Baudžiamoji byla Nr. 1-805-953/2014

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01390-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;

1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

sekretoriaujant Eglei Jurgeliūnienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. K. ir V. K. ir jų

gynėjui advokatui Sauliui Alysui,

kaltinamajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992-12-14  Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 str. 2 d., 147 str. 3 d., 90 str. 3 d., 42 str., 3 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47 1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 1994-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu, pagal BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 42 str., 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 1994-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 54 str. 2 d., lygtinai paleistas, neatlikus 1 m. 6 mėn. 10 d.;

3)  1998-01-06 Kauno miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 42 str., 5 m.  laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, t. y. galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, bausmę atliko 2001-03-17;

4) 2003-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu, pagal BK  272 str. 2 d., 35 str., 4 m. laisvės atėmimo bausme  su ½ turto konfiskavimu. 2003-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 3 str. 2 d.,  BPK  3621 str., nusikalstama veika  iš BK 272 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 180 str. 1 d. ir laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki 2 m. 6 mėn., atleistas nuo papildomos bausmės – turto konfiskavimo, lygtinai paleistas 2004-03-16;

5) 2004-07-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d.,  3 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (dalinai pakeistu 2003-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi), galutinė bausmė paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, atliko bausmę 2007-08-10;

6) 2008-07-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 259 str. 2 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo  laikas nuo 2008-03-11 iki 2008-03-13 ir galutinė  bausmė paskirta 2 MGL (260 Lt) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 2 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2009-04-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė 2 MGL (260 Lt) bauda pakeista kita bausme - areštu 1 parai;

7) 2009-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. , šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 2 MGL bauda ir galutinė bausmė paskirta 90 parų areštas ir 2 MGL (260 Lt)  bauda.

8) 2009-04-09 Kauno miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu, pagal BK  22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. (du epizodai), 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. , 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme , vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo  2009-01-28 nuosprendžiu  paskirta bausme, dalinai sudedant ir galutinė bausmė –  2 m. laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda. 2009-06-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2009-04-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su 2009-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo  nuosprendžiu  ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 1 d. laisvės atėmimo.

9) 2011-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta 2009-04-09 Kauno miesto apylinkė teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės 1 mėn. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2011-10-10 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė.  Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., 9 d., teismo paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2011 m. gegužės 2 d. Kauno  miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta  9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo  bausme ir galutinė  subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; 

11) 2011-11-22 Kauno r. apyl. teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., į bausmės laiką įskaityta dalis bausmės, paskirtos 2011-10-10 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmę atliko 2012-12-21;

12) 2013-02-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal  BK 178  str. 2 d. laisvės atėmimu  9 (devyniems) mėnesiams,

13)  2014-02-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 4 d., paskirta bausmė - 42 (keturiasdešimt dvi)  paros arešto. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu paskirta ir pakeista bausmė subendrinta iš dalies sudedant, tai yra prie 2013-02-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2013-02-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, bausmę atlikęs 2014-05-16, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

R. M. 2013-07-25, apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai iš nukentėjusiosios N. K. piniginės pagrobė 160 Lt, iš kambario pagrobė 3 vnt. raktų 46 Lt vertės, automobilio „VW Transporter“ užvedimo raktelius su signalizacijos pulteliu 140 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su „Omnitel“ sim kortele 50 Lt vertės bei nukentėjusiajai N. K. nuo kaklo nutraukė ir pagrobė geltono metalo grandinėlę su pakabuku 1500 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto, priklausančio N. K., už 1896 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1896 Lt turtinę žalą.

