Administracinė byla Nr. I-1259-815/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03353-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 38; 59; 73
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Gegužiukas“ (ankstesnis pavadinimas – G. K. personalinė įmonė) atstovei – advokato padėjėjai Ritai Mandrykinaitei, atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Ledai Žilinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Gegužiukas“ (ankstesnis pavadinimas – G. K. personalinė įmonė) skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo ir įsakymo panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėja – UAB „Gegužiukas“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) su skundu (b. l. 1-2) ir patikslintu skundu (b. l. 13-14) (toliau šioje nutartyje skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą prašydama:
1.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyriaus (toliau – ir Verslo ir paslaugų skyrius) 2010 m. lapkričio 11 d. įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 40-978 „Dėl įspėjimo G. K. PĮ apie galimą išduotos licencijos galiojimo sustabdymą“ (toliau – ir įsakymas Nr. 40-978);
1.3. priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja – UAB „Gegužiukas“ (anksčiau – G. K. PĮ) skunde nurodo, kad įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo informuota apie galimą išduotos licencijos galiojimo sustabdymą, taip pat įpareigota iki 2010 m. lapkričio 25 d. kreiptis į Verslo ir paslaugų skyrių dėl licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo, priešingu atveju bus parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl minėtos licencijos galiojimo sustabdymo; su įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas įsakymas Nr. 40-978, kurio pagrindu buvo parengtas įspėjimas. Įpareigojimo kreiptis į Verslo ir paslaugų skyrių dėl licencijos patikslinimo pagrindas nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1-1742 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo G. K. PĮ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-1742). Pareiškėja nurodo, jog su įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, jog įspėjimo turinys ir reikalavimai yra neproporcingi ir neprotingi, skundą grindžia tokiais argumentais.
2.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) Tarybos sprendimo Nr. 1-1742, kuriuo pareiškėjai apribotas prekybos alkoholiu laikas, pagrindu įspėjo pareiškėją įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Pareiškėja yra pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Tarybos sprendimo Nr. 1-1742. Apskundus sprendimą, kurio pagrindu pareiškėja įspėjama dėl galimo licencijos sustabdymo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, atsakovė negali imtis priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė, žinodama, jog pareiškėja apskundė sprendimą Nr. 1-1742, sąmoningai nesilaikė pareigos nekomplikuoti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
2.2. Kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje dėl Tarybos sprendimo Nr. 1-1742 panaikinimo, pareiškėja negali būti įpareigota vykdyti neteisėtą sprendimą Nr. 1-1742, nes tai apsunkintų priimto teismo sprendimo vykdymą, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir neatitiktų proporcingumo principo. Pareiškėja yra juridinis asmuo, vykdo komercinę veiklą, o apribojant veiklos mastą yra ribojamos ir gaunamos pajamos, kurių gavimas yra pagrindinis veiklos tikslas. Neteisėtai apribojus pelno gavimo galimybes, pareiškėja patirs didelių nuostolių, nes prekybos alkoholiniais gėrimais laikas apribotas būtent tuo metu, kada jo paklausa ir pardavimo kiekiai yra didžiausi, o tuo pačiu ir iš šios prekybos rūšies gaunamas pelnas yra didžiausias. Jeigu teismas kitoje administracinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos skundą, panaikins Tarybos sprendimą Nr. 1-1742, pareiškėja neteks didelės dalies pelno, kas sudarys nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto Tarybos sprendimo Nr. 1-1742. Civilinio proceso tvarka pareiškėja nuostolius galėtų prisiteisti iš Tarybos, tačiau toks bereikalingas bylinėjimasis kelių rūšių teismuose dėl neabejotinai kilsiančių nuostolių, kurių kilimą sąlygos įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neekonomiškas, neoperatyvus ir nereikalingas, juolab, kad tokios situacijos galima išvengti nesiimant jokių prekybos alkoholiu laiko ribojimų ar licencijos stabdymo.
3. Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje (b. l. 17-18) pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos – UAB „Gegužiukas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos – UAB „Gegužiukas“ skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo panaikinimo, 2011 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-161/2011 (b. l. 35-38) pareiškėjos atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
II
Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 22-24) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bylą nutraukti, pateikia tokius argumentus.
1. Taryba 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1742 nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką G. K. PĮ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 19 val. iki 9 val. Remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 48 punktu, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įmonė, kuriai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, per 5 darbo dienas privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo. Pagal Taisyklių 52 punktą licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu pažeidė Taisyklių 46 ar 48 punkto reikalavimus, pagal 54 punktą licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu įmonė, kuri įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina licencijuojamos veiktos pažeidimų, nurodytų Taisyklių 52 punkte.
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 6 ir 52 punktais, Tarybos sprendimu Nr. 1-1742, 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 40-978 įspėjo G. K. PĮ apie galimą licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2001 m. sausio 3 d., verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymą, jeigu iki 2010 m. lapkričio 25 d. įmonė nesikreips į Verslo ir paslaugų skyrių dėl minėtos licencijos patikslinimo. Verslo ir paslaugų skyrius įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini)(2.17.1.18-TR3) informavo G. K. PĮ vadovą apie įsakymą Nr. 40-978 bei įspėjo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 40-1056 iki 2011 m. sausio 14 d. sustabdė G. K. PĮ 2001 m. sausio 3 d. išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) galiojimą; įsakyme Nr. 40-1056 nustatyta, jog G. K. PĮ iki 2011 m. sausio 14 d. privalo pašalinti pažeidimą, t. y. pateikti Verslo ir paslaugų skyriui licencijos originalą ir prašymą ją patikslinti, o įsakymo Nr. 40-1056 1 punktas netenka galios nuo G. K. PĮ prašymo įregistravimo dienos Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento Interesantų aptarnavimo skyriuje.
