liepos 1 d. raginimu paragino ieškovę sumokėti atsakovui 3 215,13 Eur skolą (vykdomoji byla Nr. 0040/20/00868). Ieškovė 2020 m. liepos 22 d. prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama išdėstyti skolą dalimis. Ieškovė 2020 m. liepos 24 d. prašymu prašė antstolio išdėstyti skolą dalimis, mokant po 500 Eur į mėnesį.

22.       Ieškovė 2020 m. liepos 23 d. prašymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama išdėstyti skolą dalimis, mokant po 200 Eur į mėnesį.

23.       Darbo ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 12 d. skyrė ieškovei 170 Eur baudą už darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo nevykdymą. Ieškovė, nesutikdama su pastaruoju darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė teismui ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 170 Eur baudą už darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo nevykdymą ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl darbdavei paskirtos baudos pagrįstumo

24.       DK 232 straipsnyje reglamentuotos darbo ginčų komisijos ir teismų sprendimų darbo bylose neįvykdymo pasekmės. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 2 dalis).

25.       Įsiteisėję darbo ginčų komisijos sprendimai turi būti vykdomi CPK nustatyta tvarka. Už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla įstatyme nustatyti padariniai. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą, turi įvertinti priežastis, dėl kurių darbdavė neįvykdė sprendimo.

26.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neįvertino esminių aplinkybių, nes ieškovė nevengia geranoriškai atsiskaityti su atsakovu, bet neturi galimybės tai padaryti dėl sunkios finansinės būklės. Ieškovė nurodyta aplinkybė, kad įmonėje dirba 62 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis – 45) darbuotojai, kuriems reikia mokėti atlyginimus, socialinio draudimo mokesčius, neatleidžia darbdavės nuo pareigos sumokėti atsakovui, buvusiam ieškovės darbuotojui, nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, priteistus darbo ginčų komisijos sprendimu.

27.       Apeliantė teigia, kad jos būklė pasunkėjo dėl VMI nurodymo atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, jei atsiskaitymo suma viršija 10 Eur, bet nepateikia tai patvirtinančių jokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis VMI nurodymas neapribojo ieškovės veiklos, nes ieškovė galėjo vykdyti atsiskaitymus banko kortele, mokėjimo pavedimais ar kitomis mokėjimo priemonėmis, taip pat gauti negrynuosius pinigus į savo sąskaitą.

28.       Apeliantė teigia, kad VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovė nuo 2020 m. balandžio 2 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų, todėl pirkėjai nutraukė bendradarbiavimo sutartis ir ieškovė prarado pagrindines pajamas. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu netenkintas apeliantės skundas dėl šio VMI sprendimo. Nurodytas sprendimas neįsiteisėjęs (administracinė byla Nr. eI3-3193-596/2020). Ieškovė nenurodė teismui priežasčių, dėl kurių ji išregistruota iš PVM mokėtojų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl šios priežasties pirkėjai nutraukė su ieškove bendradarbiavimo sutartis ir ieškovė prarado didžiąją dalį pajamų.

29.       Ieškovė nurodo, kad darbo ginčų komisijos sprendimo negalėjo įvykdyti, nes Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki lapkričio 6 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ribojimas tęsiamas iki šiol. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turi kitą sąskaitą, kuriai netaikomi ribojimai, iš kitos sąskaitos sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie kitas jai priklausančias bankų sąskaitas. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, siekdama atsiskaityti su atsakovu, kreipėsi į prokurorą, kad būtų leista sumokėti buvusiam darbuotojui darbo užmokestį ir dienpinigius, priteistus darbo ginčų komisijos sprendimu.

30.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darbdavė iki šios dienos neįvykdė darbo ginčų komisijos sprendimo. Pirmiau nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas skirti ieškovei baudą, nes ji nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo, 2020 m. birželio 26 d., t. y. praėjus šešioms savaitėms nuo sprendimo įsiteisėjimo arba dviem savaitėms nuo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei, priėmimo. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad siekė bendradarbiauti su buvusiu darbuotoju, kad būtų išvengta priverstinio teismo sprendimo vykdymo ar priteista skola būtų sumokėta dalimis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė, prašydama išdėstyti skolą, kreipėsi į antstolį ir į darbo ginčų komisiją, tik po to, kai darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsakovui priteistas nesumokėtas darbo užmokestis bei dienpinigiai ir nuo kurio įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 34 savaitės.

31.       Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė DK nuostatas, reglamentuojančias darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymo padarinius, ir skyrė ieškovei 170 Eur baudą.

32.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

33.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35.       Atsakovas pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 200 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš ieškovės atsakovei priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui D. T. (gim. 1977 m. kovo 22 d.) iš ieškovės UAB „Baltusa“ (kodas 303234303) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.