Kaltinamas R. M. kaltu visiškai prisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. liepos 24 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) grįžęs iš Anglijos, užsidirbęs ir vienam žmogui atvežęs rūbelių, treningų. Po to visą naktį praleido Kazino, lošė, pralošė visus pinigus ir pasiskambino draugui. Jam pinigų reikėjo kelionei, tas žmogus, kuriam nuvežė daiktus, pinigų neturėjo, todėl jis tiesiog susikalbėjo su pataisos namuose sėdinčiu L. ir gavo pasiūlymą. Jam pasiūlė, kad apgaulės būdu nuvažiuoti į vietą. Jis susitarė ir įėjo į laiptinę, skambino vieną kartą 7.30 val. ar 8.00 val., tačiau durų niekas neatidarė. Jis palaukė laiptinėje nulipęs į apačią, galvojo, kad išeis, nes kaip suprato jiems paskambino ir pasakė, kad moka ar nemoka, kad turi atvykti į policiją. Jo tikslas buvo apgauti. Kai jis antrą kartą pajudėjo link durų, nukentėjusioji išeidinėjo iš namų ir krūptelėjo jį pamačiusi. Jis pradėjo dėstyti, kad skambino, kad neatvyko ir visa kita. Ji teisinosi, kas čia vyksta ir pasiūlė užeiti. Jis užėjęs, matė, kad nukentėjusysis sėdi fotelyje ir vyko tarp jų 7-8 minučių pokalbis. Buvo teisinamasi, iš jo pusės buvo ieškoma tinkamų žodžių, kad patikėtų, tačiau kiek vėliau buvo demaskuotas. Jis paėmė piniginę, kurią padavė nukentėjusioji, traukė korteles. Kai nukentėjusieji susigaudė ir nutarė kreiptis į policiją, jis paėmė iš pinigines pinigus, nuo stalo telefoną, raktus ir nuo nukentėjusiosios nutraukė grandinėlę ir pabėgo. Ranką galėjo susižaloti, nes laiptinėje siena yra gruntas. Kai traukė grandinėlę, nukentėjusioji nepalinko į jo pusę, bet ji gal galėjo jausti fizinį skausmą, kai traukė grandinėlę nuo kaklo. Į butą nebuvo įsibrauta su jėga. Dėl kaltinime pateiktų daiktų, kurių pasigedo nukentėjusieji, tai pripažįsta, kad tokie buvo pagrobti. Dėl civilinio ieškinio, materialinės žalos, tai pripažįsta visiškai, įsipareigoja atlyginti tą žalą, o dėl neturtinės žalos – tai jam atrodo yra dideli pinigai,  didelė suma kelia jam abejonių. Jis gailisi dėl nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų ir įsipareigoja padengti turtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2013 m. liepos 25 d. 6.00 val. ryto. Ją pažadino iš miego telefono skambutis ir paprašė, kad pakviestų V., o ji tik iš miego išsigandusi pasakė, kad jo nėra, kad kai jis grįš pats perskambins. Už pusės valandos buvo skambutis į duris. Ji pasižiūrėjo per akutę. Nepažįstamas žmogus smarkiai skambino, beldė į duris. Ji neatidarė durų, nes galvojo, kad nepažįsta šito žmogaus, gal jis apsiriko ir nueis. Po to, pusantros valandos jie pusryčiavo, prausėsi, ji susiruošė į darbą, kadangi vyras blogai jautėsi, pasiėmė rankinę ir pro duris. Ji atsirakino duris ir dar nespėjo išeiti, pamatė kaltinamąjį, kuris griebė ją už rankos ir įėjo į butą. Ji pasimetusi pradėjo šaukti vyrą, kad jis ateitų. Kaltinamasis pradėjo šūkauti, sakė, kad laukia ekipažai, kad jie plauna pinigus. Be to, kaltinamasis pradėjo dujų balionėlį iš kišenės trauktis, tačiau vėl jį įsidėjo. Kaltinamasis iš jos piniginės mėtė korteles. Ji pradėjo sakyti vyrui, kad reikia kviesti policiją. Vyras norėjo jį sugauti, bet kaltinamasis ją griebė už suknelės, stūmė. Kaltinamasis tada griebė pinigus, griebė telefonus, grandinėlę ir išbėgo pro duris. Grandinėlę nutraukė vienu patraukimu nuo kaklo, nes ji pasilenkė dėl to, kad traukė grandinėlę, priešinosi, tuo metu juto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio suma – po 10 000 Lt neturtinės žalos ir turtinė žala. Neturtinę žalą sudaro, tai kai pirmus pusę metų be psichologo konsultacijų neapsieina, pirmą mėnesį su ja draugai vaikščiodavo šalia. Tas 10 000 Lt sudaro ir išgąstis ir sveikata, baimė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2013 m. liepos 25 d.. 6.00 val. buvo skambutis į paprastą namų telefoną. Po to už pusvalandžio prasidėjo ilgesni skambučiai į duris, tačiau jie durų neatidarė, nes asmens nepažinojo. Apie 9.00 val. N. K. atidarė duris, o jis išgirdo bildesį, be to, žmona pradėjo šaukti. Jis atėjo į kambarį ir prašė kaltinamojo parodyti dokumentus, o jis sakė, kad jie plauna pinigus. Žmona padavė jam piniginę tam, kad įrodyti, kad jie jokių bankinių kortelių neturi ir jie negali pinigų plauti. Kaltinamasis pradėjo mėtyti visas korteles, kai pamatė, kad yra ten pinigų, tada jis suprato, kad čia kažkas jau nebegerai. Be to, kaltinamasis traukė dujų balionėlį, tačiau kai jis pasakė jam, ką čia jis daro, kaltinamasis balionėlį įsidėjo atgal į kišenę. Tada jis pradėjo taikytis prie jo, kad kaltinamajam suduoti, o jis pradėjo žmoną stumti. Jis matė, kaip kaltinamasis nuplėšė nuo žmonos grandinėlę. Žmona tik vakare pasakė, kad nėra autobusiuko ir kambario raktų. 10 000 Lt neturtinę žalą sudaro tai, kad jis įsigijo ginklą ir be ginklo nebeprieina prie durų, jam teko du kartus laikyti testus, kreipėsi į gydytoją dėl ramybės, dėl nervinės įtampos. Gydėsi be vaistų, vyko žodinės konsultacijos kokius 6 kartus. Ėjo pas psichologą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2013-07-25  apie 9.00 val. užėjęs į jos butą adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras, atvirai iš jos piniginės pagrobė 160 Lt, nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę su rombo tipo pakabuku 1500 Lt vertės. Viso padaryta 1660 Lt turtinė žala. Fizinė žala nepadaryta (1 t., b.l. 3).