3. Įsakymas Nr. 40-978 ir įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)(2.17.1.18-TR3) priimti vykdant Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato teisinių galimybių Savivaldybės administracijai pasielgti kitu būdu ir šioje situacijoje nestabdyti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Remiantis Taisyklių 35 punktu, įmonė, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko; tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. Taisyklių reikalavimas patikslinti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais laiką vertintinas kaip asmens pareigos laikytis prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos įforminimas. Pareiškėja privalo laikytis prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, o ne ignoruoti šiuos teisės aktų reikalavimus.
4. Įsakymas Nr. 40-978 pareiškėjos teisių ir pareigų nepažeidžia ir pažeisti negali, nes įsakyme yra tik išreikštas įspėjimas dėl galimo licencijos sustabdymo, o įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra informacinis raštas, kuris, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, nėra savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Gegužiukas“ atstovė – advokato padėjėja Rita Mandrykinaitė (2010 m. spalio 22 d. sutartis (b. l. 8), 2011 m. balandžio 6 d. advokato orderis, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45)), remdamasi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsakymą Nr. 40-978.
2. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė Leda Žilinskienė (2011 m. vasario 14 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)(3.11.5-BR4) (b. l. 46)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bylą nutraukti.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 40-978 „Dėl įspėjimo G. K. PĮ apie galimą išduotos licencijos galiojimo sustabdymą“ (b. l. 6) yra pagrįsti ir teisėti.
Šiame kontekste paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 6 ir 52 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1742, 2010 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. 40-978 „Dėl įspėjimo G. K. PĮ apie galimą išduotos licencijos galiojimo sustabdymą“ (b. l. 6) įspėjo G. K. PĮ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) apie galimą licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2001 m. sausio 3 d., verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymą, jeigu iki 2010 m. lapkričio 25 d. nesikreips į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrių dėl minėtos licencijos patikslinimo.
Paminėtina ir tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrius su 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“ (b. l. 4-5) pateikė G. K. PĮ vadovui įsakymą Nr. 40-978. Rašte Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta:
1) Taryba 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1742 apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką G. K. PĮ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 19 val. iki 9 val.; vadovaujantis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 35 ir 48 punktais, licencijos turėtojas privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos ir per 5 darbo dienas kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo.
2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyrius išsiuntė G. K. PĮ rašytinį pranešimą apie Tarybos sprendimo įsigaliojimą ir priminimą patikslinti licenciją. Iki šios dienos G. K. PĮ nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyriui prašymo patikslinti licenciją, todėl įsakymu Nr. 40-978 priimtas sprendimas įspėti G. K. PĮ apie galimą jai 2001 m. sausio 3 d. išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymą.
3) Vadovaujantis įsakymu Nr. 40-978 G. K. PĮ įspėjama, kad, jeigu iki 2010 m. lapkričio 25 d. nesikreips į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrių dėl nurodytos licencijos patikslinimo, bus rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl licencijos galiojimo sustabdymo.
2. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjai įsakymu Nr. 40-978 (b. l. 6) nėra sukeliamos jokios materialaus pobūdžio pasekmės, jai sukeliamos tik procedūrinio pobūdžio pasekmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinant jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu toks pavedimas yra priimamas, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Minėtas įsakymas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingas procedūrinis veiksmas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Nors ir negalima teigti, kad minėtas įsakymas pareiškėjai išvis jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.
Taigi, ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjos teisinis statusas dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimo stabdymo gali pasikeisti. Todėl byla šioje dalyje, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukiama.
3. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje netaikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-566-457/2009 argumentacija, jog „ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu“.
Minėta, kad šioje byloje skundžiamu įsakymu jokios materialaus pobūdžio pasekmės pareiškėjai nėra sukeliamos, jos interesai nėra pažeidžiami. Tačiau teismas pabrėžia, kad tikslesnė, labiau atitinkanti nagrinėjamos bylos aplinkybes bei vėliau priimta yra minėtoji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, kuri pagal precedentų taikymo taisykles ir yra pritaikyta šioje administracinėje byloje (Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformulavo minėtas precedentų taikymo taisykles: „Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“).
4. Pažymėtina, kad įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5) yra pranešama pareiškėjai apie įsakymo Nr. 40-978 priėmimą. Taigi, įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra daroma įtaka pareiškėjos teisiniam statusui – juo tik informuojama apie priimtą procedūrinį sprendimą, t. y. įsakymą Nr. 40-978. Šioje dalyje administracinė byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukiama.
Teismas pabrėžia, kad įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo procedūros gali būti vertinamos atitikties Viešojo administravimo įstatymui aspektu (tai ir nurodyta įspėjime Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau motyvų dėl to skunde nėra pateikta, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
5. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; kadangi pareiškėja tokio prašymo nustatyta tvarka nepateikė, jos prašymas nenagrinėjamas.
Kita vertus, pareiškėjai – UAB „Gegužiukas“ (ankstesnis pavadinimas – G. K. personalinė įmonė) grąžinamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (b. l. 3), nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 102, 105, 106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Gegužiukas“ (ankstesnis pavadinimas – G. K. personalinė įmonė) skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo ir įsakymo panaikinimo (administracinės bylos Nr. I-1259-815/2011 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03353-2010-0)) nutraukti.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Grąžinti pareiškėjai – UAB „Gegužiukas“ (ankstesnis pavadinimas – G. K. personalinė įmonė) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė