Civilinė byla Nr. e2YT-2877-377/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00935-2023-9

    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 29 d.

 Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, 

            viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo  J.Z pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. Z. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini)  bei kitus inžinerinius statinius-šulinį, (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis 1973 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) valstybiniame ūkyje, vairuotoju. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Apie 1975 m. balandžio ar gegužės mėnesį, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. I. Z (buvusi - L), santuokos metu susilaukė keturių vaikų. Pareiškėjas su visa šeima nuolatos gyveno (duomenys neskelbtini)todėl (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus sprendimu (įsakymu) už pajus, kaip profesinės sąjungos nariui, buvo perleistas gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas – tvartas, pagalbinis pastatas – daržinė, kiti inžineriniai statiniai – šulinys. Šeima  nuo 1975 m. savo jėgomis ir turimomis finansinėmis galimybėmis stengėsi gerinti įgyto turto būklę: pakeitė langus, remontavo stogo dangą, tvarkė elektros instaliaciją, sudėjo medines grindis, tinkavo vidaus patalpas, jas dažė, mūrijo krosnį, ir tokiu būdu gyvenamąsias patalpas pritaikė savo poreikių tenkinimui. Pareiškėjas nuo pat turto įgijimo momento nėra sulaukęs jokių pretenzijų dėl turto valdymo. Nurodo, jog 1992 metais(duomenys neskelbtini)tarybinis ūkis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po reorganizacijos toliau dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2008 m. 2007-03-05 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, nuosavybėn įgijo žemės sklypą, esantį greta aukščiau nurodytų pastatų, tam, kad toliau galėtų ūkininkauti. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti turimą nuosavybės teisę kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo, todėl atitinkamai 2022-04-01 buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių dėl adreso aukščiau nurodytam nekilnojamajam turtui suteikimo. Pagėgių savivaldybės administracija patvirtino, kad nekilnojamieji daiktai, kurių (duomenys neskelbtini) nėra įrašyti į Pagėgių savivaldybės buhalterinę apskaitą ir nėra Pagėgių savivaldybės nuosavybė. Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija taip pat  patvirtino, kad nuo 1975 metų pareiškėjas gyvena ir valdo ūkį, esantį(duomenys neskelbtini)Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialą dėl informacijos apie, tai, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio narys, profsąjungos narys, bei prašant pateikti sprendimą (įsakymą) dėl gyvenamojo būsto suteikimo. Gautas atsakymas patvirtino, jog archyve nepavyko rasti duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo ūkio ir profsąjungos narys, taip pat nepavyko rasti žinių apie tai, kad jam buvo suteiktas gyvenamasis būstas. Be to, archyvas taip pat pateikė Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo ūkinių knygų ištraukas apie J. Z. šeimos duomenis, kuriuose fiksuojama, jog J. Z. dirbo vairuotoju, (duomenys neskelbtini)tarybiniame ūkyje, taip pat augino galvijus, turėjo 0,50 ha žemės sklypą (posodybinis sklypas, esantis po aukščiau nurodytais pastatais). (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio dokumentai iki 1973 metų archyvui apskritai nebuvo perduoti. Pareiškėjas nurodo, jog jis teisėtai, sąžiningai ir atvirai valdo gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus, jais disponuoja kaip savo nuosavybe, tačiau dėl neišlikusių dokumentų, neturi galimybės nuosavybės teisės įregistruoti VĮ „Registrų centras“, todėl yra priverstas kreiptis į teismą, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto patvirtinimo.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti  įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70  straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodo, kad jam už pajus kaip Piktupėnų tarybinio ūkio darbuotojui buvo perleisti statiniai, tačiau nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), t.y. atitinkamo

(duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus įsakymo (sprendimo), kitų dokumentų, patvirtinančių turto perleidimo faktą. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta prašomų įteisinti statinių statybų teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl atsižvelgiant į išdėstytą galimai nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kuri patvirtintų arba paneigtų nelegalios statybos faktą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.

        Pareiškėjas papildomu paaiškinimu nurodo, jog (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio gyvavimo laikotarpiu nebuvo galima savavališkai užimti, užvaldyti ūkiui priklausančio turto. Visi turto perdavimo klausimai būdavo sprendžiami profsąjungos ir ūkio vadovybės. Jei jis būtų savavališkai užvaldęs ūkiui priklausantį turtą, nedelsiant buvęs iškraustytas. (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui reoganizuojantis jam buvo paaiškinta, kad negali įsigyti jokių papildomų daiktų ar technikos, nes jo turimi pajai buvo panaudoti sodybos įsigijimui. Taigi, nuo 1975 metų gyvenu (duomenys neskelbtini) ir niekada nėra sulaukęs jokių priekaištų, pastabų ar reikalavimo išsikelti, kadangi visiems buvo žinoma, jog ši sodyba buvo perleista jo nuosavybėn. Priešingai, (duomenys neskelbtini)Seniūnijos seniūnas ne kartą ragino imtis teisinių veiksmų dėl nuosavybės teisės įteisinimo, tačiau dėl teisinių žinių stokos vis įteisinimą atidėdavo vėlesniam laikui. Pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad pagal turimas galimybes stengėsi remontuoti ir tvarkyti jam  priklausantį turtą (atsiskaitymo už elektros tiekimą knygelę, kurioje fiksuojami mokėjimai už elektros energiją nuo 2010 m. gegužės mėnesio bei kelias sąskaitas faktūras). Kartu su pareiškimu yra pateikęs dokumentus, kurie patvirtina, kad nei Pagėgių savivaldybės administracija, bei (duomenys neskelbtini) neturi nuosavybės teisės į jam priklausančią sodybą ir jokių pretenzijų į minėtą turtą nereiškia, todėl pareiškimo tenkinimo atveju, niekam nebūtų sukeliami neigiami padariniai.

        Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. 

            Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Pareiškimas tenkinamas visiškai. 

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. I. Z (L). Santuokos metu susilaukė keturių vaikų. J. Z. nuo (duomenys neskelbtini) valstybiniame ūkyje, vairuotoju, o apie 1975 m. balandžio mėnesį persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog J. Z. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) nuo 1986 m. lapkričio 27 d., tačiau nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą VĮ „Registrų centras“ neįregistruota. Tokiu būdu, jokių oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodyto turto priklausomybę laikotarpiu nuo jo pastatymo iki šiol, civilinėje byloje nėra.

Iš 2022 m. lapkričio 21 d. Pagėgių savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto ,,Dėl informacijos‘‘ matyti, jog nekilnojamieji daiktai, kurių unikalus(duomenys neskelbtini), nėra įrašyti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės buhalterinę apskaitą ir nėra (duomenys neskelbtini)savivaldybės nuosavybė.

Iš 2022 m. lapkričio 21 d. Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto ,,Dėl pastatų‘‘ matyti, jog pagal ūkinę knygą nuo 1991 m. iki 1996 m. (duomenys neskelbtini) knygos Nr. 23 pagal ūkinę knygą nuo 1998 m. iki 2002 m. (duomenys neskelbtini) kaime, knygos Nr. 34 (iki 1990 m. perduotos archyvui) J. Z. ir E. Z. nuo 1975 m. gyvena ir valdo ūkį (duomenys neskelbtini).

Iš 2023 m. balandžio 20 d. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo rašto ,,Dėl dokumentų pateikimo‘‘, pateikti duomenys iš 1986-1990 m. ūkinių knygų ištraukų apie J. Z. šeimos duomenis matyti, kad archyve nepavyko rasti duomenų apie tai, kad J. Z. buvo ūkio ir profsąjungos narys, taip pat nepavyko rasti žinių apie tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas gyvenamasis būstas. Minėtu raštu archyvas pateikė Šilutės rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo ūkinių knygų ištraukas apie J. Z. šeimos duomenis, kuriuose fiksuojama, jog J. Z. dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, taip pat augino galvijus, turėjo 0,50 ha žemės sklypą (posodybinis sklypas, esantis po aukščiau nurodytais pastatais). (duomenys neskelbtini)tarybinio ūkio dokumentai iki 1973 metų archyvui apskritai nebuvo perduoti, o perduoti dokumentai yra neinformatyvūs. 1992 metais (duomenys neskelbtini)tarybinis ūkis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas po reorganizacijos toliau dirbo (duomenys neskelbtini)iki 2008 m. vairuotoju. (duomenys neskelbtini)tarybinio ūkio dokumentai iki 1973 metų archyvui apskritai nebuvo perduoti.

 (duomenys neskelbtini) vadovas A. L. 2023-04-06 raštu Nr. 183 patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra tarybinio ūkio turto perėmėja, tačiau gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas (duomenys neskelbtini)  ir minėtas turtas nėra įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Iš  2007 m. kovo 5 d. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas J. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuosavybėn įgijo žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) greta aukščiau nurodytų pastatų.

J. Z. 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“  kad jam būtų parengta jo valdomo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla. Tuo metu jo valdomiems nekilnojamojo turto objektams buvo suteikti unikalūs numeriai. 2022 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-321, nekilnojamojo turto objektams buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija patvirtino, kad pareiškėjas su šeima nuo 1975 metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir valdo aukščiau minėta nekilnojamąjį turtą.  Tai patvirtina, jog J. Z., nors ir nesant atliktos teisinės turto registracijos, nekilnojamuoju turtu disponuoja, jį valdo kaip savo nuosavybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas  atitinka visas įstatymines sąlygas nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi: jis nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pagalbinį pastatą, bei kiemo rūsį, esančius adresu(duomenys neskelbtini), jis nėra šio nekilnojamojo turto savininkas. Sprendžiant iš aukščiau aptartų aplinkybių, J. Z. atliko visus veiksmus, siekdamas įgyti teisę jomis naudotis ir jas faktiškai vadyti, tačiau tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas jiems neleido suteiktas gyvenamąsias patalpas įteisinti savo vardu. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų nuo 1975 m. balandžio mėn. pareiškėjas nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir nesislapstydamas valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri ir saugo. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė pareiškime nurodytą turtą, į jį kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad pareiškime nurodytas turtas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Šioje byloje yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, todėl J. Z. pareiškimas tenkintinas.

Teismas atmeta suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad pareiškime nurodytas turtas yra nelegali statyba. Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad minimą turtą labai ligą laiką - maždaug nuo 1975 metų balandžio mėn. teisėtai ir nepertraukiamai valdė minimą turtą. Byloje pateiktais pareiškėjo parodymais, mokėjimo kvitais įrodyta, kad pareiškėjas mokėjo skirtingo dydžio  mokesčius už elektrą, pirko statyboms cemento, namą remontavo ir gerino pastatų būklę savo jėgomis ir finansais. Būtent pareiškėjo pajai (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui reorganizuojantis buvo užskaityti gyvenamojo namo įsigijimui. Tačiau minėtų aplinkybių patvirtinimo pareiškėjas pateikti šiuo metu negali, nes jie nebuvo perduoti archyvui, ar nėra išlikę. Tokiu būdu nuo 1975 metų iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai dėl tuometinės dokumentacijos tvarkymo, įstaigų buvimo vietos keitimo, neišliko. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turtas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), būtų buvęs valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sąrašą, ar kad jis pastatytas pažeidžiant galiojančią statybos tvarką, nors įrodymų naštos paskirstymo taisyklė, jog įrodymus turi pateikti tas, kas teigia, galioja ir ypatingosios teisenos bylose. Kaip nepagrįstą teismas atmeta ir VĮ Turto bankas nurodytą aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog gyvenamojo namo statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos.  Manytina, kad tik pareiškėjo  pastangomis ir lėšomis pareiškime nurodytas turtas fiziškai išliko kaip nekilnojamo turto objektas.  

Tokiu būdu, pareiškėjas, kreipdamasi į vieną iš valdžios institucijų - teismą - turi teisėtą lūkestį, kad jo pareiškimas bus patenkintas. Šiuo klausimu detaliai, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020. EŽTT praktikoje sąžiningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbūs kriterijai, sprendžiant teisėtų lūkesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje H. M. Eurén OY ir kiti prieš Suomiją, peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko P. S. L. O. s. p. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 35264/04).

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas nustato nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, pagalbinį pastatą-tvartą, pagalbinį pastatą-daržinę, bei kitus inžinerinius statinius-šulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                           Gražina Gudžiūnienė