2013-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), butas ir laiptinė (1 t., b.l. 8-15).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4006)-IS1-5995 nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2013-07-25 apžiūrint įvykio vietą prie buto Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtų Nr. 1-3, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant  DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2013-07-25 apžiūrint įvykio vietą prie buto Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėto Nr. 4, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b.l. 57-58).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S2-1724 nurodyta, kad vyro kraujo rasto ant trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2013-07-25 apžiūrint įvykio vietą prie buto Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtų Nr. 1-3, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra nurodyti: R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 60).

Nukentėjusieji N. K. ir V. K., vadovaudamiesi LR BPK 256 str. 2 d. pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikacijos keitimo ir prašė pakeisti kaltinamajam R. M. kaltinimą, pranešant, kad jis kaltinamas tuo, jog 2013-07-25 9.00 val. įsibrovęs į butą (duomenys neskelbtini), atimdamas nukentėjusiajai N. K. galimybę priešintis bei panaudodamas prieš ją fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiosios N. K. piniginės 160 Lt., iš kambario pagrobė 3 vienetus raktų 46 lt., vertės, automobilio VW Transporter užvedimo raktelius su signalizacijos pulteliu 140 Lt vertės., mobilaus ryšio telefoną Nokia su Omnitel SIM kortele 50 Lt vertės bei nukentėjusiajai nuo kaklo nutraukė ir pagrobė geltono metalo grandinėlę su pakabuku 1500 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto už 1896 Lt., tuo padarydamas nukentėjusiajai N. K. 1896 Lt turtinę žalą.

Pažymėtina, kad nors BK 178 ir 180 straipsniuose numatytos vagystės ir plėšimo nusikaltimų sudėtys turi daug bendrų požymių (šias nusikalstamas veikas sieja tai, kad darant jas svetimas turtas yra pagrobiamas, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldomas), tačiau esminis jų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, t. y. kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., yra įrodyta: iš kaltinamojo parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad jis 2013-07-25 įsiveržė į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atvirai neatlygintinai pagrobė svetimą – N. K. priklausantį turtą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusieji N. K. ir V. K., kurie nurodė, kad 2013-07-25 pas juos į butą adresu (duomenys neskelbtini), įsiveržė nepažįstamas vyras, kuris pavogė N. K. priklausančius daiktus ir pabėgo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. 140-(4006)-IS1-5995 ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštas Nr. 140-S2-1724, iš kurių matyti, kad iš kraujo DNR mėginio nustatytas asmuo 2013-07-25 įsibrovęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), t. y., R. M..

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, svarbu atsižvelgti į naudojamos jėgos kryptingumą ir pobūdį, tai reiškia, ar užvaldant daiktą jėga panaudota prieš žmogų, kad jis apgintų daiktą, ar užvaldant daiktą jėga buvo panaudota, kad daiktą paimti, nesukeliant fizinių pasekmių pačiam žmogui dėl daikto užvaldymo. Šiuo atveju fizinė jėga nebuvo panaudota prieš pačius nukentėjusiuosius, o tik siekiant pagrobti daiktą. Pažymėtina aplinkybė ta, kad prieš nukentėjusiuosius nebuvo nukreipta fizinė jėga: iš pradžių buvo įeita į butą, tada į kambarį atėjo nukentėjusysis, kuris atsisėdo ir sėdėjo, kol įtarė, kad čia kažkas ne taip ir dar kaip ir nurodė pats nukentėjusysis, bandė užsimoti ir trenkti kaltinamajam, tačiau to nedarė nenorėdamas užgauti žmonos, kas rodo, kad nukentėjusieji turėjo galimybę priešintis. Be to, kaltinamajam išsitraukus dujų balionėlį, nukentėjusiajam papriekaištavus dėl to, kaltinamasis dujų balionėlį įsidėjo atgal į kišenę, kas rodo, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti prieš pačius nukentėjusiuosius.

Vagystės nuo plėšimo atribojimo svarbus momentas yra jėgos panaudojimas ne prieš asmenį, o turtui atimti, nepadarant asmeniui jokios fizinės žalos. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiesiems padarytą fizinę žalą. Patys nukentėjusieji parodė, kad buvo dialogas, nukentėjusioji nurodė, kad nuėjo į kambario patalpą sugriebus ją už rankos, o tai reiškia ji nebuvo stumiama. Be to, pati nukentėjusioji N. K. protokole – pareiškime nurodė, kad fizinė žala nepadaryta, t.y. rašant pareiškimą, bei apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad fizinė žala jos atžvilgiu nepadaryta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisme nustatyta, kad kaltinamasis, įsibrovęs į butą, atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą, nepanaudodamas fizinio smurto bei neatimdamas galimybės priešintis, todėl kaltinamojo R. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau nurodė, kad į butą neįsiveržė, o įėjo kartu su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo paimta už rankos ir tokiu būdu įeita į butą. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia kaltinamojo prisipažinimo, todėl jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, siekis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamojo asmenybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (praeityje yra teistas 13 kartų už analogiškas nusikalstamas veikas), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkias vagystes, baudos nesumokėtos (1 t., b.l. 165-187), neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos ligų stebimų ligonių sąrašus (1 t., b. l. 189, 190). Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad bausmėmis, paskirtomis už ankstesnius nusikaltimus, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes R. M. nusikalto iš naujo, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. M. už nusikalstamos veikos padarymą griežčiausią bausmę, numatytą už jo įvykdytą nusikaltimą – laisvės atėmimą, skiriamos bausmės dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

R. M. advokatas M. Šatas prašė pritaikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriama BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Paskirta laisvės atėmimo bausmė šiuo nuosprendžiu yra artima minimaliai ribai, nustatytai minėto straipsnio sankcijoje. Tokios bausmės paskyrimas nuosprendyje yra motyvuotas vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui, be to, R. M. advokato M. Šato nurodytos aplinkybės dėl socialinio pažeidžiamumo yra nepagrįstos, kadangi asmens padarytas nusikaltimas siekiant gauti pelną ir tokiu būdu grįžti į namus, nėra pateisinama, kaltinamojo veiksmai pralošiant pinigus sąlygojo jo turtinę padėtį, todėl R. M. skiriama bausmė neprieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Į bausmės laiką įskaitytinas R. M. suėmimo laikas nuo 2014-09-03 iki 2014-10-30.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(4006)-IS1-5995 (5 vnt. tamponų) ir daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais prie specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-824, paliktini byloje;

2) 5 vnt. kortelių, paimtų iš įvykio vietos prie specialisto išvados Nr. 140-(4004)-SI1-5354, grąžintini savininkei N. K. neribotai nuosavybei.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės  žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal LR CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji N. K. pareiškė 3396 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią pagrindė dokumentais ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 26-28). Patirtą turtinę žalą N. K. nurodė: grandinėlę su pakabuku, 2 vnt. raktų „Asus“ ir 1 vnt. „prancūziško“ tipo, spynų keitimas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, „VW Transporter“ automobilio užvedimo raktelio su signalizacijos pulteliu ir signalizacijos ir visų spynelių su rakteliais keitimas. R. M. teismo posėdžio metu pripažino pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos visa apimtimi, todėl N. K. pareikštas ieškinys 3396 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš R. M..

N. K. neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė didelį stresą, išgąstį, kas atsiliepė sveikatai ir baimę, be balionėlio niekur nevaikšto, pridėjo medicininę pažymą (2 t., b.l. 106).

V. K. 2014-05-08 pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 33-34). Savo ieškinį grindžia tuo, kad patyrė didelį stresą, po įvykio kreipėsi į gydytojus. Dėl patirto streso jam neleido įsigyti ginklo savigynai. Pridėjo medicinines pažymas (1 t., b.l. 31, 2 t., 105), kurioje nurodyta, kad jis buvo patyręs stresinį išgyvenimą, diagnozė – adaptacinis sutrikimas.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę (atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs, byla Nr. 3K-3-393/2008 LAT), jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Taigi, turi būti įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (2010 m. balandžio 13 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-167/2010). Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Pagal LR Konstituciją, asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas, todėl įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (2010 m. vasario 3 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas).

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nusikalstama veika padaryta tyčia. Pasekmės ir kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, ar turtinė padėtis. Nukentėjusiesiems nepadaryta jokia fizinė žala, moralinė žala, tai šokas, stresas ir išgyvenimai po įvykio. Nukentėjusiajam dėl patirto streso, dar papildomai buvo sukeltas sunkumas įsigyti ginklą savigynai, kadangi buvo nustatyta diagnozė – adaptacinis sutrikimas. Kaltinamasis niekur nedirbantis, auginantis mažametį vaiką, eilę kartų teistas, pats pripažino padarytą žalą nukentėjusiesiems ir jų atsiprašė, nurodė, kad žalą galėtų atlyginti būdamas laisvėje, sąžiningai dirbdamas, užsidirbdamas, mokėdamas dalimis ar visą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies ir nukentėjusiajai N. K. priteistina 3000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo R. M., nukentėjusiajam V. K. priteistina 3000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo R. M..

Nukentėjusiojo V. K. prašymas priteisti 800 Lt patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais (pinigų priėmimo kvitais), todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas (LR BK 106 str. 2 d.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straispnio 1 dalimi, 308 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaityti R. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2014-09-03 iki 2014-10-30.

Bausmės atlikimo pradžią R. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. M. 3396 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt šešių litų) turtinės žalos N. K. naudai.

Priteisti iš R. M. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos N. K. naudai.

Priteisti iš R. M. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos V. K. naudai.

Iš R. M. priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų), nukentėjusiojo V. K. naudai, už advokato paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) tyrimo objektus prie specialisto išvados Nr. 140-(4006)-IS1-5995 (5 vnt. tamponų) ir daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais prie specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-824, palikti byloje;

2) 5 vnt. kortelių, paimtų iš įvykio vietos prie specialisto išvados Nr. 140-(4004)-SI1-5354, grąžinti savininkei N. K. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                   Martynas Galvičius